Naujųjų laikų cenzūros grimasos Romanovo imperijoje
http://www.alfa.lt/straipsnis/10417270/ ... 0-21_17-27" onclick="window.open(this.href);return false;
2010-10-21 17:27
Renaldas Gabartas | Alfa.lt
Istorijos vadovėliai tikina, kad pirmieji laikraščiai Europoje atsirado XVII a. pradžioje. Drauge su jais ir toks reiškinys kaip cenzūra. Nuo pat pirmosios jų gyvavimo dienos leidėjai turėjo gauti karaliaus arba kito aukščiausio šalies pareigūno palaiminimą, o už „neteisingą“ kritiką sulaukdavo drakoniškų sankcijų. Visai kaip šiandien, kai žiniasklaida tampa tokių savininkų kaip Vladimiras Romanovas žaisliuku.
Verslo instrumentas
Nesileidžiant į ilgus išvedžiojimus apie laisvosios spaudos evoliuciją, galima konstatuoti faktą, kad pirmųjų Nepriklausomybės metais dienos šviesą išvydusių leidinių redaktoriai puikiai suprato ne tik atlieką visuomenės informavimo misiją, bet ir pradedą verslą. Laikraštis buvo ne tik tradicinė prekė informacijos rinkoje, bet ir subtilus valdžios įrankis. Rodos, tuo metu išpopuliarėjo anekdotas, klausiantis, kuo panašus ministras ir tarakonas? Teisingas atsakymas – „abu galima užmušti laikraščiu“...
Žurnalistai ilgokai mėgavosi „ketvirtosios valdžios“ statusu, kol atsitiko tai, kas ir turėjo atsitikti. Jei Sąjūdžio laikais žmonės žiniasklaida pasitikėjo labiau nei bažnyčia, o reitingai siekė kosmines 70 proc. aukštumas, tai perpratus spekuliacijų viešąja nuomone mechanizmą, šis rodiklis smuko daugiau nei dvigubai. Kandusis prof. Vytautas Landsbergis netgi siūlė paskaičius laikraščius dažniau plauti rankas.
Naujųjų laikų istorijos
Padėtį kiek pataisė Lietuvoje investavę didieji Europos žiniasklaidos koncernai – „Bonnier Business Press“, „Orkla Media“, „Schibsted“ ir kai kurie kiti – jie sukūrė prielaidas augti skaidriai ir etiškai dirbantiems, objektyvią informaciją teikiantiems leidiniams. Tačiau pastaraisiais metais įvyko keletas permainų. Antai dėl pasikeitusios verslo strategijos buvusį vieną solidžiausių šalies dienraščių „Kauno dieną“ norvegai pardavė lietuviško kapitalo įmonei „Hermis Capital“. Pastarosios strategai neslėpė ambicingų planų sukurti trigalvį „Diena Media News“ darinį (dienraštis „Klaipėda“ ir naujai gimusi „Vilniaus diena“ tapo „Kauno dienos“ klonais), kuris atsiriektų solidžią reklamos rinkos pyrago dalį.
Nuo pat „Hermis Capital“ eros „Kauno dienoje“ pradžios netilo spėlionės, kada dienraštyje pasipils straipsniai, liaupsinantys brolių Dagilių verslo imperiją ar kompromituojantys jų konkurentus. Tačiau nuo pat 2007-ųjų pradžios iki šiol tokių dalykų nebuvo arba jie buvo daromi taip subtiliai, kad kaltinti „Diena Media News“ savininkus sąskaitų suvedinėjimu nebuvo kaip netgi aršiausiems jų kritikams.
Situacija radikaliai pasikeitė šią vasarą, kai daugiau nei 50 proc. „Diena Media News“ akcijų įsigijo finansų patarėjo įmonė „Baltijos įmonių finansai“. Sandorį finansavo Ūkio bankas, tačiau naujuoju DMN generaliniu direktoriumi tapęs Andrius Stepanavičius ligi šiol atkakliai neigė, kad „Vilniaus diena“, „Kauno diena“ ir „Klaipėda“ tapo nauju Ūkio banko savininko Vladimiro Romanovo žaisliuku.
Kas iš tiesų yra kas, paaiškėjo pačiu „neskaniausiu“ būdu. Praėjusią savaitę „Kauno dienoje“ išspausdinus interviu su buvusiu „Žalgirio“ krepšinio komandos vyriausiuoju treneriu Dariumi Maskoliūnu („Žalgiris“ taip pat yra V. Romanovo nuosavybė), kilo isteriškas triukšmas.
Objektyvumas pagal Romanovą
Jau kitą dieną po minėto interviu „Kauno dienos“ vyriausioji redaktorė Žilvinė Petrauskaitė gavo „Žalgirio“ direktoriaus Pauliaus Motiejūno pasirašytą laišką.
„Pareiškiu, kad paskutiniai straipsniai dienraštyje „Kauno diena“, kurių autorė yra sporto žurnalistė Dovilė Kamarauskienė, neatitinka Kauno „Žalgirio“ klubo požiūrio. Straipsniuose nepateikiama klubo pozicija esminiais klausimais, ginami ir šlovinami „Žalgiriui“ nelojalūs žmonės, kurie ateityje darys žalą klubui, sportininkams ir visuomenei.
