haus
Pranešimai: 385
Užsiregistravo: 2014 Vas 28 00:02
Palaikoma komanda: Utenis, Žalgiris

Re: Žalgirio stadionas

2017 Bir 24 13:18

Temos nereikėtu uždarinėti. Galime čia dėti foto prisiminimus apie stadioną

Anbo
Pranešimai: 7754
Užsiregistravo: 2010 Vas 12 19:59
Palaikoma komanda: Žalgiris

Re: Žalgirio stadionas

2017 Lie 18 20:28

Net nežinau ką rašyti. Visa šita istorija su Žalgirio stadiono užstatymu yra gėda, viena didelė skaudi gėda :)
https://www.15min.lt/verslas/naujiena/k ... 973-827912" onclick="window.open(this.href);return false;

Anbo
Pranešimai: 7754
Užsiregistravo: 2010 Vas 12 19:59
Palaikoma komanda: Žalgiris

Re: Žalgirio stadionas

2019 Lie 15 09:21

istorinis kadras: J.Pilsudskio vardo stadionas (vėlesnio Žalgirio stadiono vietoje) 1933 m.

https://www.facebook.com/VilniusVisualA ... =3&theater

bronius
Vyr. diskusijų administratorius
Pranešimai: 10889
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 14:01
Palaikoma komanda: LT rinktinė
Miestas: Vilnius

Re: Žalgirio stadionas

2020 Geg 19 14:17

Sostinės Naujamiestyje planuojamas startuolių centras: savo vietą ras ir „Žalgirio“ stadiono švieslentė
https://www.15min.lt/verslas/naujiena/k ... 908?copied
Startuolių centras įsikurs 1952 metais statytame pastate, kuriame anksčiau veikė sandėlis. Pasak D.Žakaičio, pastatas ilgą laiką buvo nenaudojamas, o rekonstruojant siekiama išsaugoti kuo daugiau autentiškų detalių. Prie šio projekto dirba architektų studija „A2sm architektai“.

„Ši aplinka labai svarbi, išlaikomi seni elementai, lubos, sienos, kolonos, sąramos duoda pridėtinę vertę ir sukuria kūrybinę atmosferą. Panaudosime ir senus restauruotus lietuvių dizainerių baldus, taip pat esame nupirkę ir išsaugoję „Žalgirio“ stadiono švieslentę, kuri irgi savo vietą čia atras“, – kalbėjo jis.

Pasak D.Žakaičio, „Žalgirio“ stadiono švieslentę įmonė įsigijo maždaug prieš 1,5 metų, tačiau ją reikėjo rekonstruoti. „Ją reikia pritaikyti, renovuoti, nes jos būklė ne pati geriausia. Dabar kaip tik dirbame su reklamos gamybos agentūra, kad švieslentę pritaikytų ir kad ji veiktų. Ji turi simbolinę vertę“, – aiškino jis.

Idėja įsigyti švieslentę, startuolių centro kūrėjo teigimu, kilo architektams. Iš pradžių norėta ją pritaikyti „Vilniaus tech parke“, tačiau miesto valdžiai netiko jų pasiūlyta vieta. „Todėl sugalvojome pritaikyti ją šiame projekte. Per trejus metus daug kas pasikeitė, kol įsigijome, ir pradinė koncepcija pasikeitė“, – pasakojo D.Žakaitis.

Respublik
Pranešimai: 2411
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: Žalgirio stadionas

2020 Lie 05 23:28

Šakalų puota: Ūkio banko turto dalybos
https://www.respublika.lt/lt/naujienos/ ... o_dalybos/
Tuomet įsigaliojo kita, dar keistesnė, sutarties nuostata - po opcionų pabaigos parduodant turtą ne vėliau kaip per 2 metus nuo perleidimo, ir jį pardavus brangiau negu jis buvo įvertintas, pelnas atitenka ŪB kreditoriams, t.y. pirmiausia valstybei. Visiškai nesuprantama, mąstant iš kreditorių, t.y. IID pozicijų, kodėl atsirado šis dvejų metų terminas ir kam jis išvis buvo reikalingas. Tačiau jis labai gerai suprantamas, mąstant iš ŠB pozicijų.

