Respublik
Pranešimai: 8579
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: Veteranai

2020 Lap 13 18:34

Lemiamose rungtynėse šilutiškius nuo pjedestalo nubloškė Kybartų „Sveikata“
https://www.silokarcema.lt/naujiena/127 ... ikata.html

Šilutės stadione rugpjūčio 29-ą surengto tradicinio Leono Chomičiaus 24-ojo mažojo futbolo (8x8) veteranų turnyro intriga išsilaikė iki pat 5-ojo, paskutinio turo, kuomet į čempionų titulus dar pretendavo aikštės šeimininkų, Vilniaus ir Marijampolės komandos. Deja, šilutiškių viltis netikėtai į šipulius sudaužė Kybartų „Sveikata“, o vilniečiai nelauktai lengvai sutriuškino suvalkiečius – 4:0. Tokiu pat rezultatu pralaimėjo ir FK „Šilutės veteranas“ rinktinė. Pirmą vietą užėmė Vilniaus ekipa, antrą – Kybartų, trečią – Marijampolės. Pamariškiai, aplenkę Plungės bendraamžius, liko ketvirti.

Turnyre dalyvavo 5 komandos. Neatvyko Lietuvos medikų rinktinė. Anot FK „Šilutės veteranas“ prezidento Sauliaus Malinausko, planavę priimti 8 komandas, bet COVID-19 virusas sumaišė kortas. Atvyko Vilniaus (vadovas Jurij Pestov), Marijampolės (Žydrūnas Buzas), Kybartų (Šarūnas Litvinas), Plungės (Adomas Zamulskis) komandos. Plačiausią žaidėjų sąrašą turėjo turnyro organizatoriai šilutiškiai: Vladimiras Čiumakovas, Linas Gedvila, Darius Igaris, Vaidas Petkus, Vaidas Pielikis, Saulius Malinauskas, Mindaugas Lileikis, Eugenijus Kolpertas, Artūras Skikas, Robertas Sūdžius, Mantas Šilingas, Nerijus Šeputis, Jurijus ir Evaldas Užkuraičiai (tėvas ir sūnus), Arūnas Trakšelis, Renatas Zapolskis, Olegas Vasiljevas.

Trūko tik dviejų lyderių: traumuoto Roberto Šmito ir Svajūno Česnulio. Nežaidė ir rusniškis puolėjas E. Kolpertas, pajutęs prieš pat varžybas nugaros skausmus. Bet ir be jų pamariškių rinktinė, daugelio veteranų turnyrų nugalėtoja bei prizininkė, atrodė galinga ir grėsminga. Tą iš pradžių parodė ir šis turnyras, bet finišo tiesiojoje mūsiškiams „pagalius į ratus“ pakišo kovingai pasišiaušusi Kybartų komanda, dar prieš turnyrą tvirtinusi nieko nebijanti. Kai kas tai palaikė pagyromis iš kalno.

Lygiųjų turas

Turnyro atidarymas – be dūdų. Merkė lietutis, apniukęs dangus. Per tokį orą ilgų atidarymo kalbų nevarysi. Dalyvius pasveikino ir turnyro žaidimo sistemą priminė FK „Šilutė“ administratorius Vidas Augustinavičius. Garbės svečias - Chomičių futbolo dinastijos atstovas, buvęs žinomas vartininkas Valentinas Chomičius.

Žaista ratų sistema. Rungtynių trukmė: du kėlinukai po 15 minučių. Ketverios rungtynės – 120 minučių žaidimo kiekvienai komandai. Nemažas krūvis senjorams, kai rungtynėse vienuolika prieš vienuolika žaidžiama 90 minučių.

