Rungtynės

Rungtynių startas žadėjo aktyvesnes rungtynes nei jos buvo įpusėjus. Cs. Laszlo auklėtiniai kūrybinių gebėjimų nepademonstravo ir per pirmąjį kėlinį į vartus smūgiavo tik kartą. Smūgis buvo galingas, tačiau R. Radavičiui nepavyko nuginkluoti vartininko. Lichtenšteino komanda neketino atsisakyti savo „žaidimo“ braižo ir ieškojo progos mirtinoms kontratakoms. Su kiekviena minute žaidimas lėtėjo, todėl varžovus panorę priversti po aikštę pavaikyti kamuolį lietuviai subaudavo 13 kartų.

Antrojo kėlinio starte Lichtenšteino futbolininkai parodė, kad nekeis futbolo suvokimo, tačiau Cs. Laszlo auklėtiniai šįkart buvo ryžtingesni ir 51 minutę E. Česnauskis jau bėgo savų sirgalių, kurie taip pat džiaugėsi įvarčiu, link. Išsiveržus į priekį Cs. Laszlo klaidos nedarė ir lietuvių žaidimo visų patraukdamas atgal negadino. To rezultatas – 75-ąją minutę įmuštas dar vienas įvartis. Sirgaliai dainavo ir šėlo, o jų link vėl bėgo E. Česnauskis.

Spalvotas sugrįžimas

Mariaus Stankevičiaus sugrįžimas į rinktinę pažymėtas geltonos spalvos kortele. Beveik 7 mėnesius dėl Achilo sausgyslės traumos nežaidusiam 31 gynėjui Cs. Laszlo suteikė nedidelį šansą – M. Stankevičiui buvo leista į aikštę išbėgti pirmąją pridėto laiko minutę. Nors daug laiko neturėjo, gynėjas spėjo užsidirbti kortelę.

SLOVAKIJA 2 - 1 LATVIJA
2014 m. Pasaulio čempionato atranka, 2012 10 12

Провальный дебют не позволил сборной Латвии добиться результата
http://rus.delfi.lv/news/sport/latvians ... d=42745632" onclick="window.open(this.href);return false;
rus.DELFI.lv | 12 октября 2012

Сегодня сборная Латвии по футболу провела третий матч в рамках отборочного цикла чемпионата мира-2014. Игра в Братиславе против Словакии завершилась для нее очередным поражением.

На этот матч латвийская команда прибыла без своего главного тренера Александра Старкова, восстанавливающегося сейчас дома после аппендицита. При этом стартовый состав гостей нисколько не удивил и просчитывался еще до игры. И началась она для сборной Латвии крайне неудачно.

Уже на 5-й минуте центральная ось обороны гостей проспала выход Вайса-младшего и Ванину пришлось останавливать форварда ценой нарушения правил. Пенальти четко реализовал лидер словаков Гамшек.

Прошло всего три минуты, неудачная скидка назад и Кляве пришлось нарушать ворота на входе в свою штрафную. Штрафной исполнял Гамшек, а Сапара удачно подправил траекторию мяча в ближний угол — 2:0.


Болельщики хозяев поля, коих собралось весьма немного — 5 тысяч, наверное, и не ожидали такого бурного начала от своих любимцев.

Вскоре первый опасный эпизод случился и у ворот Куцяка: Горкшу не хватило каких-то сантиметров чтобы переправит мяч в сетку. Через пару минут Цауня здорово прошел слева и выдал отличный пас одинокому Рудневу, но у того ”нога попала в колесо”.

Поняв, что шутить с латвийской командой не стоит, словаки снова прихватили инициативу и организовали момент для взятия ворот. На острие атаки был конечно Гамшик, но Ванин отразил удар.

На исходе получаса игры сборная Латвии наконец-то нанесла первый удар в створ ворот: Олег Лайзан прицельно метил в дальний угол — Куцяк перевел на угловой. На исходе тайма гости даже забили мяч, но судьи зафиксировали довольно спорный офсайд у Руднева. Об этом эпизоде тренерский штаб латвийской команды, наверное, вспоминал после игры часто…

Конечно, на поле доминировали словаки и продолжили это делать после перерыва. Где-то сборной Латвии откровенно везло, где-то выручал Ванин, но вот у самих гостей впереди мало что получалось.

