Čia seni straipsniai iš metų pradžios, bet nebuvo kelta, nebepamenu ar rašyta. Ir labiausia įdomu ką jau Sausį LFF kalbėjo.
Kolegijos posėdyje – apie svarią paramą krepšinio ir futbolo komandoms
https://tzinios.lt/kolegijos-posedyje-a ... komandoms/
Antanas Nekrašius
2021-01-19
Praėjusį antradienį Telšių rajono savivaldybės tarybos Kolegijos nariai panarino galvas ties dviejų sporto klubų – Telšių krepšinio komandos „Telšiai“ ir futbolo komandos „Džiugas“ – prašymais skirti finansavimą. Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL) žaidžiantys krepšininkai politikų prašo šiemet skirti 130 tūkst. Eur, o kelialapio į aukščiausiąją šalies futbolo – A – lygą siekiantys „Džiugo“ klubo žaidėjai – 140 tūkst. Eur.
M. Armalis: „Jeigu nežengsime žingsnio profesionalumo link – paminsime savo, kaip sporto organizacijos, ambicijas“
Pasibaigus aistringoms diskusijoms dėl prašymo finansuoti krepšinio klubą, eilė atėjo futbolininkams. Viešoji įstaiga „Telšių futbolo ateitis“ Savivaldybės paprašė skirti „Džiugo“ komandai 140 tūkst. Eur.
„Antrus metus iš eilės mūsų reprezentacinė futbolo komanda „Džiugas“ pagal sportinį principą iškovojo teisę dalyvauti aukščiausiojoje šalies (A) lygoje, kurioje Telšiai paskutinį kartą dalyvavo daugiau nei prieš 20 metų, – rašoma „Telšių futbolo ateities“ prašyme. – A lygoje vykdoma plėtra, dalyvaus 10 komandų. Išanalizavę visus privalumus ir trūkumus, manome, kad esame pasirengę, o atsižvelgdami į gerbėjų, komandos bei personalo lūkesčius – privalome antrą kartą nepraleisti galimybės. Priešingu atveju būtų pamintos sporto organizacijos ambicijos siekti aukščiausių tikslų ir vaikų ugdymo srityje, kas kelia riziką netekti daugelio personalo dėl motyvacijos stokos, todėl prašome Telšių rajono savivaldybės kiek įmanoma visokeriopos pagalbos.“
Tam, kad „Džiugas“ galėtų dalyvauti Lietuvos futbolo aukščiausiojoje lygoje, būtina, jog komandos metinį biudžetą sudarytų 300 tūkst. Eur. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog komanda kyla iš žemesnės į aukštesnę lygą, taikomos tam tikros išimtys: licencija gali būti suteikta ir turint mažesnį biudžetą.
Planuojamą futbolo klubo „Džiugas“ biudžetą sudaro 269 tūkst. Eur. Iš jų Savivaldybės parama – 140 tūkst. Eur, rėmėjų lėšos – 60 tūkst. Eur, investuotojų lėšos (naujų „Telšių futbolo ateities“ dalininkų) – 40 tūkst. Eur, bilietų ir atributikos pardavimas – 6 tūkst. Eur, Lietuvos futbolo federacijos (LFF) fondo lėšos – 20 tūkst. Eur bei 3 tūkst. Eur – projekto „#visuosžemaitėjasklubs“ lėšos.
