Rungtynės:

Antrasis kėlinys:

94 min. Lietuviai turėjo paskutinę galimybę pelnyti įvartį - smūgiavo baudos smūgį iš kairiojo krašto. Kamuolys praskriejo skersai vartų, o už tai, kad jį rankomis palietė T. Labukas, futbolininkas gavo raudoną kortelę. Abi ekipos liko dešimtyje. Rungtynės iškart baigėsi.

90 min. Teisėjas pridėjo 4 minutes ir lietuviai užgulė varžovų vartus - galingai smūgiavo D. Šemberas, A. Novikovas, po to T. Labukas, tačiau kamuolys vis nekrito į vartus.

81 min. Lietuvos ekipa bandė šturmuoti slovakų ekipos vartus: užsidirbo kampinį, valdė kamuolį, galingai smūgiavo T. Labukas ir vartininkas vos pagavo kamuolį - tačiau įvarčio nebuvo.

78 min. Slovakijos žaidėjai kėlė kampinį, tačiau lietuviai be vargo perėmė kamuolį. Slovakai bandė mažinti dvikovos spartą, kad galėtų kompensuoti vieno žaidėjo netektį. Tai jiems sekėsi daryti.

71 min. Komandos vis ieškojo kelių varžovų vartų link, tačiau rimtesnių problemų vartininkams žaidėjai nesukūrė. S. Mikoliūną pakeitė T. Labukas.

64 min. Lietuvos ir Slovakijos rinktinės žaidė aikštės viduryje ir stengėsi labiau atakuoti "dūriais" - kontratakomis. G. Vičių pakeitė D. Česnauskis - lietuviai pradėjo stiprinti puolimą.

58 min. S. Mikoliūnas persivarė kamuolį per pusę aikštės ir galingai smūgiavo. Varžovų gynėjai atmušė kamuolį, tačiau lietuviai pradėjo spausti slovakus - užsidirbo kampinį bei neleido svečiams pereiti aikštės vidurį.

56 min. Grubiai sužeidus prieš Lietuvos žaidėją, iš aiktšės parodžius raudoną kortelę išvarytas slovakas Viktoras Pecovsky. Lietuva turėjo kiekybinę persvarą.

Pirmasis kėlinys:

45 min. Teisėjas nepridėjo nė vienos minutės ir po pirmojo kėlinio lygu - 1:1.

44 min. Lietuvos komanda laikė kamuolį ir stengėsi be didesnių bėdų sulaukti pertraukos.

41 min. G. Vičius prie savų vartų prarado kamuolį ir jį perėmęs Marekas Sapara nuo 16 metrų sugebėjo nuginkluoti Ž. Karčemarską. Po lietuvių klaidos rezultatas tapo 1:1.

40 min. Slovakai vis dažniau smūgiavo - po M. Stocho smūgio Ž. Karčemarskas turėjo parodyti visą savo sugebėjimą, kad numuštų kamuolį už aikštės ribų. Tai buvo ketvirtasis iš eilės varžovų smūgis.

37 min. Slovakai dešiniuoju kraštu sugebėjo surengti pavojingą ataką, tačiau į vartininko baudos aikštę skersuotas kamuolys nepasiekė adresato - lietuvių gynėjai atmušė kamuolį.

32 min. Lietuviai "neatidavė" varžovams aikštės vidurio ir kontroliavo žaidimą. Prie pat slovakų baudos aikštės kampo buvo nugriautas E. Česnauskis ir lietuviai turėjo progą pasižymėti - pats nukentėjęs smūgiavo, tačiau aukščiau vartų.

29 min. Galingas G. Vičiaus smūgis iš 25 metrų atstumo - varžovų vartininkas nepagavo kamuolio ir jį nukreipė į užribį.

25 min. D. Šernas aikštės viduryje perėmė kamuolį, jį vedėsi iki baudos aikštės, tačiau šiek tiek jį paleido ir varžovų gynėjas beveik sviedinį perėmė. Bet lietuvis kovojo iki pabaigos ir sugebėjo perduoti jį S. Mikoliūnui, kuris smūgiavo. Kamuolys skriejo aukščiau vartų.

23 min. Įvartį pelnė slovakai, tačiazu tai padarė iš nuošalės.