Мало что изменили и две замены (вышли Гаурач и Ругинс). На 77-й минуте на поле появился лучший бомбардир в истории сборной Марис Верпаковскис и через семь минут заработал 11-метровый, который сам красивым ударом и реализовал. Это был 29-й гол Верпаковскиса за национальную команду.

Увы, большего в этом матче сборной Латвии сотворить не удалось и остается только жалеть за бездарно проведенное начало игры, да частично пенять на незасчитанный гол в конце первого тайма. В итоге, третьей поражение (1:2). Теперь команда уже во главе со Старковым попытается набрать первые очки дома во вторник против Лихтенштейна.

ЧМ-2014. Группа G:

Словакия — Латвия 2:1 (2:0)
Голы: Гамшик (5-пен.), Сапара (9) — Верпаковскис (85-пен.)

Словакия: Куцяк, Шкртел (Дюрица, 90), Пекарик, Салата, Брежнаник, Сапара, Гамшик, Печовски, Стох, Вайсс (Дюриш, 42), Бакош (Голошко, 61)

Латвия: Ванин, Горкш, Кряуклис, Клява, Иванов, Цауня (Верпаковскис, 77), А.Вишняков, О.Лайзан (Ругинс, 69), Фертов, Руднев, Лукьянов (Гаурач, 53)

Предупреждения: Брежнаник (57), Стох (65) — Ванин (5), Клява (8), Кряуклис (86), Гаурач (90+4)
Судья: Маккели (Голландия)

12 октября. Братислава. ”Пасьенки”. 4 012 зрителей.

Greece 0-0 Bosnia-Herzegovina: Woodwork denies Greece Group G lead
October 13, 2012 · http://www.footballhellas.com/2012/10/1 ... up-g-lead/" onclick="window.open(this.href);return false;


*Greece players reflect on game vs. Bosnia-Herzegovina
By Peter Katsiris

Greece were denied pole position in Group G after being held by Bosnia-Herzegovina 0-0 at the Giorgos Karaiskakis Stadium in Piraeus on Friday night. Two efforts that found the woodwork suggested Greece were better on the night, but the visiting Bosnians were denied a goal themselves thanks to some alert defending by Giannis Maniatis.

Both sides were coming off back-to-back wins to open their respective qualifying campaigns, with Bosnia’s scoring prowess the most impressive aspect through the first two rounds. But the fire power of Edin Dzeko and Vedad Ibisevic was kept at bay in the port city as Greece’s clinical defending kept Orestis Karnezis’ net clear of any fire for most of the evening.

The match started with Greece testing Bosnia’s nerve, a sharp counter-attack led by Giorgos Samaras ultimately found Theofanis Gekas staring down a gaping Bosnia net but the Levante man couldn’t do better than hit the post with his grounded effort.

Bosnia’s first chance of the match would come a few moments later as Sejad Salihovic looked to test Karnezis with a free-kick from some distance, but the Panathinaikos ‘keeper did well despite slightly fumbling the effort before keeping it in his grasp.

With both sides managing to limit most attacking endeavors, most forward rushes were either intercepted by a defender or a shot from distance. In Greece’s case it was a matter of the final ball lacking and ruining the hard-work of players like Kostas Fortounis.

For Bosnia, their attempts relied on an over-working midfield. On 24 minutes that hard-work nearly paid off as Bosnia attacked down the right flank before ultimately playing a cross to find Zvjezdan Misimovic at the far post. The Dynamo Moscow midfielder fired a volleyed effort on target, but Maniatis managed to deny the Bosnian a breakthrough tally with a header off the goal-line. Moments later Bosnia returned with another chance, this time the ball falling for Dzeko who could only fire his grounded effort into the waiting arms of Karnezis.

At the other end Greece were beginning to rely on Bosnia errors for their own benefit, they received one just before the interval as Vassilis Torosidis ultimately collected a loose ball inside the Bosnia box before firing an effort off the crossbar of Asmir Begovic’s goal.