ŠB tuos dvejus metus tempė laiką kaip įmanydamas, nes norinčių įsigyti vertingą ŪB palikimą nestigo. „Hanner“ grupės savininkas ir vadovas Arvydas Avulis net viešai piktinosi Šiaulių banko elgesiu, nes jis buvo priverstas laikyti rezervuotą stambią pinigų sumą. Galų gale pasibaigus tam dvejų metų terminui, ŠB buvo atrištos rankos. Tada ir paaiškėjo tikroji iš ŪB perimto turto vertė. 40 mln. Lt įvertintas „Žalgirio“ stadionas „Hanner“ buvo parduotas už daugiau nei 43 mln. eurų arba už 148 mln. litų. Vien tik šiame sandėryje dėl atvirai diskriminacinės ŪB kreditorių atžvilgiu sutarties jie prarado daugiau nei 100 mln. litų.
Kaip pavogti visą stadioną
https://www.respublika.lt/lt/naujienos/ ... _stadiona/

Į „Respubliką“ kreipėsi buvęs Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriaus vedėjas Arvydas Juška, sutikęs papasakoti tikrąją, o ne oficialiąją, istoriją, kaip milžiniškas, beveik 8,5 hektaro užimantis sklypas miesto centre, kuriame anksčiau stovėjo garsus „Žalgirio“ stadionas, iš valstybės perėjo į UAB „Hanner“ rankas. Pasak A.Juškos, dėl šios istorijos jis prarado darbą - „paliečiau pernelyg didelius interesus ir manimi atsikratė“.

„Žalgirio“ stadionas ilgai ėjo iš rankų į rankas. Iš pradžių jį įsigijo Ūkio bankas, o šiam bankrutavus, stadionas kartu su sklypu atiteko Šiaulių bankui. Jau tada aplink šį sklypą prasidėjo abejotino teisėtumo verslininkų manevrai.

„Pas mane „Žalgirio arenos“ atstovas daug kartų vaikščiojo dėl to sklypo pertvarkymo, - prisimena A.Juška. - Ta „Žalgirio arenos“ įmonė priklausė Šiaulių bankui. Jie mane nuolat skubindavo. Tik atneša dokumentus ir skambina, kad kuo greičiau padarytume. Jie norėjo kai kurias sklypų dalis atjungti, o kai kurias - prijungti: tie, kurie tinkami statybom, prijungti, o tie, kurie netinkami, atiduot valstybei. Jau privatizuotus sklypus. Teisės aktai visiškai nenumato galimybės, kad parduotus sklypus valstybė galėtų atsiimti. Kiek suprantu, bankas privatizuotus sklypus galėjo parduoti iš karto už gerą kainą - kuo mažesni sklypai centre miesto, tuo juos lengviau parduoti. Tačiau nepardavė, nes būtų reikėję pinigus grąžinti Ūkio banko kreditoriams. Apjungus sklypus, juos pertvarkius, išvis nebeliko teisės objekto, kurį perėmė Šiaulių bankas, o atsirado iš esmės naujas objektas, turintis kitą kadastro numerį.

Man kilo abejonių, kreipiausi į NŽT vadovybę, konkrečiai į direktorės pavaduotoją Marių Bują. Tuo metu NŽT direktorė Daiva Gineikaitė buvo išvykus. Jie sakė - spręsim, kai grįš direktorė. Galiausiai D.Gineikaitė grįžo iš komandiruotės ir pasakė - čia verslas, netrukdyk, tai suderinta. Nors M.Buja iškart pasakė - negerai, čia kažkoks kliedesys. Sklido kalbos, kad toks susitarimas ,,kainavo“ 20 tūkst. eurų.“

Tuo istorija nesibaigė. Aplink „Žalgirio“ stadioną pradėjo rėžti sparną „Hannerio“ grupės įmonė - UAB „Promola“. „Pas mane dažnai ateidavo „Promolos“ direktorius Tomas Pauliukonis, - pasakojo A.Juška. - Jis domėdavosi, kaip vyksta sujungimai. Nes jie norėjo nupirkti produktą, kur viskas jau būtų paruošta ir jiems nebereikėtų vargti ir rizikuoti savo investicijomis. „Promola“ primygtinai norėjo, kad nuomos sutartis liktų ta pati, kaip ir su Šiaulių banku, tik įrašant kitą nuomininką. Aš dėl to „Žalgirio“ stadiono nebenorėjau rizikuoti ir išėjau atostogų. O po dviejų dienų mane pavaduojanti Žaneta Sabockienė pasirašė tai, ko norėjo „Promola“. „Promola“ ir Šiaulių bankas su savo „Žalgirio arenos“ įmone tampė NŽT už virvučių kaip norėjo. Nes tokios sutarties pasirašyti nebuvo galima. Dėl kelių priežasčių. Dėl naudojimo būdo pakeitimo ir dėl pačio objekto. Nes ankstesnėje nuomos sutartyje vienas objektas, o čia jau kitas. Kitas sklypas su kitu kadastro numeriu.

