Va vizija: http://www.ubig.lt/uploads/images/dir18/19_1.php" onclick="window.open(this.href);return false;
Bet čia tik vizija. Iš tiesų čia reikėtų architektus kalbint arba savivaldybės atstovus, kas tiksliai žino kas kada bus daroma.

Kažin kokia ten tvora ant viršaus uždengta

aha labai idomu kam ten ta tvora ant visraus

Įtariu ten daugiabučio pamatai. gal prekybos centro. Apsiperki, nueini į 3D kinoteatrą, paskui nusileidi į pirmą aukštą, o ten Lietuva-Ispanija. arba tribūnos bus aplink aikštę, kaip aplink *****olio ledą.

Vilniaus futbolas grimzta į prarają
Vilmantas REMEIKA
http://www.lzinios.lt/lt/2010-11-04/spo ... araja.html" onclick="window.open(this.href);return false;

Kol kiti Lietuvos miestai pamažu rekonstruoja arba stato futbolo stadionus ir aikštynus, sostinėje šios šakos infrastruktūros tobulinimo reikalai nejuda iš mirties taško. Lietuvos nacionalinė futbolo rinktinė oficialias rungtynes sostinėje pastarąjį kartą žaidė prieš penkerius metus. Vilniuje šiemet liko vos vienas profesionalus klubas - "Žalgiris", kuris visai neseniai tik dėka ištikimiausių futbolo aistruolių išvengė mirties gniaužtų. Tačiau ir reprezentacinė Vilniaus komanda netrukus gali likti be savo aikštės. Futbolo bazių būklė Lietuvos sostinėje peržengė visas kritikos ribas. Beveik du dešimtmečius statytas ir šimtus milijonų litų surijęs nacionalinis stadionas tikriausiai niekada neatvers vartų. Ambicingas Lietuvos futbolo federacijos (LFF) ir Vilniaus savivaldybės projektas įrengti modernų aikštyną Naujojoje Vilnioje taip pat nejuda iš vietos. O pastaruoju metu futbolo aistruolius pasiekė dar viena slogi naujiena. Kalbama, jog norima nugriauti legendinį "Žalgirio" stadioną, kuris Lietuvos sportui tarnavo šešis dešimtmečius ir paliko neišdildomų sentimentų ne vieno sportininko širdyje. Tik LFF parodyta iniciatyva perimti savo žinion nebenaudojamą "Vėtros" stadioną tapo gaivaus oro gurkšniu dūstančiai Vilniaus futbolo bendruomenei.

Gandas ar tikrovė?

Kalbos apie "Žalgirio" stadiono sulyginimą su žemėmis netyla jau seniai. Esą areną valdanti "Ūkio banko investicinė grupė" (ŪBIG) senojo vietoje ketina statyti naują stadioną, o praėjusią vasarą iš Vilniaus savivaldybės ji gavo leidimą pradėti darbus. "Šį sezoną turėjome panaudos sutartį su "Žalgirio" stadiono valdytojais, ji buvo nutraukta. Arenos valdytojai ketina griauti stadioną ir ieško investuotojo naujoms statyboms. Todėl spalio 31 dieną vykusios rungtynės su Tauragės "Tauru" mums šiame stadione buvo paskutinės", - tvirtino "Žalgirio" klubo vykdomoji direktorė Vilma Venslovaitienė. Išgirdęs šias kalbas, stadiono direktorius Jonas Grigas tik gūžtelėjo pečiais - planai perstatyti areną cirkuliuoja jau ne vienus metus. "Stadiono valdžia man pranešė, kad futbolas čia bus žaidžiamas ir kitais metais. Kiek žinau, "Žalgirio" komandos iš čia niekas neišvarė, tikriausiai abi pusės turi vidinių nesutarimų", - teigė J.Grigas. Kalbas apie arenos griovimą LŽ paneigė ir stadiono generalinis direktorius Davidas Vardidzė: "Ši informacija - klaidinga. Kol kas nepuoselėjame jokių planų. Turime trejus metus galiojantį leidimą griauti stadioną, bet tai nereiškia, kad juo pasinaudosime. Futbolas čia bus žaidžiamas ir toliau. Bet jei "Žalgiris" nenori čia žaisti, tai jų problema."