Senad Lulic would have the last chance of the first half, the Bosnian forcing a double-save from Karnezis as a grounded effort nearly caused problems for the Greece ‘keeper. With the woodwork doing its part to deny Greece, the match remained scoreless at the interval — although just barely.

The second frame didn’t prove to be as lively as both managers struggling to get the better of a pure tactical battle. Fernando Santos’ introduction of Dimitris Salpingidis in attacked spurred one chance for Greece, but the PAOK superstar would have likely wanted a do-over as he had his mini-break opportunity saved by Begovic.

Aside from a few counter-attacks from the Bosnians, the Greek defense was left unbothered for most of the night although the Greek bench would have been concerned when Stelios Malezas was stretchered off shortly after the hour mark. The Fortuna Dusseldorf defender had given a solid performance on night that saw him fill in for the ill Kyriakos Papadopoulos. Giorgos Karagounis replaced Malezas as Santos looked to change tactics, a move that would help Karagounis earn his 121st cap for Greece — making the Fulham player the most-capped Greek international ever.

Despite being the difference for Greece the last time he wore a Greece shirt against Russia at UEFA EURO 2012, there was no magic from Karagounis on this night. A poorly taken free-kick and a couple harmless corners wrapped up what turned to be a historic night for Karagounis, yet not for the Greek National Team as the side failed to take an early lead in the Group G standings.

The visitors appeared to be quite happy with the result at full-time, Safet Susic’s men remaining in contention for that automatic qualifying berth. Bosnia lead the way in a three-way tie for first place in Group G, while Slovakia — 2-0 winners over Latvia — and of course Greece, wrap-up the runaway trio.

Greece travel to Bratislava for a date with Slovakia on Tuesday, Bosnia will welcome Lithuania to Zenica on the same day.

Greece 0 - 0 Bosnia Herzegovina

Greece (Fernando Santos): Karnezis, Torosidis, Papastathopoulos, Malezas (67′ Karagounis), Spyropoulos, Maniatis (80′ Mitroglou), Katsouranis, Tziolis, Fortounis, Gekas (57′ Salpingidis), Samaras

Bosnia-Herzegovina (Safet Susic): Begovic, Mujdza, Vranjec, Spahic, Lulic (75′ Stevanovic), Salihovic, Zahirovic, Medunjanin (75′ Ibricic), Misimovic, Ibisevic, Dzeko

Bookings:
Samaras (17′), Dzeko (22′), Vranjes (74′), Fortounis (81′)

Referee: Antonio Damato (Italy)

Venue: Giorgos Karaiskakis Stadium, Piraeus, Greece

Artimiausios varžybos: spalio 16 dieną

Dienstag – 16. Oktober 2012

Lettland – Liechtenstein
Bosnien-Herzegowina – Litauen
Slowakei – Griechenland

LATVIJA vs. nevykėliai iš Vaducijaus
BOSNIJA vs. LIETUVA
SLOVAKIJA vs. GRAIKIJA
_________________________
http://wm2014brasilien.net/qualifikatio ... ppe-g.html" onclick="window.open(this.href);return false;

Latviai galės kankintis su tais negabiais, netalentingais nykštukais. Po LT jiems turėtų būti lengviau sulaužyti tuos smirdžius, nemokančius žaisti futbolo.
Rumunas pažadėjo pergalę prieš bosnius, tai jau laukiame...
Slovakai ir graikai... kažkas praras taškus.

Grčka vs. Bosna i Hercegovina sudėtys:

http://www.nfsbih.ba/nsbih/vijest.php?id=110" onclick="window.open(this.href);return false;

Rinktinei Bosnijoje ir Hercegovinoje nepadės S.Mikoliūnas ir E.Česnauskis
http://www.lff.lt/lt/article/rinktinei_ ... cesnauskis" onclick="window.open(this.href);return false;

Bosnijoje ir Hercegovinoje Lietuvos nacionalinė futbolo rinktinė turės verstis be dviejų svarbių futbolininkų - paskutinių rungtynių herojaus Edgaro Česnauskio ir kito komandos senbuvio Sauliaus Mikoliūno.