21 min. Nors slovakai pabandė užgulti lietuvių vartus ir greitai pelnyti įvartį, mūsiškiai labai greitai perėmė iniciatyvą ir kelis kartus surengė kontratakas. Smūgiavo E. Česnauskis, D. Šernas bei tas pats M. Žaliūkas.

18 min. Baudos smūgis, kuri realizavo lietuviai: po E. Česnauskio perdavimo į baudos aikštę Marius Žaliūkas pašoko aukščiausiai ir galva nukreipė kamuolį į vartus. 1:0 pirmauja lietuviai.

11 min. Lietuviai kėlė pirmąjį kampinį, tačiau nesėkmingai - E. Česnauskio keltą kamuolį niekas iš mūsiškių nelietė ir varžovai jį išmušė.

9 min. Apylygis žaidimas. Tiek prie Lietuvos, tiek ir prie Slovakijos vartų buvo keli futbolininkų bandymai smūgiuoti, tačiau arba jie buvo netikslūs, arba gerai pasirodė vartininkai.

2 min. Varžovai iš karto ėmėsi darbo ir Ž. Karčemarskas jau antrąją minutę turėjo atremti galingą M. Bakoso smūgį. Lietuviai numušė kamuolį už ribų, o po kampinio slovakai dar kartą išbandė Lietuvos vartininko budrumą.

Startinės sudėtys:

Lietuva: (4-5-1)

Žydrūnas Karčemarskas; Vytautas Andriuškevičius, Valdemaras Borovskij, Arūnas Klimavičius, Marius Žaliūkas; Gediminas Vičius, Saulius Mikoliūnas, Ramūnas Radavičius, Deividas Šemberas, Edgaras Česnauskis; Darvydas Šernas;

Atsarginiai: E. Šetkus, T. Kijanskas. D .Česnauskis, T. Danilevičius, T. Labukas, D. Matulevičius, A. Velička, A. Novikovas, E. Vaitkūnas, G. Freidgeimas, V. Slavickas.

Slovakija: (4-4-2)

Janas Mucha; Peteris Pekarikas, Martinas Skrtelis, Tomas Hubocanas, Radoslavas Zabavnikas, Viktoras Pecovsky, Marekas Sapara, Michailas Duris, Marekas Hamsikas, Miroslavas Stochas, Marekas Bakosas;

Atsarginiai: D. Pernisas, D. Kucekas, L. Pauschekas, M. Cechas, K. Salata, V. Weisas, J. Kucka, L. Guldanas, M. Brezanikas, K. Guede, M. Jakubko.

Nesusipratimai

Prieš pat rungtynes prie įėjimo į stadioną kilo neramumai - apsaugos darbuotojai neleido žiūrovų į stadioną.
Todėl prasidėjo spūstys, šūkavimai. Vis dėlto riaušių neįvyko.
_________________________________________________________
http://www.lrytas.lt/-13470413841346739 ... ja-1-1.htm" onclick="window.open(this.href);return false;

Prieš rungtynes – neramumai

Prieš rungtynes prie įėjimo į LFF stadioną kilo neramumai.
Apsaugos darbuotojai kurį laiką neleido žiūrovų į stadioną, susidarė spūstys, sirgaliai ėmė piktintis.
Žiūrovus vėl pradėjus leisti į stadioną, riaušių pavyko išvengti.

Mačą LFF stadione iš viso stebi apie trys tūkstančiai iš čia tilpti galinčių penkių tūkst. žiūrovų.
___________________________________________________________________________________
Skaitykite daugiau:
http://www.15min.lt/naujiena/sportas/fu ... z25ryzpofx" onclick="window.open(this.href);return false;

Mačai

Kitą antradienį, rugsėjo 11 d., lietuviai Pirėjuje susitiks su 2004-ųjų Europos čempionais Graikijos atstovais.
Be Lietuvos, Slovakijos ir Graikijos rinktinių, G grupėje taip pat varžosi Bosnijos ir Hercegovinos, Latvijos bei Lichtenšteino komandos.

Pasibaigusiose varžybose Bosnijos ir Hercegovinos rinktinė svečiuose 8:1 sumalė į miltus Lichtenšteiną. Po tris įvarčius nugalėtojams pelnė Edinas Džeko ir Vedadas Ibiševičius. Graikija išvykoje nugalėjo latvius 2:1.

