Lietuvos futbolo rinktinė – jau ne autsaiderė, bet lūkesčiai – didesni
https://www.diena.lt/naujienos/sportas/ ... sni-997526
Lietuvos futbolo rinktinė, per debiutinį Tautų lygos sezoną 2018-aisiais pralaimėjusi visas rungtynes, šiemet iškovojo 8 taškus ir palypėjo laipteliu aukštyn, tačiau ne vien specialistai tikėjosi geresnio rezultato.
Apie lietuvių rezultatus pasikalbėjome su Vitalijumi Stankevičiumi – ilgamečiu Lietuvos jaunimo rinktinės treneriu, ne vienus metus dirbusiu ir nacionalinės ekipos štabe. Šis specialistas šiemet su Kėdainių "Nevėžio" klubu tapo Pirmos lygos čempionu ir pelnė kelialapį į A lygą. V.Stankevičius buvo išrinktas geriausiu Pirmos lygos sezono treneriu.
– Treneri, kaip vertinate vyrų rinktinės rezultatus Tautų lygos turnyre?
– Visuomet reikia žiūrėti į kontekstą, su kokias varžovais buvo žaidžiama. Puikiai pamenu laikus, kai man dirbant nacionalinėje rinktinėje mūsų vyrai buvo pajėgūs kautis su visais Europos futbolo grandais. Turėjome tokio lygio žaidėjus, prieš kuriuos vargo net pasaulio čempionai prancūzai, ispanai. Šiemet lietuviams teko kur kas palankesni priešininkai. Tad ir rezultatai neblogi, savo grupėje pelnytai užimta trečia vieta. Tačiau, mano nuomone, buvo įmanoma pasirodyti ir geriau, galėjome pakovoti dėl bilieto į B divizioną.
– Kodėl nepakovojome?
– Lemiamoms rungtynėms Minske su Baltarusija treneris Valdas Urbonas turėjo labai ribotą žaidėjų pasirinkimą. Nežinau, kodėl į rinktinę neatvyko visas būrys Vilniaus "Žalgirio" futbolininkų. Suprantama, kad jie išvakarėse žaidė paskutinį A lygos mačą dėl čempionų titulų, bet, manau, kad rinktinei vilniečiai turėjo bent kažkiek padėti. Juolab kad mačas su baltarusiais vyko netoli Vilniaus. Žalgiriečių labai trūko. Be to, A lygos rungtynės su Marijampolės "Sūduva" galėjo būti sužaistos ir po rinktinės varžybų. Niekas dėl to nebūtų nukentėjęs.
– Kokios pozicijos rinktinėje jums kelia didžiausią nerimą?
– Gynėjų grandis. Neturime stabilaus vidurio gynėjų dueto. Nuolat žaidžia tik Edvinas Girdvainis, bet ir jis neblizga. O kas šalia jo? Pastarosioms rungtynėms treneris pasirinko Marką Benetą iš Lenkijos antros pagal pajėgumą lygos. Ant suolo dar turėjome Vytą Gašpuitį iš "Panevėžio". Prieš tai kelias rungtynes kartu su E.Girdvainiu žaidė Markus Palionis. Jis priklauso Vokietijos antros bundeslygos klubui, bet kiek jame žaidžia? O juk Lietuva visuomet būdavo stipri būtent vidurio gynėjais – pradedant Kęstučiu Latoža ir Arvydu Janoniu, baigiant Tomu Žvirgždausku ir Andriumi Skerla. Aukštų stiprių vyrų mes visada turėdavome.
Daugiau stabilumo yra krašto gynėjų pozicijose. Norėčiau pagirti Saulių Mikoliūną. Jis, būdamas 36-erių, lieka vienu rinktinės ir savo klubo lyderių. Saugų grandis taip pat gana nebloga, nors nebėra tokių žaidėjų kaip Deividas Šemberas, broliai Česnauskiai. Tačiau yra Arvydas Novikovas, galbūt Lenkijoje atsigaus Fiodoras Černychas. Pastaruoju metu neblogai atrodo žalgiriečiai Domantas Šimkus ir Modestas Vorobjovas. Dar yra ir Vykintas Slivka iš Graikijos aukščiausios lygos, Justas Lasickas iš Serbijos čempionato, Donatas Kazlauskas iš Ukrainos pirmenybių.
– Tačiau puolėjų grandyje Lietuva jau senokai – nuo Tomo Danilevičiaus ir Edgaro Jankausko laikų – neturi žaidėjų, galinčių stabiliai mušti įvarčius ir nulemti rezultatą…
– Ši pozicija – deficitinė. Yra Kroatijoje rungtyniavęs Karolis Laukžemis, bet jam karjerą sujaukė traumos. Sukurti pavojingą epizodą gali ir mūsų techniški saugai Paulius Golubickas bei Gratas Sirgėdas, bet jiems dar reikia augti. Iš šių vaikinų nemažai tikiuosi ateinančiame turnyre – 2022 m. pasaulio čempionato atrankos varžybose.
– Galbūt pamainos ir papildymo galima dairytis jaunimo rinktinėje, kuri nors ir nemaloniu antausiu baigė pasirodymą Europos čempionato atrankoje (išvykoje 0:7 pralaimėjo kroatams – aut. past.), bet sugebėjo įveikti graikus, atėmė taškų iš škotų?
– Pažiūrėkime, kas žaidžia jaunimo rinktinėje probleminėse pozicijose. Vidurio gynėjas – Edvinas Kloniūnas, bet jis labiau saugas ir gynėjo įgūdžių jam trūksta. Labai abejoju ar jis vyrų rinktinei galėtų padėti žaisdamas gynėju. Manau, kad net mūsų Pirmoje lygoje rastume ne vieną kandidatą, kuris galėtų realiai pretenduoti į jaunimo rinktinės gynėjus. Bent jau mano treniruojamame klube yra keli vaikinai, kurie įrodė esą verti kvietimo į rinktinės stovyklas.
Pamaina auga, tik reikia suteikti jai šansą. Juk ir mano darbo rinktinėse laikais garsūs žaidėjai neatsirado iš niekur. Juos išugdėme mes, Lietuvos treneriai. Užsienio klubai to darbo už mus nepadarys. Jie kelia kitokius tikslus, o mes turime žiūrėti ne tik savo komandų, bet ir rinktinės interesų.
Atgimimas – tik popieriuje
https://www.diena.lt/naujienos/nuomones ... uje-997188