Trakų vizija ir misija yra teikti džiaugsmą Nevoinai Na čia jo pinigai, kaip nori - taip taško. O LT futbolui ir Žalgiriui nuo tokių ambicijų tik geriau, bus su kuo pasikapoti kitąmet (tikiuosi)

Link: http://lzinios.lt/lzinios/Sportas/seimo ... nas/213124" onclick="window.open(this.href);return false;

Jei kas tingi atsidaryti nuoroda tai CEZIS nukopins..

- Spėk dar kartą.. Nukopins..

Jeigu tikslas laimėti A lygą, tai ir laimės, tik laiko klausimas.
Antra, Jan`as rimtas vyras, kai visi jį siunčia į kaimą.. kaip mane kai kurie forumiečiai.

Trakų vizija ir misija yra teikti džiaugsmą Nevoinai Na čia jo pinigai, kaip nori - taip taško.
O LT futbolui ir Žalgiriui nuo tokių ambicijų tik geriau, bus su kuo pasikapoti kitąmet (tikiuosi)

- Štai dėl ko žaviuosi kolega: darai teisingas išvadas.

J.Mamajevas: „Net vaikystėje didesnį malonumą jausdavau padėdamas įmušti kitam“
http://fkt.lt/index.php/component/k2/it ... usti-kitam" onclick="window.open(this.href);return false;

Nepaisant jau sudėliotų taškų ant „i“ šio sezono turnyro lentelėje, „Trakų“ futbolininkai sieks trečią kartą šiemet nugalėti čempiono titulą kiek anksčiau jau užsitikrinusį Vilniaus „Žalgirį“. O į pergalę juos turėtų vesti turbūt geriausias sezono futbolininkas – septynis įvarčius pelnęs ir net 25 rezultatyvius perdavimus atlikęs Jurijus Mamajevas.

Nors futbolininkas ir pripažįsta, kad daugelis komandos draugų jau gyvena atostogų nuotaikos, tačiau motyvacijos žaidžiant prieš čempioną nei vienam netrūks.

„Visada malonu yra žaisti prieš gerą priešininką, o dar maloniau yra – tą daryti gerai. Todėl galiu garantuoti, kad nei vienam „Trakų“ futbolininkui motyvacijos pakaks. Visi žinome, kad sezono pabaiga ir visi laukiame atostogų, bet tai yra normalu. Kita vertus, mūsų dar laukia rungtynės, kuriose tikrai nenorime pasirodyti kvailai“, - apie paskutines sezono rungtynes kalbėjo antrą sezoną riterių gretose žaidžiantis J.Mamajevas.

Jurijau, nors ir liko vienos rungtynės, tačiau turbūt galime apžvelgti visą prabėgusį sezoną. Ar jis pateisino tavo lūkesčius?
Prieš sezoną buvo šiek tiek klaustukų, kaip mes, pakeitę tiek daug žaidėjų, sugebėsime rasti bendrą kalbą aikštėje. Tačiau viskas įvyko palaipsniui. Turėjome tikslą – užimti prizinę vietą ir tą tikslą įvykdėme.

Bet pripažinkime dar vieną dalyką. Kai vyko tos lenktynės su „Žalgiriu“, visi pagalvojote apie galimybę tapti čempionais. Tad žiūrint iš šio taško, antra vieta yra laimėta ar pralaimėta?
Net nežinau, sunkus klausimas.. aišku, jei kalbėtumėm apie tai, kada ta pirma vieta buvo pralaimėta, tai sakyčiau, kad rungtynėse su „Šiauliais“ ir „Uteniu“.

Jeigu jau užsiminei apie tai, tai kas tose dvejose rungtynėse pakišo koją?
Sakyčiau, kad tose rungtynėse mums paprasčiausiai nesisekė. Siaubingai nesisekė. Su „Šiauliais“ mes turėjome begalę progų, tačiau realizacija mus pavedė.
Lyg ir galėtumėm kalbėti apie konsentraciją, tačiau nemanau, kad tai yra priežastis. Teisingiau būtų pasakyti, kad kažkur mums pritrūko šaltakraujiškumo.

Grįžkime į tą laiką, kai baigėte sezoną Europoje. Iš tikrųjų, buvo taip sunku grįžti į A lygą?
Žmonės sako, kad mes nebuvome pasiruošę psichologiškai, kad nenusiteikėme rungtynėms, tačiau tai netiesa. Mes tiesiog buvome pervargę. Tuo metu praradome taškus su „Kruoja“, su „Šiauliais“, nors buvome sukūrę labai daug progų. Iki dabar manau, kad būtent nuovargis mums sutrukdė tose situacijose įmušti.