Futbolo.TV video reportažas

http://www.futbolo.tv/video/110-lff-vid ... smikoliuno" onclick="window.open(this.href);return false;

Abu rinktinės saugai dvikovoje su Lichtenšteinu gavo antrąsias geltonas korteles šiame arankos cikle ir vienerias rungtynes turės praleisti.

Po penktadienio rungtynių rinktinė pernakvojo Lichtenšteine ir autobusu grįžo į ankstesnę stovyklą Bad Viorishofene. Ten su komanda atsisveikino ir į savo klubus išvyko E.Česnauskis bei S.Mikoliūnas.

„Labai gaila, nes Saulius labai gerai sužaidė krašto gynėjo pozicijoje - tiek gindamasis, tiek atakuodamas, o Edgaras įmušė du svarbius įvarčius. Dabar treneriams bus galvos skausmas, kuo juos pakeisti", - kalbėjo rinktinės gynėjas Marius Žaliūkas.

„Atsiranda galimybės kitiems žaidėjams atstovauti už savo šalį. Į rinktinę buvo pakviesti 23 žaidėjai, todėl turime po du į kiekvieną poziciją", - teigė rinktinės trenerio asistentas Vitalijus Stankevičius.

Šeštadienį vakare rinktinė jau treniravosi Bad Viorishofene. Startinėje sudėtyje žaidę futbolininkai lengvai pasimankštino, o likę futbolininkai parungtyniavo mažame plote ir daug smūgiavo į vartus. Treniruotėje nebuvo tik Deivido Česnauskio ir Deivido Šembero, kurie pasiliko išsigydyti smulkias traumas.

Sekmadienį po pietų komanda išskris į Sarajevą, kur rengsis Zenicos mieste antradenį vyksiančioms 2014 m. FIFA Pasaulio čempionato atrankos rungtynėms su Bosnija ir Hercegovina.

Rinktinės praradimų sąrašą papildė D.Česnauskis
http://penalty.lt/rinktines-praradimu-s ... esnauskis/" onclick="window.open(this.href);return false;

Lietuvos nacionalinė futbolo rinktinės trenerių prieš rungtynes su Bosnija ir Hercegovina laukia galvosūkis. Pirmadienį komanda atsisveikino su dar vienu krašto saugu – namo išvyko traumuotas Deividas Česnauskis.

Retina traumos ir ligos

Dėl rungtynėse Lichtenšteine gautų antrų geltonų kortelių dvikovą su bosniais turės praleisti saugai Saulius Mikoliūnas ir Edgaras Česnauskis.

Pirmadienį su komanda atsisveikino ir pastarojo brolis Deividas Česnauskis. Rinktinės senbuviui po susitikimo Vaduce paūmėjo kojos skausmai, todėl futbolininkas išleistas gydytis namo.

„Tai dideli nuostoliai Lietuvos rinktinei, nes praradome žaidėjus kurie gali pakeisti rungtynių eigą”, – pripažino komandos senbuvis Marius Stankevičius.

Saugų gretas taip pat susilpnino ligos. Saugui Karoliui Chvedukui pakilo temperatūra, tad futbolininkas nevyko į treniruotę rungtynių išvakarėse ir dvikovai su bosniais nebus pasiruošęs šimtu procentų. Sunegalavęs buvo ir gynėjas Vytautas Andriuškevičius.

Susidomėjimas – didžiulis

Rinktinė į Bosniją ir Hercegoviną atvyko sekmadienio vakare. Po skrydžio iš Memingeno oro uosto (Bavarijos regione, Vokietijoje) į sostinę Sarajevą komanda autobusu pasiekė ketvirtąjį pagal dydį miestą Zenicą, kur vyks rungtynės.
Zenicoje lietuviai iš karto pamatė koks čia susidomėjimas futbolu – atvykusią rinktinę prie viešbučio pasitiko keli fotografai.

Žiniasklaidos atstovų buvo ir kitą dieną vykusioje spaudos konferencijoje. Dienraštis „Oslobodenje” pirmąjį puslapį skyrė būtent Bosnijos ir Hercegovinos futbolo rinktinės aktualijoms.

Dar prieš atvykdama Lietuvos rinktinė žinojo, jog teks žaisti pilname stadione. Bilietai į rungtynes išparduoti dar praėjusią savaitę.

