http://www.atlantas.lt/naujienos/?nid=645&rid=9" onclick="window.open(this.href);return false;
2012-06-09
Vėl laikas vyrų aistrai
Palengva šylantis oras, atostogų nuojauta ir Europos futbolo čempionatas atneša optimistines nuotaikas futbolo aistruolių tarpe. Minios sirgalių deja nebetraukia į Klaipėdos "Atlanto" stadioną, tačiau tokiuose Lietuvos miesteliuose, kaip Gargžda
Palengva šylantis oras, atostogų nuojauta ir Europos futbolo čempionatas atneša optimistines nuotaikas futbolo aistruolių tarpe. Minios sirgalių deja nebetraukia į Klaipėdos "Atlanto" stadioną, tačiau tokiuose Lietuvos miesteliuose, kaip Gargždai ar Pakruojis, futbolas tampa vis svarbesne miestelio gyvenimo dalimi.
Politinės aistros, kylančios dėl Europos futbolo čempionato Ukrainoje ir Lenkijoje, lenkų pasieniečių atnaujinta kontrolė pasienyje bijantis agresyvių sirgalių, subruzdimas apie totalizatorių punktus vėl įrodo, kad futbolas pasaulyje yra žaidimas numeris vienas.
Tačiau tas žaidimas numeris vienas nuo nepriklausomybės paskelbimo Lietuvoje laikų neišbrenda iš nuolatinės krizės. Žemės ūkis atsigavo, baldų ir maisto pramonė bei Lietuvos vežėjai užkariavo Europą, krepšininkai yra pasaulio komandų elite, rankininkai veržiasi į Europos komandų elitą (liko tik rungtynės su Lenkija), tik futbolas lieka duobėje.
2012 m. Lietuvos futbolo federacijos vadovų rinkimai atrodo kaip farsas. Nacionalinio stadiono griaučiai Vilniuje kontrastuoja su lankytojų apgultu "Akropoliu", nors turėtų būti atvirkščiai. Byrantis Kauno Dariaus ir Girėno stadionas nebeatitinka europinių kriterijų. Klaipėdoje per dešimtmetį išnyko du stadionai, kadangi žemė, ant kurios jie stovėjo, buvo priskirta uosto rezervinei teritorijai ir tapo krovos kompanijų ir terminalų "grobiu". Uostas miestui ar miestas uostui?
Centrinis "Atlanto" stadionas, matęs tūkstantines sirgalių minias, vegetuoja apsuptas sėkmingai pelnus didinančių uosto krovos kompanijų, kurių skleidžiami kvapai ir kietosios dalelės sportininkų organizmo būklės nepagerina. Pats Klaipėdos "Atlantas" užtikrintai velkasi Lietuvos futbolo čempionato pabaigoje, o namų rungtynes pradėjo Gargžduose stebint kelioms dešimtims žiūrovų.
Klaipėda įveikė "Ajax"
Tuo metu prieš Antrąjį pasaulinį karą į Klaipėdos kareivinių kiemą stebėti vietos komandų rungtynių susirinkdavo iki 500 žiūrovų.
Iki Antrojo pasaulinio karo Klaipėdos futbolo komandos Lietuvoje diktavo madas 1925 m. už Bomelsvitės rajono pastatytame stadione. Klaipėdos komanda "K.S.S" 1926 m. sudaryta iš Klaipėdos įgulos ir sporto sąjungos "Šarūnas" žaidėjų ne tik tapdavo Lietuvos čempionais, bet ir sugebėdavo įveikti Estijos ir Latvijos čempionus - Talino "Estonia" ir Rygos "Olimpija".
1938 m. stebint gausių žiūrovų būriui, Kauno stadione Klaipėdos futbolo rinktinė, sudaryta iš "K.S.S" ir Klaipėdos "Šarūno" žaidėjų 4:1 įveikė Amsterdamo "Ajax" klubą. Kai kas gali pasakyti, kad "Ajax" tada buvo ne tas futbolo pasaulio grandas, kokiu yra dabar, tačiau 1938 m. jis buvo Olandijos vicečempionas, o 1931, 1932, 1934, 1937 ir 1939 m. buvo sėkmingiausia prieškario Olandijos komanda.
Šlovingieji "Atlanto" laikai
1945 m. Klaipėdoje buvo suburta "Audros" komanda, kuri dalyvavo miesto čempionate. Komanda keitė pavadinimus - "Švyturys", "Žalgiris", "Trinyčiai", "Baltija", kol 1962 m. ją, pasivadinusią "Granitu", pradėjo remti Klaipėdos statybos trestas.
Sovietų Sąjungoje sportas nebuvo laikomas profesionaliu užsiėmimu, tad žaidėjai spardė kamuolį, bet tuo pačiu metu buvo "įdarbinti" šaltkalviais, tekintojais, mūrinininkais. Po poros metų "Granitas", palaikomas daugiatūkstantinės minios Klaipėdoje čempionato "B" klasėje užėmė pirmą vietą, o žaidėjai gavo SSRS sporto meistrų vardus. 1970 m. komandą pradėjo remti Žvejybos laivynas ir prasidėjo šlovingieji "Atlanto" laikai antroje SSRS futbolo lygoje.
Nuo 1970 m. šešis sezonus Sovietų Sąjungos antrojoje lygoje vienoje grupėje rungtyniavo dvi Lietuvos komandos - Klaipėdos "Atlantas" ir Vilniaus "Žalgiris", o 1974 m. "Atlantas" net aplenkė vilniečius, bet geriausi komandos žaidėjai tokie kaip Eugenijus Raibovas ar Šendelis Giršovičius nuolat buvo priverstinai kviečiami į Vilniaus "Žalgirio" klubą.