„2014 m. kurdamas viešąją įstaigą „Telšių futbolo ateitis“ buvau užsibrėžęs tikslą 2020 m. su komanda patekti į Lietuvos futbolo aukščiausiąją lygą, t. y. iš žemiausio III diviziono į aukščiausią. Tai skambėjo kaip utopija, ir daug kas juokėsi, – Kolegijos nariams pasakojo „Telšių futbolo ateities“ direktorius Martynas Armalis. – Jau pernai buvome patekę į A lygą, tačiau nerinkome reikalaujamo biudžeto, tad atsisakėme. Šiemet, kad ir kaip viskas pasisuks, būčiau blogas vadovas, jeigu ir vėl atsisakytume dalyvauti. Jeigu antrus metus iš eilės nežengsime to žingsnio profesionalumo link – paminsime savo, kaip sporto organizacijos, ambicijas.“
Anot M. Armalio, šiandien LFF atlieka „Džiugo“ licencijavimą. Komitetai dėl licencijų suteikimo spręs vasario mėnesį. „Mes puikiai suprantame, kokia sunki šiandien rajone situacija. Iš Savivaldybės prašome 140 tūkst. Eur. Antra tiek planuojame surinkti patys, – teigė „Telšių futbolo ateities“ vadovas. – Tai minimalus biudžetas, su kuriuo komanda galėtų sudaryti konkurenciją rungtyniaudama A lygoje. Šiandien aš nebebijau ir utopinių svajonių patekti į UEFA (Europos futbolo federacijų asociacija). Pavyzdys – Gargždų komanda, kuri pernai pradėjusi kovą A lygoje iškovojo aukštą vietą ir pateko į UEFA.“
Kolegijos posėdyje dalyvavęs LFF prezidentas Tomas Danilevičius teigė, jog šie metai LFF ypatingi, nes A lyga sugrįžta su dešimčia klubų (pernai lygoje varžėsi 6 klubai). „Jeigu kalbėsime apie lygos matomumą – rungtynės transliuojamos per „Delfi TV“, „Youtube“ kanalus. Pasiekiamumas – nuo 27 000 iki 50 000 žiūrovų, – pasakojo T. Danilevičius. – Šiemet deramės su TV3 grupe. Greičiausiai pagrindiniai mačai bus transliuojami ir per nacionalinę televiziją.“
Anot svečio, LFF yra vienintelė šalyje federacija, kuri investuoja į klubus. Kiekvienas lygoje žaidžiantis klubas gaus tam tikrą pajamų dalį – apie 20 tūkst. Eur. Taip pat federacija sumoka A lygos teisėjavimo kaštus (dešimčiai klubų apie 240 tūkst. Eur per metus), todėl nė vienam iš klubų nereikės sumokėti iš savo kišenės po 24 tūkst. Eur.
„Pasvajokime kartu apie tai, kad Telšių klubui pasisektų, kaip pernai Gargždams, ir užimtų tam tikrą vietą A lygoje. Klubas finansuotųsi, nes vien tik už dalyvavimą pirmame UEFA etape gautų 200 tūkst. Eur, – teigė T. Danilevičius. – Taip pat UEFA kiekvienais metais skiria solidarumo lėšų – apie 0,5 mln. Eur. Pavyzdžiui, pernai A lygoje žaidę 6 klubai pasidalijo po 80 tūkst. Eur. Taigi žaisti A lygoje – ne tik išlaidos, bet ir didesnės pajamos.“
„Klausimas merui: ar mes turime finansinių galimybių prisidėti prie komandos? Jeigu mes jų turime, tada svarstome. Nuo to ir pradėkime, o ne apgaudinėkime sportininkus“, – K. Gusarovo klausė Kolegijos narys A. Bacevičius.
Rajono vadovas trumpai atsakė, kad apie galimybes sprendžia visi Tarybos nariai. Meras negali priimti vienašališko sprendimo. „Galiu A. Bacevičiui atsakyti apie galimybes: jų yra, bet jos labai ribotos, – teigė K. Trečiokas. – Tačiau šiandien išklausius viso „Telšių futbolo ateities“ direktoriaus M. Armalio entuziazmo kažkaip sutvirtėjo noras ieškoti tų galimybių. Matosi įdirbis, kad žmogus supranta, ką daro. Tačiau sumos yra didelės ir sunku abiem rankom pritarti (skirti finansavimą, – red.).“
Kiti Kolegijos nariai pritarė K. Trečioko nuomonei, jog reikia ieškoti galimybės finansuoti Telšių futbolo komandą. Tačiau prie klausimo svarstymo grįš tik tada, kai bus parengta mero pasiūlyta sporto klubų finansavimo tvarka bei aiškiai sudėlioti 2021 m. rajono biudžeto prioritetai.
Posėdžio pabaigoje žodžio paprašęs Telšių rajono savivaldybės tarybos narys Rimantas Adomaitis pasiūlė surinkti sportui remti papildomas lėšas didinant mokesčius: „Mes, Tarybos nariai, nustatome turto, žemės, nekilnojamojo turto mokesčius, kurie šiuo metu regione nėra patys didžiausi. Norėdami visada galime padidinti, tarkime, 1/10 mokesčius ir surinktas lėšas skirti remti komandas. Tai būtų toks solidarus visų rajono gyventojų prisidėjimas prie sporto šakų paramos.“
Telšių „Telšiai“ prašo 130 000 Eur
Praėjusių metų pabaigoje į Telšių rajono savivaldybės tarybos narius kreipėsi viešosios įstaigos „Telšių krepšinio centras“ direktorius Vidas Kolesinskis su prašymu iš Savivaldybės biudžeto skirti finansinę paramą sporto veiklai vystyti.