Legendinės arenos saulėlydis

ŪBIG patvirtintame projekte naujas stadionas būtų 9 tūkst. vietų (dabartiniame telpa 13,5 tūkst.), o šalia aikštės nebeliktų bėgimo takų. Tad naujoji arena užimtų mažesnį plotą. Atsilaisvinusiose erdvėse investuotojai galėtų įgyvendinti savo komercinius planus. Bet jei darbų pradžia atidėliojama, tikėtina, kad arenos valdytojai ketina įgyvendinti ir daugiau asmeninių komercinių ambicijų. Vis dėlto valdininkai yra bejėgiai prieš bankininkų ketinimus. "Savivaldybė neturi jokių stadiono akcijų. Galime pavekti įvairius procesus, bet futbolininkai turėtų rodyti iniciatyvą ir kelti klausimą", - teigė Vilniaus savivaldybės sporto skyriaus vyr. specialistas Vilmantas Butikis. Nieko priešpriešinti šiuo atveju negali ir Futbolo federacija. "Objektas priklauso privačiam savininkui, jam daryti įtakos mes negalime. Stadionas šiuo metu vegetuoja, nes šeimininkams niekas nesuteikė leidimo jo vietoje pristatyti komercinių objektų, - tvirtino LFF prezidentas Liutauras Varanavičius. - Kitos išeities nėra. Manau, statybos prasidėtų, jei savivaldybė pakeistų detalųjį planą, tačiau abejoju, ar taip bus." Kol verslininkai užkulisiuose dėlioja savo kortas, avarinės būklės "Žalgirio" stadionas toliau dūlėja, o jo lankytojai susitaikė su mintimi, kad jų mylima komanda čia nebegrįš. Klubo savininkai dar tik brandina rožines svajones apie nuosavos bazės ir aikštės statybas. Tačiau kitą sezoną reikės kažkur žaisti. Ir čia pagalbos ranką vilniečiams pasirengusi ištiesti LFF...

Geri ketinimai

Šią vasarą užgeso 14-uosius gyvavimo metus skaičiavusi Vilniaus komanda "Vėtra", o sostinės Liepkalnio gatvėje liko stūksoti modernus šio klubo stadionas. "Vėtros" stadionas taip pat priklauso bankininkams, tačiau artimiausiu metu šį objektą užvaldyti tikisi LFF. Oficialiai šią naujieną ketinama paskelbti jau rytoj. "Jei perimsime "Vėtros" stadioną, čia galės rungtyniauti visi sostinės klubai, kurie žais A arba I lygose. Kliūčių tam nebus", - neslėpė L.Varanavičius. "Vėtros" stadionas kol kas oficialiai priklauso DnB NORD bankui. Bankas prieš kelerius metus finansavo stadiono statybas ir jo rekonstrukcijos darbus, todėl su "Vėtra" sudarė lizingo sutartį. Kai "Vėtros" klubas šiemet bankrutavo, arena tapo DnB NORD banko nuosavybe. Bet per kelis mėnesius LFF pavyko sėkmingai susiderėti su banku dėl stadiono įsigijimo. "Šis sandėris apsunkintų mūsų biudžetą, bet kito pasirinkimo nėra, nes Vilniuje netrukus nebebus kur žaisti. Tariamės su banku, kad visą sumą išmokėtume dalimis per tam tikrą periodą", - aiškino LFF prezidentas.

Kaišios pagalius į ratus?

Tačiau ne viskas taip gražu ir kilnu, kaip gali pasirodyti iš šalies. "Vėtros" įkūrėjas ir prezidentas Romas Stašauskas, atrodo, nusiteikęs federacijai kaišioti pagalius į ratus. Jis pasiryžęs bet kokia kaina įrodyti, kad stadionas tebepriklauso jam. Tad abiem pusėms gali tekti aiškintis teismuose. R.Stašauskas tikina, kad netrukus ketina atgaivinti šiemet iširusią "Vėtros" komandą ir stadiono atgavimas neva taptų vienu svarbiausių atgimimo faktorių. "Kiek žinau, R.Stašauskas veda derybas su Ūkio banku dėl finansavimo atgaunant stadioną. Keista, nes pirmiausia derėtų atiduoti milijonus siekiančias skolas buvusiems komandos žaidėjams ir tik po to gaivinti stadioną, - pykčio neslėpė L.Varanavičius. - Jei R.Stašauskas atsiskaitys su žaidėjais ir atgaivins komandą, džiaugsimės ir tikrai suteiksime visas sąlygas "Vėtrai" naudotis stadionu. O kol kas tai panašu į nebe pirmą Ūkio banko bandymą perimti dar vieną stadioną ir neleisti jame niekam žaisti. To mes nenorime."