Karų padariniai jaučiami ir futbole

Nors aplinka svečioje šalyje lietuviams nepaliko gero įspūdžio, vyresni rinktinės administracijos nariai prisimena, jog per pirmąjį Lietuvos futbolininkų vizitą Bosnijoje ir Hercegovinoje 1999 metais vaizdas buvo žymiai liūdnesnis. Po 1992-1996 metų šalį nusiaubusio karo dar buvo nemažai griuvėsių, ypač sostinėje Sarajeve, kuris nukentėjo daugiausiai.

Rimtesni nesutarimai tarp tautų tarsi jau praeityje, tačiau šiol šalis praktiškai padalinta į du autonominius vienetus (neskaitant nedidelio Brčko regiono) – Bosnijos ir Hercegovinos federaciją bei Serbų respubliką, kuri sudaro beveik pusę valstybės.

Panašus susiskaldymas ir futbole, kur serbų dalis turi savo futbolo federaciją. Iki 2002 m. ji netgi organizavo nepriklausomą futbolo čempionatą, bet vėliau sutiko prisijungti prie bendros sistemos.

Tik pernai Bosnijos ir Hercegovinos futbolo federacija po FIFA suspendavimo paskyrė vieną prezidentą vietoje iki tol buvusių trijų, kurie atstovavo skirtingas šalies etnines grupes – bosnius, serbus ir kroatus.

Su Bosnijos ir Hercegovinos dalies pasididžiavimu – nacionaline futbolo rinktine – Lietuvos futbolininkai susitiks antradienį, nuo 21 valandos Lietuvos laiku. Rungtynes tiesiogiai transliuos „Lietuvos ryto” televizija.

LFF informacija

Bosnijos ir Hercegovinos futbolas – trijų tautų vienybės šauklys
http://penalty.lt/bosnijos-ir-hercegovi ... u-sauklys/" onclick="window.open(this.href);return false;


Lietuvos nacionalinė futbolo rinktinė šiandien Zenicos mieste susigrums su Bosnijos ir Hercegovinos nacionaline ekipa. Komandos tarpusavyje du kartus jau buvo susitikusios daugiau nei prieš dešimtmetį, o dar porą kartų jėgas pasitikrino 2005 metais.

Marijus RIMAS

Jei ankstesnėse rinktinių akistatose akivaizdaus favorito nebuvo, dabar tokiu tapo Bosnija ir Hercegovina. Šios šalies futbolas progresuoja sparčiau, o nacionalinė komanda buvo labai arti patekimo į 2010 metų pasaulio ir 2012 metų Europos čempionatus. Ganėtinai aukštas šios karo išvargintos šalies futbolo lygis nėra netikėtumas. Sporto karaliaus istorija Bosnijoje ir Hercegovinoje yra turtingesnė nei Lietuvoje. Jei mūsų flagmanas Vilniaus “Žalgiris” gali pasigirti SSRS čempionato bronzos medaliais ar triumfu universiadoje, tai keletas bosnių ekipų pasiekė rimtesnių aukštumų. 1967 ir 1985 metais Jugoslavijos čempionatuose triumfavo FK “Sarajevo”, o 1972 metais ir “Sarajevo Željezničar”. Be to, ta pati komanda 1984/85 metų sezone nukeliavo net iki UEFA taurės pusfinalio.

