2010 Rgs 04 10:43
Jeigu Žutautas duodamas interviu mačo rezultatą įvertino, kaip teigiamą, tai galima drąsiai teigti, kad rinktinė grįžta į tuos laikus, kai džiaugdavomės pergalingomis lygiosiomis, ai ir pats Žutautas lyg tuo metu žaisdavo...Tik skirtumas tas, kad tuo metu mes neturėjom tiek pajėgių žaidėjų, kaip dabar. Stankevičius, Šemeberas tiek tarp lietuvių, tiek tarp škotų išsiskirė savo aukštu lygiu, tik nepavyko pastebėti, kad treneris sugebėtų juos išnaudoti komandai. Kiek individualiai jie ten sugebėjo pasireikšti, ar patys padiriguoti žaidimui, tiek ir galima pabuvo pasidžiaugti tais epizodais. Po rungtynių visiškas nusivylimas, tiek žaidimu, tiek rezultatu, nors už kovingumą galima pagirti komandą, bent tai suteikė bent minimalių emocijų. Nors kas tiem žaidėjams ir beliko daryti... Stadione atmosfera ir tokia nyki buvo, daug tuščių vietų, emocijų maža, tartano armija gal ir galingai atrodė (bent jau himną , kai užtraukė, tai įspūdinga buvo), bet tai negelbėjo. Mače su prancūzais šaltą pavasario vakarą tikrai buvo žymiai geresnė , tikra futbolo atmosfera stadione, nors mačas ir nevisai sėkmingai susiklostė. Įdomu, kaip Varanavičius nutaisęs kiaulės akis turėtų jaustis, prieš žiūrovus, kurie nepagailėjo 100 ar daugiau litų. Bet , kai sąžinė pas LFF kiaules matujama babkėm, tai nieko keisto, kad pareikštų jog patys kalti, kad už tiek pirko. Bent viena džiugu, kad sugebėjom stadioną apsaugoti nuo dar didesnės tartano armijos invazijos...