Būsimi „Žalgirio“ varžovai – juos įveikusio Dambrausko akimis: kantrūs, patyrę ir dėmesingi gynyboje
https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10 ... i-gynyboje
Sėkmės kovoje su „Mura“ žalgiriečiams palinkėjo slovėnišką riešutą jau perkandęs V. Dambrauskas. Už „Ludogorec“ vairo stovintis lietuvis su LRT.lt pasidalijo mintims apie Murska Sobotos komandos žaidimą, lyderius, taktinius niuansus ir kitus faktorius.
Specialistas mano, kad abiejų komandų šansai yra lygūs, o laimėtoją gali lemti vienas taktinis sprendimas.
„Komanda, kuri bus racionalesnė, geriau išnaudos progas ir nesuteiks galimybių kitai ekipai, šansų laimėti turės daugiau, – teigė V. Dambrauskas. – Negali galvoti, kad esi labai geras ir kad gali žaisti su kamuoliu, nes turi nepamiršti, kad žaisdamas pirmuoju numeriu galbūt turėsi daugiau galimybių suklysti ir praleisti įvartį.“
Slovėnijos čempionai pasižymi disciplina – komanda žaidžia trijų vidurio gynėjų schema, kuri sunkiai buvo perkandama ir V. Dambrausko auklėtiniams. Tiek pirmoje, tiek antroje dvikovoje „Ludogorec“ dominavo su kamuoliu, tačiau „Mura“ kūrėsi progas greitais perėjimais iš gynybos į puolimą. V. Dambrauskas pažymi, kad ši komanda labai retai keičia savo žaidimo stilių, o ją į priekį veda du kūrybingi ir techniški saugai – Luka Bobičanecas ir Tomi Horvatas.
– Valdai, bent jau rungtynėse su „Ludogorec“ „Mura“ pasirodė gynybinio plano komanda. Ką galite pasakyti apie šią ekipą?
– Čia reikia žinoti visą kontekstą – kaip jie pernai laimėjo čempionatą, kaip jie įprastai žaidžia, kas juos treniruoja ir kokie žaidėjai surinkti. Jie ir praėjusiame sezone žaidė tokį patį futbolą, tas pats treneris, žaidėjai labai gerai susižaidę, gerai pažįsta vienas kitą.
Buvo aišku, kad „Ludogorec“ popieriuje yra favoritas, o žaisdamas su favoritu visada žinai, kokie yra tavo koziriai. Jie žaidžia 3–4–1–2 schema, kuri labai sutvirtina gynybą, tad bet kuriai komandai pralaužti jų vartus yra sunku. Mums to padaryti Slovėnijoje nepavyko, nors kamuolį kontroliavome virš 70 procentų. Ta kamuolio kontrolė nieko ir nereiškia, jeigu nesugebi surasti spragų varžovų gynyboje. Turėjome 2–3 progas, bet vis aukščiau kilome su kamuoliu ir taip palikome vis daugiau erdvių sau už nugaros, varžovai bandė jomis pasinaudoti.
Jie man padarė įspūdį tuo, kad sugeba laikytis plano, neprarasdami koncentracijos labai ilgą laiką. Net ir Razgrade, kai įmušėme greitą įvartį, niekas jų žaidime nepasikeitė – jie vis tiek pradėjo nuo gynybos, laukė savo šanso ir įmušė. Visgi žaidžiant namuose mūsų žaidėjų kokybė leido susikurti dar kelis momentus ir laimėti.
– Abejose rungtynėse stengėtės žaisti su kamuoliu ir žaidimą kurti varžovų aikštės pusėje. Visgi „Mura“ nemažai atakų susikūrė greitais išpuoliais. Labai sunku buvo tvarkytis su tomis kontratakomis?
– Laukėme ir ruošėmės tam, bet ne viską pavyko atlikti. Pirmose rungtynėse tų kontratakų buvo mažiau, bet jos buvo pavojingos. Namuose mes patys jautėme spaudimą, žinojome, kad turime rizikuoti, siekti teigiamo rezultato, todėl natūraliai tų erdvių mūsų gynyboje atsirado. „Mura“ turi 3–4 žaidėjus, kurie tikrai yra individualiai stiprūs, skaito situacijas ir žino, kaip jose elgtis. Bet pagrindinė jų stiprybė yra komandinis žaidimas, jie gerai žino, kur yra jų privalumai, o kur – trūkumai. Jie labai ilgai žaidžia kartu, vienas kitu pasitiki. Čia yra jų pagrindinė stiprybė.
– „Mura“ žaidžia trijų vidurio gynėjų schema. Tiek pirmos rungtynės, tiek ir dalis antrųjų parodė, kad tas gynybinis blokas nėra lengvai pralaužiamas. Kaip atrodė jūsų akimis?
