bronius
Vyr. diskusijų administratorius
Pranešimai: 11746
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 14:01
Palaikoma komanda: LT rinktinė
Miestas: Vilnius

Re: Treneriai

2013 Vas 18 18:58

V.Liubšys – apie futbolo skirtumus Lietuvoje ir Latvijoje
2013.02.18, 18:43
http://penalty.lt/v-liubsys-apie-futbol ... latvijoje/" onclick="window.open(this.href);return false;

Lietuvos futbolo treneris Virginijus Liubšys savo karjeroje atverčia naują puslapį. Jis pradeda dirbti užsienyje – šį sezoną treniruos Rygos “Daugava” komandą. Latvijoje 54 metų specialistas mėgins panaudoti ilgametę Lietuvoje įgytą patirtį ir žiniomis, kurias įsisavino siekdamas UEFA PRO licencijos. Latviškam sporto tinklapiui sportacentrs.com duotame interviu V.Liubšys neslėpė turįs ambicingų planų su Rygos klubu. “Daugava” jis lygino su Vilniaus “Žalgiriu” – sovietmečiu abu buvo itin garsūs ir stiprūs, vėliau išgyveno krizę, o dabar vėl atgimę ir alkani pergalių. Treneris sakė, kad Latvijos pirmenybėse nori užimti vietą pirmame ketvertuke ir įsiterpti tarp galingųjų – Daugpilio “Daugava”, “Ventspils”, Rygos “Skonto” ir Liepojos “Metalurgs”. “Ryga didelis miestas, turintis daug potencialo suburti stiprią futbolo komandą”, – teigė lietuvis.

“Latvijos Virsligoje futbolo lygis netgi šiek tiek aukštesnis, nei A lygoje. Jaunų talentų daugiau Lietuvoje, tačiau Latvijoje suburti pajėgesni legionieriai ir geresnis varžybų organizacinis lygis, – mano V.Liubšys. – Tikriausiai taip yra dėl to, kad latviams pavyksta surinkti didesnius biudžetus. Lietuvoje yra kelios individualybės (tokios kaip R.Ledesma), tačiau kiti legionieriai tikrai nėra visa galva pranašesni už vietinius.”

Strategas teigė, kad jo tikslas – stipri Rygos komanda, kuri nuolat kovotų UEFA varžybose. O prieš vykdamas į Latvijos sostinę tikino, kad atsižvelgė į Benjamino Zelkevičiaus nuomonę: “B.Zelkevičius anksčiau treniravo Liepojos “Metalurgs” ir buvo sukrėstas gerąja prasme tų sąlygų, kurias turėjo šiame klube. Aš taip pat žinojau, kad 5-6 Virsliga klubai gali pasiūlyti profesionalesnes sąlygas, nei Lietuvoje.” “Sąžiningai pasakysiu – atvykau dirbti čia ne dėl pinigų. Pasiilgau naujų iššūkių. Nuo 1993 metų Latvijoje karaliavo “Skonto”, bet prieš tai visi kalbėdavo tik apie “Daugava, – tikino V.Liubšys, bet klubo biudžeto neatskleidė. – Daugelis to nežino. Galbūt pagal biudžetą būsime penketuke Latvijoje, bet realios sumos aš nežinau. Net Lietuvoje viešai buvo žinomi tik “Ekrano” ir “Žalgirio” biudžetai. Nemanau, kad mūsų biudžetas yra didelė paslaptis, ir “Daugava” prezidentas Tomas Sitnikovas turėtų jį įvardinti.”

Tačiau Rygos ekipos treneris su šypsena įvertino kalbas apie komandos naujoko Manto Savėno atlyginimą: “Jau skaičiau apie tai internete. Tai – kosminės sumos. Netiesa. M.Savėnas sutiko padėti mums, nes gerai pažįsta klubo prezidentą.” Būtent M.Savėnui drauge su Tomu Tamošausku numatomas lyderių vaidmuo “Daugava” komandoje, jiems teks organizuoti žaidimą aikštės centre. “T.Tamošauską treniravau Lietuvos U-21 rinktinėje. Jis buvo geras žaidėjas, tačiau po to nustojo tobulėti. Tikiuosi, kad mūsų komandoje jis žais geriau, nei tą darė paskutinius du sezonus Liepojos “Metalurgs” klube”, – vylėsi treneris. Neseniai Rygos klubas atsisakė peržiūroje dalyvavusio Andriaus Lipskio paslaugų, taigi ekipoje liko keturi lietuviai – be M.Savėno ir T.Tamošausko dar yra Laurynas Rimavičius ir Linas Klimavičius. “Daugava” planuoja pasipildyti dar vienu lietuviu.

Bendraudamas su latvių žurnalistais, V.Liubšys atskleidė, kad jo santykiai su Lietuvos futbolo federacija nėra labai malonūs. Būtent todėl jis taip ir netapo nacionalinės rinktinės treneriu. “Pasakysiu atvirai ir galite apie tai parašyti. Po dviejų metų darbo su U-21 rinktine 2004-aisiais tarp manęs ir LFF įvyko konfliktas. Ir kol federacijoje bus ši valdžia, rinktinės aš netreniruosiu. Prieš vieną atrankos ciklą buvau labai arti to, bet… Koks tai ginčas? Daug pasakoti. Nesutapo mūsų vizijos. Tiesa, ne tik futbole”, – aiškino V.Liubšys.

Lietuvis taip pat prisiminė ir didžiausią kaimynų pasiekimą futbole – patekimą į 2004 metų Europos čempionatą Portugalijoje. “Mes, lietuviai, tuomet į tai žiūrėjome ne tik su pavydu, bet ir su pasididžiavimu dėl kaimynų. Lietuva turi puikią krepšinio rinktinę, bet patekti į Europos futbolo čempionatą ne tas pats, kas į krepšinio. Futbole nepalyginamai didesnė konkurencija”, – dėstė “Daugava” treneris. Žinia, abiejų šalių rinktines burtai suvedė į vieną pasaulio čempionato atrankos grupę. Po pirmųjų 4 turų lietuviai turi 4, latviai – 3 taškus. Šiemet abi rinktinės tarpusavyje susitiks du kartus. “Tos rungtynės bus labai įdomios. Po įvairių nuopolių į Latvijos rinktinę sugrįžo treneris Aleksandras Starkovas. Jis į komandą sugrąžino drausmę ir atsidavimą, nes turi didelį autoritetą. Abi rinktinės atranką pradėjo prastai, tačiau kaip žaidžia bosniai! Jie viską daro užtikrintai. Slovakija su Graikija taip pat geros komandos. Po burtų traukimo kai kurie žmonės Lietuvoje ir Latvijoje manė, kad atsiveria gera proga pakovoti dėl vietos pasaulio čempionate. Bet ne viskas taip paprasta. Bet kuriuo atveju, lietuvių ir latvių susirėmimas bus tikras derbis. Tačiau jūs neturėtumėte manyti, kad pergalė Baltijos taurės turnyre 5:0 praėjusią vasarą Lietuvos rinktinei tapo dideliu psichologiniu smūgiu”, – pasakojo V.Liubšys.

...

Re: Treneriai

2013 Vas 19 12:13

“Latvijos Virsligoje futbolo lygis netgi šiek tiek aukštesnis, nei A lygoje. Jaunų talentų daugiau Lietuvoje, tačiau Latvijoje suburti pajėgesni legionieriai ir geresnis varžybų organizacinis lygis, – mano V.Liubšys. – Tikriausiai taip yra dėl to, kad latviams pavyksta surinkti didesnius biudžetus. Lietuvoje yra kelios individualybės (tokios kaip R.Ledesma), tačiau kiti legionieriai tikrai nėra visa galva pranašesni už vietinius.”
kažkokie kliedesiai iš Virgio lūpų... :mrgreen:

Sužaidė kelias draugiškas rungtynes, dar pasižaidė Winter Cup`e ir ponulis nusprendė, kad Virsliga yra kažkas genialaus ir galingo... :mrgreen:
Ten yra tik Virsliga... daugiau nieko nėra... Na, gal latviai surenka 10 klubų, tai jau didelis pasiekimas. O pas mus liko tik 9... bet tai nieko nereiškia... :mrgreen:

Smiltys
Pranešimai: 144
Užsiregistravo: 2012 Lie 28 19:32
Palaikoma komanda: FK Atlantas

Re: Treneriai

2013 Vas 19 13:41

Ar pas juos yra bent kazkokoks licenzijavimas? Man atrodo, kad lygiai taip pat kaip ir Esijoje - kas patenka, tas taip ir zaidziai. Del to mes kietesni, pas mus sunkiau i A lyga patekt 8-)

bronius
Vyr. diskusijų administratorius
Pranešimai: 11746
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 14:01
Palaikoma komanda: LT rinktinė
Miestas: Vilnius

Re: Treneriai

2013 Vas 20 00:00

Iš „Žalgirio“ išspirtas treneris: apie lietuvius jie prastos nuomonės
Paskelbta 2013-02-19, 21:17
Sportin.lt inf.
http://www.diena.lt/naujienos/sportas/i ... n=rss_feed" onclick="window.open(this.href);return false;
(Gedas Saročka)

Mindaugui Čepui šis pokalbis nebuvo malonus. Ilgos pauzės, apmąstymai, atsakymai ne į visus klausimus. „Nenoriu iš namų išnešti suplyšusių skalbinių“, – įpusėjus interviu sakė pašnekovas. Namais M. Čepas vis dar vadina komandą, kurią išsaugojo ir iš kurios neseniai buvo atleistas – VMFD „Žalgirį“. Tiesa, „Žalgirio“ fanų numylėtinis į praeitį per daug nesižvalgo – lanko kursus UEFA PRO A trenerio licencijai gauti, ieško naujų galimybių, o joms atsiradus, žada pasinaudoti.

- Mindaugai, kad nepratęs sutarties, VMFD „Žalgirio” valdžia jums pranešė sausio 21 dieną, kuomet A lygos komandos jau buvo sukomplektuotos ir darbą rasti sunku. Kaip reagavote?
- Net negalvojau, kad man atsitiks situacija, į kurią papuoliau. Negalvojau, kad man teks palikti klubą. Ar tai normalu, tegul sprendžia tie žmonės, kurie taip pasielgė. Galima buvo ir anksčiau pranešti. Kad ir pasibaigus sezonui. Man būtų buvę paprasčiau susirasti darbą.

- Ar po žinios apie atleidimą iš „Žalgirio“ sulaukėte susidomėjimo iš kitų klubų?
- Ir taip, ir ne. Konkrečių pasiūlymų šiandien neturiu, bet skambučių sulaukiau. Kokie jie – tebūnie paslaptis.

- Persikelkime į praeitį. Ar „Žalgiriui“ grįžus į A lygą tikėjotės tapti komandos vyr. treneriu? Ar per trejus metus buvo galimybių, pasiūlymų?
- Kuris kareivis nenori tapti generolu? Aišku tikėjausi. Aišku norėjau. Buvo ir situacijų, kuomet teoriškai taip galėjo įvykti. Pagalvodavau apie tai. Bet pasiūlymų iš valdžios nebuvo. Nebuvo net užuominų. Matyt, mano kvalifikacija per prasta. Arba aš esu tiesiog nepatogus valdžiai.