Turnyro teisėjai – Nerijus Giedraitis ir Marijus Jazbutis. Jie ištvėrė, kaip ir futbolininkai. Beje, svečiai oro nekeikė, girdi, kitokio pamaryje ir nebūna, nors pernai žaidė šildant saulutei. Pirmojo turo poros: Šilutė (raudona apranga) – Vilnius (žalia-juoda), Marijampolė (melsva-juoda) – Plungė (geltona-mėlyna). Šilutiškiai ir vilniečiai įvarčių neįmušė, nors progų turėjo abi komandos. Vilniečiai, susikūrę patogią situaciją prie mūsiškių vartų ieškojo dar geresnės, gaišdavo ir liko be nieko. Šilutiškiai atvirkščiai: skubėjo šaudyti pro šalį. Rezultatas – 0:0. Vilniečiai, būsimieji čempionai, suskaičiavo turėję 6 progas. Marijampolės-Plungės rungtynės taip pat baigėsi taikiai – 1:1. Pirmavo žemaičiai, bet marijampolietis Nerijus Strolys išlygino rezultatą. Komandos užsidirbo po 1 tašką.

Vilniečiai – ant bedugnės krašto, pamariškiai „išmaudė“ žemaičius

2-as turas. Apsiniaukę, bet nebelynoja. Nekaršta, nešalta – geras oras futbolui. Kybartų komanda (avietinė-pilkšva) aktyviai pradėjo rungtynes prieš vilniečius. Įvarčius į sostinės komandos vartus įpliekė Mantas Akucevičius ir Henrikas Katilius – 2:0 Besibaigiant kėlinukui J. Pestov švelnino rezultatą – 2:1.

Po pertraukėlės atakų bangas kelia vilniečiai. Edvinas Greičius išlygina rezultatą, o pergalingą įvartį trenkia Gžegoš Stupak – 2:3. Vilniečių žmonos džiūgauja. Jos spėjo sužinoti, jog turnyro nugalėtojų laukia ne tik taurės, medaliai, bet ir 10 kg rūkytas šamas.

Šilutiškiai, žaisdami prieš atkaklius žemaičius iš Plungės, pirmi „įkalė“ įvartį – 1:0. Tai pirmame kėlinuke po gražaus derinuko padarė Mantas Šilingas, gavęs trumpą perdavimą prie pat svečių vartų virpsto. Mantui bereikėjo tiksliai kyštelėti koją prie kamuolio. Jis neprašovė. Plungiečiai labai stengėsi pakeisti rungtynių eigą savo naudai, bet šilutiškiai atsilaikė. Vilniaus ir Šilutės komandos į turnyrinę lentelę įsirašė po 3 taškus.

3-iajame ture Šilutės komanda ilsėjosi. Marijampoliečiai įtemtoje dvikovoje paėmė viršų prieš kybartiškius – 1:0. Įvarčio autorius – Ž. Buzas. Kitoje aikštėje Plungė pristabdo Vilnių – 2:2. Žemaičiams įvarčius pelnė Kęstutis Stankus ir Marius Riepšas, vilniečių gretose pasižymėjo Arūnas Jasiulis ir Edvinas Greičius.

Žemaičiai atgavo kvapą, bet 4-ame ture „krito“ po Kybartų žaidėjų kontratakų – 0:2. Įvarčius „sukalė“ Linas Bubnys ir Henrikas Katilius.

Kybartų „Sveikata“ nebeketino sustoti, „galando kirvius“ prieš paskutines rungtynes su į nugalėtojus taikančiais šilutiškiais. Mūsiškiai taikiai baigė rungtynes su Marijampolės komanda – 1:1. Pamariškiai pirmavo po Nerijaus Šepučio įvarčio, bet suvalkiečius išgelbėjo Tomo Jankausko įmuštas įvartis. „Sūduvos“ veteranai – pajėgi, techniška komanda, bet atvažiavo tik 10 žaidėjų. Tai grėsė nuovargiu – keičiamų žaidėjų suolelis buvo trumpas.

Po 3 rungtynių Vilniaus, Šilutės, Marijampolės komandos turėjo po 5 taškus, Kybartai – 3 tšk., Plungė – 2 tšk. Aiškiausi pretendentai į nugalėtojus ir prizininkus – pirmos trys išvardintos komandos. Tačiau futbolo rezultatai ne visada nuspėjami.

