Utenio stadionas

Moderatorius: Respublik

šiaip
Pranešimai: 3828
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 17:49

Re: Utenos stadionas

2014 Kov 02 17:15

Gimža sakė, kad pataupė ant apšvietimo renovuojant stadiką. Jaučiu taurės finalas ir šiemet bus vidurdienį per kaitrą.
O tai kada paskutinį kartą Lietuvoje vyko vakare prie apšvietimo? :)

bronius
Vyr. diskusijų administratorius
Pranešimai: 11746
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 14:01
Palaikoma komanda: LT rinktinė
Miestas: Vilnius

Re: Utenos stadionas

2014 Kov 02 18:18

Niekada, bet būtent ir reikėtų siekti, kad tokios rungtynės būtų kaip šventė, o ne kaip katorga. Kiekvienais metais vis tikiuosi, kad pagaliau LFF ateis į protą. Deja..

šiaip
Pranešimai: 3828
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 17:49

Re: Utenos stadionas

2014 Kov 02 18:26

Niekada, bet būtent ir reikėtų siekti, kad tokios rungtynės būtų kaip šventė, o ne kaip katorga. Kiekvienais metais vis tikiuosi, kad pagaliau LFF ateis į protą. Deja..
Katorga bus, kai birželio 21-24 dienomis A lygą žais 13 ir 15 valandomis, o gegužės mėnesį viduryje dienos dar viskas normos ribose :)

bronius
Vyr. diskusijų administratorius
Pranešimai: 11746
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 14:01
Palaikoma komanda: LT rinktinė
Miestas: Vilnius

Re: Utenos stadionas

2014 Kov 02 18:52

Pamiršai praeitus metus matyt. Ir šiaip reginys tokiu dienos metu, kad ir be saulės, yra nešventiškas.

matvaju
Pranešimai: 1703
Užsiregistravo: 2010 Vas 12 10:26

Re: Utenos stadionas

2014 Geg 18 13:29

Sunku suprasti kaip žiūrovams, sėdintiems šioje tribūnoje, įmanoma kažką matyti...

Paveikslėlis

šiaip
Pranešimai: 3828
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 17:49

Re: Utenos stadionas

2014 Geg 18 17:14

Sunku suprasti kaip žiūrovams, sėdintiems šioje tribūnoje, įmanoma kažką matyti...
Ten ne tik ta vieta yra kieta. 15 stulpų laiko pagrindinės tribūnos stogą. Ir tie stulpai net ne kur nors per vidurį, o tiesiai priešais tribūną.

...

Re: Utenos stadionas

2014 Geg 19 09:59

Sunku suprasti kaip žiūrovams, sėdintiems šioje tribūnoje, įmanoma kažką matyti...
Jaučiu, projektavo taip, kad stogo konstrukcija atlaikytų statybininkų broką ir nenukristų ant galvos stogo konstrukcija. :roll:

Paveikslėlis


...

Re: Utenos stadionas

2014 Rgp 28 10:43

Paulius Jakelis išfeizbūkino:
Darbo vieta Utenoje :D Ir joks lietus mums nebaisus.


Paveikslėlis

Žygutis
Pranešimai: 422
Užsiregistravo: 2014 Lie 17 12:56
Palaikoma komanda: Lietuvos rinktinė.
Miestas: Vilkaviškio raj.

Re: Utenos stadionas

2014 Rgp 28 13:38

Juokinga. :?
:mrgreen: Laikas bėga, bet futbolas išlieka tas pats.

Respublik
Pranešimai: 8576
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: Utenos stadionas

2021 Bir 16 01:41

Netikėtai kilusi idėja netruko virsti tikrove
https://www.utena.lt/index.php/lt/2358- ... ti-tikrove

„Aš tarsi vartininkas išspyriau kamuolį tolyn į aikštę, o jį pasigavęs Kasparas rezultatyviai baigė ataką“, – netikėtą idėją, kurią pavyko įgyvendinti per kelias valandas – Utenos „Utenio“ stadionui nupirkti automatinį defibriliatorių – futbolo terminais apibūdino Vaidotas Rastenis.