Kuri pergalė šiemet buvo pati saldžiausia?
Žinoma, galėčiau išskirti abi pergales prieš „Žalgirį“, tačiau man arčiau širdies laimėjimas Marijampolėje trečiojo rato rungtynėse. Tuo metu mums buvo labai svarbu laimėti, Davidas įmušė gražų įvartį.. turbūt įsimintiausia pergalė.

Pernai žaidei komandoje, kuri čempionate liko ketvirta, dabar užėmė antrą vietą. Kuo tos komandos skiriasi?
Juk ir pernai mes neblogai žaidėme, tiesiog sezono pabaigoje neužteko jėgų. Labai sunku sulyginti šias komandas, nes visai kitokie žaidėjai, kitoks žaidimo stilius.

O kaip tu pats?
Praėjusiais metais mano vaidmuo labiau buvo skiriamas gynybai. Su Jurijumi Kendyšu sudarėme atraminių saugų porą. Šiemet aš atakuojantis žaidėjas. Be to, komanda žaidžia dviem puolėjais, o tai reiškia, kad turiu mažiausiai du variantus, kam atiduoti kamuolį.

Jei būtum jaunesnis, paklausčiau, ar pagaliau subrendai kaip futbolininkas..
Nemanau, kad pastaruosius trejus ketverius metus aš kažko nežinojau, tačiau patirties neabejotinai įgavau ir šį sezoną.

Tau pačiam nekeista, kad sugebėjai atlikti net 25 rezultatyvius perdavimus?
Žinoma, apie tai aš pagalvoju. Net jei žmonės sako, kad tie perdavimai atlikti Lietuvos A lygoje, tačiau ir čia, patikėkite, reikia labai pasistengti, kad pasiektum tokį rezultatą. Kaip sudėtinga yra įmušti, taip sudėtinga yra atlikti ir rezultatyvų perdavimą.

Tau asistuoti komandos draugui labiau patinka nei mušti pačiam?
Taip, visada taip buvo. Net vaikystėje. Aišku, malonu ir pačiam įmušti, bet didesnį malonumą jaučiu, padėdamas tai padaryti kitam. Ypač, kai tas perdavimas yra gražus.

Jeigu paskutinėse sezono rungtynėse su „Žalgiriu“ kas nors pasiūlytų lygiai vieną rezultatyvų perdavimą. Imtum?
Man svarbiau, kad komanda laimėtų (šypsosi).

Būtent toks tikslas?
Žinoma. Tik pergalė.

Tikiuosi, kad Trakai padidins biudžetą iki kokio milijono eurų, sustiprins sudėtį ir iš tikrųjų bandys pagauti Žalgirį. Nuo to LT futbolas tik išloštų Nes jau darosi nuobodoka...

V.Urbonas: „Tikslas – išlaikyti komandos branduolį

Vyr. treneris Valdas Urbonas („Trakai“): „Noriu pasveikinti „Žalgirį“ su čempionų titulu. Simboliška, kad šiandien su juo susitikome. Aišku, noriu pasveikinti ir savo komandą, administraciją, sirgalius, žaidėjus su sezono pabaiga, nors rezultatas šiandien nebuvo teigiamas. Iman visą sezoną, žaidėjai nusipelnė pagyrų, nusipelnė to, ką turi. Iš tikro reikia pasidžiaugti ir pailsėti. Ir taškų skaičius, ir įvarčių ir pergalių skaičius - prieš sezoną to negalima buvo drąsiai prognozuoti. Bet mes nusipelnėme tos vietos. Ar galėjome geriau? Retorinis klausimas. Visą laiką stengiesi padaryti, kaip įmanoma geriau. Šiai dienai „Žalgiris“ buvo stipresnė komanda. Bet aš turiu pasidžiaugti už vyrus, už jų norą, už jų meistriškumą, už jų sugebėjimą pasiekti tai, ką pasiekėme.“

Nuo to LT futbolas tik išloštų Nes jau darosi nuobodoka...

Gal ir išloštų. Bet nuobodu, bus lygiai taip pat.

„Pats nelabai jaučiu, kad kažkas mano žaidime būtų pasikeitę. Gal atsirado kiek daugiau stabilumo. Žaidžiant gynėju klaidos matosi labai akivaizdžiai, o man daugiau ar mažiau pavyko jų išvengti“, - kaip visada ramiai kalbėjo L.Klimavičius.

L.Klimavičius: „Žiūrovų stadionuose reikia nusipelnyti“
http://fkt.lt/index.php/component/k2/it ... usipelnyti" onclick="window.open(this.href);return false;

Vieta simbolinėje čempionato rinktinėje, kvietimai į nacionalinę rinktinę, trys pelnyti įvarčiai bei su prieš sezoną daugelio ekspertų nuvertinta komanda iškovotas Lietuvos čempionato sidabras – tokiais pasiekimais šiemet gali pasigirti geriausias A lygos vidurio gynėjas Linas Klimavičius.