Šilutiškių lūkesčiai – į šipulius

Pamariškiams sidabro medalius būtų užtikrinusios lygiosios su Kybartų komanda, nes 5-ojo turo rungtynėse Vilniaus ekipa „sumalė į miltus“ pavargusius Marijampolės senjorus – 4:0 (1:0). Įvarčius internacionalinės komandos naudai mušė Gžegoš Stupak, E. Greičius, Luka Lapševič ir Taras Oriol.

Vilniečių persvara išryškėjo antrajame kėlinuke. Tokiu pat rezultatu lemiamas rungtynes prakišo ir šilutiškiai. Siekta pergalės, bet, kaip sakoma, gauta „kakton“. Netikėtas pralaimėjimas nubloškė mūsų komandą į ketvirtą vietą, o Kybartų „Sveikata“ stryktelėjo į antrą vietą. Į Šilutės vartus įvarčius mušė Š. Litvinas - 2, Andrius Kochanauskas ir Henrikas Katilius – po 1.

Trečia liko Marijampolės komanda, surinkusi tiek pat taškų kiek ir Šilutės ekipa, bet į varžovų vartus įmušusi 3 įvarčius, praleidusi 6. Šilutiškių įmuštų-praleistų įvarčių santykis – 2:5. Suvalkiečiai buvo rezultatyvesni.

Šilutiškiai tenkinosi ketvirta vieta. Labiausiai nusiminę į persirengimo kambarėlį pėdino Plungės žaidėjai, kuriems liko penkta vieta. Jie net atskirai nenusifotografavo, nors visuomet įsiamžindavo atminimui. Bet per apdovanojimo ceremoniją plungiškiai atkuto. Juk pakvipo rūkyta žuvimi.

Apdovanojimai

Turnyro organizatorius FK „Šilutės veteranas“ gerai pasiruošė tradiciniam renginiui. Pritraukta rėmėjų, talkininkų (Arūnas Jagminas, Eugenijus Kolpertas, VšĮ „Šilutės sportas“ ir kiti). Komandoms prizininkėms įteiktos taurės, medaliai, komandų vadovams, kapitonams – lauknešėliai su karšiais, upėtakiais, unguriais, šamais. Pasveikinti geriausi komandų žaidėjai: Valerijus Golubovskis (Vilnius), Marius Mikelkevičius (Kybartai), Edgaras Beršta (Marijampolė), Mantas Šilingas (Šilutė), Marius Riepšas (Plungė). Apdovanojimus teikė futbolo vadybininkas Romualdas Taršauskas kartu su garbiu svečiu Valentinu Chomičiumi. Plojimų ir šypsenų netrūko. Apdovanojimų ceremonija nubraukė nuo senjorų veidų nuovargį. Vėliau surengtoje užstalėje buvo ir alaus sočiai.

Turnyrinė lentelė (vieta, komanda, įmušta-praleista įvarčių, taškai):

Vilnius 9:4 8 tšk.
Kybartai 8:4 6 tšk.
Marijampolė 3:6 5 tšk.
Šilutė 2:5 5 tšk.
Plungė 3:6 2 tšk.


Pamariškiai „nudyrė kailį“ kauniečiams, bet jiems tą patį iškrėtė šiauliečiai
https://www.silokarcema.lt/naujiena/127 ... eciai.html

Šilutės stadione rugsėjo 19 dieną Lietuvos mažojo futbolo veteranų (40 metų ir vyresni) čempionato 3-iojo turo rungtynėse varžėsi pirmą vietą užimantis Alytaus FK „Dainava“ (12 taškų), Šiaulių „Liūtai“ (4 vieta, 6 tšk.), Kauno „Šilainiai“ (5 v. 4 tšk.) ir FK „Šilutės veteranas“ (8 v., 3 tšk.). Dzūkai lyderio pozicijų niekam neužleido, o pamariškiai „nudyrė kailį“ kauniečiams, bet šiauliečių barjero neperšoko.