Pasibaigę mačai

Penktadienį Europoje prasidėjo 2014 m. pasaulio čempionato atrankos varžybos.

A grupėje Kroatija 1:0 įveikė Makedoniją, Velsas pralaimėjo Belgijai 0:2,
B grupėje: Malta - Armėnija 0:1, o Bulgarija 2:2 sužaidė su Europos vicečempionais italais 2:2;
C grupėje airiai svečiuose neįtikėtinu būdu 2:1 palaužė Kazachstaną. R.Keane'as ir K.Doyle'as įvarčius pelnė 89 (iš 11 m. baudinio) ir 90 minutėmis, o vikiečiai 3:0 įveikė Farerų salų rinktinę;
D grupėje Estija 0:2 pralaimėjo Rumunijai, Andora 0:5 nusileido Vengrijai, o Nyderlandai 2:0 palaužė turkus;
E grupėje - Albanija - Kipras 3:1, Slovėnija - Šveicarija 0:2, Islandija - Norvegija 2:0;
F grupėje Rusijos rinktinė neapkartino naujojo trenerio Fabio Capello debiuto ir namuose 2:0 nugalėjo Šiaurės Airiją, Portugalija palaužė 2:1 Liuksemburgą, o Azerbaidžanas 1:1 sužaidė su Izraeliu.
H grupėje Lenkija ir Juodkalnija sužaidė 2:2, o Moldova 0:5 nusileido Anglijai;
I grupėje Gruzija 1:0 nugalėjo Baltarusiją, o Suomija 0:1 nusileido Prancūzijai.

Lietuva - Slovakija 1:1 (1:1).

Teisėjas: Carlosas Closas Gomezas (Ispanija).

Įvarčiai: 18 min. Marius Žaliūkas 1:0, 41 min. Marekas Sapara.

Geltonos kortelės:
LIETUVA - 60 min. Gediminas Vičius, 83 ir 90 min. Tadas Labukas,
SLOVAKIJA - 52 min. Martinas Škrtelis, 62 min. Marekas Bakošas

Raudonos kortelės:
55 min. Viktoras Pecovsky (Slovakija),
90 min. Tadas Labukas (Lietuva).

G grupės turnyro lentelė (vieta, komanda, rungtynės, pergalės, lygiosios, pralaimėjimai, įvarčiai, taškai):

1. Bosnija ir Hercegovina 1 1 0 0 8:1 3
2. Graikija 1 1 0 0 2:1 3
3. Slovakija 1 0 1 0 1:1 1
3. Lietuva 1 0 1 0 1:1 1
5. Latvija 1 0 0 1 1:2 0
6. Lichtenšteinas 1 0 0 1 1:8 0

Pažadėta daugiamilijoninė premija

Lietuviai dar niekada nėra žaidę nei Europos, nei pasaulio čempionatų finaliniame etape. Ar futbolo skandalų krečiami mūsiškiai pagaliau išdrįs išlįsti iš šešėlio?

Viltis sužibo ištraukus 2014-ųjų planetos pirmenybių atrankos burtus. Jie lietuvius pasiuntė į G grupę, kurioje nebus Senojo žemyno futbolo milžinų – Graikija (FIFA reitinge 12 vieta), Bosnija ir Hercegovina (30), Slovakija (45), Latvija (94), Lietuva (116) ir Lichtenšteinas (149).

Visgi turbūt didžiausias futbolo optimistas Lietuvoje – vengras. Metų pradžioje prie rinktinės vairo stojęs Csaba Laszlo neužsikirsdamas žada pergales, įvarčius ir kovotojų charakterį, tačiau realybė kitokia. Iš penkių draugiškų mačų, vadovaujant C.Laszlo, rinktinė nė vieno nelaimėjo – du baigė lygiosiomis, o įmušė tik vieną įvartį – praleido aštuonis.

Nepaisant to, C.Laszlo dar kartą pažadėjo kautis dėl pergalės, tačiau jos sieks ir Slovakija. Rinktinėms tai bus pirmasis oficialus tarpusavio mačas – prieš 20 metų vykę du neoficialūs pasibaigė slovakų pergale 1:0 ir lygiosiomis 2:2.

