Valdas Trakys norėjo būti arčiau namų
26 liepos 2012
Giedrius Vaitkevičius
http://www.fkkruoja.lt/naujienos-kruoja ... rciau-namu" onclick="window.open(this.href);return false;
„Kruojos“ naujokas Valdas Trakys neabejoja, kad „Kruoja“ šiemet pajėgi iškovoti medalius. „Norėčiau, kad sirgaliai mumis tikėtų, palaikytų. Pasistengsime juos nudžiuginti. Kuo? Medaliais“, – šypsosi sekmadienio Pakruojo „Kruojos“ sudėtyje debiutavęs 33-ejų puolėjas.
Debiutas apkarto
– Valdai, grįžkime į sekmadienio rungtynes su „Šiauliais“. Pralaimėjote 0:1. Ko pritrūko?
– Galbūt sėkmės. Rungtynės buvo apylygės, kaip po jų sakė treneriai – iki įvarčio. Pristigome ir dėmesio mačo pabaigoje – praleidome įvartį po standartinės situacijos. Susitikimas turėjo baigtis lygiosiomis. Ir mes, prieš pat įvartį, turėjome šansą, kai Rostyslavas Diakivas išbėgo vienas prieš vartininką. Galimybės neišnaudojome. Jei būtų buvę priešingai, galbūt „Šiauliai“ sakytų, kad rezultatas – neteisingas. Toks jau tas futbolas.
– Ne tokio debiuto tikėjaisi?
– Niekada nesinori pralaimėti. Ypač debiutinėse rungtynėse. Gaila, kad taip išėjo. Tačiau dar laukia daug mačų. Viskas prieš akis.
– Žaidei pozicijoje, kuri vadinama po puolėju. Ji tau neįprasta. Ar per treniruotes tenka taip rungtyniauti?
– Toks šiuolaikinis futbolas – puolėjai negali dubliuotis, vienas kitam trukdyti. Galėjo ir Sergėjus Žygalovas atsitraukti, tačiau aš pasirodžiau po keitimo, turėjau daugiau jėgų, tad privalėjau padėti komandos draugams ginantis.
– Kokios mintys prieš pirmadienio dvikovą su „Žalgiriu“?
– „Žalgiris“ – vienas pretendentų į aukso medalius. Vilniaus komanda išsikėlusi būtent tokį tikslą. Ji turi aukšto lygio žaidėjų. Tačiau ir mes, po pralaimėjimo „Šiauliams“, neturime kur trauktis. Sieksime palankaus rezultato. Juo labiau, kar „Kruoja“ žalgiriečius šiemet yra įveikusi. Lietuvoje turbūt nėra komandų, kurių negalėtume nugalėti. Gausime trenerių nurodymus ir bandysime juos įvykdyti.
Komanda priėmė kaip savą
– Kodėl nusprendei prisijungti prie „Kruojos“?
– Pasiūlymų buvo ir daugiau, kvietė užsienio klubai. Tačiau norėjau būti arčiau mylimų žmonių. Nusprendžiau, kad laikas grįžti. Be to, seniai bendrauju su vienu „Kruojos“ vadovų. Susisiekėme ir susitarėme.
– Pakruojo komandoje didelė konkurencija. Ar, pasirašydamas sutartį, kalbėjai apie savo vaidmenį komandoje?
– Vargu, ar daug pasaulio futbolininkų, prieš atvykdami į komandą, žino, kiek laiko rungtyniaus. Prisijungiau tik sezono viduryje, esu naujas žmogus. Norisi padėti komandai. Jai keliami rimti uždaviniai. Mano tikslas – dirbti, treniruotis ir žaisti. Kiek prireiks mano pagalbos, spręsiu ne aš, o treneriai. Svarbiausia – pasiekti bendrą tikslą. Asmeniniai uždaviniai – visada maksimalūs. Noriu žaisti kuo geriau ir įmušti kuo daugiau įvarčių. Sieksime, kad komanda užliptų ant prizininkų pakylos. Tai mūsų pagrindinis tikslas.