Valdžios indėlio belaukiant

Perėmusi "Vėtros" stadiono valdymą į savo rankas, LFF įgyvendintų dar vieną ilgus metus siektą tikslą - turėti savą futbolo areną. Prieš kelerius metus Futbolo federacija kartu su Vilniaus miesto savivaldybe prabilo apie ambicingus planus Naujosios Vilnios mikrorajone statyti didelį futbolo centrą. Ten turėjo būti dengtas stadionas, uždaras maniežas, treniruočių aikštės, sportininkų viešbučiai ir kiti sporto objektai. Būsimojo komplekso žemė - 16 ha plotas - priklauso viešajai įstaigai, kurios dalininkės yra LFF ir sostinės savivaldybė. Tačiau šis objektas pastaruoju metu taip pat nepajuda iš mirties taško. Iki šiol nepradėti projektavimo darbai, kurių sąmata siekia apie 1,2 mln. litų. LFF ir Vilniaus savivaldybė šias išlaidas sutarė padengti per pusę. Skirtumas tas, kad LFF rado tam lėšų, o valdininkai - ne. "Šio projekto neatsisakome. Procesas sustojo, nes savivaldybė neturi projektavimui reikalingų 600 tūkst. litų. Dabar šis projektas įrašytas į kitų metų Vyriausybės investicijų programą ir laukiame, kada bus patvirtintas", - sakė L.Varanavičius. Baigus projektavimo darbus, būtų galima pradėti statybas, kurios truktų ketverius penkerius metus. Spėjama, kad komplekso statybos kainuotų apie 16 mln. litų. Dalį finansavimo padengtų Europos futbolo asociacijų sąjunga (UEFA). O kol kas sostinės gyventojams belieka viltis, kad Naujojoje Vilnioje numatyto komplekso darbai neįstrigs amžiams, kaip liūdnai pagarsėjusios nacionalinio stadiono statybos. Šalies sostinėje sportui seniai teko posūnio vaidmuo. Futbolo infrastruktūros Vilnius gali tik pavydėti Marijampolei ar Kaunui.

Prasprūdęs pro akis mėnesio senumo straipnis:

Miesto legendas gaivina pažadais
http://www.lrytas.lt/-12897695641289759 ... Eadais.htm" onclick="window.open(this.href);return false;
Saulius JARMALIS, LR korespondentas
2010-11-15 11:43

Vienas įspūdingiausių Vilniaus kampelių investuotojams pasirodė esąs per kietas riešutas. Legendiniai sostinės pastatai – stadionas bei Koncertų ir sporto rūmai dešiniajame Neries krante priešais Gedimino pilį išties verti kur kas daugiau nei faneros langams užkalti ir piktžolių. Galbūt iš tiesų ši vieta verta žinomo lietuvių kilmės italų architekto Massimiliano Fukso rankos, nes galėtų tapti vienu įspūdingiausių ir brangiausių sostinės kvartalų. Tačiau maždaug 13 hektarų teritoriją valdžiusi Ūkio banko investicinė grupė (ŪBIG) per šešerius metus, kai įsigijo šį sklypą su statiniais, stebuklo nesukūrė. Dabar sklando gandai, kad sklypas vėl parduodamas.

Kvietė garsų architektą

Ūkio banko investicinė grupė šį kompleksą per savo valdomas bendroves įsigijo dar 2004 metais. O po metų buvo pristatytas įspūdingas projektas, kurį rengė žymusis M.Fuksas. Į Vilnių pristatyti projekto atvyko net pati architektūros žvaigždė. Tuomet Vilniaus savivaldybėje prie vieno stalo sėdo garsusis italas, tuometis Vilniaus meras Artūras Zuokas, „Hanner” valdybos pirmininkas Arvydas Avulis ir Ūkio banko savininkas Vladimiras Romanovas. Investuotojai pradėjo ieškoti būdų, kaip prie ambicingo projekto galėtų prisidėti Vyriausybė. Stadionas turėjo būti tinkamas ne tik sporto, bet ir kultūros renginiams. Skaičiuota, kad vien jam įrengti būtų reikėję per 100 mln. litų. Užbaigti šį projektą žadėta iki 2009 metų – Lietuvos tūkstantmečio jubiliejaus, dainų šventės.

Ambicingas projektas įstrigo

Verslininkai neslėpė, kad tikėjosi nacionalinės svarbos statuso ir valstybės subsidijų bei Europos Sąjungos fondų paramos. Tačiau nacionalinės svarbos statusas tais metais buvo suteiktas Šeškinės stadionui, o verslininkų užmojus atšaldė ir įsiplieskęs konfliktas dėl žydų kapinių. O taip pat 2006-aisiais Koncertų ir sporto rūmai buvo įrašyti į Kultūros vertybių registrą ir jų architektūra turi būti išsaugota. Ažiotažą sukėlė ir Vilniaus savivaldybės pareiškimas, kad ji išpirks Koncertų ir sporto rūmus visuomenės reikmėms. Su savininkais netgi buvo pradėtos derybos, tačiau netrukus aistros nurimo, o miesto valdininkai pripažino, kad išpirkti rūmus sostinė neturi pinigų.