- Esate tas žmogus, kuris bene daugiausiai prisidėjo prie „Žalgirio“ išlikimo. Nesijaučiate blogai, kad pačioje pradžioje, kuomet žaidėte I lygoje, buvote vyr. treneris, „Žalgiriui“ grįžus į A lygą tapote trenerio asistentu, vėliau dublerių ir galiausiai – „Žalgiris-3“ treneriu. Nekilo klausimų, kodėl pareigos ir atsakomybė vis mažėjo?
- Man kilo. Net mano žmonai kilo. Dar dabar tas klausimas mano galvoje kirba. Bet ne man šį klausimą reikia užduoti. „Žalgirio“ klubo valdžiai reikia jį adresuoti. Kiek su jais teko bendrauti, jie apie Lietuvos trenerius ne pačios geriausios nuomonės.

- Ar šiame interviu jūs atviras? Sakote viską, ar dalį pasiliekate sau?
- Savo mintis reikšti tikrai galiu. Tik iš namų nenoriu išnešti suplyšusių skalbinių. Tie, kas futbole, puikiai viską žino ir supranta, kas ten vyksta.

- Kaip vertinate VMFD „Žalgirio“ metus A lygoje kaip treneris ir kaip komandos dalininkas?
- Kaip treneris dirbau su stipriais specialistais, pasisėmiau patirties. Su kiekvienais metais rezultatai gerėjo. Biudžetas augo. Visi puikiai supranta, kad čempioniškai komandai suburti reikia laiko, reikia pastovumo, kad nekamuotų nežinia dėl atlyginimo ir t.t. Kas liečia komandos rezultatus – komanda eina į priekį. Pirmais metais – trečia vieta, paskui – dvi antros. Po dešimties metų pertraukos iškovojom LFF taurę. Manau, kad šiais metais komandai atėjo laikas kilti dar vienu laipteliu aukštyn.

- Žinutė apie jūsų atleidimą pasirodė žiniasklaidoje, o ne oficialioje komandos svetainėje. Į tai sureagavęs VMFD „Žalgiris“ atsakė pranešimu, kuriame teigiama, kad nuo „Žalgirio“ reikalų nenutolsite. Jei taip, kokios bus jūsų pareigos, koks bus jūsų konkretus darbas klube?
- Joks darbas, jokios pareigos. Tik tiek, kad esu klubo steigėjas ir dalininkas. Vyks dalininkų susirinkimai, o ten sprendimus priima klubo valdyba.

- Kiek klube turite galios, būdamas jo steigėju? Kiek galite įtakoti klubo valdymą?
- Nei keik. Vienas aš negaliu nieko. Ten yra kam vadovauti.

- Jei išeisite dirbti į kitą A lygos komandą ir būsite Vilniaus „Žalgirio“ priešų stovykloje, žodžių, kad „Žalgiriui“ laikas kilti laipteliu aukštyn, neatsiimsite?
- Ne kartą minėjau ir pakartosiu dar kartą: mano venomis teka žaliai baltas kraujas ir man „Žalgiris“ yra daugiau nei komanda. „Žalgiris“ – lyg pirma meilė. Tačiau trenerio tokia dalia - jei viename klube esi nereikalingas, tavo paslaugų prireiks kitur. Kai gaivinome „Žalgirį“, buvau vienas, be šeimos. Dabar jaučiu atsakomybę prieš šeimą, žmoną, po namus laksto jis (rodo į sūnų – SportIN.lt pastaba), ir jam nesvarbu, kokios komandos aš treneris. Kad ir kaip norėčiau dirbti „Žalgirio“ labui, negaliu. Tokia yra situacija. Valdžia priėmė tokį sprendimą, aš jį gerbiu ir nestovėsiu vietoje. Komandai noriu palinkėti sėkmės, kad galų gale iškovotų aukso medalius, kad futbolo sostine taptų Vilnius, o sirgaliai sulauktų šventės, kurios yra verti.

slasher
Pranešimai: 5344
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 13:13
Miestas: Kaunas

Re: Treneriai

2013 Vas 20 07:52

Reikėjo pačiam Čepui susiprasti, kada jis tapo nereikalingu. Negi nemato, kas per žmonės toje administracijoje. Romanovo mokykla ...

...

Re: Treneriai

2013 Kov 02 13:09

Intervija ar komandas galveno treneri Virginiju Ļubši.
18 februāris 2013

2012. gada nogalē kļuva zināms, ka par Rīgas 'Daugavas' galveno treneri kļuvis lietuviešu futbola speciālists Virginijus Ļubšis. Jauna figūra Latvijas futbolā un, protams, nevarēju neizmantot iespēju ar viņu iepazīties un aprunāties - intervija notika pēc Virslīgas Ziemas kausa spēles par 3. vietu, Rīgas 'Daugavai' pārspējot 'Skonto' (2:0). Par Ziemas kausu gan nerunājām, jo vispirms taču jātiek skaidrībā ar vispārīgām lietām! Pirms sākat lasīt šo interviju, aicinu iepazīties ar vārtsarga un trenera Ļubša CV (bija vārtsargs, bet no 1989. gada treneris):
Kā spēlētājs:
1980.-86. Panevēžas 'Ekranas'
1986.-88. Klaipēdas 'Atlantas'
1988.-92. Panevēžas 'Ekranas'
Kā treneris:
1989.-07. Panevēžas 'Ekranas'
2002.-03. Lietuvas izlase (palīgs)
2003.-04. Lietuvas U-21 izlase
2008.-10. Viļņas 'Vētra'
2010.-12. Marijampoles 'Sūduva'
2012.-??? Rīgas 'Daugava'

Zinu, ka Jūs Lietuvā bijāt pazīstams vārtsargs, pēc futbolista karjeras beigām esat trenējis vairākas pazīstamas Lietuvas komandas. Taču tas viss ir uz papīra un Latvijā objektīvu iemeslu dēļ neesat pārāk pazīstams. Kā Jūs sevi prezentētu Latvijas futbola līdzjutēju priekšā?
Savulaik biju normāls vārtsargs, spēlēju PSRS čempionāta 1. līgā 1986./87. gada sezonā, kad spēcīgākā komanda bija Rīgas 'Daugava', kura varēja tikt augstākajā līgā. Spēlēju 'Atlantas' komandā un cīnījāmies arī ar 'Daugavu', kurā bija tādi meistari kā šī brīža Latvijas izlases treneris Starkovs, Ševļakovs, Kulakovs, Popkovs un daudzi citi, kuri daudzus gadus veidoja Latvijas futbola seju. Un no šiem bijušajiem futbolistiem izveidojušies labi treneri, speciālisti - gan izlases treneris Starkovs, gan arī Ševļakovs, Kulakovs, kuri strādā izlasē. Togad 'Daugava' bija spēcīgākā un tai bija jātiek augstākajā līgā, taču dažādi apstākļi to liedza. Tā ka pats spēlēju 1. līgā, kas bija ļoti spēcīga. Zeļkevičs, kurš trenēja 'Žalgiri' [šis klubs spēlēja augstākajā līgā - aut.piez.], bija mani noskatījis, taču es mācījos fizkultūras institūtā un kaut kā neiznāca trāpīt 'Žalgirī'. Pēc mācībām atgriezos mājās, spēlēju 'Ekranas' [Ļubšis ir dzimis Panevēžā - aut.piez.] un atdevu šim klubam 27 gadus. No šiem 27 gadiem lielu daļu jau biju treneris - no 1989. gada. Pašā sākumā bija grūti - vārtsargs, spēlētājs, treneris. Gada laikā sapratu, ka nevaru apvienot divus amatus un pievērsos tikai trenera darbam.

Panevēžā mana koncepcija bija audzināt jaunos futbolistus, jo ļoti labi strādāja jauniešu futbola skola. Pēc tam šie puiši tika ļoti labos klubos. Stankevičs tika 'Brescia' [pārstāvēja šo A Sērijas klubu no 2001. līdz 2008. gadam, tagad spēlē 'Lazio' - aut.piez.], viens Česnausks tika Maskavas 'Dinamo', otrs Kijevas 'Dynamo', Majušs Sanktpēterburgas 'Zenit', Savens [nupat parakstījis līgumu ar Rīgas 'Daugavu' - aut.piez.] tālu tika, Klimavičs spēlēja Maskavas 'Dinamo'...

Tātad tie visi ir Jūsu audzēkņi?
Jā. Bija jauniešu treneris Tads Butrims, taču es viņus paņēmu savā paspārnē jau 10. klasē 2000. gadā un Eiropas kausā savā vecuma grupā ieņēmām 3. vietu. Tā bija vesela spēlētāju plejāde, Savenu ieskaitot, kura veidoja Lietuvas olimpiskās [U-21] izlases kodolu. Tā izlase varēja iekļūt Eiropas čempionāta 'play-off', taču, esot vadībā 2:0 ar Skotiju, beigās zaudējām ar 2:3. Tā ka bija ļoti laba komanda, visi mani audzēkņi un visi Panevēžas vietējie puiši. Manā laikā tikai Ruslans Mihaļčuks no Latvijas spēlēja, labs futbolists, bet citādi bija tikai lietuvieši no Panevēžas sporta skolas, un viņi cīnījās par pilsētas godu. Un laika posmā no 2001. līdz 2007. gadam bijām pirmie, otrie, pēdējos gados lielākoties ar Kauņu sīvi spēkojoties par čempionu titulu. Un šī brīža Lietuvas izlasē spēlē 13-14 mani audzēkņi. Var jau būt, ka vienkārši trāpīju veiksmīgā plejādē - 1981./82. gadā dzimušie bija ļoti labi. Veiksmīgi darbojās sporta skola un arī mēs no 9.-10. klases ar viņiem daudziem sasniedzām.


Pēc tam 'Ekranas' pārņēma citi īpašnieki, gadu nostrādāju par sporta direktoru un pēc tam kļuvu par treneri Viļņas 'Vētrā', pārņemot grožus no Tarhanova [pazīstams krievu treneris - aut.piez.]. Vienu gadu mums bija ļoti laba komanda, varējām kļūt par čempioniem - mums četras kārtas pirms beigām bija četru punktu pārsvars, taču finansiālā situācija bija smaga, puiši sešus mēnešus netika saņēmuši algu, un svarīgākajā spēlē mēs zaudējām 'Ekranas'. Vienu gadu ar 'Vētra' ieņēmu 3., otru gadu 2. vietu. Pēdējos gados trenēju 'Sūduvu' - pirmais gads bija labs, bet otrais [2012. gads - aut.piez.] bija grūtākais manā karjerā - varbūt neizdarīju visu, kā vēlējās kluba saimnieki, varbūt kaut ko neizdarīju kā nākas. Pēc atlaišanas četrus mēnešus biju bez darba - tas man tā bija pirmo reizi vairāk nekā 20 gadu garumā trenera karjerā. Bija grūti, taču dažreiz nepieciešams pārdomāt visu notikušo, pārlādēt sevi gluži kā datoru, lai sāktu visu no jauna.

