Centrinis miesto stadionas. Būti ar nebūti natūraliai dangai?
https://www.alytausnaujienos.lt/centrin ... iai-dangai

Alytaus futbolo bendruomenėje jaučiamas renesanso dvelksmas: aktyviai diskutuojama apie tai, ant kokios stadiono dangos artimiausią dešimtmetį Dzūkijos sostinėje žais dabartinė reprezentacinė miesto komanda.

Centrinis stadionas – kaip futbolo altorius, čia ne vieta dirbtinei dangai

Manoma, kad priimant istorinius sprendimus, miesto vadovams ir futbolo bendruomenei svarbiausia išgirsti ir tų žmonių balsą, kurie savo prakaitu ir pergalėmis kūrė Alytaus futbolo istoriją bei geriausiai žino kiekvieną aikštės kvadrato svarbą. Alytaus futbolo veteranus, legendinės „Dainavos“ vyrus paprašėme pakalbėti apie tai, kokią dangą jie norėtų matyti istoriniame mūsų miesto stadione.

Dzūkijos sostinėje jis treniravo net tris futbolo komandas – „Poringę“, „Snaigę“ ir „Dainavą“ ir visose jose žaidė tik vietiniai futbolininkai. Ir visas jas šalyje garsios futbolo dinastijos tęsėjas alytiškis Rimvydas Kochanauskas sugebėjo atvesti į stipriausią šalies A lygą. Alytaus futbolo metraščiuose iki šiol gyvas neįtikėtinas paradoksas: charizmatiškajam treneriui pasitraukus iš postų, visos trys komandos iškrito iš elitinio diviziono.

Rimvydas Kochanauskas, žaidęs, o vėliau ir treniravęs dainaviečius, šiandien neslepia apmaudo dėl Alytaus miesto savivaldybės vadovų planų pagrindiniame miesto stadione pakloti dirbtinę dangą ir atvirai rėžia:
„Priimant tokius sprendimus, apie sportininkų sveikatą visiškai negalvojama. Pirmiausia paprieštarausiu išgirstoms kalboms apie Alytaus valdžios atstovų teiginį, kad dirbtinė veja reikalauja mažiau priežiūros, manau, kad rūpestingai prižiūrėti reikia tiek natūralią, tiek dirbtinę dangą. Kineziterapeutai atvirai sako: kol bus dirbtinių dangų, tol jiems darbo bus per akis, nes žaidžiant ant jų, traumų tikimybė dramatiškai išauga.“ Trenerio įsitikinimu, tik patys niekada futbolo nežaidę žmonės gali balsuoti už dirbtinę dangą reprezentacinėje miesto aikštėje.

R. Kochanauskas neabejoja, kad išgirdęs apie tokius ketinimus prestižiniame miesto stadione, grabe apsiverstų legendinis auksinės Alytaus „Dainavos“ treneris Jonas Kubilevičius. Šis stadionas, įsikūręs unikalioje, istorinėje miesto vietoje tarp pušynų, yra tikras Alytaus pasididžiavimas – ne viena Lietuvos komanda alytiškiams pavydi tokios nuostabios erdvės. Sunku net įsivaizduoti, kad tokioje išskirtinėje gamtos apsuptyje natūralią veją galėtų pakeisti dirbtinė danga, kuri kokios geros kokybės bebūtų, turi chemijos kvapą. Tokios dangos tik atsarginis variantas.

R. Kochanauskas primena ir savo tėvo, vienos seniausių šalyje futbolo komandos „Sveikata“ (įkurta 1919 m) žaidėjo šviesios atminties Vytauto Kochanausko žodžius, kad stadionas yra kaip bažnyčios altorius, kurį reikia gerbti ir tausoti, ir į kurį užeiti gali tik kunigas. Tai reiškia, kad centriniame miesto stadione turėtų žaisti tik jo pagrindinė komanda, o ne bet kas panorėjęs.

„Reikia gerbti žaidžiančius ir miesto vardą garsinančius sportininkus. Turime mieste vieną gerą sporto objektą ir tą patį norima sudrapalioti, leidžiant jame treniruotis visiems iš eilės“, – piktinasi futbolo specialistas. Jo pastebėjimu, dabar susidaro vaizdas, kad kas tik netingi, tas eina į stadioną žaisti.

Pasak trenerio, šiandien dirbančio Vilniuje su olimpiniu rezervu, kuriame yra ir Alytaus krašto sportininkų, jei Alytaus valdžia iš tiesų nori padėti miesto futbolui ir suteikti galimybių futbolininkams treniruotis ilgiau geresnėse sąlygose, jo supratimu, sprendimas yra visai kitas – mieste būtina pastatyti uždarą maniežą:
„Aš gerbiu komandos vardą, palaikau žaidėjus. Ir jei miesto meras Nerijus Cesiulis su sava komanda palaikys futbolininkus, suteiks jiems geresnes sąlygas ruoštis varžyboms, negadins unikalaus istorinio miesto stadiono, palaikysiu jį ir dar paagituosiu kitus artėjančiuose rinkimuose“, – taip pokalbį baigė R. Kochanauskas vyresniųjų alytiškių prisimenamas kaip buvęs legendinis Alytaus „Dainavos“ puolėjas, vėliau tapęs charizmatišku strategu, palikusiu neištrinamą pėdsaką miesto sporto istorijoje.

Natūralios aikštės dangos neatstos jokia sintetika

Istorinis „Dainavos“ pasiekimas buvo paženklintas 1975 metų gegužę. Tos kartos žaidėjai prisimena, kad fizinis spurdumas buvo stiprinamas ne tik aikštynuose, bet ir pušynų takeliuose. Kalbinti anuometiniai profesionalai sako, kad tikra, natūrali žolė turi savo ypatingą kvapą ir sielą, kurios neįmanoma pakeisti jokia sintetika.

Visą straipsnį rasite naujausiame „Alytaus naujienų“ numeryje.