„Utenos Utenio“ bendruomenės nariai V.Rastenis ir Kasparas Mociūnas buvo šios idėjos autoriai, pirmieji savo lėšomis prisidėję prie jos įgyvendinimo. O kai jie apie šią iniciatyvą paskelbė socialiniuose tinkluose, pinigai tiesiog ėmė plaukti – juos pervedė „Utenos Utenio“ komandos fizinio rengimo treneris Aurimas Tilindis, klubo ir Utenos apskrities futbolo federacijos vadovai, treneriai.

Impulsą šiai akcijai davė šeštadienį Europos futbolo čempionato rungtynėse vos neįvykusi tragedija, kai per Danijos ir Suomijos rinktinių rungtynes aikštėje sukniubo danų futbolininkas Christianas Eriksenas. Pirmas prie jo pripuolė ir pirmąją pagalbą suteikė komandos kapitonas Simonas Kjaeras, o netrukus atskubėjo ir medikai. Žaidėjui buvo atliekamas širdies masažas, bet normalų širdies ritmą pavyko atstatyti tik panaudojus defibriliatorių. Neužilgo buvo pranešta, kad futbolininkas atsigavo ir yra ligoninėje.

V.Rastenis kitą dieną savo „Facebook“ paskyroje parašė: „Visi, kurie dirbame futbole, esame baigę (yra ir išklausiusių) pirmosios pagalbos kursus. Turime pažymėjimus. Kai kurie net ir 3 kursus vedamus įvairių specialistų. Vakar, kai Danijos ir Suomijos rungtynių metu įvyko tas visus sukrėtęs įvykis, apie tai negalvojau. Bet kai sužinojau, ką tomis lemiamos pirmosiomis sekundėmis padarė danų kapitonas Simonas Kjaeras (vėliau dėl psichologinio išsekimo pasiprašė pakeičiamas) – prisiminiau visus tuos pirmos pagalbos kursus, kuriuos mes, futbolo žmonės, esame baigę (kai kurie ir išklausę). Kiek iš mūsų būtų supratę kas įvyko? Kiek iš supratusių būtų prisiminę ką daryti? Kiek iš mūsų būtų pasielgę kaip Simonas Kjaeras? Dabar man atrodo, kad atsimenu ką reikia daryti. Bet tą lemiamą akimirką… Tikrai nežinau… ir dabar, nors žinau, kad Eriksenas gyvens, man vis dar baisu… Ar aš tokioje situacijoje sureaguočiau, kaip danų kapitonas Kjaeras? Ar išgelbėčiau gyvybę suteikdamas pirmąją būtinąją pagalbą svarbiausiomis, pirmosiomis sekundėmis?

Tokių žmonių, kaip danų kapitonas yra ir Lietuvos futbole, apie Marių Čeliauską ir Mantą Gintalą – komentare. Greita ir tinkama aplinkinių pirmoji pagalba – neįtikėtinai svarbi. Bet kas po to? Visuose stadionuose turėtų būti defibriliatorius. Bet dažniausiai jų nėra, nes tai ne pirmo būtinumo dalykas. Dažnas atsakymas: „O kas juo mokės naudotis?“, nors visi dirbantys futbole yra išklausę pirmos pagalbos kursus… Antras atsakymas: „Nėra pinigų. Brangu“. Kiek kainuoja viena žmogaus gyvybė? Defibriliatorius, berods, apie 2000.“

Šį įrašą išvydęs K.Mociūnas paklausė V.Rastenio, ar defibriliatorius yra „Utenio“ stadione. Išgirdęs, kad ne, iškart pasiūlė – organizuojam pinigų rinkimą ir nuperkam. „Utenos Utenio“ bendruomenės nariai netruko sukurti grupę „Messenger“ pokalbių platformoje ir į ją ėmė kviesti bendraminčius. O šie, savo ruožtu, skleidė žinią toliau.