Vėl ieškojo valdžios paramos

2008-aisiais – dar vienas mėginimas. Šį kartą numatomas terminas – 2013 metai, kai Lietuva pradės pirmininkauti ES. Tais metais šalyje vyks keli šimtai konferencijų, ir Lietuvai būtų naudinga turėti modernų kongresų centrą.Tai tapo pretekstu dar kartą prašyti valstybės paramos ir nacionalinio objekto statuso. Verslininkai skaičiavo, kad vien Koncertų ir sporto rūmams paversti kongresų centru prireiks per 100 milijonų litų, todėl vėl laukė valdžios paramos. Kaip tik tuo metu Vilniuje buvo surengtas ir tarptautinis architektūrinių urbanistinių sprendimų konkursas. Jame kūrėjai sprendė, kaip galėtų atrodyti teritorija tarp Neries upės, Rinktinės, Šeimyniškių ir Raitininkų gatvių. Konkursą laimėjo architekto Sigito Kuncevičiaus projektavimo bendrovė. Šioje teritorijoje liko tik 10 tūkst. vietų dirbtinės dangos futbolo maniežas, tačiau išsaugoti ir Vilniaus kultūros ir sporto rūmai. Net pasiūlyta neužstatyti ginčytinos buvusių Žydų kapinių teritorijos, o joje palikti viešąją erdvę su paminklu. Be to, suprojektuotas pėsčiųjų tiltas per Nerį.

Gandai apie pardavimą

Po dvejų metų viskas vis dar atrodo taip pat, tik minimi objektai dar labiau nugyventi. Tiesa, šalia Vilniaus koncertų ir sporto rūmų iškilo prabangūs Karaliaus Mindaugo apartamentai. Į Sporto rūmus kartais užsukdavo menininkai, o nugyventame stadione šį sezoną žaidė Vilniaus „Žalgirio” komanda. Didelė dalis teritorijos paversta automobilių stovėjimo aikštele. Agentūra BNS vasarą pranešė, jog verslininko V.Romanovo kontroliuojama ŪBIG planuoja parduoti Koncertų ir sporto rūmus bei jiems priklausantį žemės sklypą. Preliminari sutartis dėl šio turto pardavimo pasirašyta šiemet kovą, o galutinę sutartį numatoma pasirašyti iki 2011-ųjų kovo mėnesio. Taip teigiama Registrų centrui pateiktame ŪBIG 2009 metų finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte. Potencialus turto pirkėjas ir galima sandorio vertė nenurodoma. Aiškinamajame rašte teigiama, kad dešiniajame Neries krante esančių Vilniaus sporto rūmų ir žemės sklypo likutinė vertė 2009-ųjų pabaigoje buvo 12,087 mln. litų, o tikrosios objekto vertės negalima nustatyti dėl jo išskirtinumo rinkoje, reikalingų investicijų ir dabartinės padėties nekilnojamojo turto rinkoje.

Savo užmojų neatsisako

Tačiau ŪBIG atstovai neigia kalbas, kad Koncertų ir sporto rūmai bei sklypas galėtų būti parduoti. Jie netgi suskubo iš stadiono iškraustyti paskutinę ten žaidusią futbolo komandą ir gavo leidimą nugriauti legendinį „Žalgirio” stadioną. Stadiono valdytojai neva suskubo tai padaryti, nes bijo, kad statinys nebūtų įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, kaip kad atsitiko su Koncertų ir sporto rūmais. ŪBIG projektų vadovas ir „Vilnius Baltic Center” vadovas Irmantas Degutis paneigė, kad ŪBIG svarsto su teritorijos pardavimu susijusius pasiūlymus. „Po 2009 metų rugsėjo, kai buvo patvirtintas „Vilnius Baltic Center” projekto teritorijos detalusis planas, ŪBIG toliau įgyvendina kitus šio projekto tolesniam vystymui būtinus parengiamuosius darbus – tikslinamos žemės sklypų ribos, parengti teritorijoje esančių statinių griovimo projektai, pagal kuriuos išduoti statybos (griovimo) leidimai, rengiami nauji žemės sklypų planai. Naujų pastatų statyba „Vilnius Baltic Center” teritorijoje turėtų prasidėti po to, kai visi šie parengiamieji darbai bus baigti. Šiuo metu konkretus terminas nėra nustatytas”, – atsakymą pateikė I.Degutis.

Žada milijardus investicijų

„Vilnius Baltic Center” teritorija plėtojama pagal architektūrinio urbanistinio konkurso nugalėtojo architekto S.Kuncevičiaus projektavimo bendrovės parengtą projektą. Tai bus daugiafunkcinės paskirties objektas, sukursiantis atskiras komercinės, gyvenamosios, rekreacinės, sporto, visuomeninės paskirties zonas. Prie Neries upės iškils mažaaukščiai namai su apartamentais, prie Šeimyniškių gatvės planuojamos komercinės patalpos. „Žalgirio” stadiono vietoje turėtų atsirasti dirbtinės dangos futbolo stadionas, kuriame būtų galima rengti ir kitų sporto šakų varžybas, koncertus, kitus renginius. Planuojama viso projekto apimtis – daugiau nei 200 tūkst. kv. metrų, o investicijos turėtų siekti 500 milijonų eurų (1,7 mlrd. litų). Teritorijoje išdėstyti pastatai atkartos Senamiesčio braižą, numatyta daug žalių poilsio zonų su dirbtiniais vandens telkiniais. Automobiliai čia važinės tik po žeme.