– Kiekviena komanda turės surasti priešnuodžių, savo privalumų ir tam tinkamiausių žaidėjų, kad surastų erdvių „Muros“ komandos gynyboje. Jeigu išeisi be plano galvodamas, kad vis tiek atsiras proga ir įmuši, bus tikrai sunku. Jie kaip komanda, ypač tie trys vidurio gynėjai, yra labai gerai susižaidę. Tačiau individualiai, situacijos vienas prieš vieną, tikrai nėra jų stiprioji pusė. Mes tą pamatėme analizuodami jų rungtynes Slovėnijos čempionate, ten komandos, kaip ir ta pati „Mura“, jeigu truputį atsiveria, palieka erdvių, priešininkai stengiasi susikurti situacijų ir taip sukelti problemų. Mes tuos dalykus stengėmės išnaudoti.
– Kokias didžiausias šios komandos stiprybes ir silpnybes pamatėte?
– Jų vienas iš didžiausių trūkumų yra tai, kad jie neturi ilgo suolo. Kai tik jie pradedi atlikti keitimus, labai aiškiai pasimato tos silpnosios vietos. Aš neabejoju, kad prieš „Žalgirį“ jie žais panašiai, kaip prieš „Ludogorec“. Jie turi labai patyrusį trenerį Ante Šimundžą, jis klube dirba ketverius metus. Anksčiau jis yra treniravęs „Maribor“, su juo patekęs į grupės varžybas Čempionų lygoje. Treneris šioje komandoje tikrai yra stiprioji pusė. Net neabejoju, kad jie bus labai gerai išanalizavę „Žalgirio“ žaidimą. Manau, kad šitoje poroje komanda, kuri atsivers mažiausiai, neleis daug kontratakuoti, turės daugiau šansų laimėti. Galvoju, kad tiek „Žalgiris“, tiek „Mura“ turi savo privalumų. Laimės ta komanda, kuri tais privalumais pasinaudos geriausiai ir priešininkams suteiks mažiausiai galimybių.
– Kuriuos žaidėjus išskirtumėte „Muros“ komandoje?
– Man labai patiko du vidurio saugai – Luka Bobičanecas ir Tomi Horvatas. Jie abu labiau orientuoti į ataką. Jeigu Bobičanecui duosi laisvam mušti iš 16–20 metrų, tai čia tas pats, kas duoti mušti 11 metrų baudinį. Horvatas išsiskiria tuo, kad turi labai gerą koordinaciją su kamuoliu, nėra galbūt labai greitas, bet puikiai driblinguoja, gerai valdo kamuolį abiejomis kojomis, labai gerai atsiveria nuo žaidėjų, greitai persiorientuoja ir tikrai savo driblingu gali sukurti daug problemų.
Jis ir kitas vidurio saugas (Nino Kouteris) dviese kiekvienose rungtynėse uždengia visą vidurį. Jie nubėga po 12–13 kilometrų. Būtent šių žaidėjų savybės komandai leidžia žaisti 3–4–1–2 schema, nes vidurio saugai atlieka milžinišką darbą. Aišku, taip pat pavojingi yra puolėjai – Kai Cipotas labai gerai užbaigia atakas, yra jaunas, o Mihaelis Klepačas labai stiprus vienas prieš vieną situacijose. Jeigu jį paliksi su gynėju, už kurį jis bus greitesnis, jis visada bandys gynėją apžaisti.
– Kaip manote, kokios yra „Žalgirio“ galimybės laimėti?
– „Žalgiris“, kaip ir „Mura“, turi labai patyrusį trenerį, net neabejoju, kad jis suras ir savo privalumų, ir varžovų trūkumų. Mano manymu, abiejų komandų šansai yra lygūs – 50 ir 50. Neteikčiau kokio nors pirmumo nei vienai, nei kitai komandai.
Gerai pažįstu „Žalgirį“, žinau jų mentalitetą, o ir pati komanda – čempionė. Manau, kad jie galvos, kad turi gerus šansus laimėti, bet tą patį mano ir „Mura“. Čia tokios rungtynės, kur laimės tie, kurie padarys mažiau klaidų.
– Kokį vieną „Žalgirio“ privalumą išskirtumėte šiose rungtynėse?
– Standartinės situacijos. Žinome, kad „Žalgirio“ treneris tuo pasižymi, yra labai patyręs specialistas šiuo klausimu. Aišku, mačiau, kad rungtynėse su „Ferencvaros“ krito įvarčiai po standartinių padėčių, bet kad „Žalgiris“ eina į priekį šioje srityje, yra akivaizdu. „Muros“ žaidėjai, palyginus su kitomis komandomis, yra tikrai žemo ūgio. Manau, kad čia toks irgi vienas iš „Žalgirio“ šansų, kai kalbame apie tą racionalumą. Yra galimybė įmušti tą vieną įvartį po standartinės situacijos ir to paprasčiausiai gali užtekti, to „Žalgiriui“ ir palinkėčiau.