Un tad nāca piedāvājums no šejienes - 'Daugava' pagātnē ir bijis varens klubs. Tāds pats kā 'Žalgiris' - kādreiz varens, tad zemu krita un tagad atkal ceļas. Domāju, 'Daugava' arī vēlas atdzimt un cīnīties ar Latvijas četrām vadošajām komandām. Šeit vēl neskaitu arī abas Jūrmalas komandas un to pašu Jelgavu. Kopējais Latvijas futbola līmenis man patīk - domāju, tas ir nedaudz augstāks nekā Lietuvā. Vairāk jauno talantu, domāju, ir Lietuvā, bet kopējais līmenis uz leģionāru, organizācijas līmeņa rēķina ir Latvijā. Tiekšanās uz pirmo trijnieku, četrinieku, piecinieku - tā būs smaga kauja.

Atgriežoties pie Jūsu karjeras - Jums ir bijis daudz panākumu klubu līmenī, bet neesat bijis Lietuvas izlases galvenais treneris. Vien esat bijis tā paša Zeļkeviča palīgs 2002.-03. gadā. Nav bijis iespējas vadīt nacionālo izlasi?
Pateikšu godīgi un varat to arī uzrakstīt - no U-21 izlases pēc divu gadu darba 2004. gadā aizgāju strīda ar Lietuvas Futbola federāciju dēļ. Un no daudziem dzirdēju, ka kamēr viņi vadīs federāciju, es nekad netrenēšu izlasi. Zinu, ka pirms viena vai otra cikla esmu bijis tuvu tam, lai kļūtu par Lietuvas izlases treneri, bet...

Kas tas par strīdu?
Daudz jāstāsta [smaida], bet svarīgākais, ka mans redzējums nesakrita ar viņu redzējumu - turklāt nevis tie, kas bija saistīti ar futbolu, bet citi.

Minējāt, ka Jūs kā vārtsargs patikāt Zeļkevičam un vēlāk ar viņu strādājāt arī Lietuvas izlasē. Vai pirms došanās strādāt uz Latviju prasījāt padomu Zeļkevičam? Viņš taču vairākus gadus trenējis 'Liepājas metalurgu'.
Jau tad, kad Zeļkevičs strādāja Latvijā, regulāri ar viņu sazinājos. Viņš toreiz bija šokā labā nozīmē par Liepājas apstākļiem - cik augstā līmenī viss bijis. Es pats arī zināju, ka Latvijā ir trīs, četri, pieci, varbūt pat seši, septiņi klubi, kuru kopējais līmenis it visos aspektos ir labā līmenī - daudz augstākā nekā Lietuvā. Es to zinu. Saprotu, ka, atbraucot uz Latviju, viss uzreiz būs saldi - sak, atbraukšu un visu paveikšu. Gribam pa solītim savākt šeit labu komandu - lai tā būtu konkurētspējīga un lai mēs cīnītos... nu nezinu... varbūt par iekļūšanu Eirokausos. Šobrīd Rīgas 'Daugavai', manuprāt, pietrūkst četru piecu spēlētāju, bet mēs meklējam un vēl ir pusotrs mēnesis. Līdz kausam mēnesis. Komanda vēl pastiprināsies, un, domāju, papildinājumi būs tikai spēcīgi futbolisti.

Par sastāvu vēl pajautāšu, bet vēl par klubu kopumā - pats minējāt, ka Rīgas 'Daugava' ir bijis varens klubs ar lielu vēsturi. Vai Jums nešķiet mazliet dīvaini, nepareizi un neloģiski, ka tā atdzimšanu mēģina panākt Lietuvas cilvēki nevis paši latvieši? Turklāt latviešu līdzjutējiem var nebūt ticība, ka šī atdzimšana ir uz ilgu laiku...
Domāju, vienmēr var un vajag mēģināt rast kopēju valodu. Domāju, ja parādīsies kādi latviešu sponsori, tad šī brīža kluba īpašnieki nevienu neatraidīs. Pagājušajā gadā 'Daugavā' vienubrīd situācija bija pavisam nabadzīga, un atnāca lietuvieši - teikšu godīgi, nedomāju, ka viņi atnākuši, lai pēc viena gada pazustu. Domāju, kopējiem spēkiem varam visu labot un panākt, lai klubs atdzimtu. Varbūt jaunie latvieši zina tikai 'Skonto', bet cilvēki ar lielāku futbola līdzjušanas stāžu noteikti atceras 'Daugavu'. Šobrīd man svarīgākais ir, lai 'Daugavas' puiši jūt spēcīgu aizmuguri, lai jūt, ka par viņiem rūpējas, lai viņi savlaicīgi saņem algu. Domāju, gada, divu, trīs, četru, piecu klubs pacelsies un tad varbūt arī latviešu kapitāls ieplūdīs klubā.

Tātad šī brīža vadība plāno Rīgas 'Daugavā' strādāt ilgtermiņā?
Es tā domāju. Arī līgumus neslēdzam tikai uz vienu gadu vai pusgadu. Rīga ir liela pilsēta, tai ir potenciāls un agri vai vēlu jābūt spēcīgai futbola komandai. Latvijas izlase 2004. gadā iekļuva EČ finālturnīrā. Toreiz uz šo panākumu skatījāmies nevis ar skaudību, bet ar lepnumu, ka mums ir tādi kaimiņi. Un iekļūt finālturnīrā futbolā nav tas pats, kas basketbolā, kur no 20 komandām tiek 16 vai no 30 tiek 24. Domāju, redzat, ka Lietuvai ir laba basketbola izlase, bet futbolā ir grūtāk - Eiropā visi labi futbolu spēlē. Domāju, ar laiku Latvijas futbola čempionāts būs spēcīgāks, sponsoru vairāk, būs 6-7 līdzvērtīgi klubi, lielāka interese no cilvēku puses.

Saprotu, ka futbolā visi ir profesionāļi un tā ir normāla parādība, tomēr vai nebija mazliet tāda neērta situācija, ka Jūs pie Rīgas 'Daugavas' stūres nomainījāt sev labi pazīstamo Juriju Popkovu, kurš šobrīd, cik zinu, ir bezdarbnieks?
Mēs pat ar kluba prezidentu runājām - kad viss norims, pirms sezonas sākuma, domāju, mēs Popkovam atradīsim darbu klubā. Man pat solīja, ka viņam atradīs darbu. Jā, esam ar Popkovu labi pazīstami, bet jāņem vērā, ka es nekad neesmu atnācis uz jaunu klubu sezonas vidū. Tikai tā, lai sezona beidzas un tad.

Jau teicāt, ka uzskatāt Latvijas klubu futbolu par spēcīgāku nekā Lietuvā. Bet, ja runājam par futbolu šajās valstīs kopumā - kurā tas ir spēcīgāks, Jūsuprāt?

Grūti salīdzināt, varbūt atsevišķi individuāli spēlētāji spēcīgāki ir Latvijai. Bija laiks, kad Rubins, Koliņko, Stepanovs, Laizāns spēlēja labos klubos, Anglijā un citur. Tā bija spēcīga Latvijas futbolistu plejāde. Savukārt, ja vēlreiz runājam par nacionālajiem čempionātiem, tad Latvijai tas ir spēcīgāks tieši uz labāku leģionāru rēķina. Lietuvā leģionāri ir vājāki - nezinu, varbūt finanšu dēļ. Tur ar retiem izņēmumiem (Ledesma, vēl kāds) nav tādu, kas būtu galvas tiesu pārāki nekā vietējie. Latvijai tikmēr 'Spartakā' bija spēcīgi kolumbieši, 'Skonto' savulaik bija labi gruzīni, tāpat Daugavpils 'Daugavā' kvalitatīvi leģionāri.

Un ja salīdzinām Latvijas un Lietuvas izlases. Baltijas kausā Latvija sagrāva Lietuvu ar 5:0, bet šogad būs divas spēles arī PK2014 kvalifikācijas turnīrā.
Būs interesanti. Ar Starkovu gūts lielākais panākums Latvijas futbola vēsturē. Pēc tam bija kritums, bet tagad pēc Starkova atgriešanās Latvijas izlasē atkal ir maksimāla disciplīna, pašatdeve, jo futbolisti uz šo treneri skatās kā uz Dievu...

[Pārtraucu] Tomēr šo jauno ciklu Latvija un Lietuva iesākušas vienādi slikti...
Jā, tabula tāda ir, bet paskatieties, kā spēlē bosnieši! Viņi arī pārbaudes mačos visus uzvar. Tā pati Grieķija un Slovākija ir spēcīgas komandas. Varbūt pēc izlozes Latvijā un Lietuvā cilvēki domāja, ka tā ir laba iespēja tikt vismaz 'play-off', bet nav viss tik viegli un vienkārši. Jebkurā gadījumā Latvijas un Lietuvas spēles būs interesantas - tie būs īsti derbiji pat, ja cerību kvalificēties vairs nebūs. Lietuvai lielais zaudējums Baltijas kausa izcīņā bija liels psiholoģisks trieciens.

Vēl par Rīgas 'Daugavu'. Pieminējāt, ka varbūt mēģināsiet sasniegt Eirokausus. Vai kluba īpašnieks ir uzstādījis Jums konkrētu mērķi vietas izteiksmē šogad?

Nē, pagaidām uzdevums nav uzstādīts, vācam komandu - varbūt tāds tiks uzstādīts pirms paša čempionāta. Esmu jau internetā lasījis un, ziniet, par Rīgas 'Daugavu' daudz kas uzrakstīts kļūdaini - par Savena algu, par Tamošausku. Savens vispār atnācis tāpēc, ka viņam ir labas attiecības ar kluba prezidentu un grib palīdzēt klubam. Savenam pat bija iespēja aizbraukt, bet neaizbrauca - varbūt pēc karjeras beigām paliks strādāt klubā citā amatā. Tāpat lasīju par kosmiskām algām - tā nav taisnība. Vienīgi apsolīts, ka maksās laikā, un visi ir apmierināti un grib spēlēt šeit.

Rīgas 'Daugavas' sastāvs jau šobrīd izskatās ļoti spēcīgs, un daudzi pat saka, ka lielajā četriniekā nomainīsiet 'Liepājas metalurgu', kura daži audzēkņi (Grebis, Mihadjuks, arī Tamošausku nosacīti var likt šai pulkā) tagad ir tieši Jūsu komandā.
Intenbergs pats bijis labs futbolists un arī kā treneris pagājušajā gadā ar 'Metalurga' dublieriem nepiedzīvoja nevienu zaudējumu. Varbūt viņi vēl paņems kādus spēlētājus. Nedomāju, ka Liepāja tik vienkārši atdos savas vadošās pozīcijas. Domāju, tai būs laba komanda. Varbūt viņi pamainīs kursu, liekot uzsvaru uz saviem audzēkņiem, taču Liepājā treneri strādā labi un arī jaunieši ir talantīgi. Varbūt, spēlējot tikai ar savējiem, šis pirmais gads būs grūtāks, bet pēc pāris gadiem noteikti viss būs kārtībā. Cik redzēju viņu sniegumu Ziemas kausā, man ļoti patika. Varbūt pieredzes trūkuma dēļ viņiem ne viss sanāca, tomēr spēles saturs man patika.