Šių dienų futbole slovakai turi daug daugiau kuo pasigirti. Jie žaidė 2010-ųjų pasaulio čempionate, kur eliminavo tuometinę planetos čempionę Italiją ir pasiekė aštuntfinalį. Slovakijos rinktinės aprangą vilki tokie Europos futbolo grandų medžiojami talentai kaip Marekas Hamšikas („Napoli“) ir Martinas Škrtetis („Liverpool“).

Tuo tarpu Lietuvos futbolo lyderių – Deivido Šembero, Tomo Danilevičiaus, Žydrūno Karčemarsko (Marius Stankevičius nežais dėl traumos, – aut. past.) – karjeros artėja prie pabaigos. Šis atrankos ciklas jiems turbūt yra paskutinis šansas, anot C.Laszlo, įrodyti, kad „nėra amžini pralaimėtojai“.

Papildoma motyvacija: nušalintas LFF prezidentas Julius Kvedaras rinktinei pažadėjo net 27,4 mln. litų premiją, jei ši pateks į pasaulio čempionatą Brazilijoje. Tam G grupėje reikia užimti ne žemesnę, kaip antrą vietą.
____________________________________________
Skaitykite daugiau:
http://www.15min.lt/naujiena/sportas/fu ... z25ryWArff" onclick="window.open(this.href);return false;

Pasaulio čempionato atranka: triuškinanti bosnių pergalė ir sunkus graikų laimėjimas prieš latvius

Skaitykite daugiau:
http://www.alfa.lt/straipsnis/15055469/ ... z25s06Qlhv" onclick="window.open(this.href);return false;

Lietuvių kelionė į 2014-ųjų pasaulio čempionatą prasidėjo lygiosiomis prieš slovakus

Lietuvos futbolo federacijos (LFF) stadione Vilniuje susitiko Lietuvos ir Slovakijos rinktinės. Nacionalinės komandos rungėsi pirmosiose atrankos į 2014 metų FIFA pasaulio čempionatą turnyro G grupės rungtynėse. Po 90-ies minučių kovos paaiškėjo, kad ekipos pasidalijo po tašką, rungtynės baigėsi lygiosiomis 1:1.

Rungtynių pradžioje slovakai pabandė perimti iniciatyvą, tačiau Lietuvos rinktinės vartininkas Žydrūnas Karčemarskas su užduotimis susitvarkė. Vėliau žaidimo gijas į savo rankas perėmė lietuviai ir po Sauliaus Mikoliūno perdavimo įvartį pelnė Marius Žaliūkas. Šeimininkai į priekį išsiveržė 18-ąją minutę. Lietuvos rinktinė ir toliau demonstravo pakilų žaidimą, tačiau paskutines pirmojo kėlininio minutes sėkmingiau išnaudojo svečiai. 41-ąją minutę pasinaudojęs mūsiškių klaida Marekas Sapara išlygino rezultatą – 1:1.

Antrojo kėlinio pradžioje komandos apsikeitė geltonomis kortelėmis, o 55-ąją minutę už grubią pražangą slovakas Viktoras Pecovsky buvo pašalintas iš aikštės. Mačo pabaigoje lietuviai aktyviau puolė ir surengė ne vieną pavojingą ataką, o per teisėjo pridėtą laiką mūsiškiai neišnaudojo dėkingos progos. Nei vienai komandai per paskutines minutes pasižymėti nepavyko ir rungtynės baigėsi lygiosiomis – 1:1. Prieš pat susitikimo pabaigą skelbiantį švilpuką Tadas Labukas už vaidybą gavo antrąją geltoną kortelę ir buvo pašalintas iš aikštės.

Csabo Laszlo vadovaujamų lietuvių gretose rungtyniauti negalėjo Marius Stankevičius, Linas Pilibaitis ir Mindaugas Panka.

Šios rinktinės jau yra susitikusios du kartus, tačiau šis mačas – pirmasis oficialus. 1993 metais susitikimas baigėsi lygiosiomis 2:2, o 1992-aisiais rezultatu 1:0 pergalę iškovojo slovakai.
__________________________________________________
Skaitykite daugiau: http://www.alfa.lt/straipsnis/15055444/ ... z25s2PeHmV" onclick="window.open(this.href);return false;

Kalbėdamas apie Lietuvos futbolininkų požiūrį į rinktinę Cs.Laszlo nejuokais įtūžo
http://sportas.delfi.lt/abroad/kalbedam ... d=59408223" onclick="window.open(this.href);return false;
Mindaugas Augustis,
http://www.DELFI.lt" onclick="window.open(this.href);return false;
2012 m. rugpjūčio 29 d.

