Pritarti galima dėl to, kad klubų skaičius sumažėjęs - ne tik aukščiausioje lygoje, bet aplamai. 1990 metais per abi aukščiausias Lietuvos lygas vien Vilnius turėjo 11 komandų, Baltijos lygoje žaidė dar dvi, o antroje lygoje buvo net atskiras Vilniaus divizionas su 23 komandomis iš sostinės.. Bet ir situacijos devyniasdešimtaisiais bei šiandien yra labai skirtingos. Tada iš inercijos dar buvo daug fabrikų, įmonių ir kitų institucijų išlaikomų komandų. Žaidėjų mėgėjų ar kiek aukštesnio meistriškumo, kurie sudarė didžiąją dalį tų komandų, skaičius po SSSR subyrėjimo dar buvo labai didelis. Mažėjant įmonių skaičiui šalyje, mažėja ir jų išlaikomų komandų skaičius. Taip pat mažėjant sportuojančių žmonių šalyje, mažėja ir aukštesnio meistriškumo lietuvių sportininkų skaičius komandose. Norint kompensuoti šį trūkumą, tenka atsivežti legionierių iš užsienio. Priklausomai nuo finansinės ir teisinės situacijos šalyje, tų legionierių meistriškumas irgi atitinkamas. Bet ar legionierių kiekį galima suplakti su komandų skaičiumi ir klubinio futbolo lygiu? Tai tiesiog nekorektiškai pateiktas teiginys. Teisingiau būtų klausti ar 90-siais klubinio futbolo lygis buvo aukštesnis, nei dabar?

Pritarti galima dėl to, kad klubų skaičius sumažėjęs - ne tik aukščiausioje lygoje, bet aplamai. 1990 metais per abi aukščiausias Lietuvos lygas vien Vilnius turėjo 11 komandų, Baltijos lygoje žaidė dar dvi, o antroje lygoje buvo net atskiras Vilniaus divizionas su 23 komandomis iš sostinės.. Bet ir situacijos devyniasdešimtaisiais bei šiandien yra labai skirtingos. Tada iš inercijos dar buvo daug fabrikų, įmonių ir kitų institucijų išlaikomų komandų. Žaidėjų mėgėjų ar kiek aukštesnio meistriškumo, kurie sudarė didžiąją dalį tų komandų, skaičius po SSSR subyrėjimo dar buvo labai didelis. Mažėjant įmonių skaičiui šalyje, mažėja ir jų išlaikomų komandų skaičius. Taip pat mažėjant sportuojančių žmonių šalyje, mažėja ir aukštesnio meistriškumo lietuvių sportininkų skaičius komandose. Norint kompensuoti šį trūkumą, tenka atsivežti legionierių iš užsienio. Priklausomai nuo finansinės ir teisinės situacijos šalyje, tų legionierių meistriškumas irgi atitinkamas. Bet ar legionierių kiekį galima suplakti su komandų skaičiumi ir klubinio futbolo lygiu? Tai tiesiog nekorektiškai pateiktas teiginys. Teisingiau būtų klausti ar 90-siais klubinio futbolo lygis buvo aukštesnis, nei dabar?

klubų lygis tai tikrai nebuvo, nebent trumpam iš inercijos kol per tą chaosą visi bent kiek geresni neišsilakstė

realiai ten ir klubo nebuvo. komandos, kurias surinkdavo pries pat sezona. ir bet kada sezono metu galejo tu komandu nelikti.

Gaila, kad neįmanoma padaryti sparingų kokios nors 2019 m. kapelos ir tų laikų (1990, 1991-94 m.). Būtų įdomu.
Simuliatorius netinka, o realiai sužaisti rungtynių neįmonama. Lieka tik svajoti ir dūsauti, kaip gerai buvo tais laikais. (Kuo netikiu.)

Gaila, kad neįmanoma padaryti sparingų kokios nors 2019 m. kapelos ir tų laikų (1990, 1991-94 m.). Būtų įdomu.
Simuliatorius netinka, o realiai sužaisti rungtynių neįmonama. Lieka tik svajoti ir dūsauti, kaip gerai buvo tais laikais. (Kuo netikiu.)

- Žinoma, galima pasakoti, kaip 90-aisiais žaidėjai gražiai pasavosi, greitai bėgiojo, stipriai spyrė ar daug įvarčių mušė. Bet iš tikro tai nieko nesako. Ir žiūrovų skaičius beveik nieko nesako apie klubų ar čempionatų lygį. Mano manymu yra vienintelis lakmuso popierėlis - rungtynės Europos taurėse. Ir ne vienetiniai sėkmingi kažkurio vieno klubo pasirodymai, o bendras visų dalyvaujančių klubų kelių metų vidurkis. Skaičiuokite.

tokie geri žaidėjai buvo, kad tik vienas į bundeslygą išvažiavo, o visi kiti po žemesnes komandas prasitryne. ir tik veliau jauna karta išvažiavo kas į vakarus, kas į rytus ir ten jau geresnių rezultatų pasiekė.
tų senų sovietikų pasiklausius tai atrodo, kad už Žalgirį jau žaidei tai aukščiausias lygis, praktiškai dabartinis Realas, Liverpoolis. tik kažkaip Eurotaurėse gaudavo nuo vidutinių komandų.

http://www.fkzalgiris.lt/naujienos/n755 ... 2lPUQ4VJs4

Šiame etape A lygos klubų licencijos suteiktos šiems klubams: „Žalgiris“, „Panevėžys“, „Sūduva“, „Trakai“.

Licencijos šiame etape nebuvo išduotos šiems klubams: „Kauno Žalgiris“, „Stumbras“ ir „Palanga“. Visi šie klubai iki LFF Apeliacinio licencijavimo komiteto posėdžio, kuris įvyks vasario 7 d., turi papildomai patikslinti ir pagrįsti jaunimo ugdymo kriterijų įgyvendinimą.

Paraiškas siekti A lygos licencijos dar buvo pateikę klubai „Atlantas“, „Dainava“ ir „Jonava“, tačiau šie klubai reikalingos dokumentacijos įvertinimui nepateikė.

Galutinis A lygos licencijos gavėjų sąrašas paaiškės po LFF Apeliacinio licencijavimo komiteto sprendimo vasario 7 d.

lff.lt inf.

Na jeigu dar kažkokių minimalių iliuzijų dėl Atlanto ar dėl 8 komandų ir buvo, tai dabar jų nebeliko, nebent kažkokį darinį svečių teisėmis lff paims