Vai var teikt, ka Rīgas 'Daugavas' spēle šogad veidosies ap Savenu un Tamošausku - spēcīgiem lietuviešu vidējās līnijas spēlētājiem, kuri saturēs komandas spēli?
Šobrīd grūti teikt - to varēšu pateikt pirms kausa mača, jo vēl meklējam spēlētājus. Domāju, viņi būs vieni no līderiem. Mēs vēl obligāti meklējam vienu ļoti spēcīgu uzbrucēju, tāpēc grūti teikt. Tamošausku labi pazīstu, jo viņš manā vadībā spēlēja U-21 izlasē. Tomēr viņam Liepājā bija periods, kad viņš apstājās un vairs neauga. Ja cilvēks vienā komandā spēlē 7-8 gadus un viņam viss ir labi, silti, viņš vairs neko negrib. Jaunā vietā ir jauns izaicinājums. Tamošausks ir labs, talantīgs futbolists un, domāju, tagad viņš spēlēs citādi nekā Liepājā pēdējos divos gados. Nezinu, bet es tā domāju.

Jau teicāt, ka vēl meklējat aptuveni četrus futbolistus. Spēcīgu uzbrucēju, bet ko vēl?

Malējos aizsargus, vienu malējo pussargu un uzbrucēju. Lūk, būtu apmierināti, ja šādus četrus spēlētājus atrastu. Šodien atbrauca pagājušā gada gruzīns [Diakvnišvili - aut.piez.], nav spēlējis Kļuškins, kurš slimoja, Klimavičs.

Jūs kā bijušo vārtsargu Vaičulis pamatvārtsarga pozīcijā apmierina?
Jā, Vaičulis mani pilnībā apmierina. Varam padomāt par otro vārtsargu Artjomenko, kurš spēlējis maz. Ja spēlētu tā, kā pagājušajā sezonā 'Kruoja' sastāvā, tad es komandā gribētu redzēt Eltermani - vēl vienu latvieti.

Vēl gribētu teikt, ka līdz šim aizvadītajās spēlēs patīkami pārsteigusi tiesāšana - Latvijā labi tiesā. Pagaidām viss ir bijis labā līmenī.

Sāku domāt - ja jau meklējat četrus labus spēlētājus un vismaz pāris no viņiem varētu būt ārzemnieki, vai nebūs par daudz? Nezinu gan, ar cik lietuviešiem esat parakstījuši līgumus, bet, šķiet, padaudz....
Šodien vairs nebūs Lipska...

... Kāpēc?
Viņš ir labs futbolists, bet mazliet pazaudējis sevi, un īpašnieki nevēlējās ar viņu slēgt līgumu. Viņa nebūs, tā ka pagaidām ir četri lietuvieši. Ja vēl vienu paņemsim, būs pieci. Vēl ukrainis, gruzīns, kopā septiņi - nedomāju, ka tas ir tik daudz, jo sezona būs gara. Vēl vienu lietuvieti gribētos un ir arī noskatīts viens - spēlējis izlasē. Nezinu, vai izdosies viņu iegūt.

Vai lēmumus par spēlētāju ņemšanu sastāvā pieņem prezidents?

Viņš arī labi saprot futbolu, bet lēmumus pieņemam kopā. Viss ir jāsaskaņo. Es varu kādu gribēt, bet ja viņš, piemēram, prasa milzīgu algu... Ja godīgi, es arī šeit neatnācu naudas dēļ. Gribu jaunu izaicinājumu, gribu kaut ko paveikt šeit šādā komandā. Jā, no 1993. gada bija 'Skonto', 'Skonto', 'Skonto', bet pirms tam bija Rīgas 'Daugava'...

Minējāt Intenbergu, bet citus Virslīgas trenerus personīgi pazīstat?

Jā. Sen pazīstu Pertiju - no Daugavpils laikiem. Esmu ticies arī ar 'Daugavas' šī brīža treneri Tabanovu. Pazīstu daudzus. Jā, daudz kas mainās, lūk, uz 'Spartaku' atnācis baltkrievs. Citi aiziet. Labi 'Jelgavas' Daini [Kazakeviču - aut.piez.] pazīstu. Nav tā, ka būtu nonācis nepazīstamā vidē.

Šis jautājums varbūt nav gluži adresējams Jums, bet tomēr - Latvijā klubi lielākoties nevēlas atklāt savu budžetu. Kā domājat, vai Jūsu tautietis, kluba prezidents, to varētu nosaukt?
Ja godīgi, pats nezinu budžeta lielumu. Nedomāju, ka tas būs ļoti liels - nu varbūt četriniekā pieciniekā tiksim, kaut gan nezinu, kādi budžeti ir citiem Latvijas klubiem. Lietuvā orientējos un zināju, kāds apmēram budžets ir 'Ekranas', 'Žalgirim'. Taču domāju, ka 'Daugavas' prezidents varētu to atklāt. Nedomāju, ka tas ir kāds liels noslēpums.

Tagad uz nedēļu brauksim uz Panevēžu - patrenēsimies, tur ir labs laukums, viesnīca. Ziniet, mēnesi spēlēt vienā vietā ir psiholoģiski grūti. Jāmaina dislokācijas vieta, jo tādā veidā var arī atpūsties. Kaut kas jauns.

Noslēgumā - vai ļoti gaidāt Virslīgas sezonas sākumu? Kā nekā, tā būs Jūsu pirmā ārzemju pieredze trenera amatā klubu karjerā.
Jā, pirmā pieredze un ļoti gaidu. Tiesa, kad Ukrainā mācījos PRO licencei, tiku interesantā grupā ar pazīstamiem ārzemju treneriem, kuri savulaik bija Kijevas 'Dynamo' zvaigznes. Bija ļoti laba grupa, un mēs daudz kontaktējāmies. Un, ziniet, daudz labu ukraiņu treneru ir bez darba. Lai tiktu pie darba, tev ir vai nu jābūt jau kaut ko sasniegušam vai ar labiem kontaktiem. Vai kā Starkovs - ar izlasi uztaisīja rezultātu, aizbrauca uz Maskavas 'Spartak', pēc tam 'Baku'. Visādi citādi nemaz tik viegli kā varētu šķist treneriem ārzemēs neiet.

Izmantoties resursi: sportacentrs.com

bronius
Vyr. diskusijų administratorius
Pranešimai: 11746
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 14:01
Palaikoma komanda: LT rinktinė
Miestas: Vilnius

Re: Treneriai

2013 Bal 18 15:53

Kaizeris tikslo siekė reiklumu
Vilmantas REMEIKA
http://www.lzinios.lt/Sportas/Kaizeris- ... e-reiklumu" onclick="window.open(this.href);return false;
[email protected]
2013 m. balandžio 18 d., 06:00

Tie, kas domisi Lietuvos futbolu, negali nežinoti Kęstučio Latožos - legendinio Vilniaus "Žalgirio" gynėjo, trenerio, dirigavusio Vilniaus "Žalgiriui", Lietuvos rinktinei, išugdžiusio ne vieną žinomą futbolininką. Vilniuje gyvenantis futbolo specialistas šiuo metu darbuojasi sostinės futbolo mokykloje, kur šio žaidimo paslapčių moko jaunuosius sportininkus. 62 metų K.Latoža futbolo pasaulyje dar žinomas Kaizerio pravarde. Paklaustas apie šio "krikšto" aplinkybes, treneris nusišypso. Jaunystėje jis žavėjosi legendiniu vokiečių futbolininku Franzu Beckenbaueriu, vadintu Kaizeriu (liet. - Imperatorius). Be to, pats buvo griežtas ir reiklus sau, tad bendražygiai ir praminė jį lietuviškuoju Kaizeriu.

Tėvas neperkalbėjo

Futbolininkas K.Latoža tapo neatsiejama Vilniaus "Žalgirio" dalimi, jo simboliu. Vilniaus klubo garbę jis gynė net 15 sezonų - nuo 1968-ųjų iki 1983-iųjų, sužaidė per 500 rungtynių. Jau vaikystėje visos aplinkybės tarsi bylojo, kad Latožų Kęstučiui lemta tapti futbolininku. Jo tėvas irgi žaidė "Žalgirio" meistrų komandoje. Šeima gyveno greta "Žalgirio" stadiono, o kaimynai buvo garsieji Paberžiai. Vyresnysis šviesaus atminimo Stasys ir jo sūnus Gediminas taip pat krimto futbolininko duoną.
"Atrodo, futbolas buvo įaugęs į kraują. Bėgdavome į stadioną stebėti, kaip treniruojasi meistrų komandos, padavinėdavome kamuolius. Pasižiūrėję rungtynes susirinkdavome kieme ir mėgindavome pakartoti žalgiriečių veiksmus aikštėje. Vartus atstojo ant metalinio sandėlio kreida nubraižytas kreivas stačiakampis", - prisimena K.Latoža.

Sykį pastebėjęs jaunesniojo Latožos talentą futbolo treneris Jonas Muliuolis pakvietė jį treniruotis ir pastatė darbuotis gynybos širdyje. Paradoksalu - vyresnysis Latoža nevertė sūnaus žaisti futbolo, priešingai - netgi prieštaravo tam. "Tėvukas nelabai džiaugėsi mano ryžtu. Ragino mokytis, įgyti specialybę, nes kartojo, kad futbolu sotus nebūsiu. Pats neturėjo aukštojo išsilavinimo, tad nenorėjo, kad ir sūnus baigęs karjerą susidurtų su šia problema. Jei tik gaudavau prastesnį pažymį, tuoj uždrausdavo treniruotis, kol negausiu geresnio įvertinimo", - pasakoja K.Latoža. Tačiau lietuvių Kaizeris buvo užsispyręs. Jau tapęs futbolininku krimto statybos ekonomikos mokslus, vėliau baigė kūno kultūrą tuomečiame Pedagoginiame institute. "Visko pasiekiau savo darbu ir užsispyrimu. Būdavau savikritiškas, likdavau padirbėti ir po treniruočių. Treneriams raginti manęs nereikėjo, pats ieškojau būdų tobulėti. Fiziškai nebuvau tobulai sudėtas, bet stengiausi gerinti technines savybes. Valdžiau kamuolį neblogai ir man būdavo gėda jį išspirti į užribį, jei galėdavau išsaugoti. Nesu uždirbęs nė vieno 11 m baudinio į "Žalgirio" vartus", - tvirtina jis.