Tačiau pastaruoju metu Lietuvos ir šios dienos jos varžovų futbolas susidūrė su panašiomis problemomis. Mūsų šalyje valstybinėms institucijoms susidomėjus futbolo valdymo skaidrumu buvo pradėta garsiai kalbėti apie galimas FIFA ir UEFA sankcijas. Vos prieš metus tokių sankcijų Bosnija ir Hercegovina jau sulaukė ir iš jų dar pilnai neišsivadavo. Šios šalies futbolo valdymas ir jo problemos ilgą laiką buvo neatsiejami nuo politinių procesų. Byrant Jugoslavijai Bosnija ir Hercegovina paskelbė nepriklausomybę, tačiau bėda ta, kad joje susimaišę gyveno serbai, kroatai ir bosniakai. Ilgą laikotrapį šios tautos sugyveno palyginti draugiškai, bet vienu metu jų tikslai tapo skirtingi, trijų tautų atstovai tapo priešais ir kilo pilietinis karas. Jam pasibaigus šalis gyvena pagal “Daytono sutarties” sąlygas, o ją pakaitomis valdo musulmonai bosniakai, Bosnijos serbai bei Bosnijos kroatai. Vienintelis valdytojas ar prezidentas čia neįsivaizduojamas jokioje srityje. Štai Bosnijos serbų lyderis Miloradas Dodikas kartą net pareiškė, kad jis yra prieš bet kokį vieną prezidentą, net jei jis valdytų bitininkų draugiją. Toks pakaitinis valdymas ilgainiui tapo norma ir šalies futbole, o FIFA bei UEFA tai toleravo. Tačiau tokiomis keistomis sąlygomis dirbusiai futbolo valdžiai sportas rūpėjo daug mažiau nei jo teikiama asmeninė finansinė nauda. Tą puikiai suprato ir taikstytis su betvarke nenorėjo nei futbolininkai, nei fanai. Pastarieji dažnai protestuodavo, boikotuodavo rungtynes ar jų metu surengdavo parodomąsias protesto akcijas. Nuošalyje nelikę geriausi žaidėjai vietos laikraštyję buvo išplatinę pranešimą apie atsisakymą atstovauti rinktinei. Šios akcijos pasiekė tikslą – du futbolo funkcionieriai neteko laisvės, o neapsikentusios betvarkės UEFA bei FIFA liepė išsikuopti kieme. Federacijai taip ir nepriderinus savo įstatų prie pasaulio ir Europos standartų, 2011 metais sekė dviejų mėnesių diskvalifikacija. Susigriebusi Bosnija ir Hercegovina futbole atsisakė trijų tautų atstovų valdžios rotacijos, o federacijos suspendavimas buvo pakeistas kitkuo – dabar šalies futbolą valdo FIFA paskirtas normalizavimo komitetas, dirbsiantis iki šių metų pabaigos.

Pilietinis karas Bosnijoje ir Hercegovinoje po savęs paliko ne tik neįprastą visuomeninio gyvenimo sričių valdymą, bet ir etninių grupių susiskaldymą. Jos tarpusavyje jau nekariauja, tačiau viena kitos atžvilgiu dar nėra itin draugiškai nusiteikusios. Nacionalinė futbolo rinktinė pastaraisiais metais demonstruoja gerus rezultatus, o tai puikiai pasitarnauja šalies suvienijimui. Nepaisant to, arčiau tiesos yra mintis, kad šis susivienijimas dažnai tetrunka kiek daugiau nei 90 minučių. Po to vietiniai serbai ar kroatai serga už savo istorinių valstybių futbolininkus. Čia verta vėl prisiminti tą patį M.Dodiką, viešai pareiškusį, kad už Bosniją ir Hercegoviną sirgs nebent tada, kai jos varžove bus Turkija. Akivaizdu ir tai, kad tikrasis futbolo rinktinės fanas dažniausiai yra bosniakas, o kitų identifikavimasis su ja yra ganėtinai komplikuotas. Be to, net Bosnijoje ir Hercegovinoje gimę kai kurie garsūs žaidėjai šiuo metu atstovauja kitoms valstybėms. Dortmundo “Borussia” gynėjas Nevenas Subotičius gina Serbijos garbę, o Anglijos klubus į Maskvos “Lokomotiv” pakeitęs Vedranas Čorluka – kroatijos. Tačiau tokie atvejai vis labiau tampa išimtimi, nes stipri Bosnijos ir Hercegovinos rinktinė daugelį skatina rinktis šios šalies futbolo pilietybę. Skamba gal kiek patetiškai, bet kol kas būtent futbolo rinktinė šioje Balkanų valstybėje atlieka nors ir nelabai didelį, bet pakankamai reikšmingą trijų tautų vienytojos vaidmenį.

Šveicaras – aistringas Lietuvos rinktinės fanas

http://futbolo.tv/video/110-lff-video/n ... ines-fanas" onclick="window.open(this.href);return false;

Keista, o aš SUISSE rinktinę palaikau.