– Kaip priėmė komanda?
– Labai gerai. Draugiškas kolektyvas, visi noriai dirba. Sutikau ir pažįstamų veidų. Lietuvos futbolo pasaulyje turbūt neįmanoma ko nors nepažinoti.
– Ar „Kruojos“ rezultatai stebino?
– Matau, kiek daug padaryta nuo to laiko, kai paskutinįjį sykį į Pakruojį buvau atvykęs, atstovaudamas „Ekranui“. Rezultatai nestebina. „Kruoja“ – viena tų komandų, kurios tik tobulėja. Tikėkimės, kad nesustos, o mes, žaidėjai, jai padėsime. Nuo mūsų irgi daug priklauso.
Į futbolą atvedė brolis
– Kaip pradėjai karjerą?
– Kai buvau penkerių metų, į treniruotes atvedė vyresnysis brolis. Vėliau nuo ryto iki vakaro žaisdavome gatvėje. Augau ne kaip dabartinis jaunimas – gatvėje su kamuoliu. Domėjausi ir krepšiniu, bet pasirinkau futbolą. Brolis – krepšinį.
– 2009 metais, atstovaudamas Panevėžio „Ekranui“, tapai rezultatyviausiu A lygos futbolininku, buvai išrinktas geriausiu Lietuvoje rungtyniaujančiu žaidėju. Vėliau išvykai į užsienį. Kaip sekėsi?
– Įdomiai. Visur per trumpą laiką keitėsi treneriai. Jie ateidavo su savo mintimis, filosofija. Pirmieji metai Graikijoje buvo neblogi, iškopėme į aukščiausiąją lygą. Tačiau dėl nesutarimų su treneriu teko išvykti į Škotiją – Edinburgo „Hibernian“. Tai labai aukšto lygio klubas. Buvo malonu pabūti jo dalimi. Paskutinysis sezonas – Graikijoje. Komanda turėjo didelių finansinių problemų.
– Nesigaili 2009 metais palikęs „Ekraną“?
– Nemanau, kad turėčiau. Futbolo visą gyvenimą nežaisti, tad reikia priimti sprendimus, kurie finansiškai naudingesni. Lietuvoje viską valdo krepšinis, tad futbolininkams tenka pavalgyti ir kartesnės užsienio duonos.
– Kurie metai buvo geriausi karjeroje?
– Galbūt 2009 metai „Ekrane“. Iš užsienio ekipų išsiskyrė „Hibernian“, Maskvos „Torpedo“ (Rusija), „Greuther Furth“ (Vokietija). Duok, Dieve, kad toks lygis atsirastų Lietuvoje. Laimėtų visi.
– Nebus keista žaisti prieš „Ekraną“?
– Ne, kodėl? Ne pirmą kartą rungtyniausiu prieš buvusią komandą. Išeini ir kovoji. Tačiau džiaugiuosi „Ekrano“ sėkmė, malonu, kad jis pateko į trečiąjį UEFA Čempionų lygos kvalifikacinį etapą.
Karjeros pabaigos neplanuoja
– „Kruojoje“ esi naujokas, bet vienas vyriausių žaidėjų. Nekeista?
– Ne. „Hibernian“ taip pat buvau vyriausias. Iš tikrųjų, apie tai net nesusimąsčiau. Tačiau stengsiuosi rodyti pavyzdį jaunimui.
– Ar sutartis su „Kruoja“ – paskutinė profesionalo karjeroje?
– Tokių dalykų nepaprognozuosi. Kol kas žaidimas teikia malonumą. Kai jis taps nebemielu, geriau baigsiu. Sutartis su „Kruoja“ galios iki sezono pabaigos, tačiau kontrakte numatyta galimybę ją pratęsti.
– Esi pažadėjęs, kad karjerą baigsi gimtojoje Kretingoje – „Minijos“ ekipoje...
– Dabar ji iškrito į II lygą. Manau, po karjeros bus galima tą norą išpildyti. Žinoma, jei baigęs profesionaliai sportuoti, gyvensiu Kretingoje