„Dešimt metų Lietuvos futbolas ritasi atgal, ir mes privalome tai sustabdyti. Žaidėjai turi susimąstyti, ką reikės pasakyti savo vaikams, tėvams ir žmonoms, jei ir toliau pralaimėjimas seks pralaimėjimą“, – žiebė Lietuvos futbolo rinktinės vairininkas Csaba Laszlo. Trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje įprastai pabrėžtinai mandagus treneris iš Vengrijos nusprendė neslėpti emocijų.

Jis išrėžė ilgą tiradą, adresuotą rinktinės kandidatams.

Įsikarščiavęs specialistas, su Lietuvos rinktine dirbantis jau pusmetį, audringai gestikuliavo rankomis ir ne kartą kumščiu patikrino stalo tvirtumą.

„Neturime garsiai rėkauti apie būsimus savo žygius – reikia tyliai suvokti, kokioje pozicijoje esame atsidūrę. Daugelis šios komandos žaidėjų turės paskutinę galimybę įrodyti, kad nėra nevykėliai. Nejaugi jiems malonu nuolat pralaimėti? Taip neturėtų būti. Žaidimas rinktinėje – didžiausia įmanoma garbė, ir ją reikia užsitarnauti. Pykstu ne ant ko kito, o ant mūsų pačių – kiekvienas žaidėjas ir treneris turi suvokti, jog ne šiaip užsidirba duonai klube, o gina šalies garbę.

Jei lygintume mūsų ir būsimų varžovų žaidėjus po vieną, lygių skirtumas nėra toks jau didelis. Tikrasis skirtumas yra galvoje. Pavyzdžiui, Graikijos rinktinės puolėjas Georgios Samaras jau daugybę metų žaidžia Škotijos grandų Glazgo „Celtic“ klube. O mūsiškis Andrius Velička taip pat buvo patekęs į Glazgo „Rangers“ ekipą, bet nesugebėjo ten įsitvirtinti.

A. Velička – puikus puolėjas, ne prastesnis už G. Samarą, bet problema ta, jog niekas laiku jam nespyrė į užpakalį, kad jis atsibustų ir pakovotų už save“, – emocijas liejo Cs. Laszlo, neišvengęs ir necenzūrinių žodžių.

Vengras sustojo tik pritrūkęs kvapo.

„Viskas, jau baigiau“, – iškvėpė treneris.

Pirmo mačo reikšmė – keliaguba

Cs. Laszlo įsiaudrino kalbėdamas per spaudos konferenciją, skirtą artėjančioms Lietuvos rinktinės dvikovoms su Slovakija (rugsėjo 7 d.) ir Graikija (rugsėjo 11 d.), kuriomis lietuviai pradės pasirodymą atrankos į 2014 metų pasaulio čempionatą varžybose.

Iškelti komandai konkrečių tikslų specialistas iš Vengrijos vengė, pabrėždamas, jog savo šansus reikia vertinti realistiškai.

„Pagrindinė užduotis – pasirodyti geriau nei praėjusiame Europos čempionato kvalifikacijos cikle ir surinkti tiek taškų, kiek įmanoma. Žinoma, prieš kiekvieną dvikovą galvojame tik apie pergalę. Bet per draugiškas rungtynes supratome, kad privalome žaisti geriau. Pats savaime pralaimėjimas dar nėra tokia didelė blogybė, nes jo sporte neišvengsi. Tačiau yra skirtumas, kam ir kaip pralaimėti“, – dėstė Cs. Laszlo.

Lietuvių vairininkas pabrėžė, kad ypač svarbus visais atžvilgiais bus pirmasis mačas su slovakais Vilniuje, kadangi po jo Lietuvos komandos lauks net ketverių rungtynių išvykose maratonas. Kartu Cs. Laszlo pripažino, kad iškovoti pergalę prieš Slovakiją bus labai sunku.