Senjorų mažojo futbolo (8x8) pirmenybės startavo liepos 11 dieną Jonavoje. Dalyvauja 8 komandos. Alytaus „Dainava“, Jonavos „Klevas“, Kauno „Šilainiai“, „Virpstas“, Kėdainių „Nevėžis“, Šiaulių „Liūtai“, FK „Šilutės veteranas“ (vadovas Saulius Malinauskas, treneris Svajūnas Česnulis) ir Ukmergės „Vienybė“. Antrojo turo varžybos vyko Alytuje, trečiasis turas surengtas Šilutėje. Kiekviename ture komandos žaidžia po dvejas rungtynes.

Kol kas sėkmingiausiai žaidžia dzūkai, iškovoję 4 pergales iki turo Šilutėje. Į varžovų vartus per ketverias rungtynes jie buvo įmušę 34 įvarčius, praleidę 3. Įdomu, kad „Dainavos“ komandoje įvarčius pliekia buvęs vartininkas Ž. Karčemarskas. Šilutėje alytiškiai nugalėjo Šiaulių „Liūtus“ – 2:0 ir Kauno „Šilainius“ – 5:1. Veteranai žaidžia du kėlinukus po 25 minutes. Šilutės ture teisėjavo Lietuvos futbolo federacijos skirti teisėjai klaipėdiečiai E. Gaigalas ir T. Lavrinavičius.

„Šilutės veteranas“ (S. Malinauskas, V. Čiumakovas, L. Gedvila, E. Kolpertas, V.Petkus, V. Pielikis, J. Užkuraitis, E. Užkuraitis, A. Trakšelis, R. Zapolskis) pirmas rungtynes praėjusį šeštadienį žaidė su Kauno „Šilainiais“ (vadovas G. Stelmokas). Kauniečių komandos gretas sudarė mėgėjai. Jų žaidimo braižas skyrėsi nuo pamariškių. Kauniečiai žaidimą grindė trumpesniais kamuolio perdavimais, o šilutiškiai stengėsi rengti staigesnes, greitesnes atakas. Mūsiškiai pirmi praleido įvartį – 0:1.

Tarp kauniečių pasižymėjo J. Čivinskas. Bet svečiai neilgai džiaugėsi. Rezultatą išlygino S. Malinauskas – 1:1. Taip baigėsi pirmoji rungtynių pusė. Po pertraukėlės du gražius įvarčius į kauniečių vartus įpliekė E. Užkuraitis. Tai padarė po greitų prasiveržimų, kai didesnė dalis varžovų nespėjo grįžti į savo aikštelės pusę. Aišku, kauniečiai tikėjosi įveikti „raudonuosius velnius“ (raudona apranga) šilutiškius, bet neįstengė, pamariškiai nugalėjo - 3:1.

Antras rungtynes „Šilutės veteranas“ žaidė su Šiaulių „Liūtais“. Varžovų komandos garbę gynė keli buvę šalies aukščiausiosios lygos futbolininkai. Saulės miesto komanda buvo šiek tiek jaunesnė, lieknesnė nei pamariškių. Svečiai ilgiau kontroliavo kamuolį, mėgindami sukurti šimtaprocentines progas prie šilutiškių vartų. „Liūtai“ veikė ne jėga, o gudrumu, išnaudodami platesnį savo techninio žaidimo arsenalą. Taip begaudydami rimtą šansą šiauliečiai praleido įvartį į savo vartus.

Tarp šilutiškių pasižymėjo V. Pielikis – 1:0. „Liūtai“ savo žaidimo taktikos neatsisakė ir po kelių tikslių žemų kamuolio perdavimų jų įvarčių „mašina“ N. Čepas smūgiu iš arti išlygino rezultatą – 1:1. Antrame kėlinyje jis persvėrė rezultatą „Liūtų“ naudai – 1:2, nors pirmas tai anksčiau padaryti galėjo E. Užkuraitis, netikėtai atsidūręs vienas prieš šiauliečių vartus. Anot S. Česnulio, Evaldas truputį sutriko, sustojo ir jo smūgiuotas kamuolys nuskriejo aukštai virš skersinio.

