Kovoje dėl pirmos vietos, likome treti
2014/10/13
http://www.fskanyksciai.lt/?p=1612" onclick="window.open(this.href);return false;
Paskutiniame Aukštaitijos 2014 pirmenybių ture žaidėme namuose prieš gerai pažystamus Rokiškio FK. Mus tenkino tik pergalė, o lygiosios tolygu pralošimui. Rokiškėnai irgi atvyko trijų taškų, nes turbūt nesitikėjo, kad Rėkliai pralaimės Kupiškyje. Svečiai susirinko kaip į tikrą finalą; žaidėjų būta daug, sirgalių irgi nestigo. Mes sprendėm kiek kitokius rebusus, nes traumuotų žaidėjų sąrašas prieš dvikovą nesumažėjo, o atakų lyderis Marius, pasidaręs priverstinę išeiginę, grėbė gausiai užderėjusius geltonus rudeninius lapus.
Varžybų eiga nieko blogo nežadėjo. Mes buvome aktyvesni puolant, jie buvo drausmingi ir kovingi ginantis. Pirmąjame kėlinyje tolimu balioniniu smūgiu galėjo pasižymėti Gelminas, tačiau kamuolys nors ir skriejo link devinkės, vartininkas spėjo į tai sureaguoti. Aurimas pirmoje rungtynių pusėje darbo beveik neturėjo. Antras kėlinys prasidėjo panašiu scenariumi. Įsiminė Tomuko smūgis, dar keli bandymai, kurių metu kamuolys skriejo šalia virpsto. Galima drąsiai sakyti, kad iki lemtingos 63 minutės, mažai kas galėjo patikėti, jog rungtynių eiga pakryps taip drąstiškai ir nemaloniai. O viskas prasidėjo nuo nekalto smūgio mūsų baudos aikštelės link. Kamuolys prasprūdo pro kelis žaidėjus, pakeliui spėjo pakeisti trajektoriją, atsimušęs į žaidėjų kojas, grumstus, nelygumus, kol galų gale svečių puolėjas, įnirtingai bėgęs į priekį, atsidūrė akistatoje vienas prieš vieną su Aurimu. Situaciją bandęs taisyti Matas, neleistinai sustabdė įsibrovėlį. Teisėjas iš Vilniaus Artjom Gutovskij nedvejodamas skyrė 11 metrų baudinį ir raudoną kortelę prasižengusiam gynėjui. Aurimas bandė spėti, bet šoko į priešingą pusę. Likę dešimtyje atsilikinėjome 0:1. Neatrodė, jog viskas prarasta, tačiau šioje situacijoje, žaidžiant mažumoje, privalėjome mušti du įvarčius. Privalėjome apnuoginti savo gynybą ir eiti „vabank“. Mūsų rizika vos nepasiteisino vienoje iš atakų, tačiau Ryčio smugiuotas kamuolys pabučiavo vartų virpstą, lyg sakydamas, jog šiandien, vyrai, ne jūsų diena. Likus žaisti 15 minučių, varžovų saugas gavo antrą geltoną kortelę ir buvo priverstas palikti aikštę. Supratome, jog tai didelės naudos nesuteiks, nes rokiškėnai užsicementavo gynybą, priekyje pasikliaudami pavieniais greitais išpuoliais. Ši strategija, kaip dažnai tokiais atvejais buna, jiems davė dividentų. Likus žaisti dvi oficialaus laiko minutes, jų žaidėjas pabėgęs nuo aukštai žaidusių gynėjų, kalė lemiamą įvartį, po kurio jau nebeliko laiko ir jėgų atsakyti trimis.
Dėkui vyrams už kovą, ačiū atėjusiems palaikyti, komplimentai ir sveikinimai patyrusiai Rokiškio FK ekipai su istorine pergale Anykščiuose. Sužaidę 14 rungtynių jie pralaimėjo tik vieną kartą, mes net tris (du kartus būtent prieš rokiškėnus). Tai bene geriausiai atspindi mūsų šansus ir galimybes kovoje dėl pirmos vietos. Trečia vieta irgi nėra blogai, bet galėjo būti ir geriau. Kaltinti galime tik patys save. Smagu tik tai, kad komanda yra jauna, 99% anykštietiška ir jai dar viskas priešakyje.
Ateinantį šeštadienį mūsų laukia paskutinė išvyka į Panevėžį, kur grumsimės taurės turnyre. Dalyvaus visos 8 UAFA ir PAFF pirmenybių dalyvės. Bus žaidžiama vieno minuso principu.