Golubicko talentą Alytuje išpuoselėjęs Kantaravičius: niekur nemačiau tokios žiaurios konkurencijos kaip futbole
https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10 ... ip-futbole
Alytiškis Rimas Kantaravičius buvo atvedęs savo sūnų į futbolo turnyrą Alytuje ir pamatė stebuklus aikštėje išdarinėjantį nedidelio ūgio vaikinuką iš Ignalinos. Pažaidęs su bendraamžiais šis netrukus perėjo į metais vyresniųjų komandą ir jos gretose vėl vieną po kito mušė įvarčius. Taip Alytuje buvo pastebėtas vienas didžiausių šių dienų Lietuvos futbolo talentų Paulius Golubickas.
Ilgus metus bokso pasaulyje sukęsis R. Kantaravičius pasuko į futbolą – ėmė kurti futbolo akademiją Alytuje, ji dabar glaudžiasi po pagrindinės futbolo komandos „Dainava“, žaidžiančios I lygoje, sparnu.
Pamatęs išskirtinių gabumų P. Golubicką, R. Kantaravičius nusprendė, kad tokio talento Ignalinoje palikti negalima, reikia suteikti jam sąlygas tobulėti aukštesnio lygio komandoje.
„Mes tą pačią vasarą važiavome į turnyrą Lenkijoje, formavome komandą ir pamaniau, kad mums reikia stiprintis. Buvo Levšinas, kuris dabar žaidžia „Riteriuose“, ir Paulius – jie ten dviese mus ir tvarkė. Visi juos žinojo. Paskambinau į Visagino sporto centrą, buvo atostogos, trenerių nebuvo, pradėjau kalbėti su sekretore ir taip atsitiko, kad po kurio laiko man paskambino Pauliaus mama. Susitarėme susitikti. Tą vakarą „Vėtra“ žaidė su „Fulham“, atvežė tuos vaikus, susipažinome, pakalbėjome, futbolą pažiūrėjome ir kitą rytą išsimiegoję išvažiavome į Lenkiją. Ten be problemų laimėjome 200 komandų turnyrą. Pradėjau Paulių vežiotis į stovyklas, į treniruotes kviesti, mačiau, kad jam reikia rimtų treniruočių, kad reikia geresnės sistemos, trenerių. Jis Visagine net nesitreniravo, tik atvažiuodavo į varžybas iš Ignalinos, kur nebuvo komandos. Jis net rusiškai nemokėjo“, – kaip jo namuose atsidūrė P. Golubickas, pasakoja R. Kantaravičius.
Alytiškis savęs futbolo agentu nevadina, nors kartu su dabar jau 20-mečiu P. Golubicku laikė klubo „Gorica“ marškinėlius Kroatijoje, kai šis prisidėjo prie Valdo Dambrausko treniruojamos komandos.
2014 m. R. Kantaravičius įkūrė futbolo akademiją, ji iškart prisijungė prie tuomet Italijos verslininkų valdytos „Dainavos“. Nors verslas greitai bankrutavo ir iš Alytaus pasitraukė, o „Dainavos“ klubas vos nenugarmėjo į užmarštį, akademiją pavyko išsaugoti ir čia užaugo vienas talentingiausių šių dienų Lietuvos žaidėjų.
16 metų P. Golubickas išvyko į Angliją, priklausė „Yeovil Town“ klubui. R. Kantaravičiaus teigimu, jaunojo lietuvio norėjo netgi „Chelsea“ akademija. Deja, Paulių kamavo traumos, todėl Anglijoje užsikabinti nepavyko. Be to, kaip sakė R. Kantaravičius, daugelį klubų ekspertų gąsdino P. Golubicko fizinės savybės.
„Jis visada buvo mažo ūgio ir smulkaus sudėjimo, atsiliko brendimas. Jam buvo 15 metų, kai dalyvavome stovykloje Udinėje, italai jį glostė, gyrė, bet neėmė – visi bijojo, kas bus toliau. Gal ir aš nemokėjau įkalbėti. Dabar problemų būtų mažiau, kai yra rekomendacijos ir kiti ryšiai. Iš kitos pusės, ar verta tuos 16-mečius išleisti į užsienį, kai jie dar nesubrendę? Aš tokios konkurencijos, kokia yra futbole, niekur nesu matęs – konkurencija baisinga“, – teigia R. Kantaravičius.
Pašnekovo teigimu, norint neprapulti futbolo talentų pasaulyje, vien gerai žaisti nepakanka: „Paulius yra supergabus. Dabar žaidėjų, kurie knygų neskaito, niekam nebereikia. Intelektas turi būti aukštas, sprendimo greitis didžiulis. Paulius visada mokėsi dešimtukais. Jis Anglijoje baigė koledžą, atvykusį iš kitos šalies jį kaip puikaus mokinio, kuris net ne gimtąja kalba mokosi, pavyzdį pristatydavo anglams. Kai reikės kur nors važiuoti 15 ar 16 metų, bus reikalinga kalba, bendravimo kultūra ir visa kita. Kitaip iškart iškrisi iš konteksto, nebent tu žiauriai gabus, bet tokių... Sabonis per šimtą metų gimė vienas.“
Didžiulė futbolo akademijų konkurencija diktuoja sąlygas, tad norint tapti profesionalu į treniruotes reikia ateiti 5–6 metų amžiaus. Būtent tada treniruotėse įgyjami pagrindai.