Olandų vilionės

"Žalgiryje" K.Latoža su Valdu Kasparavičiumi sudarydavo plieninę vidurio gynėjų porą. "Žalgirio" stadione žiūrovai kalbėdavo: kai gynyboje žaidžia juodu, tribūnose publika sėdi ramiai. "Su Valdu vienas kitą suprasdavome iš žvilgsnio, iš pusės žodžio. Buvome puikiai susižaidę, mokėjome pasitikti puolėjus. Visuomet stengdavomės pradėti komandos ataką, todėl man keista, kai dabar gynėjai negalvodami kartais spiria kamuolį į užribį. Be abejo, jautėme konkurenciją, nes už klaidas galėjai ilgam sėsti ant suolo. Dabar futbolininkai pasirašo ilgalaikes sutartis ir atsipalaiduoja", - teigia legendinio "Žalgirio" gynėjas. Pasak jo, dabar futbolas pasikeitęs. Daug žaidėjų žaidžia susispietę siaurame plote, kompaktiškai. Anuomet komandos žaisdavo plačiau išsidėsčiusios, kelti didesni reikalavimai fiziniam parengimui, nes reikėjo geros "sprogstamosios" jėgos.

Geriausiais savo laikais K.Latoža sulaukė ir SSRS grandų dėmesio. Vilnietį į savo gretas kvietė Maskvos "Spartak", Sankt Peterburgo "Zenit". Pastarieji net siūlė 3 kambarių butą Piteryje ir automobilį "Volga". Bet rusų vilionėms nepasidavė. O griežta tuometinė politika ir geležinė uždanga neleido išsipildyti svajonei - atstovauti galingam Vakarų klubui... "1971-aisiais su SSRS rinktine dalyvavome stovykloje Olandijoje. Sulaukiau Amsterdamo "Ajax" pasiūlymo. Tais metais jie buvo laimėję Čempionų lygą ir jau tuomet laikėsi politikos į savo akademiją pritraukti talentingo jaunimo iš kitų šalių. "Ajax" tuo metu atstovavo Johanas Cruyffas. Pasivaikščiojau po klubo bazę - viskas kaip pasakoje. Jie man pasiūlė 4 tūkst. guldenų mėnesinį atlyginimą. Naujas automobilis kainavo 2,8 tūkst. Dėl to mes SSRS žaisdavome visą karjerą. Priėmęs "Ajax" pasiūlymą būčiau tapęs "tėvynės" išdaviku ir savo šeimą pakišęs po giljotina", - atsidūsta K.Latoža.

Nuo žaidėjo iki trenerio

"Žalgirio" gynėjui buvo vos 32-eji, kai nutarė pakabinti sportbačius ant vinies. Tai padaryti vertė nesiliaujantys dubens kaulų skausmai. Kaip tik tuomet "Žalgiris" pagaliau iškopė į aukščiausiąją lygą. "Man atrodė, kad futbolą žaisiu šimtą metų. Tačiau tie skausmai varė į neviltį. Operacijos darytis nesiryžau, juk nebe jaunuolis buvau. Iš tiesų tais laikais daug futbolininkų baigdavo karjerą vos perkopę per 30. Krūviai būdavo nežmoniški, kartais treniravomės tris kartus per dieną, per stovyklas Palangoje išardavome visą paplūdimį. O atstatančiosios priemonės prastos. Gaudavome keistų geltonos spalvos vitaminų ir kalio tablečių širdžiai stiprinti. Viskas, - prisimena Kaizeris. - Karjeros pabaiga buvo sunki, dažnai sapnuodavau, jog žaidžiu. Ilgainiui su tuo susitaikiau."

Nuo futbolo K.Latoža nenutolo. Tapo treneriu ir vadovavo Vilniaus "Pažangai", "Lokomotyvui", "Žalgiriui". Su žaliai baltais Kaizeris tapo Lietuvos čempionu ir laimėjo taurę. Blogas tas karys, kuris nenori tapti generolu. Todėl 1998 metais sulaukęs kvietimo treniruoti Lietuvos rinktinę strategas nesuabejojo nė akimirkos. Deja, geri norai prasilenkė su realybe. 2000-ųjų Europos čempionato atrankos cikle lietuviai per 10 rungtynių sukrapštė 11 taškų, bet liūdnai pagarsėjo lygiosiomis su Farerų Salomis ir pralaimėjimu Estijai. "Rinktinės treneris turi būti puikiai pasirengęs psichologiškai. Mes visuomet puoselėjame dideles viltis, todėl atsimušame į skaudžią realybę. Yra daug valstybių, turinčių puikią infrastruktūrą, pavyzdžiui, - Austrija, Belgija, bet jos daug metų nieko nelaimi. O mes staiga norime visus nušluoti. Mūsų rinktinė yra puiki vieta treneriui nusilaužti sprandą. Lūkesčiai didžiuliai, jų įgyvendinti neįmanoma, o kaltas, žinoma, treneris. Bet sulaukęs pasiūlymo treniruoti rinktinę, negali jo atmesti", - dėstė K.Latoža.

Egzotiška patirtis

Skausmingos skyrybos su rinktine treneriui suteikė naujos patirties, kuri pakeitė trenerio gyvenimą. Vos sužinoję apie Lietuvos futbolo federacijos (LFF) sprendimą, K.Latožos telefono numerį surinko Farerų Salų klubo "Vagar" vadovai. Pakvietė atvykti ir padėti aukščiausiosios lygos naujokams išsilaikyti egzotiškos šalies futbolo elite. Užduotį lietuvis įgyvendino, o apie trylikos metų senumo patirtį iki šiol kalba tik gražiai. "Šių salų žmonės itin draugiški. Vos ten nuvykus mane priėmė taip, lyg būtume pažįstami daugybę metų. Kviesdavo į svečius, vaišindavo vietiniais patiekalais, veždavosi stebėti banginių medžioklės", - pasakoja lietuvis. Jis mėgaudavosi gaiviomis vasaromis, kai termometro stulpelis retai pakyla aukščiau 16-17 laipsnių šilumos, ir džiaugdavo kalvota gamta bei egzotiškais paukščiais. Kaizeriui baimę keldavo tik salas talžydavę uraganai. Užsispyrę, disciplinuoti ir neblogai valdantys kamuolį. Tokie yra Farerų Salų futbolininkai.

"Pagrindinė problema, kad jie beveik visi turi darbus ir treniruojasi pusiau profesionaliai. Bet ir tokiomis aplinkybėmis jie dirba nuoširdžiai. Garsus danų treneris Allanas Simonsenas yra pasakęs: fareriečiai pasižymi savybe - jei jiems nesiseka, pirštu parodys į kitą. Palaukite, o kurioje šalyje tokios savybės nėra?", - nusijuokė K.Latoža. Treneris į Farerų Salas atsivežė ir savo šeimą. Tai pakeitė jo dukrų gyvenimą. Vyresnioji Kristina Farerų Salose sutiko daną, su kuriuo netrukus sukūrė šeimą. Jaunesnioji Agnė taip pat pasuko į Daniją, ten šiuo metu studijuoja.

Ratas apsisuko

Nemažą trenerio karjeros dalį K.Latoža praleido dirbdamas su jaunuoliais. Tai buvo prieš priimant pasiūlymą treniruoti rinktinę. Kaizeris ugdė tokius žaidėjus kaip Donatas Vencevičius, Eimantas Poderis, Rimantas Žvingilas, Vidas Dančenka, Povilas Lukšys. Visi ilgiau ar trumpiau atstovavo šalies rinktinei. Buvę K.Latožos auklėtiniai pabrėždavo, kad jų treneris pasižymėdavo griežtumu ir nemenkais krūviais. "Stengiausi būti griežtas, nes visi vaikinai gyveno internate, atitrūkę nuo tėvų, todėl buvo svarbu juos kontroliuoti ir priversti mokytis. O dėl krūvių - nemanau, kad jie nukentėjo. Treniravomės sporto internate, maniškiai fiziniu pasirengimu pranokdavo net lengvaatlečius ar irkluotojus. Tai labai erzino šių sporto šakų trenerius, - šypteli Kaizeris. - Tai duodavo naudos. Juk 1995 metais su šešiolikmečiais laimėjome tarptautinį turnyrą Norvegijoje. Pakeliui į finalą nugalėjome brazilų ekipą. Kad ir kokia ji būtų, tai - brazilai. O šiais laikais džiaugiamasi, jei jaunimas dar sugeba prieš ką nors laimėti."

Treneris buvo griežtas, tačiau turėjo puikų humoro jausmą. Jei auklėtiniai žaisdavo prastai, šis jiems tiesiai šviesiai išpyškindavęs: "Man nuo jūsų žaidimo akis skauda." Būta ir juokingesnių pareiškimų. Priminus tai, K.Latoža pradeda kvatoti: "Kartais reikia ir pajuokauti. Manau, kad juokais ištartą frazę žaidėjas įsimins geriau nei begalinį rėkimą. Humoras būtinas. Futbolininkai - taip pat žmonės." Gyvenimo ratas apsisuko - K.Latoža vėl darbuojasi su vaikais. Prieš trejus metus Vilniaus futbolo mokykloje subūrė 7-8 metų berniukų grupę. Dabar jiems - po 10-11. "Visokių vaikų turime. Vieni paklusnūs, kitus reikia raginti ar pabarti. Trečius būtina padrąsinti. Yra ir tokių, kuriuos tėvai kone verčia treniruotis. Matyt, nori atitraukti nuo kompiuterių", - svarsto treneris.

Lietuvos futbolo kuluaruose jis sukasi daugybę metų. Pergyveno LFF griūtį, kai susikompromitavusį LFF prezidentą V.Dirmeikį prieš daugiau nei dešimtmetį pakeitė Liutauras Varanavičius su Vladimiru Romanovu užnugaryje. Bet Kaizeris niekada neužsiėmė politika. "Aš visuomet stengiausi laikytis atokiau. Juk nieko jiems nepaaiškinsi. Žinau, kad visi skandalai, pramanyti ar ne, daro didelę žalą futbolui. Todėl nemažai tėvų numoja į futbolą ir savo atžalas veda į krepšinio treniruotes. Manau, dėl to netenkame daug talentų", - įsitikinęs K.Latoža.

bronius
Vyr. diskusijų administratorius
Pranešimai: 11746
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 14:01
Palaikoma komanda: LT rinktinė
Miestas: Vilnius

Re: Treneriai

2013 Bal 18 15:54

"Rinktinės treneris turi būti puikiai pasirengęs psichologiškai. Mes visuomet puoselėjame dideles viltis, todėl atsimušame į skaudžią realybę. Yra daug valstybių, turinčių puikią infrastruktūrą, pavyzdžiui, - Austrija, Belgija, bet jos daug metų nieko nelaimi. O mes staiga norime visus nušluoti. Mūsų rinktinė yra puiki vieta treneriui nusilaužti sprandą. Lūkesčiai didžiuliai, jų įgyvendinti neįmanoma, o kaltas, žinoma, treneris. Bet sulaukęs pasiūlymo treniruoti rinktinę, negali jo atmesti", - dėstė K.Latoža.
- Mintys apmąstymams..

...