„Slovakai – gerai paruošti fiziškai, aukšti, stiprūs. Jie būna labai pavojingi po standartinių situacijų ir kontratakose. Be to, pažiūrėję į rezultatus, matome, kad ši komanda gerai žaidžia išvykose“, – kalbėjo vengras

Individualiose dvikovose slovakų pranašumo neįžvelgia

Vis dėlto, DELFI priminus trenerio mintį, jog meistriškumu lietuviai beveik prilygsta varžovams, ir pasiteiravus, kurie Lietuvos futbolininkai galėtų varžytis su tokiais Slovakijos žaidėjais kaip Marekas Hamšikas („Napoli“, Italija), Martinas Škrtelis („Liverpool“, Anglija) ar Vladimiras Weissas („Pescara“, Italija), Cs. Laszlo savo žodžių neišsižadėjo.

„Vytautas Andriuškevičius savo krašte tikrai gali sustabdyti V. Weissą, galime neutralizuoti ir M. Hamšiką, jei tik žaisime kietai. Kitoje aikštės pusėje Deividas Šemberas gali organizuoti mūsų žaidimą, o puolėjai – pelnyti įvarčius. Tiesa, kol kas tai yra tik norai, kuriuos dar reikia paversti realybe“, – aiškino strategas.

Tačiau būtent įvarčiai Cs. Laszlo kelia didžiausią galvos skausmą, kadangi jų per penkerias draugiškas rungtynes vadovaujant vengrui lietuviai sukrapštė vos vieną.

„Sukuriame per mažai grėsmės varžovų vartams, – pripažino specialistas. – Bet dėl to atsakingi ne tik puolėjai, o visa komanda. Tiesiog atakuodami turime žaisti šaltakraujiškiau. Taktika? Ji čia niekuo dėta. Ši ekipa išbandė begalę taktinių schemų iki manęs bei jau man prisijungus ir vis tiek nemušdavo įvarčių. Ne taktika, o kokybė yra svarbiausia, bet, šiaip ar taip, vien kalbomis nieko nepakeisime.“

Rungtynės su Slovakija bus žaidžiamos LFF stadione ant dirbtinės dangos. Pasak Cs. Laszlo, tokia aplinkybė bus neįprasta ne tik svečiams, bet ir paties lietuviams. Prisitaikyti prie dirbtinės vejos Lietuvos rinktinė mėgins per 6 treniruotes, kurias surengs iki pirmosios dvikovos.
___________________________________________________________________________________
http://sportas.delfi.lt/abroad/kalbedam ... z25s5rth4O" onclick="window.open(this.href);return false;

Cs. Laszlo:

Neturime garsiai rėkauti apie būsimus savo žygius – reikia tyliai suvokti, kokioje pozicijoje esame atsidūrę. Daugelis šios komandos žaidėjų turės paskutinę galimybę įrodyti, kad nėra nevykėliai. Nejaugi jiems malonu nuolat pralaimėti?

Specialios transliacijos:

Lietuva - Slovakija (1 kėlinys)
http://tv.lrytas.lt/?id=13470520671346316627" onclick="window.open(this.href);return false;

Lietuva - Slovakija (2 kėlinys)
http://tv.lrytas.lt/?id=13470520871345252624" onclick="window.open(this.href);return false;

Ko reikia, kad lietuviai didžiuotųsi savo rinktine?
http://www.zalgiris-vilnius.lt/naujieno ... tine_.html" onclick="window.open(this.href);return false;

Naujienų portalo 15min.lt apžvalgininkas Donatas Puslys analizuoja ko reikia, kad lietuviai imtų didžiuotis savo nacionaline futbolo rinktine

Donatas Puslys, 15min.lt

Lietuva su Slovakija sužaidė lygiosiomis. Tačiau šįkart pakalbėkime ne apie žaidimą, kuris buvo teikiantis vilčių. Pasvarstykime apie tai, ko reikia, kad lietuviai imtų didžiuotis savo nacionaline rinktine ir stadione, kuris tikrai nėra pats didžiausias, nešviestų tuščios vietos.

Geresnės kainodaros? Taip. Tačiau vien pigesnių bilietų tikrai nepakaks. Tad ko gi reikia?

Didžiąją dalį vaikystės praleidau šalia Panevėžio „Aukštaitijos“ stadiono. Mums ta vieta buvo ypatinga, o tuomečiai „Ekrano“ žaidėjai Irmantas Stumbrys, Vytautas Apanavičius, Vaidotas Šlekys, Arvydas Skrupskis, Albertas Klimavičius buvo mūsų didžiausios žvaigždės.


