Respublik
Pranešimai: 5016
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Amžiną atilsį

2020 Gru 11 00:30

December 4
https://www.facebook.com/fkekranas/post ... 6120987152

Liūdna žinia pasidalino Veisiejų „Dainavos“ futbolo komandos vadovas Zenonas Sabaliauskas, pranešęs apie buvusio ekraniečio Fulgento Bižio netektį.

Eidamas 72-uosius metus F. Bižys Utenoje pralaimėjo sunkią kovą su liga.

Puolėjo pozicijoje žaidęs F. Bižys „Ekranui“ atstovavo 1972-1975 m., o 1973 m. jis tapo ne tik geriausiu „Ekrano" futbolininku, bet ir geriausiu miesto sportininku.

Tai žmogus, kuris nepraėjęs jokios futbolo mokyklos, tiesiog savo talentu ir begaliniu noru žaisti futbolą sugebėjo pasiekti didelių sportinių aukštumų. Dar būdamas moksleivis, tapo vienu Veisiejų „Dainavos“ lyderių. Išvykęs iš gimtųjų Veisiejų, niekada nepamiršo, iš kur pradėjo didįjį futbolininko kelią. Dažnai grįždavo į gimtinę, sužaisdavo „Dainavos“ gretose draugiškose rungtynėse.

2005 metais, minint Veisiejų futbolo 70-metį, Veisiejuose buvo surengtas Fulgento Bižio taurės turnyras, kuriose dalyvavo Marijampolės „Sūduva“, Vilniaus „Vėtra“, Panevėžio „Ekranas“ ir Alytaus „Alytis“. Apie savo futbolininko karjerą ir asmeninį gyvenimą pats Fulgentas kalbėjo taip:

„Gimiau 1949 m. rugpjūčio 12 dieną Veisiejų apylinkės Radvilonių kaime. Mokyklą baigiau Veisiejuose 1967 m. ir įstojau į tuometinį Kauno politechnikos institutą. Mokykloje aktyviai sportavau. Traukė visos sporto šakos, tačiau futbolas buvo pirmoje vietoje. Kamuolys vienas, o mūsų dešimtys. Bet kažkaip visiems užteko. Labai anksti pradėjau žaisti Veisiejų „Dainavos“ komandoje. Ir ne tik už jaunius, bet ir suaugusius.

Studijas KPI pasirinkau todėl, kad instituto komanda „Politechnika“ žaidė Lietuvos aukščiausioje lygoje. Greitai įsitvirtinau pagrindinėje sudėtyje ir tapau vienu pagrindinių komandos žaidėjų. Puikiai prisimenu, kad rungtynes stebėdavo pilnas stadionas, tad rungtyniauti buvo labai smagu.

Baigęs studijas, pasirinkau Panevėžio „Ekrano“ komandą. Labai gerai įsiliejau į kolektyvą. Man tiko šios komandos žaidimo stilius. Žaidžiau puolėju ir į varžovų vartus mušdavau daug įvarčių. Mano žaidimas buvo vertinamas labai gerai. 1973 metais mane netgi išrinko geriausiu metų Panevėžio sportininku.

1972 metais sukūriau šeimą. 1974 metais mano žaidimu susidomėjo meistrų komandos – Klaipėdos „Atlanto“ atstovai ir pakvietė rungtyniauti aukštesniame lygyje – SSSR II lygos čempionate. Mano šeimai iš karto skyrė butą Klaipėdoje. Vis dėlto į Klaipėdą neišvykome. Žmonai visiškai netiko darbo pasiūlymas, o Panevėžyje jai darbas buvo labai tinkamas. Nesusiklostė ir mano noras rungtyniauti Vilniaus „Žalgiryje“, nors taip pat buvau kviečiams. Tais metais gimė sūnus, Panevėžyje gavome butą, kas tuo laikotarpiu buvo labai svarbu. Vilniuje gi buto niekas nesiūlė.