Istorija ir vizijos

Dabartinį „Žalgirio” stadioną po Antrojo pasaulinio karo pastatė vokiečių belaisviai. Stadionas baigtas statyti 1950 m.

1973 m. pastatytas 14,7 tūkst. kv. metrų ploto Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastatas.

2004 m. ŪBIG įsigijo šiuos rūmus ir teritoriją aplink juos – iš viso apie 15 ha teritoriją.

2005 m. visuomenei pristatyta „Žalgirio” stadiono ir Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos projekto koncepcija. Jos autorius – lietuvių kilmės Italijos architektas M.Fuksas.

Tai turėjo būti mažiausiai 200 mln. eurų (apie 700 mln. Lt) investicijų į daugiau nei 20 tūkst. vietų futbolo stadioną su slankiuoju stogu, 2000 vietų kongresų centrą, biurus, aukščiausios klasės viešbučius. Projektą ketinta užbaigti iki Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio – 2009 metų.

2008 m. paskelbtas tarptautinis konkursas parengti „Žalgirio” stadiono ir Sporto rūmų teritorijos architektūrinę dalį. Konkursą laimėjo architekto S.Kuncevičiaus projektas.

Pagal jį čia iki 2013 metų turi iškilti 10 tūkst. vietų dirbtinės dangos futbolo stadionas ir 3000 vietų kongresų centras.

Investuotojai numatė suformuoti erdvę su 4–9 aukštų statiniais, kurių aukštingumas tolygiai mažėtų upės link.

Architektas pasiūlė teritoriją gausiai apsodinti augalais – ir ne tik ant žemės, bet ir ant mažaaukščių pastatų stogų. Čia planuojama suformuoti alėjas, aikštes, kur žmonės galėtų pasislėpti nuo miesto triukšmo.

Ką apie "Žalgirio" (tuometinis "Spartako") ir kitus respublikos stadionus prieš 53 metus rašė "Sportas"?:
http://www.sportas.info/naujienos/5076.html" onclick="window.open(this.href);return false;

Vilnius turės „mažuosius Lužnikus“

… Vilnietis žiūrovas jau Pabaltijo ir Baltarusijos respublikų spartakiados metu buvo patenkintas. Atėjęs į „Spartako“ stadioną, jis galėjo stebėti ne tik lengvaatlečių, futbolininkų ir gimnastų kovas, bet ir plaukymo, šuolių į vandenį ir vandensvydžio varžybas. Pastarųjų trijų sporto šakų sportininkų susitikimai vyko naujuose atvirame ir uždarame baseinuose.

Jau tada daugelis žiūrovų susižavėję kalbėjo: – „Mažieji Lužnikai“! Deja, tada jie buvo teisūs tik iš dalies. „Spartako“ salėje nebuvo kur kovoti boksininkams, imtynininkams, „Spartako“ stadione nebuvo palankių sąlygų žaisti ir krepšinio bei tinklinio komandoms. Ir vis tik žiūrovai neklydo, pavadinę „Spartako“ stadioną „mažaisiais Lužnikais“. Nors jis dar ir netapo didžiule kompleksine sporto baze, bet bus ja ateityje. Už „Spartako“ stadiono esančioje teritorijoje jau artimiausiais metais iškils nauji įrenginiai. Didžiausia dovana sportininkams, be abejo, bus nauji sporto rūmai, kuriuos numatoma pastatyti šalia „Spartako“ stadiono ir kurių didžiojoje salėje tilps apie 5 000 žiūrovų. Šiuo metu svarstomi pasiūlymai įrengti sporto rūmuose ir dirbtinio ledo čiuožyklą, panašią į tą, kuri įrengta Sporto rūmuose Lužnikų stadione. Kitame stadiono pakraštyje jau ateinančiais metais numatoma pradėti statyti antrąjį respublikoje dviračių treką. Pagal dabar kuriamus projektus „Spartako“ stadioną apjuos teniso ir tinklinio aikštelės. Aplink jau pastatytą atvirą plaukymo baseiną iškils tribūnos žiūrovams. Tada „Spartako“ stadionas tikrai taps „mažaisiais Lužnikais“. Jo aikštėje, salėse ir baseinuose galės vykti daugiau kaip dvidešimties sporto šakų varžybos. Dar vieni sporto rūmui iškils Žvėryne, netoli kino studijos. Čia, Respublikinės vaikų sporto mokyklos rūmuose, bus įrengtos kelios sporto salės. Dvi jų bus apačioje, viena – antrame aukšte. Be to, ateinančiais metais Vilniuje bus baigtas „Darbo rezervų“ stadionas, prasidės jojimo bazės statyba.