Dar nebuvome „sugadinti“ kabelinės televizijos ir internetinių transliacijų, tad visas dėmesys buvo skiriamas saviems. Su nekantrumu bėgdavome stebėti komandos treniruočių. Kartais netgi pavykdavo sudaryti sandėrį su stadiono prižiūrėtojais – mes už juos nupjaudavome žolę, o sargai leisdavo kokią valandą pagainioti kamuolį ant vejos, kurią trypdavo mūsų stabai.

Savaime suprantama, nepraleisdavome nė vienų ekipos rungtynių. Garbingiausia vieta būdavo už vartų, kur galėdavai padavinėti kamuolį vartininkui. Tais laikais organizuotų kamuolių padavinėtojų dar nebūdavo. Jausdavomės bent dalele prisidedantys prie savo komandos sėkmės ir kiekvieną ekipos įvartį švęsdavome taip tarsi vyktų pasaulio čempionatas.

Mūsiškiams pirmaujant, varžovų vartininkui kamuolio tekdavo laukti ilgai. Taip neva padėdavome saviškiams tempti laiką. O po rungtynių būdavo tiesiog privalu patiems sužaisti mačą savo kiemo aikštėje. Didžiausi ginčai kildavo siekiant pasidalinti, kas kuriuo žaidėju bus. Daugelis norėjo būti „Dūsia“, didžiajai daliai labai imponavo kraštais tarsi reaktyvinis lėktuvas skraidydavęs V.Apanavičius. O kur dar įvarčių karalius V.Šlekys, Audrius Banevičius, I.Stumbrys, Vidmantas Deveikis, Kęstutis Aleksandravičius. Ginčų netrūkdavo.

Meilė komandai, nors dėl atstumo gyvai stebiu jau toli gražu ne kiekvienas jos rungtynes, išliko iki šiandien. Galima sakyti, kad nuo mažens buvau „mėlynai-raudonas“, toks jau ir būsiu iki pat pabaigos.


Lygiai taip pat visuomet būsiu tik „žaliai-geltonas“, kai kalbama apie rinktinę, kurios žaidėjai Gintaras Staučė, Virgilijus Baltušnikas, Tomas Žiukas, Aurelijus Skarbalius, Valdas Ivanauskas buvo ne ką menkesnės žvaigždės mūsų vaikiškame horizonte.

Tad labai keistai skamba tiek draugų, tiek pašalinių kalbos, kai posakiai „mes laimėjome“ ar „mes prakišome“ yra taikomi ne kalbant apie vietos klubą, o apie kažkokią tolimą planetą kaip Madrido „Real“, Londono „Chelsea“, „Manchester United“, Turino „Juventus“.

Dar keisčiau skamba, kai žmogus prisistato esąs ne Lietuvos, o, tarkim, Anglijos rinktinės fanas. Taip, nespjaunu į užsienio futbolą ir neneigiu, kad lygis ten daug aukštesnis. Europos taurių turnyrai, kad ir kaip būtų gaila, tą lygių skirtumą puikiai pademonstravo. Vis dėlto užsienio futbolas tėra desertas ir man daug mieliau trinti nors ir ne tokią blizgančią, ne tokią patogią savo stadiono kėdę, o ne stebėti importinę prekę televizoriaus ekrane.

Aišku, tai nėra lengva. Neretai ima pyktis dėl prasto žaidimo, norisi verkti dėl apgailėtinos infrastruktūros, abejingo kai kurių komandų požiūrio į sirgalius, betvarkės federacijoje. Dažnai ima pyktis matant žaidėjus, kurie aikštėje vaikšto tarsi sanatorijoje. Kur jūsų ambicijos? Kur jūsų kaip sportininkų savigarba? Kartais imu manyti, kad tikrai patogiau būtų savais laikyti „Barcelona“, „Real“, „Manchester United“. Juk jie žaidžia puikų futbolą, turi daug pinigų ir įperka didžiausias žvaigždes, laimi daug titulų.

