Valdas Pocevičius: „Tikiu, kad įgyvendinsime užsibrėžtą tikslą“
15 spalio 2012
Giedrius Vaitkevičius
http://www.fkkruoja.lt/naujienos-kruoja ... zta-tiksla" onclick="window.open(this.href);return false;
Valdas Pocevičius „Kruojos“ pastarąsias rungtynes stebi kaip žiūrovas (Evaldo Černiausko/FK „Kruoja“ nuotr.).
Sunkią traumą patyręs Valdas Pocevičius šiemet aikštėje nebepasirodys. Jam trūko priekinis kryžminis kelio raištis, pažeistas meniskas. 26-erių Pakruojo „Kruojos“ gynėjas komandai linki kuo daugiau pergalių ir įvarčių.
Į aikštę grįš po pusmečio
– Valdai, kaip jautiesi?
– Tai pirmoji rimta trauma, kurią patyriau per futbolininko karjerą. Tačiau psichologiškai esu stiprus. Atsigaunu po operacijos, kuri buvo prieš keletą savaičių. Operacija praėjo be komplikacijų, truko apie dvi su puse valandos. Skausmo, žinoma, operacijos metu nejaučiau, buvau gyvybingas, viską mačiau. Esu nusiteikęs kuo greičiau grįžti į treniruotes, bet tai įvyks maždaug po pusmečio – vasario pabaigoje ar kovo pradžioje.
– Traumą patyrei mače su Panevėžio „Ekranu“. Ar pagalvojai, kad ji tokia rimta?
– Nemėgstu gulinėti aikštėje. Taip darau tik tada, kai tikrai skauda. Supratau, kad trauma rimta. Atsikėlus po susidūrimo savijauta po kelių minučių pasirodė normali, bet nerizikavau, buvau pakeistas. Vėliau laukė bemiegė naktis.
Lauks medalio
– Ko galėtum palinkėti „Kruojai“?
– Kuo daugiau įvarčių ir pergalių. Be to, rudenį prastėja aikštės, didėja traumų rizika, todėl komandai linkiu ir kuo mažiau traumų. Žinoma, tikiu, kad pavyks įgyvendinti užsibrėžtą tikslą – laimėti A lygos medalius, esame to verti. Viskas įmanoma. Reikia komandinės sėkmės, įveikti „Sūduvą“, „Ekraną“. Jei patirsime nesėkmes, liks tik kova dėl ketvirtosios vietos, nes „Šiauliai“ lipa ant kulnų.
– Kaip vertini komandinį ir asmeninį pasirodymą šiame sezone?
– Asmeninis sezonas – nelabai nusisekęs. Vidutiniškas. Sezono pradžioje gavau nedidelę traumą, dabar ilgam iškritau iš rikiuotės. Tačiau visas rungtynes, kurias galėjau žaisti, pradėdavau startinėje sudėtyje ir dažniausiai rungtyniaudavau be keitimų. Tai didelis pliusas – vadinasi, esu vertinamas ir manimi pasitiki. Komandos kreivė palaipsniui kyla į viršų. Pernai buvome penkti, šiemet – tikrai ketvirti, gal net treti. Reikia dirbti ir tikslas bus pasiektas.
Geriausiai sekėsi pernai
– Kuris sezonas – geriausias tavo karjeroje?
– Galbūt pernykštis. Tai buvo geri metai: išvengiau traumų, žaidžiau praktiškai visas sezono rungtynes. Šiemet taip pat, kiek žaidžiau, sekėsi gana gerai, teko įmušti įvartį.
– Kaip pradėjai sportuoti?
– Pirmoje klasėje lankiau tautinius šokius. Pamačiau kvietimą į futbolą, tėtis nuvežė kartu su kiemo draugais. Po kurio laiko treniruotėse likau vienas. Priklausiau Mažeikių sporto centrui, teko pajusti pergalių skonį tarptautiniuose turnyruose. Žaidėjo karjerą pradėjau Lietuvos futbolo federacijos II lygos Vakarų zonos pirmenybėse. Atstovavau „Mažeikiams“. Laimėjome čempionatą, tačiau Mažeikių komanda iširo. Įstojus į universitetą sostinėje, mane pakvietė „Vilniaus“ treneris Sigitas Aliubavičius. Sostinės ekipoje praleidau pusantrų metų. Grįžau į Mažeikius, po to perėjau į Kėdainių „Nevėžį“, pusę sezono žaidžiau Tauragės „Taure“. Persikėliau į „Kauną“, metus žaidžiau I lygoje ir galiausiai atvykau į Pakruojį.
– Neapmaudu, kad gimtajame mieste, kuriame buvo ir Lietuvos čempionė ROMAR, nebėra komandos?
– Tikrai apmaudu. Kaip ir visur – trūksta pinigų. Jei jų būtų, atvyktų ir žaidėjai, ir profesionalūs treneriai. Mažeikiuose susirinkdavo daug žiūrovų. Vėliau lyg ir buvo gaivinamas futbolas, daugėjo sirgalių, tačiau jie pamatė, kaip ir kas valdo klubą. Supratę, jog nieko nebus, nusisuko.
Komandoje – puikus mikroklimatas
– Kodėl pasirinkai „Kruoją“?
– Iš pradžių laukiau pasiūlymų, norėjau išvykti į užsienį. Laikas bėgo, o kvietimų nebuvo. Sulauktas „Kruojos“ pasiūlymas buvo laiku ir vietoje, tad nedvejojau. Pakruojo komandoje – labai geras mikroklimatas. Šiltai bendraujame. Pernai buvo ir nedidelių konfliktinių situacijų, daugiau trinties. Šiemet viskas puiku.
– Kaip vertinti Pakruojo komandos sirgalius?
– Futbolininkams reikalinga organizuota aistruolių grupė, sirgaliai, kurie ateina, pakalbina. Pakruojyje jų trūksta, yra vos keli žmonės. Stinga organizuotumo, tačiau tai suprantama, nes Pakruojyje nėra daug gyventojų. Apskritai, Lietuvoje trūksta tikrų sirgalių ir susidomėjimo futbolu.
– Koks tikslas kitame sezone?
– Visų pirma – atgauti jėgas po traumos. Kur liksiu, parodys laikas. Iš „Kruojos“ esu gavęs neoficialų kvietimą.