Tai trukdo klubui dirbti pagrindinėse srityse – ieškant rėmėjų, bendraujant su sirgaliais ir teigiamai formuojant klubo įvaizdį. Prašau oficialiai pateikti informaciją, kuri būtų suderinta su klubu, jo administracija, akcininkais ir valdybos nariais ir kuri teisingai atspindėtų klubo poziciją dėl paskutinių įvykių.
Taip pat prašau kontroliuoti, kad ateityje nebūtų tendencingai formuojamas neigiamas klubo savininkų ir vadovybės įvaizdis“.
Neoficialiomis žiniomis, tikrasis šio epistolinio žanro „šedevro“ autorius TV kanalo „Sport1“, priklausančio V. Romanovui, direktorius Remigijus Jurgelaitis. Šokiruojančiais poelgiais pagarsėjęs buvęs žurnalistas praėjusį penktadienį tapo ir naujuoju „Diena Media News“ vyriausiuoju redaktoriumi.
Žurnalistų demaršas
Didžiosios permainos tuo nesibaigė. „Žalgirio“ savininkas taip pat pareikalavo „nesusipratusios“ žurnalistės D. Kamarauskienės galvos. Tačiau sukilus dienraščio profsąjungai, spaudimas atleisti vieną profesionaliausių Lietuvos sporto žurnalisčių atlėgo. Porą dienų delsusi D. Kamarauskienė bei kartu su ja dirbęs kolega Mindaugas Augustis patys parašė prašymus atleisti iš darbo. Vakar jie išplatino oficialų kreipimąsi į Lietuvos žurnalistų sąjungą bei Lietuvos sporto žurnalistų federaciją, kuriame informavo apie patirtą spaudimą atliekant savo tiesiogines pareigas.
„Jau anksčiau pastebėjome, kad spaudimas neigiamai rašyti apie tam tikrus krepšinio pasaulio atstovus, neturint tokią informaciją pagrindžiančių duomenų, kyla iš bankininko Vladimiro Romanovo aplinkos. Spalio 15 d. bendrovės vyriausiuoju redaktoriumi tapus Remigijui Jurgelaičiui, kuris yra ir SPORT1 televizijos direktorius, šis spaudimas tik sustiprėjo“, – konstatuojama dokumente.
D. Kamarauskienė ir M. Augustis pareiškė, kad reikalavimus visą publikuojamą informaciją apie „Žalgirio“ klubą derinti su jo vadovais, administracija, akcininkais ir valdybos nariais yra ne kas kita kaip bandymas cenzūruoti laisvą spaudą bei paminti objektyvios žurnalistikos principus.
„Negalėdami taikstytis su tokio pobūdžio reikalavimais, siūlome atkreipti visuomenės dėmesį bei įvertinti interesų grupių įtaką žiniasklaidos priemonių turiniui, prasilenkiančią su Visuomenės informavimo įstatymo ir Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso normomis“, – prašoma žurnalistų pareiškime.
Dvigubų standartų laikas
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, komentuodamas šią situaciją, patvirtino, kad jau kurį laiką stebimi pakankamai grubūs bandymai cenzūruoti spaudą.
„Tai ypač akivaizdu stebint pajėgiausių krepšinio klubų veiklą iliustruojančią žiniasklaidą. „Lietuvos ryto“ stovykla tradiciškai daug ir įdomiai rašo apie savus sportininkus, dažnai ignoruodama „Žalgirį“. Tuo tarpu „Respublika“ analogiškai elgiasi kalbėdama apie „Lietuvos ryto“ komandą. Abu dienraščiai dažnai akivaizdžiai pataikauja klubų rėmėjams ir dažnai būna itin kritiški tokio verslo struktūroms, su kuriomis jų interesai nesutampa. Vienas ryškiausių pavyzdžių – „Respublikos“ vadovybės laikysena konflikte su alaus daryklos „Gubernija“ akcininku“, – pastebėjo D. Radzevičius.
Pašnekovas patikino, kad lapkričio pabaigoje įvyksiančiame Lietuvos žurnalistų sąjungos suvažiavime bus siūloma ignoruojantiems spaudos laisvės principus ar cenzūros draudimą numatyti administracinę atsakomybę.
„Kiekvienas leidinys privalo turėti aiškias redagavimo taisykles, kuriose atsispindėtų, kas ir kodėl keičiama tekstuose ar siužetuose. Ligi šiol už šiuos dalykus buvo numatytos moralinės sankcijos, tačiau akivaizdu, kad etikos komisijos išvados nėra efektyvi priemonė. Į žiniasklaidos pasaulį besiskverbiančios verslo struktūros vardan savų interesų dažnai akivaizdžiai ignoruoja pagrindinius civilizuotos žurnalistikos principus. Manau, kad tokia elgsena turėtų būti įvertinta numatant finansines sankcijas. Dabartiniame ATPK yra numatytos baudos už sąžiningos konkurencijos taisyklių pažeidimą ar vartotojų klaidinimą. Taikant šias nuostatas žiniasklaidos versle, neturėtų kilti jokių didesnių bėdų“, – prognozavo D. Radzevičius.