Tačiau legendinio „Žalgirio“ gretose parungtyniauti teko. 1975 metais „Žalgirio“ sudėtyje rungtyniavau Ašchabade pereinamajame turnyre į SSSR I-ąją lygą. Taip pat žalgiriečių gretose sužaidžiau tada svarbų mačą prieš Libano rinktinę. Ir vis dėlto vėl grįžau į Panevėžį.

Tačiau Utenos „Utenio“ pasiūlymui neatsispyriau. Buvau jaunas, ieškojau iššūkių. O Utena būtent tuo ir paviliojo. „Utenyje“ buvo sudarytos puikios sąlygos ir dirbti, ir žaisti, ir gyventi. Tapau ir žaidžiančiu komandos treneriu, ir administratoriumi. Iš II lygos nukeliavome iki aukščiausios. Mano iniciatyva Utenoje buvo pastatytas naujas stadionas. Žaisti ir man, ir komandai sekėsi. 1984 metais laimėjome žiemos – tradicinį „Snaigės“ turnyrą, kuris būdavo tarsi savotiškas Lietuvos komandų žiemos čempionatas.

Aš žaidžiau rezultatyviai, kartą netgi laimėjau rezultatyviausio čempionato žaidėjo prizą. Per savo futbolininko karjerą aukščiausioje Lietuvos čempionato lygoje sužaidžiau per 300 rungtynių ir pelniau 111 įvarčių.

Futbolas išmokė nugalėti, o gyvenime tai labai svarbu. Visada aikštėje atiduodavau visas jėgas. Mano kredo: „Gyvenime gali išduoti žmona, bičiuliai, bet futbolas – niekada...“.

Nors sportinių aukštumų Fulgentas pasiekė žaisdamas toli nuo gimtųjų Veisiejų, savo tėviškės niekada nepamiršo. Atvykdamas į Dzūkiją visada domėjosi gimtojo miesto futbolo reikalais. Buvo labai paprastas, draugiškas, visada geros nuotaikos.

Liūdėdami dėl netekties, tačiau visada su pasididžiavimu prisimindami šį puikų žmogų ir sportininką, reiškiame nuoširdžią užuojautą velionio žmonai Daliai, sūnums, artimiesiems, Panevėžio ir Utenos futbolo bendruomenėms.

Už informaciją dėkingi ilgamečiam Veisiejų „Dainavos“ futbolo komandos vadovui Zenonui Sabaliauskui.

Respublik
Pranešimai: 5016
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: Amžiną atilsį

2020 Gru 11 00:31

Kybartų „Sveikata“
https://www.facebook.com/fksveikata.lt/ ... 7425222987

Netekome vieno iš Kybartų „Sveikatos" simbolių - ilgus metus komandos vartus ir miesto garbę gynusio Algio Civinsko...

Algis gimė 1940 metais, vaistininko šeimoje. Kartu su šeimos nariais neišvengė tremtinio dalies - iš Sibiro į gimtinę sugrįžo 1959 metais. Grįžęs iš karto prisijungė prie „Sveikatos" ir, žaisdamas vartininko pozicijoje, atstovavo komandai 15 sezonų. Komandos draugų buvo vertinamas už pasiaukojamą žaidimą, drąsą, tiesų ir tvirta charakterį. Baigęs žaidėjo karjerą ilgus metus teisėjavo įvairaus lygio Lietuvos pirmenybėse, nepraleisdavo progos stebėti mūsų komandos pasirodymų stadionuose.

Algiui niekada netrūkdavo iškalbos, o sportu ir, ypač futbolu, jis gyvai domėjosi visą savo gyvenimą. Jis nevengdavo padėti jaunesniems kolegoms, o jei reikia - ir pasakyti tinkamų pastabų, duoti vertingų patarimų.

Algį prisiminsime kaip tikrą „Sveikatos" patriotą, žmogų, iš kurio reikia pasimokyti meilės ir pagarbos savo klubui ir savo šaliai.