Paklaustas, kiek užtruko, kol surinko reikiamą sumą defibriliatoriui įsigyti, V.Rastenis juokėsi: „Maždaug tiek, kiek tuo metu užtrukau nupjauti apie 30 arų pievos pas mamą kaime. Tai yra apie keturias valandas. O tada Artūrui Gimžauskui kilo idėja, kad galima surinkti lėšų ir nupirkti dar daugiau defibriliatorių.“

„Utenos Utenio“ valdybos pirmininko A.Gimžausko teigimu, naujas siekis – surinkti lėšų bent penkiems defibriliatoriams ir juos pastatyti pagrindiniuose Utenos sporto objektuose, tarp jų ir mokyklose.

„Džiaugiuosi, kad kilo tokia iniciatyva. Aišku, tikiuosi, kad šių prietaisų neprireiks. Bet saugumas yra svarbiausia. Įvykis Europos čempionate parodė, kad reikia turėti priemones tokioms situacijoms. Pas mus sportuoja ir nemažai veteranų, nežinai, kada ir kur gali nutikti nelaimė. Reikia turėti priemonę, kuri padėjo jos išvengti. Ir ši priemonė visada būtų po ranka, o ja naudotis gali kiekvienas, nes automatinis aparatas pats pasako, ką reikia daryti. Tuo pačiu įprasminsime ir defibriliatorių išradusio uteniškio Nobelio premijos laureato uteniškio Bernardo Lowno nuopelnus medicinai“, – teigė A.Gimžauskas.

Apie tai savo „Facebook“ paskyroje parašė ir K.Mociūnas: „Vakar daugelis gyvai stebėjome kaip laiku suteikiama pirmoji pagalba gelbsti gyvybes. Tokių atvejų buvo ir Lietuvoje. Deja, dauguma stadionų dar neturi defibriliatoriaus. Šiandien su bendraminčiais ant vieno AED aparato jau susimetėm, bet futbolas žaidžiamas ne tik „Utenio“ stadione. Kviečiu visus pagalvot apie arčiausiai esančias aikštes, paraginti draugus / kolegas ir išspręsti tokį klausimą savo bendruomenėse. Ir PM, kas nori prisidėt dėl Utenos, gal daugelyje galėsim pasirūpinti daugiau aikščių. Vienas aparatas – iki 2000 eurų. Gerokai pigiau nei viena gyvybė.“

Anot K.Mociūno, jo išvystyta idėja parodė, kad viską galima padaryti patiems: „Nutarėme nieko nelaukti ir per kelias valandas įgyvendinome idėją. O dabar labai norime, kad defibriliatoriai atsirastų visose Utenos sporto bazėse. Man pavyzdys šio pritaiso tinklo išplėtojime yra Kaunas. Kai greitosios medicininės pagalbos stotis gauna pranešimą, dispečeriai iškart skambina į artimiausią įstaigą, kurioje yra automatinis defibriliatorius. Ir, kol greitosios pagalbos ekipažas dar važiuoja, atskubėję žmonės su defibriliatoriumi jau gali pradėti gaivinimo procedūra. Nes laikas čia labai svarbus.“

Panašiai ketinama daryti ir Utenoje. „Labai kviečiame visus mūsų bendruomenės narius, įmones prisidėti prieš šios iniciatyvos. Jei ją pavyktų įgyvendinti, būtų dar saugiau sportuoti. Be to, šie aparatai bus skirti ne tik sportuojantiems. Jais bus galima pasinaudoti ir netoliese įvykus nelaimei. Planuojame padaryti ir išplatinti žemėlapius su pažymėtomis vietomis, kuriose yra defibriliatoriai“, – kalbėjo „Utenos Utenio“ valdybos pirmininkas.