Pamariškiai su pralaimėjimu nesusitaikė, veržėsi priekin, tačiau buvo nubausti trečiu įvarčiu, kurį įmušė K. Kucevičius – 1:3. Rungtynių pabaigoje V. Čiumakovas galėjo sušvelninti rezultatą, bet šiauliečių vartininkas suspėjo ranka atmušti iš arti spirtą kamuolį. „Šilutės veteranas“ po 6 rungtynių turi 6 taškus. Paskutinis, ketvirtas, turas bus žaidžiamas Kaune spalio 3 dieną.

Respublik
Pranešimai: 8579
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: Veteranai

2021 Vas 23 13:17

Čia atsitiktinai radau kai ką įdomaus, pasirodo veteranų klubas.
https://www.48hourslogo.com/project.php?id=101675

Užsiiminėja buvęs Šiaulių klubo prezidentas Vytautas Galvanauskas.

https://www.facebook.com/fksiauliuliutai/

Artėjant 2021 m. LFF +40 pirmenybėms, pradėjo savo komplektaciją futbolo veteranų Šiaulių “ Šiaulių Liūtai“ komanda. 2020m pirmenybių bronzos medalių laimėtojus papildė patyręs 43 m. futbolininkas Deividas Lunskis. Savo profesionalo karjeroje jis atstovavo Šiaulių“Kareda“, Kauno“Kareda“,Klaipėdos „Atlantas“, Šilutės „Šilutė“, Pakruojo „Kruoja“ komandoms bei kt., žaisdamas atraminio saugo pozicijoje. Daug kartų atstovavo jaunimo rinktinėms, tapo A lygos čempionu, LFF taurės laimėtoju, daugkartinis tarptautinių turnyrų nugalėtojas. Per karjerą Deividas žaidė A lygoje, UEFA, europos lygoje, I lygoje, II lygoje. Futbolininkas išsiskiria iš kitų savo kovingumu ir atsidavimu kiekvienose rungtynėse. Paskutinį 2020m. sezoną Deividas žaidė Šiaulių „Juventa-99“ekipoje. Sveikiname prisijungus prie kolektyvo ir linkime gerų sportinių pasiekimų.

Respublik
Pranešimai: 8579
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: Veteranai

2021 Lie 31 20:31

Startavo veteranų futbolo čempionatai: varžybos vyksta dviejose amžiaus grupėse
https://www.lrytas.lt/sportas/futbolas/ ... -20118302/

Respublik
Pranešimai: 8579
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: Veteranai

2021 Gru 31 21:58

Vienas vyriausių šalies aktyvių futbolininkų, 70-etis palangiškis Jonas Jonkus: „Tpfu, tpfu, parako lakstyti dar turiu“
https://www.palangostiltas.lt/vienas+vy ... 13017.html

Respublik
Pranešimai: 8579
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: Veteranai

2022 Spa 18 00:48

Legendinio žalgiriečio grumtynės su baisia liga: „Pasirašiau taikos sutartį“
https://www.15min.lt/sportas/naujiena/f ... 24-1945588

Stasys Baranauskas nustebo, kai gydytojas paklausė, ar jam kartais nesidvejina akyse. Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubo buvęs puolėjas artėdamas prie 60-mečio slenksčio jautėsi sveikas ir guvus. Bet netrukus vaizdai iš tiesų ėmė lietis ir jis suprato, kodėl daktaras paprašė nebevairuoti automobilio.

Kuomet praėjusį mėnesį Stasys Baranauskas pasirodė per Vilniaus „Žalgirio“ klubo 75 metų jubiliejaus šventę, jam tai buvo pirmasis pasirodymas viešumoje nuo 2021 metų rudens.