Esą šiame 2020–2021 m. sezone komandai keliamas tikslas – sugrįžti į finalinį ketvertą ir kovoti dėl prizinių vietų bei čempionų vardo. Anot V. Kolesinskio, prasidėjusiame 2020–2021 m. NKL čempionate dalyvaujančios komandos „Telšiai“ išlaidos sieks ne mažiau kaip 160 tūkst. Eur. Preliminariai planuojama, kad dalyvaujant 2021–2022 m. NKL organizuojamame čempionate komandos biudžetas bus apie 164 tūkst. Eur. Dėl žaidėjų ir trenerių atlyginimo kilimo, komandos išlaikymo ir administravimo išlaidų didėjimo 2022–2023 m. komandos biudžetas sieks apie 180 tūkst. Eur, o 2023–2024 m. – apie 198 tūkst. Eur.
– Atsižvelgdami į susiklosčiusią situaciją ir esant nepakankamam privataus verslo rėmėjų skaičiui, prašome 2021 m. vyrų krepšinio komandai „Telšiai“ skirti ne mažesnę kaip 130 tūkst. Eur finansinę paramą sporto veiklai vystyti, tuo prisidedant prie Telšių regiono krepšinio lygio kėlimo. Tikimės, kad Telšių rajono savivaldybės parama komandai 2022 m. bus ne mažesnė kaip 150 tūkst. Eur, o 2023 m. – 168 tūkst. Eur.“
„Telšių krepšinio centras“ pateikė ir preliminarų 2021–2022 m. NKL čempionate komandos „Telšiai“ biudžetą, kurį sudaro 164 tūkst. Eur. Iš jų: 120 tūkst. Eur – sportininkų ir trenerių atlyginimams (8 mėnesių laikotarpiui – 12 sportininkų, 3 treneriai), 12 960 Eur – sportininkų ir trenerių apgyvendinimo išlaidoms, 8 tūkst. Eur – NKL čempionato starto mokestis, 6 tūkst. Eur – transporto paslaugoms, 3 750 Eur – žaidėjų agentų paslaugoms, 3 750 Eur – sportinei aprangai, 2 100 Eur – sekretoriato atlyginimams, 1 560 Eur – profesionaliai sportinei avalynei, 1 350 Eur – apsaugos tarnybos paslaugoms, 1 000 Eur – medicinos paslaugoms, 1 000 Eur – sporto įrangai, 800 Eur – informacijos sklaidos išlaidoms, 520 Eur – administracinėms išlaidoms, 500 Eur – maisto papildams, 360 Eur – mineraliniam vandeniui, 350 Eur – sportininkų registracijos ir licencijavimo išlaidoms apmokėti.
Pasiūlė parengti tvarką
Svarstant komandos „Telšiai“ prašymą Telšių rajono savivaldybės tarybos Kolegijos posėdyje Tarybos narys Mantas Serva pasidomėjo, kiek „Telšių krepšinio centras“ surenka pajamų parduodamas bilietus į rungtynes. Anot viešosios įstaigos direktoriaus V. Kolesinskio, praėjusį sezoną buvo surinkta apie 15 tūkst. Eur. Esą už bilietus gaunamos pajamos, augant komandos pasiekimams ir populiarumui, didėjo. Buvo atvejų, kai rungtynių atėję stebėti žiūrovai netilpo arenos salėje. „Šį sezoną žaidžiame be žiūrovų. Dėl to ir dėl pandemijos nuo mūsų nusisuko didieji rėmėjai. Netekome apie 40 tūkst. Eur rėmėjų lėšų, – pasakojo V. Kolesinskis. – Mano įmonė taip pat sunkiai vykdo finansinę veiklą. Sudėtinga komandą išlaikyti…“
Šiuos „Telšių krepšinio centro“ direktoriaus žodžius lydėjo Kolegijos nario Algirdo Bacevičiaus komentaras: „Tai privati V. Kolesinskio komanda (Telšių „Telšiai“, – red.) – mes nesame nei jos dalininkai, nei steigėjai, o tik rėmėjai. Per tiek metų šiai komandai skyrėme šimtus tūkstančių eurų siekiančią paramą, sales ir jiems vis tiek trūksta… Kodėl nenorite patys išsilaikyti savo komandos (kreipėsi į V. Kolesinskį, – red.)? Mes nesame jums skolingi, vaikų sporto nevykdote! Jus paremti rajono biudžeto lėšomis reikštų iš kažko tuos pinigus atimti. Kitos sporto šakos kapeikas gauna. Kuo jie blogesni už jus? Savivaldybė neprivalo išlaikyti turtingo verslininko klubo“, – piktinosi Tarybos narys ir baksnojo pirštu, jog pats V. Kolesinskis savo komandai skyrė vos 12 tūkst. Eur, o Savivaldybė pernai – 80 tūkst. Eur.