O kokias naujas sporto bazes artimiausiu metu gaus kito respublikos sportinio centro – Kauno – sporto mėgėjai? Čia statomi net du uždari plaukymo baseinai – vienas prie KKI rūmų, kitas Šančiuose. Kaip matome, Kauno plaukikams ateityje bus kur treniruotis ir rungtyniauti. Kur kas geresnes sąlygas turės ir Kauno krepšininkai – perkonstravus halę, ji bus apšildoma. Reikia kauniečiams ir naujo, erdvaus stadiono. Tokį įrenginį, talpinantį 10 000 žiūrovų, numatoma pastatyti teritorijoje tarp Kauno ir Petrašiūnų. Gražią iniciatyvą parodė Vilijampolėje esančios įmonės. Jos nutarė bendromis jėgomis pastatyti savo darbininkams naują stadioną. Turbūt nėra mūsų respublikoje tokio miesto ar rajono, kur nebūtų statomos naujos sporto bazės. Sunku net išvardinti visas naująsias statybas. Štai svarbesnės jų: Panevėžyje dar šiais metais bus baigtos įrengti Švietimo ministerijos ir „Spartako“ salės, Šiauliuose pertvarkomas „Žalgirio“ stadionas, Kapsuke netrukus prie vaikų sporto mokyklos pradės veikti uždaras 12,5 m ilgio plaukymo baseinas, Vievyje Spalio švenčių metu atidaromas naujas stadionas, Nemenčinėje naujai pertvarkomas stadionas, Švėkšnoje įrengiama nauja sporto salė ir t. t.

A. Žibaitis
1957.11.01

Mirė “Žalgirio” stadiono direktorius J.Grigas
2011.03.24, 12:57
http://penalty.lt/mire-zalgirio-stadion ... -j-grigas/" onclick="window.open(this.href);return false;



Šiandien mirė ilgametis Vilniaus “Žalgirio” stadiono direktorius Jonas Grigas. Neseniai šešiasdešimties metų jubiliejų atšventęs vyras buvo didžiulis sporto ir futbolo entuziastas. Per ilgus savo darbo metus J.Grigas tapo neatskiriama mūsų šalies futbolo dalimi, kurios daugeliui labai trūks.

Turbūt geriausias sprendimas būtų Vilniui, iš paskutiniu metu girdėtų svaiščiojimų stadiono problemos tema.
http://sportas.delfi.lt/abroad/azuokas- ... d=45285053" onclick="window.open(this.href);return false;

Vilniaus „Žalgirio“ žaidėjai: būtina atgaivinti legendinį stadioną

http://kauno.diena.lt/naujienos/sportas ... ona-351292" onclick="window.open(this.href);return false;
Mes, buvę legendinio futbolo klubo Vilniaus „Žalgiris“ žaidėjai: Olimpinis čempionas Arvydas Janonis, Europos vicečempionas Viačeslavas Sukristovas, Valdas Ivanauskas, Igoris Pankratjevas, Stasys Baranauskas, Robertas Fridrikas, Rimantas Turskis, Algis Mackevičius, Sigitas Jakubauskas, Stasys Danisevičius ir Vidmantas Rasiukas, sveikiname bei palaikome Vilniaus miesto mero Artūro Zuoko iniciatyvą atgaivinti „Žalgirio“ stadioną; kreipiamės į Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Andrių Kubilių bei verslininką Vladimirą Romanovą, kad bendromis pastangomis būtų atkurtas „Žalgirio“ stadionas, turintis ne tik kultūros paveldo reikšmę Vilniui ir Lietuvai, bet galintis tapti ir paprasčiausiu nacionalinio stadiono sprendimu Lietuvai.

Jei vyriausybė prisidėtų puse sumos, Vladimiras Romanovas atstatytų „Žalgirio“ stadioną
Publikuota: 2011 birželio 17d. 21.29
http://www.15min.lt/naujiena/sportas/fu ... -24-156468" onclick="window.open(this.href);return false;

Vilniaus „Žalgirio“ stadioną valdanti Ūkio banko investicinė grupė (ŪBIG) kreipėsi į vyriausybę prašydama prisidėti prie stadiono atkūrimo. Verslininko Vladimiro Romanovo kontroliuojama ŪBIG pasirengusi investuoti pusę reikalingos sumos ir norėtų, kad lygiai tokia pat dalimi prisidėtų ir valstybė. Apie kokią pinigų sumą eina kalba, ŪBIG neatskleidžia. ŪBIG projektų vadovas Irmantas Degutis 15min.lt sakė, kad kreipimasis pakankamai abstraktus ir apie konkrečias sumas jame neužsiminta. „Pasiūlymas labai abstraktus. Tai tiesiog pasiūlymas bendradarbiauti, kad atstatytume Vilniuje stadioną. Ar jis būtų rekonstruojamas, ar toje vietoje būtų statomas naujas, kol kas nėra aišku, todėl ir apie konkrečias sumas dar nėra kalbama. Tiesiog yra noras atkurti stadioną, tad ieškome partnerių. Manome, kad tuo partneriu galėtų tapti vyriausybė“, – sakė I.Degutis.