Re: Treneriai

2013 Bal 23 11:25

Treneris-operatorius Rimas Mažuika

Paveikslėlis
Dienos mačų prognozės pagal Rimą Mažuiką
http://penalty.lt/dienos-macu-prognozes ... a-mazuika/" onclick="window.open(this.href);return false;

Legendinis Vilniaus “Žalgirio” futbolo klubo operatorius Rimas Mažuika turi sukaupęs didelę futbolo rungtynių kolekciją. Nemažai jo kolekcijoje ir įvairių pasaulio futbolo čempionatų rungtynių įrašų.

Marijus RIMAS


Operatorius pasakojo, kad legendinio “Žalgirio” laikais jis treneriui Benjaminui Zelkevičiui sumontuodavo epizodus iš geriausių rinktinių žaidimo. Treneris ypač domėdavosi, kaip komandos atlieka standartines padėtis, kaip rezga savo atakas.

Jaunystėje R.Mažuika buvo Brazilijos ir Italijos rinktinių gerbėjas. Šiame pasaulio čempionate jam patiko Brazilijos, Argentinos ir Ganos komandos. Pašnekovas pabrėžė, kad čempionato nugalėtoją atspėti yra sunku, tačiau mano, kad favoritės yra Argentinos ir Brazilijos rinktinės.
Kalbėdamas apie ispanus, R.Mažuika pastebėjo stabilumo trūkumą jų žaidime ir pabrėžė, kad be to daug pasiekti – sunku.
Vakar per lietuvosryto.tv rodė, kad jis benamis, gyvena be elektros ir vandens buvusioje ŽALGIRIO sporto bazėje. Gauna 350 lt pensiją... ir bijo, kad jį išvarys iš tos bazės. o būdavo toks šumnas vaikis... :roll:

...

Re: Treneriai

2013 Bal 23 12:00

Iš direktoriaus kėdės – į benamių luomą
Artūras Jančys 2013-04-21

Skurdžiumi tapusio Vilniaus „Žalgirio” futbolo klubo bazės buvusio direktoriaus Rimo Mažuikos ką tik gimęs proanūkis pirmąsias gyvenimo savaites irgi praleis be vandens, kanalizacijos, elektros.

Paveikslėlis

DAUGIAU: http://www.lrytas.lt/-13664082881364595 ... mpaign=rss" onclick="window.open(this.href);return false;

bronius
Vyr. diskusijų administratorius
Pranešimai: 11746
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 14:01
Palaikoma komanda: LT rinktinė
Miestas: Vilnius

Re: Treneriai

2013 Lie 16 16:56

V.Dambrauskas: mūsų futbolui trūksta kūrybiškumo
2013 liepos mėn. 14 d. 14:22:55
http://www.respublika.lt/lt/naujienos/s ... rybiskumo/" onclick="window.open(this.href);return false;
Jaunius POCIUS, „Respublikos“ žurnalistas

Paveikslėlis

Liepos 16 d., antradienį, Panevėžio „Ekranas“ savo aikštėje žais pirmąsias UEFA Čempionų lygos antrojo atrankos etapo rungtynes su praėjusių metų Islandijos čempionais FH „Hafnarfjordur“ vienuolike. „Ekrano“ žaidėjai šiam susitikimui ruošiasi ne tik taktiškai. Lietuvos čempionų ekipos treneris Valdas Dambrauskas neslepia, kad po paskutinės nesėkmės Lietuvos futbolo A lygos rungtynėse su Pakruojo „Kruoja“ prieš kovą su islandais tenka daugiau dėmesio skirti žaidėjų psichologiniam pasirengimui. Su Anglijos futbolo klubuose patirtį kaupusiu 36-erių V.Dambrausku „Sporto gyvenimas“ kalbėjosi ne tik apie būsimą dvikovą su islandais, bet ir apie banguotą žaidimą šalies A lygos čempionate bei Lietuvos futbolo problemas.

- Tikriausiai turėjote progos susipažinti su būsimu varžovu. Ar burtus, jums skyrusius islandus, galima vadinti sėkmingais? Kokia tai komanda? - „Sporto gyvenimas“ pasiteiravo Valdo DAMBRAUSKO.

- Viena vertus, galėjo būti ir sunkesni varžovai. Atrodo, kad „Žalgiris“ džiaugėsi jiems tekusiais airiais, „Sūduvai“, atrodo, tiko Makedonijos ekipa iš miesto, kuriame tik 500 gyventojų. Bet juk svarbu rezultatai. Mums, lietuviams, nėra tokios komandos Čempionų lygoje, kurią ištraukę galėtume džiaugtis ir sakyti, kad mes jau 99 proc. esame patekę į kitą etapą. Manau, kad kovos su islandais galimybė 50:50. Gal būtų kiek geriau susitikti su estais ar latviais, nes mentalitetas panašus. Klubo administracijai tolima kelionė nėra tokia miela, nes labai brangi. Juk Lietuvoje futbolui nėra lengva, skaičiuojamas kiekvienas litas.

- Ką žinote apie varžovus?

- Manau, turime pakankamai informacijos. Praėjusią savaitę buvau pats nuskridęs į Islandiją. Geras įspūdis, sprendžiant iš matytų rungtynių, neblogo lygio komanda. Dabar komanda žengia antroje vietoje Islandijos čempionate. Negalėčiau pasakyti, kad Lietuvos čempionatas yra aukštesnio lygio. Jų žaidimas galbūt šiek tiek skandinaviškas, paremtas gana stipria priekine linija. Įsiminė jaunas 19 metų puolėjas, kuris porą metų buvo „Liverpool“ komandos futbolo akademijoje, bet, matyt, grįžo nepatekęs į pirmąją komandą. Žaidžiama dažniausiai schema 4-4-1-1, daug dėmesio neskiriama vidurinei linijai, dominuoja ilgesni perdavimai, du puolėjai labai gerai susižaidę. Saugai greiti, techniški. Aišku, jų žaidimas priklauso nuo to, kaip priešininkai jiems leidžia žaisti. Didžiulė jėga FH standartinės padėtys, aukšti žaidėjai, dėl to tikrai gali būti vargo. Kaip parodė paskutinės rungtynės su „Kruoja“, mums tai yra nemaža problema.

- Beje, paskutinės A lygos rungtynės su Pakruojo „Kruoja“ savo aikštėje pralaimėtos net 1:3. Nuo čempionato lyderio „Žalgirio“ atsiliekate jau 9 taškais. O sirgaliai, žinoma, norėtų savo komandą matyti ne antroje ar trečioje vietoje.

- Aš juos puikiai suprantu. Visi įpratę, kad „Ekranas“ negali užimti žemesnės nei pirma vieta. Problema ta, kad ta pirma vieta tik viena ir visiems jos reikia. Galbūt reikėtų pažiūrėti plačiau. Reikia suprasti, vien todėl, kad tu užsivelki raudonus „Ekrano“ marškinėlius ir eini į aikštę, dar nereiškia, kad tu būsi pirmoje vietoje. Reikia pažiūrėti, kokius žaidėjus turime, kokią sudėtį ir kokios mūsų galimybės. Taigi lygindami šiemetinį ir praėjusių metų „Ekraną“ matome, kad trylika žaidėjų yra pasikeitę.

Palyginome praėjusių metų susitikimą su „Anderlecht“ ir paskutines rungtynes su „Kruoja“: pagrindinėje sudėtyje žaidė tik vienas žaidėjas Aurimas Vertelis. Visi kiti dešimt žaidėjų yra pakitę. Kas stebi mūsų žaidimą, mato, kad dabar komandos branduolį sudaro tie žaidėjai, kurie pernai žaidė dublerių čempionate. Edvinas Girdvainis, Rytis Pilotas, Dovydas Norvilas, Edgaras Baranauskas, Arnas Ribokas, Lukas Čerkauskas, Lukas Narbutas, Kornelijus Timofejevas, Rokas Stanulevičius - jie pernai net nepatekdavo į registruojamų žaidėjų 18-uką. O šiandien mes tikimės, kad jie būtų lyderiai. Taip nebūna. Reikia metų dvejų ar trejų. Neabejoju, kad jie bus pasiruošę ateityje, bet šiemet trūksta patirties. Jie progresuoja, aš tai matau. Kai kurie jau turi tvirtą vietą pagrindinėje sudėtyje.

Mus vėlgi kamavo traumos. Sezono pradžioje iškrito Aurimas Kučys, kuris yra lyderis ne tik aikštėje, bet ir už aikštės ribų. Labai didelė netektis. Dar du vyresni žaidėjai Giedrius Tomkevičius ir Donatas Petrauskas taip pat negali rungtyniauti. Ilgą laiką dėl sulaužyto žandikaulio nežaidė Vitalijus Kavaliauskas. Taigi visas krūvis tenka jauniems žaidėjams. Neturime daug legionierių, tenka verstis su savais. Tai ir lemia nestabilų rezultatą. Kartais jau atrodo, kad žaidimo kreivė kyla, viskas gerai, bet nutinka ir tai, ko mažiausiai tikiesi. Pagrindiniai priešininkai - „Atlantas“, „Žalgiris“ - sustiprėjo, o mes šiek tiek susilpnėjome. Bet, manau, tai yra laikina, anksčiau ar vėliau „Ekranas“ vis viena atsidurs ten, kur žiūrovai įpratę jį matyti.

- Sezonui įsibėgėjus į Brunėjų žaisti išvažiavo ir puolėjas Artūras Rimkevičius.

- Žaidėjus irgi galima suprasti. Artūrui jau 30 metų, jis gavo gerą pasiūlymą ir gali užsidirbti tiek, kiek Lietuvoje uždirbtų per kelerius metus. Todėl žaidėjams išvažiuoti netrukdoma. Bet netekti žaidėjo, kuris atėjo ir pradėjo mušti įvarčius - irgi minusas. Gerbėjams reikėtų tai suprasti ir būti kiek kantresniems, palaikyti komandą, kai jai nesiseka.

- Ar komandą papildę du serbai gali kompensuoti netektis?

- Su „Kruoja“ buvo registruotas vienas Markas Vučetičius, bet jis patyrė traumą. Čempionų lygoje jau, tikimės, žais ir Dejanas Djeničius. Tai kvalifikuoti, profesionalūs futbolininkai, kaip ir pas mus anksčiau žaidę Dušanas Matovičius ar Marko Andželkovičius. Tikimės, kad naujokai nenuvils. Aišku, į juos dėti daug vilčių nederėtų. Futbole taip nebūna, kad ateis vienas žaidėjas ir išspręs visas problemas. Nei trenerių, nei žaidėjų su burtininko lazdelėmis nebūna. Ta lazdelė - kasdienis darbas. Bet jų patirtis, manome, duos naudos, padės patekti į kitą etapą ir sėkmingai baigti sezoną. Turime penkis legionierius. Iš kai kurių tikėjomės daugiau, bet jiems tai pirmas sezonas, aklimatizacija. Tai irgi turi įtakos netolygiam komandos žaidimui.

- Jūs ilgai treneriu dirbote Anglijoje. Ko būtų galima pasimokyti iš anglų ir ką pritaikyti Lietuvos futbolui?