Simboliška, bet vos prieš savaitę, birželio 7 d., buvo minimos defibriliatoriaus išradėjo Bernardo Lowno 100-osios gimimo metinės. Jų proga renginiai vyko ir Utenoje. Garsusis gydytojas savo šimtmečio nesulaukė – šių metų vasario 16-ąją jis iškeliavo anapilin.

Defibriliatoriaus išradėjas B.Lownas, o tada dar Boruchas Lacas, gimė 1921 m. birželio 7 d. Utenoje, čia mokėsi, o 1935 m. su šeima išvyko gyventi į JAV. Jis 1942 m. baigė zoologijos bakalauro studijas Meino universitete, 1945 m. įgijo medicinos daktaro laipsnį Johno Hopkinso universiteto medicinos mokykloje ir pasinėrė ir medicinos bei mokslo pasaulį. 1959 m. B.Lownas ėmėsi tyrimų, kaip sukurti efektyvesnį ir mažiau traumuojantį prietaisą nei tuomečiai elektrošoko įtaisai. Ir po poros metų intensyvių tyrimų ir bandymų, bendradarbiaujant su inžinieriumi Barouh Berkovitsu, atsirado šiuolaikinio defibriliatoriaus prototipas. 1985 m. kaip vienam iš tarptautinio judėjimo „Pasaulio gydytojai prieš branduolinį karą“ lyderių, B.Lownui buvo paskirta Nobelio taikos premija. Žymus medikas nepamiršo ir savo gimtinės – Lietuvai atkūrus nepriklausomybę jis ne kartą čia lankėsi, buvo Utenos krašto garbės pilietis. 2002 m. B.Lownas apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi.

„Šis prietaisas privalo būti kiekvienoje sporto bazėje, kiekviename sveikatingumo klube”. Taip apie uteniškio išrastą defibriliatorių, padėjusį išgelbėti milijonus gyvybių, sakė Lietuvos olimpinės rinktinės vyriausiasis gydytojas Dalius Barkauskas.

* * *

Norintys prisidėti prie iniciatyvos nupirkti defibriliatorius visiems pagrindiniams Utenos sporto objektams, gali pervesti lėšas į VšĮ futbolo klubo „Utenos Utenis“ sąskaitą: LT197044060008051920

Pavedimo paskirtyje nurodykite: Parama defibriliatoriui.

Respublik
Pranešimai: 8576
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: Utenio stadionas

2022 Lap 07 02:09

Pasitarimas dėl investicijų pritraukimo į „Utenio“ stadioną, projekto „Saulės fotovoltinės elektrinės „Utenio“ stadione, esančiame Užpalių g. 100, Utenoje, įrengimas“ įgyvendinimo. Dalyvauja Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus investicijų specialistas Artūras Gimžauskas.
https://www.utena.lt/index.php/lt/35-me ... arbotvarke

Respublik
Pranešimai: 8576
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: Utenio stadionas

2023 Vas 24 02:05

Nežinau net kur kelti, bet gal čia būtų patogiau. Galima ir padublikuoti

O JEI UTENA PABUSTŲ? #8: Sporto reikalai
https://www.youtube.com/watch?v=zbmjZdShVz4


00:41 Sporto trenerių problema
11:55 Įstaiga be vadovo
16:37 Mėgėjų sporto reikalai
26:07 Sporto vadybininkai
33:14 Sportas ir politika
38:04 Projektų suteikiamos galimybės
42:31 Savivaldybės parama sportui
48:55 Ar Juventus suryja sporto pinigus?
51:59 Audito išvada dėl sporto finansavimo tvarkos
53:47 Sporto bazės: Utenio stadionas
59:37 Sporto bazės: Utenos arena
1:11:17 Sporto bazės: Alių motokroso trasa
1:15:48 Ar tikrai gėda dėl investuotojų?
1:21:43 Apibendrinimas

Respublik
Pranešimai: 8576
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: Utenio stadionas