Nors ŪBIG raštas vyriausybėje guli jau beveik mėnesį, ši atsakymo duoti neskuba. Kaip informavo vyriausybės atstovas, kancleris Deividas Matulionis premjero pavedimu kreipėsi į Kūno kultūros ir sporto departamentą (KKSD) bei Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu įvertinti pasiūlymą. 15min.lt žiniomis, D.Matulionis kreipėsi ir į Lietuvos futbolo federaciją (LFF), kuri idėjai pritarė. Primename, jog pati LFF savo žinion praėjusiais metais perėmė buvusį „Vėtros“ stadioną, kuriame jau vyksta atnaujinimo darbai. Tuo tarpu savivaldybėje buvo sudaryta speciali darbo grupė, kuri turi įvertinti visą sostinės futbolo infrastruktūros situaciją ir galimus plėtros variantus, bei pateikti savo rekomendacijas. KKSD savo pozicijos dėl galimų vyriausybės investicijų į „Žalgirio“ stadioną dar nepateikė. Pasak vyriausybės atstovo, atsakymą dėl ŪBIG kreipimosi vyriausybė pateiks ne anksčiau nei birželio 27 dieną. Apie tai, kaip vadintųsi stadionas, koks būtų jo statusas ir kokie klubai jame glaustųsi, pasak I.Degučio, dar anksti kalbėti.

http://iq.lt/titulinis/%E2%80%9Ezalgiri ... es-rankas/" onclick="window.open(this.href);return false;

Vilniaus miesto savivaldybė artimiausiu metu ketina perimti „Žalgirio“ stadioną iš jo savininkės – Ūkio banko investicinės grupės (ŪBIG). Sostinės meras Artūras Zuokas patvirtino, kad derybos su ŪBIG šiuo metu baigiamos. Kokias ŪBIG iškeltas sąlygas sutiko išpildyti Vilniaus savivaldybė, A. Zuokas neatskleidė.

„Sąlygų iki galo įvardinti nenorėčiau, dar vyksta derybos procesas ir mes dar stumdomės, sakykime, su vienu milijonu šen ar ten. Bet sąlygos tikrai gana logiškos, įkandamos ir netgi, sakyčiau, sąžiningos“, – IQ.lt teigė A. Zuokas. Jo teigimu, savivaldybė turėtų artimiausiu metu perimti stadiono valdymą ir įrengti čia specializuotą 15 tūkstančių vietų stadioną.

Šių metų pavasarį Vilniaus meras viešai buvo pareiškęs, kad į stadiono rekonstrukciją savivaldybė ketina investuoti apie 70 milijonų litų. Tada kalbėta, kad plėtoti stadiono projektą savivaldybė galėtų drauge su ŪBIG. Nors derybos dėl akcijų paskirstymo tebevyksta, savivaldybė siekia valdyti kontrolinį akcijų paketą – daugiau kaip 74 procentus akcijų.

Pasak A. Zuoko, tikriausiai nedidele dalį akcijų valdytų ir Lietuvos futbolo federacija. „Tai būtų mums labai reikalingas ir naudingas partneris. Gali būti, kad nedidele dalimi pačioje pradžioje tarp akcininkų išliks ir ŪBIG“, – sakė A. Zuokas.

Po 15 tūkstančių vietų stadionu savivaldybė svarsto įrengti kelių aukštų požeminę automobilių stovėjimo aikštelę. Varžybų metu čia automobilius galėtų palikti žiūrovai, o likusį laiką aikštele galėtų naudotis visi miesto gyventojai.

ŪBIG ne kartą skelbė planus atgaivinti „Žalgirio“ stadiono ir taip pat šiai grupei priklausančių Vilniaus koncertų ir sporto rūmų teritoriją. Prieš 6 metus visuomenei buvo pristatyta italų architekto parengta stadiono ir sporto rūmų rekonstrukcijos projekto koncepcija. 2008 m. investuotojai netgi paskelbė tarptautinį konkursą architektūrinei stadiono ir sporto rūmų teritorijos daliai parengti. Tačiau nė vienas iš projektų taip ir nebuvo įgyvendintas; statyboms užkirto kelią ir įsiplieskęs tarptautinis skandalas dėl teritorijoje buvusių žydų kapinių.

Šių metų birželį ŪBIG kreipėsi į Vyriausybę siūlydama pusiau pasidalinti stadiono atkūrimui būtinas išlaidas.

va cia jau idomiau, gal rimtai du sukciai susitars ir bus kas nors is to futbolui gero....