60-metis vilnietis buvo paprašęs savo bendražygių pagloboti jį dėl visa pikto per renginį ir paskui per Lietuvos rinktinės rungtynes su Farerų salų komanda LFF stadione, nes prieš tai apsilankant stadione rado jėgų išbūti tik pusę mačo.

Šįkart vakaras praėjo sklandžiai, ir S.Baranauskas jau leidžia sau juokauti: „Pasitarę su žmona priėmėme sprendimą gyventi amžinai. Žiūriu, jog kol kas viskas vyksta pagal planą.“

Iš tiesų planas buvo subyrėjęs totaliai visus pastaruosius metus, nuo praėjusio spalio, kai žalgiriečio galvoje buvo aptiktas ten ilgai tūnojęs nekviestas svečias.

Prasidėjo nuo sprando skausmų

Pastaruosius metus S.Baranauskas pirmą kartą pastūmė futbolą į antrą planą, nors šiame žaidime bėgo viskas jo gyvenimas.

Kaune augęs futbolininkas per Panevėžio „Ekraną“ 1980 metais prasimušė į stipriausią šalies komandą Vilniaus „Žalgirį“ ir su juo pražygiavo per ryškiausią etapą klubo istorijoje. Tai buvo visų laikų stipriausias Lietuvos futbolo klubas, iškopęs į aukščiausią TSRS futbolo lygą ir ten ėmęs konkuruoti su stipriausiomis Maskvos, Kyjivo, Tbilisio, Minsko ir kitomis komandomis.

„Žalgiris“ užėmė trečią vietą 1987 metų pirmenybėse, tais pačiais metais iškovojęs ir pasaulinės universiados Zagrebe taurę bei pirmą kartą iškopė į UEFA varžybas.

Tai buvo laikai, kai į „Žalgirio“ stadioną sostinės centre susigrūsdavo ir po 13-15 tūkstančių sirgalių į svarbiausias rungtynes, o šalia tokių kūrybingo žaidėjų kaip Arminas Narbekovas puolime atsiskleidęs S.Baranauskas buvo etatinis komandos puolėjas. Galbūt ne pats techniškiausias ar greičiausias, bet kovingas futbolininkas įvarčiais daug prisidėjo prie žalgiriečių pergalių 1980-1989 metais.

Paskui karjera nusirito per Izraelio ir Austrijos klubus, S.Baranauskas sužaidė 14 rungtynių Nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos rinktinėje, 1996 metais laimėjo A lygą su Šiaulių „Kareda“, o baigęs žaidėjo karjerą pasirodydavo kitose vaidmenyse.

Prieš dešimtmetį išvedęs į A lygą trumpai gyvavusį Vilniaus REO klubą, S.Baranauskas 2014-2015 m. dirbo Igorio Pankratjevo asistentu Lietuvos rinktinėje, o bendražygiui atsistatydinus, sugrįžo treniruoti vaikų į Vilniaus sporto mokyklą. Po reformos ji buvo uždaryta prieš pandemiją, o pats S.Baranauskas susirgo.

„Buvau sveikas gyvas, bet kažkaip pradėjo suskausti sprandą. Iš pradžių nekreipiau dėmesio“, – pasakojo S.Baranauskas. Per pirmąjį vizitą pas gydytojus jam patarė naudoti šilto vandens pripilamą guminę pūslę. Bet skausmas nepraėjo, prisidėjo ir galvos skausmai.

Sunaviguotas žmonos ir kaimynės, S.Baranauskas atsidūrė pas Ugnių Kšaną – „neurochirurgijos dievą“, kaip sako pats buvęs futbolininkas. „Supratau, kad ne viskas yra gerai, kai jis paklausė: ar dvejinasi vaizdas? – prisiminė S.Baranauskas. Tuo metu klausimas nustebino, nes S.Baranauskas judėjo ir matė gerai. Tą pasakė ir gydytojui, bet šis vis tiek patarė geriau nebevairuoti automobilio.

Gydytojai pradėjo tyrimus, buvo atlikta biopsija. Įvykiai pradėjo suktis labai greitai ne tik Santaros klinikose.