2024 Kov 14 22:16

Daugiau sporto erdvių – daugiau judėjimo, daugiau judėjimo – daugiau sveikatos ir geros nuotaikos
https://www.utena.lt/lt/4194-daugiau-sp ... -nuotaikos
2023-04-07

Uteniškė, dažnai užsukanti pasportuoti į „Utenio“ stadiono treniruoklių aikštelę, kartu ir džiaugiasi, ir stebisi: jai priklauso visi treniruokliai, nes ji sportuoja viena ir jai niekas netrukdo, bet kodėl uteniškiai, mieste turėdami puikiai išvystytą sporto infrastruktūrą, ja nesinaudoja? Pabandykim dar kartą prisiminti, kokias vietas Utenos rajone turime mėgėjiškam ir profesionaliam sportavimui, bei paskatinti gyventojus daugiau judėti ir naudotis visais sporto objektais, suteikiančiais galimybę būti energingiems, žvaliems ir sveikiems.

Pirmasis – „Utenio“ stadionas

Šiais metais vienam pirmųjų rekonstruotų ir naujam gyvenimui prikeltų sporto objektų – „Utenio“ stadionui – sukanka 10 metų. Naujasis stadionas, užimantis 6,85 ha teritorijos, buvo atidarytas 2013 m. rugsėjį, Po rekonstrukcijos jis tapo tarptautinius standartus atitinkančiu, lengvosios atletikos varžyboms pritaikytu, rekonstruotose žiūrovų tribūnose iki 3 tūkst. futbolo ir lengvosios atletikos aistruolių talpinančiu stadionu.

Teritorijoje taip pat buvo įrengti lauko treniruokliai, pramogų zonos vaikams, daugiafunkcė krepšinio, tinklinio, lauko teniso aikštelė, atskiros lengvosios atletikos rungčių zonos (šuolių į aukštį, su kartimi, į tolį, ieties, disko, kūjo metimo, rutulio stūmimo ir t. t.). Taigi, „Utenio“ stadionas yra vienas pagrindinių aktyvaus poilsio, ir sporto aikštynų Utenos mieste.

Pasak Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjo Nerijaus Malinausko, galimybė gauti Europos Sąjungos (ES) lėšų sporto erdvėms sutvarkyti atsirado prieš kokius 10–15 metų. Pasinaudojus ja į tvarkomų objektų sąrašą buvo įtrauktas ir „Utenio“ stadionas. Projektuojant, o vėliau ir įrenginėjant futbolo aikštę, kilo daug diskusijų, kokią dangą pasirinkti – sintetinę ar natūralios žolės, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kai kurios lengvosios atletikos rungtys negali būti atliekamos ant sintetinės dangos (rutulio stūmimas, disko ir ieties metimas), buvo nuspręsta, kad futbolo aikštė bus su natūralia žolės danga, kuri vėliau buvo įvertinta kaip viena kokybiškiausių ir geriausių prižiūrimų šalyje.

„Rekonstruojant Utenio stadioną ne viską nepasisekė įgyvendinti, - sakė vedėjas. – Nebuvo įrengta antra didžioji futbolo aikštė su sintetinės žolės danga, kuri buvo numatyta techniniame projekte. Šį darbą sutrukdė įgyvendinti stadiono teritorijoje esanti miško dalis, kurios išbraukimas iš miškų valstybės kadastro duomenų tuo metu užsitęsė. Todėl, kiek leido teisės aktai, buvo suprojektuota ir pastatyta mažoji futbolo aikštė“.

N. Malinauskas svarstė, kad šiuo metu, jei yra poreikis, būtų galima pradėti galvoti apie stadiono atnaujinimą ir/ar išplėtimą. Norint Utenai turėti dar vieną futbolo aikštę, dabartinę mažąją būtų galima išplėsti iki didžiosios matmenų, ir joje taip pat galėtų vykti ir treniruotės, ir varžybos. Šalia šios aikštės būtų galima paplanuoti įrengti ir naują tribūną bei pagal poreikį išplėsti administracines patalpas.

Grįžti į