Lengviausia susitapatinti su stipriausiu, bandyti pasišildyti svetimoje šviesoje, kuri dažnai yra pirkta atsisakius bet kokių tradicijų ir pavertus klubą paprasčiausiu komerciniu projektu. Lengva pasakyti, kad štai sėdėsiu ir žiūrėsiu užsienio futbolą, o į savo gimtojo miesto stadioną, savos rinktinės stadioną sugrįšiu tik tada, kai ta komanda kažką pasieks.

Nė velnio! Tavęs, t.y. kiekvieno iš mūsų kaip tik reikia dabar, kai komanda bando kilti, kai žaidėjams reikia paspirties, nes rungtyniauti tuščiame stadione, kur tribūnose spengia tyla, yra menkas malonumas.

Jei Gilbertas Keithas Chestertonas rašė, kad Roma tapo didi tik dėl to, kad ją mylėjo žmonės, taip ir Lietuvos rinktinė gali tapti didi tik tuomet, kai ją mylės ir palaikys sirgaliai. Jei sugrįši į stadioną tik tada, kai komandą ims lydėti sėkmės, negalėsi vadintis sirgaliu.

Šis sindromas veikiau nusakomas anglišku terminu „gloryhunter“. Tikras sirgalius būna su komanda tiek sunkiais, tiek pakilimo laikais. Kiekvienas mūsų pirmiausia turime klausti, ką mes davėme rinktinei, o ne ką ji davė mums.

Jei atiduodame rinktinei visą savo palaikymą, tuomet įgyjame teisę ir reikalauti, kad žaidėjai aikštėje atiduotų visas savo jėgas. Tačiau ko galime reikalauti iš žaidėjų, jei patys tribūnose tik gliaudome saulėgrąžas, keikiame kiekvieną netikslų perdavimą ar skubinamės išsinešdinti iš stadiono, nors iki mačo pabaigos dar liko kelios minutės?

Aš čia pažiūrėsiu, o jūs ten aikštėje arkit, o jei ne, sumaišysiu jus su žemėmis. Visiškai priešingai būtų, jei nuo pirmo iki paskutinio švilpuko visą savo susikaupusią energiją išlietume palaikymu. Taip, ir tuomet negalėtume reikalauti, kad žaidėjai iššoktų aukščiau bambos, tačiau tikrai turėtume teisę reikalauti, kad, vilkėdami nacionalinės rinktinės marškinėlius, jie kovotų iš visos širdies.

Tad štai jums ir receptas stadionams užpildyti – racionali kainodara, aistruolių parama bet kokiomis aplinkybėmis, o ypač tada, kai komandai yra sunku, ir ekipos narių šimtaprocentinis atsidavimas tikslui.

Skamba gražiai ir gal net naiviai, bet nuo to tikėjimas, kad futbolas Lietuvoje vieną dieną tikrai atgims, nesumažėja. Ir to atgimimo pagrindinis variklis turi būti žmonės, kurie myli šią sporto šaką ir nepasitenkina vien televizijos transliacijomis, o nori gerą futbolą matyti ir savo mieste.

Didžiąją dalį vaikystės praleidau šalia Panevėžio „Aukštaitijos“ stadiono. Mums ta vieta buvo ypatinga, o tuomečiai „Ekrano“ žaidėjai Irmantas Stumbrys, Vytautas Apanavičius, Vaidotas Šlekys, Arvydas Skrupskis, Albertas Klimavičius buvo mūsų didžiausios žvaigždės.

toliau skaityti ir neverta. Ką gali protingo žmogus pasakyti, palaikantis Ekraną....

Idomu buvo paskaityt, gana protingai zmogus masto.

Didžiąją dalį vaikystės praleidau šalia Panevėžio „Aukštaitijos“ stadiono. Mums ta vieta buvo ypatinga, o tuomečiai „Ekrano“ žaidėjai Irmantas Stumbrys, Vytautas Apanavičius, Vaidotas Šlekys, Arvydas Skrupskis, Albertas Klimavičius buvo mūsų didžiausios žvaigždės.

toliau skaityti ir neverta. Ką gali protingo žmogus pasakyti, palaikantis Ekraną....

Saulėgrąžų gliaudymas ir spjaudymas šalia Panevėžio „Aukštaitijos“ stadiono yra neįkainojama patirtis.
Kiti vasaras praleisdavo pas močiutes kaimuose, pionierių stovyklose, o šitas kažkodėl trainiojosi apie stadioną. Niekas vidun neleisdavo ar kaip???