„Milijoninės pajamos – tai ne pelnas. Ir kokie ten milijonai… – į politiko pasisakymą sureagavo „Telšių krepšinio centro“ direktorius. – Jeigu neduodat pinigų – aš traukiuosi iš to reikalo. Lyg tai būtų mano klubas, lyg tai man jo labai reikia. Galiu klubą jums (A. Bacevičiui, – red.) užrašyti – tik išlaikykit jį! Esu telšiškis ir atstovauju Telšiams. O jūs šaipotės iš manęs…“
Raminti aistras ėmėsi Kolegijos narys Algirdas Žebrauskas. Esą nereikia teisti žmogaus už tai, kad jis sugeba vystyti verslą. Anot politiko, Telšių „Telšiai“ rajonui yra milžiniška reklama: auga komanda – auga ir Telšių vardas. „Negalima visko matuoti pinigais“, – pabrėžė A. Žebrauskas.
Telšių rajono savivaldybės tarybos Kolegijos nario Algirdo Tarvainio nuomone, negalima sakyti, jog krepšinio komanda Žemaitijos sostinei yra nereikalinga. Tačiau reikia atsižvelgti ir į šalį bei rajoną sukausčiusį sunkmetį. Esą pirmiausia biudžeto lėšas būtina nukreipti pandemijos sukeltoms problemoms spręsti. Todėl politikas siūlė krepšinio komandai skirti ne prašomus 130 tūkst. Eur, o palikti praėjusių metų finansavimo dydį – 80 tūkst. Eur.
Kolegijos narys Kęstutis Trečiokas pasiūlė abiejų klubų – tiek krepšinio komandos „Telšiai“, tiek futbolo komandos „Džiugas“ – finansavimo klausimus spręsti svarstant 2021 m. rajono biudžetą. Esą abi komandos Telšiams yra reikalingos, tačiau pirmiausia reikia nusistatyti prioritetus ir atsižvelgti į tai, kiek lėšų liks išsprendus esmines rajono problemas. „Krepšinis ir futbolas, aišku, yra religijos. Bet kitos sporto šakos irgi svarbios. Pavyzdžiui, šachmatai, nes protelį lavina. Ko mums dažnai trūksta“, – apie sporto finansavimą kalbėjo K. Trečiokas.
Tarybos narys Mantas Serva teigė, jog su savo dukros, kuri yra Žemaitės gimnazijos prezidentė, pagalba atliko jaunimo apklausą. „Įdomu buvo, kaip gimnazistai vertina krepšinio klubo perspektyvas. Tai atsakymas buvo paprastas: „Jeigu uždarysite krepšinį, tai ką išvis vakarais reikės veikti?“ – kalbėjo Kolegijos narys. – Tai ir jaunimo užimtumo klausimas.“
„Visą krepšinį jūs suplakėte į krūvą. Kalbama apie vieno privataus klubo finansavimą! Kada mes taip kovojome dėl lėšų skyrimo krepšinio aikštelių remontui rajono gyvenvietėse? Žarėnai, Nevarėnai, Pavandenė, Rainiai ir t. t. Kiek raštų prirašiau prašydamas skirti pinigų aikštelėms tvarkyti – jums buvo nusispjauti. Ar tai jau nebe krepšinis? – pasipiktino Tarybos narys A. Bacevičius. – Aš myliu sportą ir palaikau visas komandas, bet mes negalime jų remti kitų sporto šakų sąskaita. Šaškės, šachmatininkai, atletai – kas jie tokie? Nereikšmingi? Jie ne sportininkai? Pasižiūrėkite, sunkiaatlečiai susivirinę visokius vamzdžius, smagračius kilnoja. Treneris Zigmontas Šimkus laksto po Savivaldybę prašydamas patalpų ir niekaip jų negauna. Kuo vieni sportininkai geresni už kitus? <…> Mes dalijame žmonių pinigus – ir tų, kurie mėgsta krepšinį, ir tų, kurie mėgsta slides, ir tų, kurie nieko nemėgsta.“
Atsižvelgdamas į Kolegijos narių pastabas Telšių rajono savivaldybės meras Kęstutis Gusarovas pasiūlė mintį parengti bendrą sporto klubų finansavimo tvarką, kurioje, atsižvelgiant į tai, kokioje lygoje rungtyniauja klubas, būtų užbrėžtos skiriamų sumų „lubos“. Esą tvarką ir klausimą dėl klubų finansavimo svarstyti kartu su 2021 m. rajono biudžetu. Kolegijos nariai šiai idėjai pritarė.
Tikiuosi, kad Bonifacijaus atostogų marijampoliečiai neturės šios dienos rungtynėse.