Aš, grįžęs iš atostogų, ir pamatęs, kas vyksta, nusprendžiau atlikti žemės sklypo patikrinimą ir nustatyti, ar visas sklypas naudojamas ir ar rengiamasi jį toliau naudoti. Nustačiau, kad dalis sklypo nenaudojama ir nesirengiama jos naudoti ir planavau nuomos sutartį dalyje nutraukti - arba šalių susitarimu, arba teismo keliu. Žinoma, manimi atsikratė. Mano planus užblokavo ir man teko išeit iš darbo. Man pakišo suklastotus dokumentus, o paskui apkaltino, kad aš pats juos suklastojau.“

A.Juška smulkiai išaiškino schemą, kuria naudojosi ir tebesinaudoja NT vystytojai. „Formaliai perkami statiniai, bet iš tikro mokama už žemės nuomos teisę. Vilniuje tai yra masinis reiškinys. Aš jums galiu parodyti dešimtis ir šimtus pavyzdžių, kai perkami griuvėsiai nugriovimui, bet realiai perkama žemės nuoma. Tie statiniai tėra tik priedanga, todėl kad teisiškai taip sureguliuota, kad perki statinius ir gauni nuomos teisę. Juridiškai perki tik statinius, o nuomos teisė iš paskos tau atkeliauja už dyką. Visur taip daroma. Tikroji vertė skaičiuojama labai paprastai - pagal tai, kiek pelno galima uždirbti.

„Hanner“ savininkas Arvydas Avulis viešai pareiškė, kad jis nesiruošia statyt ten stadiono, nors toks įpareigojimas nuomos sutartyje buvo įrašytas. Jie dar net nenusipirkę buvo, o A.Avulio atstovas sėdėjo pas mane kabinete ir klausė, - klausyk, mes nusipirksim tuos statinius, o kai nusigriausim, ar tu iš mūsų neatimsi žemės sklypo? Aš sakiau, - nežinau, dabar tokios praktikos nėra, bet ateityje gali būti visaip. Nes iš tikrųjų iki tol nebuvo tokios praktikos - atiminėti žemės sklypus, kai nusigriauna ten buvusius statinius. Bet paskui tokia praktika atsirado. Jie užuodė, kad gali keistis, ir sako, - gal geriau pusę nugriaut, ten gauti leidimą statybom, statytis, o tada kitą pusę nusigriaut? Taip viskas ir vyko. Tą patį darė su „Respublikos“ viešbučiu Visvaldas Matijošaitis - irgi pusę nusigriovė. Nes kai visai nusigriausi, gali NŽT ateit ir pasakyt: neturi statinio, atiduok žemę. Tokiu atveju įspėjama, kad tu nenaudoji žemės pagal paskirtį, praeina du mėnesiai ir iš tavęs atimamas sklypas. Aišku, viskas persimeta į teismus. Bet čia ir yra fokusas - vienus įspėja, o kitų neįspėja. Iš vienų atima, o iš kitų neatima. Iki manęs nebuvo atiminėjama, po manęs pradėjo atiminėti.

Nuomos sutartis sudaroma, jeigu turi valstybiniame žemės sklype statinį. Turi statinį - turi teisę išsinuomoti žemės sklypą lengvatine tvarka. Realiai - už centus. Bet net ir čia gudraujama. Kai aš dariau „Žalgirio“ stadiono sklypo patikrinimą, nustačiau, kad kai kurių Registro dokumentuose nurodytų statinių ten iš tiesų nėra, tas puikiai matyti nuotraukose.