- Nemanau, kad Anglijos futbolo mokykla yra gera. Tai rodo anglų rezultatai. Bet stebina jų aistra futbolui. Ne tik trenerių, žaidėjų, bet apskritai visų. Anglija, nors pagal gyventojų skaičių nėra didžiausia šalis, turi apie 50 tūkst. registruotų futbolo klubų. Mes sakome, kad dieviname krepšinį, bet ta aistra kitokia. Anglų nacionalinę rinktinę į Europos ar pasaulio čempionatus išlydi visa šalis puoselėdama dideles viltis, o kai ji grįžta skaudžiai pralaimėjusi, žvaigždės išdeda į šuns dienas. Bet į kitas rungtynes su San Marinu ar Makedonija Vemblio stadione visi bilietai vėl būna parduoti. Tai ir yra aistra. O pas mus ji atsiranda tada, kai tu laimi. Tai du skirtingi dalykai.

Lietuvos futbolui reikėtų palinkėti tobulėti, turėti savo žaidimo stilių, mokyklą. Mes esame prisitaikėliai, kaip ir visa mūsų tautos istorija. Tas pats ir kalbant apie futbolą. Mes žiūrime, ką kitas darys. Ką vienas nusipirko, tą nusipirks ir kitas, kokį namą pasistatė kaimynas, tokį pastatysiu ir aš. Treniruojant vaikus matyti, kad jiems trūksta saviraiškos. Grįžęs į Lietuvą treniravau dublerius. Pusę metų negalėjau įtraukti jų į diskusiją, kad išsakytų savo nuomonę. Anglijoje vaikai niekada nebijos pasakyti savo nuomonės. Vienam Anglijos futbolo akademijos direktoriui, atvykusiam į vaikų futbolo turnyrą Lietuvoje, į akis labiausiai krito emocijų nebuvimas. Ten vaikas, apėjęs gynėją ir gražiai įmušęs įvartį, džiaugsis taip, kaip džiaugiasi tikros žvaigždės. O mūsų vaikas, įmušęs įvartį, eina nuleidęs galvą bijodamas parodyti emociją. Taip mes prarandame žaidėjus, kurie norėtų išreikšti save, galėtų imtis iniciatyvos. Anglijoje teko dirbti su progresyviais treneriais, kurie irgi mano, kad angliškas futbolas nėra toks, koks turėtų būti. Jie skatina žaidėjus parodyti kažką naujo, žaisti kaip brazilai, netikėtai, originaliai. O mūsų rungtynėse vaikas, jeigu pabandė gudriau sužaisti, kulnu perduoti kamuolį, bet jį prarado, sulauks trenerio priekaištų, kad daro nesąmones.

- Dažnai girdime priekaištų, esą mūsų futbolininkams trūksta meistriškumo.

- Mūsų futbolui trūksta visko. Trūksta technikos, trūksta mąstymo, aikštės matymo, trūksta ryšių su mokslu, bet labiausiai trūksta kūrybingumo. Per visą Lietuvos futbolo istoriją buvo du trys, o gal keturi nestandartiniai žaidėjai, turėję savo techniką, žaidimo supratimą, mąstymą. Dabar sukeiskite marškinėlius ir nesuprasite, kas žaidžia, visi vienodi. Pas mus kuriasi futbolo akademijos. Bet žinant, kaip jose dirbama, vargu ar galima tikėtis, kad ten išaugs talentai. Treneriai dirba, bet procesas nekontroliuojamas. Tokioje sistemoje gali 20 metų nieko nebūti, o paskui atsiras kokie penki geri žaidėjai ir vėl bus tyla. Krepšinyje bent šiokia tokia sistema yra. Nors Sabonio kasmet negalime išauginti, bet ten procesas kontroliuojamas. Jaunimas konkurencingas, pakliūva į pasaulio, Europos čempionatus. Futbole to nėra. Ir negali būti rezultato, kai vienas treneris vaikus treniruoja, kol jiems sukaks 18 metų. Koks būtų rezultatas, jeigu jūsų vaiką nuo pirmos klasės iki mokyklos baigimo mokytų tas pats mokytojas?

Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Sporto gyvenimas“

...

Re: Treneriai

2013 Lie 17 10:54

A.Liubinskas: A lyga labai silpna, todėl „Ekranui“ bus sunku
http://penalty.lt/a-liubinskas-a-lyga-l ... bus-sunku/" onclick="window.open(this.href);return false;

Lietuvos čempionai Panevėžio „Ekrano“ futbolininkai šiandien pradeda 2013–2014 metų UEFA Čempionų lygos varžybas. Pirmasis panevėžiečių varžovas – Islandijos čempionas „Hafnarfjördur“ klubas.

„Žinių radijas“

Islandų klubinis futbolas lietuviams yra pažįstamas tik tuo, kad 1997 metais „Intertoto“ taurės turnyre FBK „Kaunas“ išvykoje 3:2 nugalėjo „Leiftur“ klubą (namie nežaidė) ir tuo, kad 1998 metais Vilniaus “Žalgiris” pirmajame UEFA taurės etape įveikė „Akranes“ futbolininkus.

Kur kas geriau lietuviams yra pažįstama Islandijos nacionalinė rinktinė, kuri ne kartą žaidusi su lietuviais ir juos nugalėjusi.

„Paprastai jie neblogai žaidžia „antrame aukšte“, gerai žaidžia atletišką futbolą bei daro tai, pasiaukodami. Lietuvos čempionatas, savo ruožtu, šiuo metu yra labai silpnas. Komandos per metus sužaidžia vos po dvejas, trejas rimtas rungtynes, todėl „Ekranui“ prieš islandus bus sunku. Pažiūrėkite, „Žalgiris“ vos įveikė mėgėjų komandą. Aišku, aš nemačiau „Ekrano“ priešininkų, tačiau neabejoju, kad jie žais taktiškai brandą futbolą, technišką ir labai pasiaukojantį“, – „Žinių radijui“ sakė buvęs Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Algimantas Liubinskas.

„Ekrano“ varžovų treneris Heimiras Gudjonssonas pažymėjo, kad jo ekipą Panevėžyje tenkintų lygiosios.
O paėmė ir nugalėjo mūsų galingiausią klubą... :twisted:

...

Re: Treneriai

2013 Rgp 19 12:17

Lygiosios sunervino V.Ivanauską: Esu labai piktas
http://penalty.lt/lygiosios-sunervino-v ... ai-piktas/" onclick="window.open(this.href);return false;

Rusijos žurnalistai sekmadienį įsitikino, kad lietuvis treneris Valdas Ivanauskas iš auklėtinių reikalauja tik maksimumo.

Sekmadienį Rusijos I lygos 9 turo rungtynėse V.Ivanausko treniruojama Chabarovsko “SKA-Energija” namie su Nalčiko “Spartak” sužaidė lygiosiomis 1:1. Svečiai pirmavo po Arseno Gošokovo įvarčio 6 min., o rezultatą 56 min. išlygino Aleksandras Radčenko.

“Esu labai, labai piktas, – po rungtynių sakė V.Ivanauskas. – Kalbant apie pirmą kėlinį, tai tokios savivalės ir netvarkos mūsų žaidime dar nėra buvę. Kai kurie žaidėjai nesuvokia, kad turi sunkiai dirbti. Dėl antro kėlinio esu patenkintas. Įmušėme tik kartą, bet progų sukūrėme daug”.

Po šio turo “SKA-Energija” su 13 taškų užima 7 vietą.

Geriau sekasi Vladikaukazo “Alanija” komandai, kurioje žaidžia Deividas Šemberas. “Alanija” namie 2:1 nugalėjo Volgogrado “Rotor” ir su 17 taškų pakilo į 3 poziciją. D.Šemberas žaidė visas rungtynes.

PIKT`S IVAN`S
Paveikslėlis

bronius
Vyr. diskusijų administratorius
Pranešimai: 11746
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 14:01
Palaikoma komanda: LT rinktinė
Miestas: Vilnius

Re: Treneriai

2013 Rgs 05 09:29

Neregėtų potvynių zonoje atsidūręs V. Ivanauskas žavisi rusų gebėjimu išgyventi nelaimes
2013 m. rugsėjo 5 d. 08:50
http://www.sportin.lt" onclick="window.open(this.href);return false; ir http://www.delfi.lt/news/daily/world/ne ... d=62240641" onclick="window.open(this.href);return false;

Paveikslėlis
Chabarovsko futbolo stadionas (fc-skaenergy.ru nuotr.)

Dėl Amūro upės potvynio Rusijoje smarkiai kenčia ir lietuvio Valdo Ivanausko treniruojamas Chabarovsko „SKA-Energija“ klubas. Lenino vardu pavadintas šios komandos stadionas yra visiškai užlietas, ir šiuo metu yra tinkamas nebent vandens sporto šakoms, o ne futbolui. Ir išties – burlenčių sporto entuziastai jau išbandė stadiono vėją ir bangas. Kaip pastebėjo oficialus „SKA-Energija“ tinklalapis, Chabarovsko stadionas ko gero tapo pirmu pasaulyje, kuriame buvo praktikuojamas burlenčių sportas. Pranešama, kad toks didelis potvynis Amūro srityje nebuvo užfiksuotas jau 120 metų. Dėl liūčių vandens lygis pakilo daugiau nei 8 metrais. Potvynis sugadino miesto šildymo sistemą, padarė milžinišką žalą regiono anglies ir aukso kasybos pramonei, žemės ūkiui, dėl potvynio evakuota apie 20 tūkst. gyventojų.

V. Ivanauskas: žaviuosi rusų žmonėmis

Valdas Ivanauskas portalą sports.ru patikino, kad jo šeima dėl potvynio nenukentėjo. Klube nepaisant stadiono būklės, darbas taip pat eina sena vaga. „Dabar pas mus puikus oras. Saulė šviečia, 22 laipsniai šilumos. Net neįsivaizduoju iš kur to vandens tiek. Miestas paminėjo rugsėjo 1-os šventę, žmonių nuotaika puiki, buvo koncertas. Tačiau gali nutikti visko. Amūro upės vandens lygis jau dabar viršija 8 metrus“, – pasakojo V. Ivanauskas. „Aš žaviuosi rusų žmonėmis. Nežinau, kaip viskas baigtųsi, jei tai būtų įvykę Austrijoje, Vokietijoje ar Lietuvoje, kur man yra tekę gyventi. Jūsų tokia liaudis – kentėjo ir kentės. Daugelis prarado savo namus, bet mieste nėra panikos. Tai džiugina. Tiesa, baisiausia laukia lapkritį, kai prasidės šalčiai, mat vanduo neatslūgs dar kelis mėnesius“. „Man ir daugeliui žaidėjų klubas išnuomojo butus tame pačiame pastate miesto centre. Namas ant kalvos, mes gyvename 7 aukšte, todėl jaučiamės saugūs. Žmona kasdien leidžiasi žemyn ir matuoja vandens lygį. Labiausiai nukentėjusių rajonų savo akimis nemačiau, nes ten be kariškių ir spec. tarnybų nepateksi, mačiau tik vaizdus per televiziją“, – pasakojo treneris. „Stadionas labai smarkiai nukentėjo. Klubas prarado savo namus. Stadiono danga buvo šildoma, neaišku, kokios būklės dabar visos sistemos. Aplietos buvo netgi administracinės patalpos. Kai rugpjūčio pabaigoje išvykome į Jaroslavlį žaisti su „Saturn“ klubu, vanduo buvo šalia stadiono, o po keturių dienų jau visas skendėjo. Buvau šoke tai pamatęs“.