Smiginiu paminėjo Joną Grigą
Ingvaras Butautas
2012 m. kovo 27 d. 14:22
http://www.sportas.info/naujienos/11149 ... griga.html" onclick="window.open(this.href);return false;

Sekmadienį Vilniaus "Žalgirio" stadione smiginio klubas "Smigis" surengė varžybas Jonui Grigui atminti. J. Grigas praeityje buvo puikus lengvaatletis, 1974 m. įvykdė SSRS sporto meistro normą. Jis penkis kartus (1973-1977 m.) tapo Lietuvos 3000 m kliūtinio bėgimo, po kartą 1500 m bėgimo (1974 m.) ir 5 km kroso (1974 m. ) čempionu. 1974 m. per tarptautines „Pravdos“ prizų varžybas užėmė trečią vietą. Dalyvavo tarptautiniuose SSRS- Prancūzija-VFR (ketvirta vieta) ir SSRS-D. Britanija (trečia) mačuose. 1974 m. per SSRS čempionatą 3000 m kliūtinio bėgimo distancijoje pelnė sidabro, o 1976 m. – bronzos medalius. Iki pat mirties J. Grigas buvo artimas sportui. Jis dirbo Vilniaus "Žalgirio" stadiono direktoriumi, kaip žiūrovas lankėsi įvairiose sporto varžybose, buvo smiginio klubo "Smigis", bei bėgikų klubo "Stajeris" prezidentas. Į smiginio varžybas paminėti J. Grigo metines susirinko ne tik "Smigio" sportininkai, smiginį lankantys Zujūnų vidurinės mokyklos jaunuoliai, bet ir lengvaatlečiai iš "Stajerio", į turnyrą atvykę elektrėniškiai. Taip pat buvo surengtas svečių - J. Grigo giminaičių ir draugų turnyras.

"Svečių, susirinkusių pagerbti Joną, buvo tikrai daug," - pasakojo ilgametė J. Grigo bendradarbė stadiono administratorė Stasė Morkūnaitė. Smiginio turnyre dalyvavo ji pati. S. Morkūnaitė irgi yra klubo "Smigis" narė. Smiginiu J. Grigas užkrėtė beveik visus stadiono darbuotojus. "Kaip nekeista, šį kartą labai nesėkmingai sumėčiau strėlytes..." - prisipažino S. Morkūnaitė. Visiems dalyviams ir svečiams atminimo medalius įteikė velionio dukra Gintarė Grigaitė. Medaliai buvo su juose išspaustu J. Grigo atvaizdu. Smiginio-301 varžybų nugalėtojais tapo Liucina Jancievič (Zujūnų vid. m-la) ir Rytis Šakys (Elektrėnai). Antras vietas užėmė Diana Malinovska (Zujūnų vid. m-la) ir Gintas Trakimavičius (Elektrėnai). Treti: Roma Ramanauskienė (Elektrėnai) ir Jacekas Romančikas (Zujūnų vid. m-la). Paguodos turnyrą laimėjo Juozas Vilkelis iš bėgimo mėgėjų sporto klubo ,,Stajeris" Svečių 3x5 turnyre geriausiai strėlytes mėtė Romualdas Grigas ir Skaistė Grigaitė, 4 taškais aplenkusi savo pussesere Gintarę Grigaitę. "Žadame Jono Grigo smiginio turnyrą kovo mėnesį padaryti tradiciniu. Tokie yra planai, matysim, kaip juos pavyks įgyvendinti. Šiaip, visi prisiekinėjo, kad net jeigu stadiono neliks, tai ieškos šiam turnyrui kokių nors patalpų," - kalbėjo S. Morkūnaitė.

Vilniaus REO futbolo klubas grįžta į legendinį „Žalgirio“ stadioną
REO futbolininkų treniruotė "Žalgirio" stadione
Trečiadienį Vilniaus futbolo klubas REO Lietuvos A lygos rungtynes su Alytaus „Dainava“ žais jau ant legendinio Vilniaus „Žalgirio“ stadiono vejos. „Pernai mums šis stadionas buvo laimingas – padėjo iškovoti I lygos čempionų titulą. Tikiu, kad ir trečiadienio rungtynėse namų stadiono faktorius pasireikš“, – sakė daugybę metų „Žalgirio“ stadione žaidęs vyriausiasis REO treneris Stasys Baranauskas.
Vilniaus futbolininkai mačo išvakarėse treniravosi ant ką tik nupjautos stadiono vejos, laidė juokus ir tobulino „standartinius“ smūgius.
„Vyrų nuotaika gera, jiems smagu žaisti ant tikros, o ne dirbtinės vejos“, – sakė S. Baranauskas.
Rungtynės su „Dainava“ prasidės trečiadienį 20.30 val. Įėjimas – nemokamas.

kaip čia dabar?? iš kur licencija??

Skaitykite daugiau: http://sportas.delfi.lt/abroad/vilniaus ... z1tgfX1qfQ" onclick="window.open(this.href);return false;

Tai kad niekur jie ne"grįžta", bent jau laikinai:

Vandalai nusiaubė Vilniaus „Žalgirio“ stadioną - pavogti vartai, išrausta veja
http://www.lrytas.lt/?id=13359427641335783404&view=6" onclick="window.open(this.href);return false;