Pagal tokią schemą statė visi. Vilniuje taip užstatyta apie 70 proc. valstybinės žemės. NT verteivos jokių problemų neturėjo iki 2015 m. vidurio, kai aš pradėjau tą vajų. Tik per didelius interesus paliečiau ir man pakišo tuos suklastotus popierius. Reikėjo pradėt nuo mažesnių, o aš pradėjau nuo pačių didžiausių. Bet ir man išėjus, tokia praktika liko, NŽT tai pradėjo masiškai taikyti. Tik vieniems - taikyti, o kitiems - netaikyti. Aš kreipiausi į STT, klausdamas, kodėl vieniems taip, o kitiems kitaip. Jie man atsakė, kad čia yra NŽT diskrecija. T.y. NŽT nori - žemės nuomos sutartį nutraukia, nori - nenutraukia. Nors taip neturėtų būti - įstatymų privalu laikytis visada, o ne tik tada, kada to nori. Tokioje NŽT paliktoje galimybėje pačiai apsispręsti, atimti žemės sklypą ar ne, slypi pagrindinis korumpuotų veikėjų pelno šaltinis.“

Tačiau cinizmo viršūnė, A.Juškos nuomone, buvo pasiekta tuomet, kai „Hanner“, padedama advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“ nusprendė apsidrausti nuo principingų ir „nesupratingų“ valdininkų atakų, tam pasitelkusi valstybės institucijas ir netgi teisėsaugą. „Šitas teisminis spektaklis buvo kruopščiai surežisuotas, - sakė A.Juška. - Iš pradžių prokuratūra mums liepė nutraukti „Žalgirio“ stadiono sklypo nuomos sutartį. Paskui dvejus metus vilkino, kol sklype įsibėgėjo statybos. Tada tris kartus kreipėsi dėl taikos sutarties, teismas vis atmeta, statybos vyksta toliau. Kol lieka neužstatytas tik nedidelis gabalėlis. Nugriauti visko jau tikrai nėra kaip - juk statybos leidimai išduoti, tad griaunant tektų NT vystytojui kompensuot visas išlaidas. Ir tikslą „Hanner“ išsikėlė dar prieš pradedant visą šitą aferą - mes sudarysim taikos sutartį dėl viso sklypo, bet sumokėsim 20 proc. nuo to, kas neužstatyta. Ne nuo viso sklypo, bet nuo likučio. O likučio vertė paskaičiuojama nuo Registrų centro įvertinimo, kuris su rinkos kaina neturi nieko bendra. Ir tada mes liekam švarūs. Viskas teisėta. Nei NŽT, nei prokuratūra nebeturi jokių pretenzijų. Jeigu taikos sutartį sudarytų tik NŽT ir nuomotojas, procesą dar galėtų atnaujinti prokuratūra. Bet kai ir prokuratūra pasirašo - viskas, toliau nėra kur. Sutartis neskundžiama. Aukščiau tik ponas Dievas. Padėtas galutinis taškas.

Taip ir atsirado tas „Hanner“ valstybei sumokėtas milijonas „už teisę naudotis sklypu“. Šita taikos sutartis, mano žiniomis, yra precedentinė. Iki tol nebuvo tokios taikos sutarties, kur viena pusė susimoka kitai. O juk prokurorai ir NŽT galėjo, pavyzdžiui, reikalauti taikos sutartimi, kad vystytojas susimokėtų už visą sklypą. Tą 20 proc. ribą nustatė A.Avulis, o NŽT ir prokurorai tik šoko pagal jo dūdelę. Jie nerašė taikos sutarties. Ji buvo paruošta kitos pusės. NŽT niekad nerengia taikos sutarties projekto. Patikėkit, per mano rankas perėjo šimtai taikos sutarčių. Ir dar vykstant šitam teisiniam spektakliui, buvo priimami sprendimai dėl sklypo naudojimo būdo pakeitimo. Žinoma, kalbai sukantis apie dešimtis ir šimtus milijonų eurų, sprendimai priimami aukštesniu lygmeniu nei prokuratūra ar NŽT. Vyriausybės pasitarime buvo pasakyta, kad čia reikėtų susitarti“.

Įsikišo net aršiausia Lietuvoje kovotoja su korupcija prezidentė Dalia Grybauskaitė, dabar nepamačiusi didžiausios korupcijos pačiame Vilniaus centre. Iškart po to, kai Vilniaus apygardos prokuratūra nurodė NŽT nutraukti žemės nuomos sutartį, prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas vidaus politikos klausimais Mindaugas Lingė pareiškė, kad „su valstybės žemės naudojimu yra tikrai visiškas chaosas ir atsakomybės nebuvimas“ bei „ką kalbėti, kai mes norime kalbėti apie pasitikėjimą investuotojais iš užsienio“.

Grįžti į