V. Ivanauskas teigė, kad komandai leista žaisti kitame stadione. Treneris tikino, kad žaidėjai didelių nepatogumų treniruotėse nejaučia, darbas vyksta kaip vykęs. Vienintelis nepatogumas, kad iki „Jaunystės“ stadiono reikia vykti valandą, kai anksčiau tai užtrukdavo 10 minučių. V. Ivanauskas tikino, kad nė vienam žaidėjui nė mintis nešovė į galvą dėl stichijos palikti komandą. „Bet suprasime, jei kas norės su šeimomis palikti miestą. Klubas netgi apmokės išlaidas. Mūsų komandoje – penki vietiniai žaidėjai, bet nė vieno iš jų šeimos nenukentėjo“. „Artimieji nuolat skambina ir teiraujasi, kaip mes. Iš Miuncheno skambina dukra. Visiems atrodo, kad mes čia be elektros ir dujų likome, bet mums tai negresia. Žinoma, labai gaila kitų žmonių. Kelių kaimų aplink miestą išvis nebeliko. Net nesitiki, kad tai nutiko“.

...

Mindaugas Čepas © DELFI

2013 Lap 12 14:03

„Žalgirio“ atleistam, bet titulą komandai dovanų atsiuntusiam M. Čepui – telefoninės padėkos
interviu

Mindaugas Augustis,
http://www.DELFI.lt" onclick="window.open(this.href);return false;
2013 m. lapkričio 11 d.

Kai sostinės VMFD „Žalgirio“ strategas Marekas Zubas LFF stadiono spaudos konferencijų kambaryje užsirūkė pergalės cigarą, pasidalinti juo lenkas pirmiausia turėjo su savo pirmtaku Mindaugu Čepu. Gelbėjęs komandą per finansinę krizę 2009-aisiais, 35-erių vilnietis padėjo „Žalgiriui“ ir tada, kuomet 14 metų lauktas Lietuvos čempionų titulas nevaldomai slydo iš rankų.

„Jie patys iškovojo tą taurę. Aš čia niekuo dėtas“, – kalbėdamas su DELFI, kelis sykius pakartojo M. Čepas.

Šeštadienį šampano jis neragavo ir pergalės dainų netraukė. Užtat ne vienas litras putojančio vyno išsiliejo ant transparanto su M. Čepo portretu, kabančio aktyviausių „Žalgirio“ sirgalių tribūnoje, kur vos išgirdę naujienas iš Klaipėdos nukūrė komandos futbolininkai.

Prieš kelias akimirkas jie dar klūpėjo ant vejos aikštėje, pritrenkti pralaimėjimo paskutinėse A lygos sezono rungtynėse Marijampolės „Sūduvai“ 1:3.

Dvi savaites Vilniaus klubas gaudė pirmenybių nugalėtojų laurus it neklusnų saulės zuikutį, vis išsisukantį nuo medžiotojų rankų. Čempionato lyderiui per keturis turus sezono finiše tereikėjo surinkti keturis taškus, kurie būtų garantavę „Žalgiriui“ aukso medalius nepriklausomai nuo įkandin sekusio Klaipėdos „Atlanto“ rezultatų.

Tačiau nepadėjo nė karantinas, į kurį likus dienai iki rungtynių žaidėjus viešbutyje uždarydavo M. Zubas. Staiga neatpažįstamai pasikeitusi ekipa beviltiškai švaistė savo progas, įskaitant ir paskutiniąją dvikovą su „Sūduva“.

Kuomet papildomos rungtynės tarp vienodą taškų kraitį surinkusių A lygos favoritų iš teorinės galimybės jau atrodė pavirtusios į neginčijamą faktą, LFF stadiono informatorius paskelbė tuo pačiu metu vykusio „Atlanto“ ir M. Čepo treniruojamos Gargždų „Bangos“ susitikimo rezultatą – 1:1. Ir sumaištis prie „Žalgirio“ atsarginių suolo veikiai peraugo į nevaržomą triumfą.

Pats M. Čepas liko Vilniuje prasidėjusios šventės sūkurio užribyje. Bet kai „Banga“ vyko iš Klaipėdos atgal į Gargždus, padėkos iš sostinės plaukė į trenerio telefoną.

„Buvo tų skambučių nemažai – ir iš futbolo mėgėjų, ir iš pačios komandos“, – šypsodamasis prisiminė buvęs žalgirietis, Vilniaus klube įvairias pareigas ėjęs kone dešimtmetį.

„Banga“ išgelbėjo „Žalgirį“ nuo rimtų nemalonumų. Dvejus metus iš eilės antrą vietą užėmusi komanda šį sezoną buvo turtingiausia ir finansiškai stabiliausia lygoje, todėl iš panosės išgaravęs čempionų titulas būtų kirtęs stiprų smūgį klubo prestižui. Futbolo kuluaruose netgi svarstyta, jog maždaug 5 mln. litų biudžetą „Žalgiriui“ padėję surinkti rėmėjai gali persvartyti savo planus, jei prieš sezoną klubo vadovų dalinti pažadai liks neįgyvendinti.

Pačiam M. Čepui „Žalgiris“ dabar – tiesiog malonus prisiminimas ir jaunystės aistra. 2008 metų pabaigoje jis ėmėsi vienyti byrančią komandą, likusią tuščiomis kišenėmis po to, kai į kalėjimą Rusijoje sėdo tuometis klubo savininkas Vadimas Kastujevas. Daugiausiai M. Čepo ir ištikimų sirgalių pastangomis „Žalgiris“ ištempė nepriteklių metus, po kurių prisikėlė naujam gyvenimui įsteigus to paties pavadinimo Vilniaus miesto futbolo draugiją (VMFD).

Tačiau praėjusią žiemą M. Čepui vietos ambicijas užauginusio klubo trenerių štabe nebeliko, ir balandį vilnietis stojo prie „Bangos“ vairo.

Ką veiks kitą sezoną, specialistas dar nežino – jo sutartis su Gargždų ekipa baigė galioti sekmadienį, ir klubo vadovybė tartis dėl jos pratęsimo kol kas nepradėjo.

„Kol kas noriu tik gerai pailsėti ir pasiruošti egzaminams“, – į priekį žvelgė buvęs futbolininkas, kuris gruodį tikisi gauti UEFA Pro trenerio licenciją.

– Ką jums asmeniškai reiškė paskutiniosios „Bangos“ rungtynės su „Atlantu“? – DELFI paklausė M. Čepo

– Mano komandai jos nebereiškė nieko. Nei žemyn nukritome, nei pakilome. Bet tai buvo Vakarų Lietuvos derbis, ir pralaimėti paskutinio mačo savo kaimynams nesinorėjo. Išėjo tokia sezono kulminacija, kokios net pats geriausias režisierius nesugalvotų. „Žalgiris“ pralaimėjo ir jau buvęs miręs, bet tuomet staiga atgimė iš pelenų.

– Po finalinio švilpuko „Bangos“ žaidėjai džiaugėsi taip lyg patys būtų tapę čempionais. Ar „Žalgiris“ buvo pažadėjęs materialiai atsilyginti už iš „Atlanto“ atimtus taškus?

– Man – tikrai ne, gal komandai. Žinote, atvažiavęs dirbti į Gargždus pamačiau, kad per Vakarų Lietuvos derbį futbolininkų papildomai motyvuoti nereikia. Patys suprantate, kokios emocingos būna kaimynų dvikovos.

Tačiau nereikėtų sureikšminti šio rezultato. Lapkričio pradžioje mes lygiai taip pat 1:1 sužaidėme su tuo pačiu „Žalgiriu“. Vienodai kovėmės ir su „Atlantu“. Taip, mums šiek tiek pasisekė, bet tą sėkmę mes užsidirbome juodu darbu.

– „Žalgiris“ turėjo aibę progų niekieno nepadedamas nusikaldinti pergalę čempionate, bet per paskutines 4 rungtynes sukrapštė tik 3 taškus. Kaip manote, kodėl sezono finiše komanda sugriuvo?

– Nežinau, į tai turi atsakyti „Žalgirio“ vyriausiasis treneris. Bet jie viso sezono metu demonstravo čempionišką futbolą ir nusipelnė titulo. Čempionatas – ilgas ir varginantis maratonas, per jį neišvengiamai pasitaiko pakilimų ir nuosmukių. Tačiau jie išsikapstė, ir tai svarbiausia. „Žalgiris“ šiemet laimėjo viską, kas įmanoma – taurę, supertaurę. Niekas neprisimins, kiek kartų jie sužaidė lygiosiomis, nes metraščiuose lieka tik titulai.

– Jei ne „Bangos“ paslauga, „Žalgiris“ ir „Atlantas“ dėl nugalėtojų taurės būtų kovoję papildomame mače Kaune. Jūsų nuomone, kas būtų buvę tos akistatos favoritai?

– Apie tai labai sunku kalbėti. Manau, favoritai būtų tie, kurie greičiau atsigautų po paskutinio turo. Aišku, būtų ir kitų niuansų – „Atlantas“ labiau pripratęs žaisti ant natūralios dangos, klaipėdiečiai turėtų psichologinį pranašumą, jų sportinė forma paskutiniu metu irgi buvo gera. Bet visi šie svarstymai būtų aktualūs tik tuo atveju, jei „Atlantas“ būtų nugalėjęs „Bangą“. Matote, mes irgi nepėsti (šypsosi – DELFI).

– „Banga“ penktą kartą iš eilės A lygoje finišavo šešta, kita vertus, jūsų auklėtiniai LFF taurės varžybose nukeliavo iki pat pusfinalio ir kitais metais bandys patekti į Europos lygos turnyrą. Kaip vertinate visą Gargždų ekipos sezoną?

– Mums svarbiausios buvo taurės varžybos. Taip iš anksto sudėliojome prioritetus, nes tokiu keliu patekti į Europos taurių turnyrus mažesniems klubams kur kas realiau. Aišku, čempionate irgi neidavome žaisti su baltomis pirštinėmis. Pasirodėme pagal galimybes.

– Už ką atidavėte savo balsą Lietuvos futbolo metų geriausiųjų rinkimuose?

– Renkant geriausią Lietuvos futbolininką – už Mindaugą Kaloną. Geriausio A lygos žaidėjo rinkimuose balsavau už Nerijų Valskį, jaunojo futbolininko – už Gratą Sirgėdą, o trenerio – už M. Zubą.

http://www.delfi.lt/sportas/futbolas/za ... z2kQqR59LN" onclick="window.open(this.href);return false;

Grįžti į