„Aš pradėjau strigti kalbėdamas, o vaizdas ėmė dvejintis: dedu puodelį ant stalo – nepataikau. Sėdžiu mašinoje, atrodo, kad kitas automobilis rieda tiesiai į mane. Kartą sakau žmonai, kur važiuoji, juk kelias sukasi, o pasirodo, kad jis driekiasi tiesiai.

Arba namie atsitrenkdavau į sieną, – pasakojo S.Baranauskas. – Kalba pradingo. Atėjo metas, kai pasakyti galėdavau tik „mu“ ir „be“.

Gydytojai sušaukė konsiliumą ir sudėliojo planą, kaip kovoti su naviku, įsitaisiusiu ant buvusio garsaus žalgiriečio kaukolės pamato.

„Pagal viską atrodė, kad navikų gali būti trys, bet paaiškėjo, kad yra vienas. Tai įsivaizduokite, kokio dydžio, – sakė S.Baranauskas. – Jis tūnojo ilgai, galbūt ir 6-7 metus, o gal ir dar daugiau, bet mano organizmas stiprus, tad ilgai nieko nejaučiau.“

Gydytojai įspėjo, kokia pavojinga situacija.

„Perspektyvų, kad vėl kalbėsiu, buvo nedaug, – prisiminė S.Baranauskas. – Tačiau reagavau ramiai. Kai sūnus irgi to klausė, sakiau jam: „Aš viską gyvenime esu praėjęs ir karą matęs Persijos įlankoje. Man žaidžiant Izraelyje buvo bombarduojami namai, žuvo žmonės. Manęs jau niekas nestebino. Tad ir dabar: pradėti melstis, verkti, juoktis? Kaip yra – taip.“

S.Baranauskui buvo paskirtas gydymo planas. Anot žalgiriečio, gydymas buvo ne sunkus. Jis buvo ultra radikalus.

Tęsti kovą įkvėpė gydytojų pastangos

S.Baranauskas pasileido į ilgą ir intensyvų gydymo kursą Santaros klinikose. Chemoterapija, švitinimas kasdien daugiau nei trisdešimt dienų. Labai ilgų dienų.

„Grįždavau namo ir gulėdavau lovoje apsikabinęs puodą, nes pykino, o gerklė buvo tarsi išdegusi, lyg Sacharos dykuma. Miegoti nepavyksta, valgyti ir gerti nesinori. Kalbėti negaliu, – sunkius momentus prisiminė buvęs žalgirietis. – O paskui viskas prasideda iš lėto. Pabudęs rytais stengdavausi pasakyti: „Labas rytas. Aš – Stasys Baranauskas.“ Sakydavau tai labai tyliai, nes garsiai nepajėgdavau.“

Tačiau S.Baranauskas laikėsi ir tęsė gydymą, radęs įkvėpimą Santaros klinikų gydytojų akyse ir veiksmuose.

„Man labai sekėsi. Vis patekdavau pas jaunas, itin rūpestingas malonias gydytojas. Jos matė, kad jau tapau „kosmonautas“, kartais eidavau link jų kabinetų ir galvodavau, kaip nenukristi ar neapsivemti nuo chemijos ir švitinimo, – atvirai pasakojo S.Baranauskas. – Tačiau gydytojos taip rūpinosi, kad galvodavau: „Jei taip stengiasi, būtų kiauliška nieko nedaryti – reikia gydytis toliau, negaliu pasiduoti.“

Po daugybės chemoterapijos ir švitinimo seansų sekė cheminė pompa – 100 valandų per penkias paras. Ir tada S.Baranauskas buvo arti to, kad numotų į viską ranka, bet galiausiai ištvėrė iki pabaigos. Praėjusių metų spalį prasidėjusios grumtynės atkakliai vyko iki šių metų gegužės.