„Jeigu vaikas yra judrus, nors ką nors sportuoja, yra gabus, iki 10 metų dar galima jį sunkiai perversti. Visas pagrindas duodamas, kai vaikas ateina 5–6 metų, pirmosiose treniruotėse. Yra vaikų, kurie labai gabūs, juos dar galima pataisyti, bet jeigu pradžia buvo bloga, atėjus iki tikrųjų greičių bus sunku.
Šiandien svarbiausia – ne greitas bėgimas, o greitas kamuolio vaikščiojimas, greiti sprendimai. Jeigu žaidėjas negali priimti sprendimo, nes blogai pasistabdo kamuolį, praranda sekundės dalį, neišmokytas stovėti šonu, per nugarą žvilgtelėti, skenuoti aikštės negali, ir baigiasi“, – teigia „Dainavos“ akademijos vadovas.
Dabartinę 20–21 metų žaidėjų kartą jis vadina prarastąja ir už tai atsakingi ne patys žaidėjai, o juos ugdžiusi sistema. Vis dėlto, stebėdamas 12–13 metų vaikus, R. Kantaravičius mato perspektyvų futbolui mūsų šalyje augti.
Tačiau tam reikia kelių dedamųjų. Visų pirma treneriai turi kuo mažiau orientuotis į komandinius rezultatus, pergales, laimėjimus ir ugdyti asmenybes: „Kas iš to, jeigu ta amžiaus grupės komanda laimės visus turnyrus, bet iš jų nė vienas netaps futbolininku?“
Su tuo padeda kovoti LFF įsigyta Briuselio „Anderlecht“ vaikų ugdymo programa. Teigiamai ją vertinantis R. Kantaravičius sako, kad mūsų šalyje vaikai iki 13–14 m. rungtyniauja be turnyro lentelių.
Kitas aspektas – tėvų požiūris į vaikų sportą, pagalba ir palaikymas.
„Į Alytų, į stovyklas, atvyksta daug vaikų iš įvairių Anglijos akademijų, Švedijos, Norvegijos – tai emigrantų vaikai. Jie turi daug įgūdžių, gerus pagrindus, bet ten visi tėvai dirba individualiai, investuoja į vaikus, kad išsilaikytų tame lygyje. Nesinorėtų, kad tėvai iškart norėtų grąžos, reikia nespausti vaikų, atsiriboti, leisti vaikui spręsti pačiam, ar jis tikrai nori siekti profesionalaus futbolininko kelio. Tegul vaikai eina į treniruotes, mokosi, sportuoja, juk tai yra jų vaikystė. Gabesnius mes pridėsime prie vyresnių komandos, duosime kito lygio“, – teigė R. Kantaravičius.
„Dainavos“ futbolo akademijoje didžioji dalis trenerių yra jauni – tai vis dar žaidžiantys arba buvę „Dainavos“ ekipos futbolininkai. Tuo siekiama, kad akademijoje būtų taikomi modernūs treniravimo metodai, geriau priimama „Anderlecht“ sistema.
Šiuo metu „Dainavos“ akademijoje futbolo paslapčių mokosi per 100 vaikų, jie treniruotes lanko ir vasarą. Bendruomeniškumo svarbą suprantantis R. Kantaravičius pažymi, kad ir I lygoje rungtyniaujančios „Dainavos“ stadione nuolat pilna žiūrovų. To priežastis – didžioji dalis komandos futbolininkų yra vietiniai.
Sporto direktoriaus pareigas „Dainavos“ komandoje einantis R. Kantaravičius teigia, kad Alytaus futbolo ekipa į A lygą eis tik tada, kai sugebės tai pasiekti sportiniu keliu. „Dainavos“ tikslas – kad kuo daugiau jaunų Alytaus futbolininkų gautų taip reikalingos aukščiausio lygio futbolo patirties: „Tada formuotume jaunesnių lietuvių pagrindą, 10–15 žaidėjų, ir kviestume stiprius užsieniečius. Taip jaunimas augtų, vyriškėtų ir taptų stipresnis.“
Panašiu keliu į aukštą lygį pakilo ir P. Golubickas – talentas, kuriuo akademija ypač didžiuojasi. Iš Anglijos grįžęs ir Alytuje po traumų atsigavęs, pasitikėjimo savimi vėl įgijęs Paulius sužaidė 5 rungtynes „Dainavoje“, o po to prisidėjo prie Lietuvos čempionės „Sūduvos“.
Šis žingsnis daug kam atrodė rizikingas, nes „Sūduva“ niekada neturėjo tikslo ugdyti jaunuolius, žaidė tik dėl čempionų titulo, o jos pagrindą sudarė vyresni užsieniečiai.
„Jeigu tu išgyvensi tarp tų Balkanų žaidėjų – tu visur išgyvensi. Jis buvo kitoks, technika kitokia, iškart išsiskyrė iš visų. Nereikia to bijoti, išskirtinumas yra koziris. Jeigu būsi toks kaip visi – paskęsi.