Ilsėkis ramybėje, „Sveikatos" vartininke!
Nuoširdžiai užjaučiame Algio artimuosius ....

https://youtu.be/20-XTK1JXAU

Respublik
Pranešimai: 5016
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: Amžiną atilsį

2021 Sau 23 00:51

Užuojauta dėl Jono Sakalausko netekties
http://saff.lt/index.php?pg=naujienos&nid=1715

Šiaulių futbolo bendruomenę pasiekė liūdna žinia - netekome ilgamečio futbolo entuziasto Jono Sakalausko.

Jonas Sakalauskas gimė 1948 m., o futbolą žaisti pradėjo pas trenerį Pijų Paukštį, vėliau žaidė „Statybininko" antrojoje komandoje, o neilgai trukus jau rungtyniavo ir pagrindinėje ekipos sudėtyje bei 1966-aisiais, būdamas 18-os, su šia komanda tapo respublikos čempionato antrosios vietos laimėtoju.

Išvykęs studijuoti į Kauną su Kūno kultūros instituto „Atletu" ne tik tapo Lietuvos čempionu (1970 m.), bet ir pateko į 33 geriausių respublikos futbolininkų sąrašą - buvo geriausias savo pozicijos (dešinio krašto gynėjo) žaidėjas.

Grįžęs į Šiaulius, tęsė karjerą „Statybininke", su kuriuo 1971 m. laimėjo Pabaltijo pirmenybes. Kurį laiką (kartu su Kornelijumi Skeiviu) trenerio pareigose pavadavo ir ilgametį „Statybininko" trenerį Romualdą Urniką.

Po 15-os metų (nuo 1962-ųjų) futbolui skirtų metų Jonas Sakalauskas savo sportinę karjerą tęsė žolės riedulyje. Buvo antrasis „Tauro" moterų komandos treneris ir varžybų teisėjas. 1984-12-29 jam suteiktas LTSR Nusipelniusio trenerio vardas.

Šiaulių apskrities futbolo federacija reiškia nuoširdžią užuojautą Jono Sakalausko artimiesiems.


Respublik
Pranešimai: 5016
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: Amžiną atilsį

2021 Kov 24 18:18

Ilgamečio „Žalgirio“ stadiono direktoriaus Jono Grigo didelėje ir jautrioje širdyje nebuvo vietos sau
https://www.sportas.info/kuluaruose/ilg ... ietos-sau/

Respublik
Pranešimai: 5016
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: Amžiną atilsį

2021 Rgp 03 14:58

IN MEMORIAM...
https://www.plunge.lt/go.php/lit/In-memoriam

Ateina tokia diena, kai sustojame prie kapo duobės... Siaučiant vasarvidžio žiedams, mus paliko viena ryškiausių rajono sporto asmenybių, savo entuziazmu, profesionalumu ir paprasta žmogiška šiluma pritraukęs, auklėjęs ir mokęs siekti sporto aukštumų, Plungės garbės pilietis Antanas Jadziauskas.

Antanas Jadziauskas gimė 1931 m. sausio 2 d. Plungėje, ūkininkų šeimoje. Dar mokydamasis Plungės gimnazijoje, įsitraukė į aktyvią sportinę veiklą: žaidė tinklinį, krepšinį, futbolą, atstovavo gimnazijos krepšinio komandai. 1949 m. baigęs gimnaziją, pasirinko studijas Kūno kultūros institute. Studijuodamas žaidė futbolo komandoje „Raudonasis spalis“, paskutiniuosius dvejus metus – „Inkare“. Baigęs studijas, grįžo į tėviškę, nes savo gyvenimo neplanavo susieti su profesionaliu sportu.

Yra žmonių, panašių į ąžuolus: tvirtų savo gyvenimo nuostatomis, galingų savo mąstymu ir jautria – lyg vaiko – širdimi, savo šaknimis giliai ir ištikimai įaugusių į gimtąją žemę. Toks jis buvo... Nuo 1953 metų A. Jadziauskas – Plungės „Spartako“ (1953-1954), „Linų audinių“ (1955-1960) futbolo komandų vartininkas. Vėliau – „Linų audinių“, o nuo 1979 m. – „Kooperatininko“ komandų vyr. treneris.