Tai laikais buvo rekonstruotas stadionas, o "Atlanto" komandai buvo pastatytas viešbutis.
Rungtynės Klaipėdos miesto stadione sutraukdavo tūkstančius žmonių. Pilni autobusai iš Gargždų, Šilutės, Palangos traukdavo Sportininkų gatve į stadioną, kuris talpindavo dvylika tūkstančių žmonių. Ir dažnai būdavo apypilnis. Stadiono prieigose šnerves kuteno šašlyko kvapas, ilgose eilėse sirgaliai stumdėsi prie bilietų, vaikai susijaudinę laukdavo autobuso su žaidėjais, vyrai gerdavo alų ar apšilimui tribūnose per rankas perleisdavo stipresnio gėrimo buteliuką, kuris krisdavo čia pat po tribūnomis.
Tai buvo laikai, kuriuos galima apibūdinti citata iš 1932 m. Ilfo ir Petrovo feljetono: "Baisi paprastų piliečių padėtis tokiomis dienomis. Visus susisiekimo kelius yra okupavę mėgėjai. Mostaguodami rankomis ir garsiai spėliodami, kaip vyks būsimasis žaidimas, jie užgrobia tramvajus, grindinius, šaligatvius, automobilius, taksi ir maldaujamais veidais su ašaromis akyse prašo šoferio juos nuvežti į stadioną. Aplamai laimingieji, turį bilietus (dažniau gamyklų komitetus organizuoti) šiokiu ar tokiu būdu sėlina prie stadiono. Čia jų laukia dar skaitlingesnės minios. Tai neorganizuoti žiūrovai, kurie bilietų negavo ir negaus. Atėjo jie, tikėdamiesi stebuklo.
Sumetimai visai paprasti: kurio nors iš tų tūkstančių susirgs žmona ar bičiulis. "Juk atsitinka šitaip", - svajoja neorganizuotas žiūrovas. Ir tas "kuris nors" parduos bilietą. Ar staiga koks pusprotis individas, prasiveržęs iki pat šiaurinės tribūnos, persigalvos, staiga kas nors nepanorės eiti į rungtynes. Ir taip pat parduos savo bilietą. Bet veltui neorganizuotasis žiūrovas meilikaujančiai žvilgčioja į akis organizuotajam žiūrovui ir kužda:
- Ar neturite atliekamo bilietuko?
Viskas veltui. Žmonos ir bičiuliai tokią dieną neserga, o puspročių individų apskritai nesimato. Tvirtinama, beje, kad kažkoks originalas yra pasiūlęs laisvą bilietą į centrinę tribūną. Vos tik jis apie tai pranešęs, kaip bematant nugrimzdęs neorganizuotų žiūrovų minioje. Kokias dvi minutes minia sunkiai trepinėjo ir plūkėsi, o kai visi išsiskirstė įraudusiais veidais, įvykio vietoje buvo rastos tik dvi švarko sagos ir pelenų krūvelė. Taip iki šiol niekas ir nežino, kur dingo neapdairusis bilieto savininkas."
Iki 1984 m. "Atlantas" buvo vidutiniokas Sovietų sąjungos II lygos čempionate, tačiau 1985 m. čempionate Klaipėdos komanda išsiveržė į lyderius ir savo grupėje užtikrintai užėmė 1-ąją vietą. Vėlyvą rudenį buvo laimėtas pereinamasis turnyras ir pagaliau buvo pasiektas išsvajotasis tikslas - komanda gavo teisę rungtyniauti Sovietų sąjungos čempionato I lygoje, iš kurios, tiesa, iškrito jau kitais metais.
Devintojo dešimtmečio viduryje Sovietų Sąjungoje stadionai virto politinės kovos arenomis. Vilniaus "Žalgirio" sirgalių tautinės nuotaikos buvo ryškesnės, bet ir Sportininkų gatvėje, vedančioje iš stadiono, vyko sirgalių manifestacijos. 1990 m. Lietuvos komandos atsisakė žaisti SSRS čempionatuose, tais pačiais metais Žvejybos laivynas atsisakė remti "Atlanto" klubą.
Neprilygstam latviams ir estams
Pradėjo byrėti ne tik stadionai, subyrėjo Vilniaus "Žalgirio", Sovietų sąjungos aukščiausioje lygoje nuolat užimdavusio aukštas vietas, komanda. Geriausi žaidėjai išsivažinėjo, futbolo sistema buvo privatizuota "majonezo verslininkų".
Lietuvos rinktinė retkarčiais blykstelėdavo puikiu žaidimu - lygiosios su tokiais grandais kaip Vokietija ar Italija, pergalė prieš Austriją ir Rumuniją, tačiau tuoj smukdavo į duobę. Lietuvos rinktinė nė karto neperžengė kvalifikacinio etapo, o jos rezultatai neprilygo Latvijos, kuri pateko į finalinį Europos čempionato etapą Portugalijoje ir Estijos, kuri vos nepateko į 2012 m. finalinį etapą Ukrainoje ir Lenkijoje, pasiekimams.
Praėjusią savaitę Lietuvos rinktinė pralaimėjo Latvijai net 0:5, nors turėjo dviem žaidėjais daugiau. Ką čia ir pasakysi. Ar tik prisiminimuose liko laikai, kai Vilniaus "Žalgiris" įveikė "FC Goteborg" futbolo klubą, Klaipėdos "Atlantas" - Maskvos "Spartaką", o rinktinė išvykoje Rumuniją 3:0?