Pastarieji tyrimai, tarp jų pastarąją savaitę, rodo palankius rezultatus. „Lyg ir viskas gerai, kalba atsistatė, – sakė S.Baranauskas. – Aišku, jei gavai tokių „dovanų“, dėl nieko negali būti tikras. Juk sakoma: vėžio įveikti neįmanoma, bet su juo gali susitarti – pasirašyti taikos sutartį. Man regis, man susitarti pavyko. Dabar skausmų nejaučiu, kalbėti galiu.“

Seka „Žalgirio“ kovas

S.Baranauskas labai dėkingas ne tik gydytojams. Jo žmona kasdien vežiojo, ruošė valgyti.

Buvęs futbolininkas vengė kontaktų dėl pandemijos, o ir gydymo metu bendrauti jėgų nebūdavo. S.Baranauskas pats nepasakojo apie užklupusią ligą, tad ir futbolo bendruomenėje niekas nežinojo. Kai sugrįžo kalba, prasidėjo pokalbiai ir su buvusiais bendražygiais. S.Baranauskas ypač jaučiasi dėkingas už pagalbą bei paramą Robertui Tautkui ir Rimantui Turskiui, taip pat ir Lietuvos futbolo federacijos vadovams Tomui Danilevičiui ir Edgarui Stankevičiui. Kai kurie bijodavo skambinti. S.Baranauskas mano, jog buvo tokių, kurie pokalbiui įsidrąsindavo tik po kelių taurelių vakare.

Vėliau sulaukė palaikymo skambučių ir iš užsienio – apie jo sveikatą teiravosi buvę bendražygiai Austrijoje, buvusi Kyjivo „Dynamo“ žvaigždė Aleksejus Mychailyčenko, geras lietuvio draugas.

Rugsėjo pabaigoje S.Baranauskas pirmą kartą po ilgos pertraukos pasirodė viešumoje per „Žalgirio“ jubiliejaus iškilmes sostinės rotušėje. Nors sveikatos tema aktuali, anksčiau ar vėliau kalba pasisuka apie futbolą ir šių dienų sporto aktualijas. Žinoma, ir apie buvusią komandą, kurioje žaidė devynerius metus ir pelnė daug įvarčių.

„Aišku, dabartiniame „Žalgiryje“ trūksta lietuvių, bet ir laikai kiti nei mūsų. Taip, mes buvome lietuviška komanda, bet dabar visoje Europoje taip yra: Europos Sąjungoje žaidėjai gali laisvai judėti, nelaikomi legionieriais, tad ir „Žalgiris“ toks“, – dėstė S.Baranauskas.

Dėl „Žalgirio“ pasirodymo Konferencijų lygoje ir bręstančio dar vieno čempiono titulo A lygoje, S.Baranauskas linkęs galvą nulenkti prieš klubo vadovę Vilmą Venslovaitienę: „Tai – jos nuopelnas. Ji pati mėgsta gražiai pasakyti, kad visi prisidėjome, bet 90 proc. klubo rezultatų yra jos nuopelnas. Jau tiek metų vargsta su šia komanda, ieškodama rėmėjų, pinigų, žaidėjų, trenerių. O pralaimėjimai atima daug. Manau, kad ji atidavė daug sveikatos „Žalgiriui“, o pastaraisiais metais futbolo dievai jai pagaliau atlygino.“

S.Baranauskas linki „Žalgiriui“ finišuoti pergalingai Konferencijų lygos varžybose ir tikisi, jog už laimėtas rungtynes gautos premijos leis padėti solidesnius pamatus ir kitam sezonui bei išvysti galbūt dar pajėgesnį Vilniaus klubą.

O sau linkėjimai paprasti. S.Baranauskas pirmiausia tikisi atgaivinti skonio receptorius, o tam įvykus, galima bus ir su bičiuliais pavakaroti. „Komanda buvo pratusi susitikti, pirtyje pasėdėti, paplepėti, pajuokauti. Linksma kompanija, visi futbolą žaidę kone visą gyvenimą, – sakė žalgirietis. – Dabar man to trūksta.“

Grįžti į