A. Jadziauskas – vienas Plungės sporto mokyklos įkūrėjų ir pirmasis jos direktorius, mokyklai vadovavęs 1964-1972 metais. A. Jadziauskas 47-erius metus dirbo kūno kultūros mokytoju Plungės 1-ojoje vidurinėje mokykloje, buvusiame Plungės statybos technikume, nuo 1981 m. iki 2000 m. – „Ryto“ vidurinėje mokykloje. Jo treniruojama „Linų audinių“ futbolo komanda 1956 m. tapo Lietuvos čempione. Šio pasiekimo iki šiol nepakartojo nė viena Plungės komanda.

Įvertinus nuopelnus sportui A. Jadziauskas buvo apdovanotas Sporto garbės komandoro ženklu – trečiuoju pagal svarbą Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamento apdovanojimu.

Šiandien – skaudi netektis mūsų rajono žmonėms. Skaus­mas, ku­ris smo­gė tie­siai į veidą jo auklėtiniams – tai ne­tek­ties skaus­mas... Jo širdies šilumos užteko visiems, nes jis darė kilnius darbus ir išliko kukliu, jautriu bei paprastu žmogumi. Kaip mažai gerumo parodome gyviesiems... Šią skaudžią minutę mintimis vis dar grįžtame į mokyklų sporto sales, stadionus, aikštynus, tikėdamiesi lyg pro vasaros rūką išvysti trenerio, mokytojo veidą. Deja, iš aikštynų šįkart eisime į kapus.

Labai pasigesime šio puikaus, šilto ir profesionalaus žmogaus. Dėl skaudžios netekties gilią užuojautą reiškiame šeimai bei visiems artimiesiems.

Respublik
Pranešimai: 5016
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: Amžiną atilsį

2021 Rgp 12 03:00

Islandijoje užgeso buvusio Lietuvos futbolo jaunimo rinktinių žaidėjo gyvybė
https://kauno.diena.lt/naujienos/sporta ... be-1038121

Lietuvos futbolo bendruomenę sukrėtė skaudi žinia. Islandijoje užgeso buvusio Panevėžio „Ekrano“ komandos ir Lietuvos futbolo jaunimo rinktinių žaidėjo Džiugo Petrausko gyvybė. Futbolininkui buvo tik 27-eri metai.

Apie tai savo feisbuko paskyroje pranešė „Ekrano“ klubas.

„Labai, labai liūdna žinia. Pirmadienį Islandijoje užgeso buvusio ekraniečio, Lietuvos futbolo jaunimo rinktinių žaidėjo Džiugo Petrausko gyvybė. Ilsėkis ramybėje, Džiugai, liksi amžiams komandos draugų ir visos FKE bendruomenės širdyse“, - rašoma klubo paskyroje.

Norintys sunkią netekties valandą padėti Džiugo artimiesiems, galite tą padaryti pavedimu Džiugo seseriai Agnei: Agnė Petrauskaitė LT72 3250 0201 5990 9965 Paskirtis: Parama

D. Petrauskas yra sužaidęs 8 rungtynes U-18 ir U-19 Lietuvos jaunių rinktinėse. Per savo futbolininko karjerą jis yra žaidęs „Ekrano“, „Panevėžio“, „Kupiškio“ komandose.

Respublik
Pranešimai: 5016
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: Amžiną atilsį

2021 Rgp 19 17:30

A Lithuanian footballer committed suicide in Húsavík
https://www.dv.is/frettir/2021/08/18/li ... i-husavik/

On the eve of Monday, August 9, Dziugas Petrauskas, a 27-year-old former footballer from Lithuania, was found dead near Húsavík. He had moved to Iceland earlier this year after getting a job at the PCC Silicon Factory in Bakki.

Coverage of the sports media Sportas.lt says that Petrauskas has fallen to his death from cliffs near Húsavík and that the police are investigating the case. According to DV sources, Petrauskas is believed to have committed suicide.

Grįžti į