2013 Rgs 05 13:32
Vytautas Rimas
Esant tokiai įtemptai turnyrinei situacijai, kokia dabar yra LFF I lygoje, kai už išsvajotojo šešetuko ribos gali likti komanda surinkusi per 2 ratus (22 rungtynes) 36 taškus, kiekvienas iškovotas taškas yra aukso vertės... Labai gaila, kad tuomet Lietuvoje tradiciškai į pirmą planą išlenda ne visas jėgas žaidimui atiduodantys žaidėjai, bet teisėjai, savo abejotinais veiksmais nulemiantys ne tik rungtynių baigtį, bet ir atimantys galimybę žaidėjams žaisti vienose ar keliose sekančiose rungtynėse. Yra tokia labai paprasta gyvenimiška taisyklė, jei esi neužtikrintas, kad buvo pažeistos taisyklės, tai tos pražangos ir nefiksuok. Dar baisiau, kai dorai nematant, ar kamuolys kirto vartų liniją, labai jau lengvabūdiškai parodoma į aikštės centrą, nors nė vienas šiandien Kazlų Rūdos stadione buvęs žmogus, manau, ir tą įvartį užfiksavęs teisėjo asistentas, dar ir dabar nėra tikras, ar tas įvartis buvo pasiektas. Kažkaip neteko matyti, kad futbolo šalyse teisėjas rodytų geltonas, o tuo labiau raudonas korteles, kai žaidėjas bando įrodinėti, kad įvartis buvo įmuštas pažeidus taisykles arba jo net nebuvo. Bet čia gi Lietuva... Gal ta savo nepamatuota arogancija teisėjai ir iššaukia žaidėjų pyktį, kurį kartais pastarieji išreiškia nelabai gražiais žodžiais...
Cezis Di Lecce
Per paskutinius du turus raudonų kortų parodė tiek, kad skaičių pamečiau. Na, juk dirba teisėjai. Ir, jeigu už kalbas galima rodyti kotą, tai parodo. kodėl gi ne? Estijoje rungtynės vyksta be kalbų, ten žaidžia futbolą, o ne kalba, ginčijasi. kita bėda, kai iš lempos sprendimai šalinti žaidėjus, skirti pendelius priimami.