Atsikratęs traumų ir jų padarinių vienas „Trakų“ lyderių praleido vos dvejas rungtynes per visą sezoną – vienas dėl diskvalifikacijos, kitas – trenerio sprendimu čempionato pabaigoje.

„Pats nelabai jaučiu, kad kažkas mano žaidime būtų pasikeitę. Gal atsirado kiek daugiau stabilumo. Žaidžiant gynėju klaidos matosi labai akivaizdžiai, o man daugiau ar mažiau pavyko jų išvengti“, - kaip visada ramiai kalbėjo L.Klimavičius.

„Jei su komanda nebūtumėm pasiekę tokių rezultatų, tada žaidėjams yra sunkiau į save atkreipti dėmesį. Todėl manau, kad komandiniai rezultatai – didžioji dalis mano įvertinimo“, - tęsė jauniausias Klimavičių dinastijos atstovas.

Linai, užsiminei apie komandą. Kuo labiausiai ji skyrėsi nuo pernykštės?
Manau, skirtumas tik vienas – šiemet mes išvengėme gilios duobės, į kurią kritome praėjusio sezono pabaigoje. Juk ir pernai ilgą laiką buvome antri, tačiau pabaigoje neatlaikėme. Šiemet viskas susidėliojo daug ramiau.

Komandos draugai beveik vienbalsiai išskiria nuovargį, iškritus iš UEFA Europos lygos. Į tave pažiūrėjus to nesimatė..
Iš tikrųjų, po Europos turnyro nesijaučiau blogai. Nei fiziškai, nei psichologiškai. Mano įsitikinimu, jei būtumėm labai pervargę, mes būtumėm praradę daugiau taškų. O šiuo atveju jau antrose rungtynėse laimėjome Marijampolėje prieš „Sūduvą“. Aš asmeniškai viso sezono metu jaučiausi pakankamai gerai.

Net ir sezono pabaigoje?
Aišku, būtų paprasčiau, jei ilgiau būtų išlikusi intriga. Dabar kai paaiškėjo galutinė mūsų vieta – norėjosi kuo greičiau viską užbaigti. Tai labiau psichologinis dalykas, nes tikrai nėra taip, jog būčiau labai pavargęs.

Šiemet išpildei svajonę – tapai Lietuvos rinktinės nariu. Svajonių sąrašas turbūt nesibaigė?
Iš tikrųjų, tai buvo svajonė, kuri negalvojau, kad taip greitai išsipildys. Tikrai labai džiaugiuosi, kad buvau įvertintas. Patys geriausi įspūdžiai, tikrai buvo verta to siekti. O kalbant apie kitas svajones, norėtųsi patekti į aukštesnį lygį ir ten išbandyti savo jėgas. Norisi pajusti tą tikrą futbolo dvasią, kur daugiau žiūrovų, kur žmonės labiau gyvena futbolu.

O susimąstei kada, kodėl Lietuvoje to nėra?
Retorinis klausimas. Kaip kažkas yra pasakęs – žiūrovų stadionuose reikia nusipelnyti. Manau, kad jis buvo teisus. Be to, manau, kad nacionaliniu lygiu artimiausiu metu taip bus ir toliau. Aišku, padėtų geresnis pasirodymas Europoje, deja, kol kas tai labiau vienetiniai atvejai.

Grįžkime prie „Trakų“ komandos. Kaip manai, ji antrą vietą laimėjo ar pralaimėjo?
Manau, kad laimėjo. Iškovojome aukštą vietą. Tikrai nemanau, kad pralaimėjome. Be to, ilgo čempionato metu dažniausiai viskas stoja į savo vietas ir iškovoji tai, ko esi vertas.

http://www.sportas.info/naujienos/29792 ... rangu.html" onclick="window.open(this.href);return false;

Turi sutartį Mamaevas dar metams.

Ingvaras Butautas 2015 m. gruodžio 3 d. 12:51

"Čia yra viskas, kas man brangu"
http://www.sportas.info/naujienos/29792 ... rangu.html" onclick="window.open(this.href);return false;

"Trakų" saugas J.Mamajevas gimė Sibire, yra Rusijos pilietis, bet žaisti futbolą mokėsi Vilniuje, čia yra gimęs jo vaikas, vilnietė ir futbolininko žmona.

Daugiausiai rezultatyvių perdavimų A lygoje atlikęs 31-erių „Trakų“ saugas Jurijus Mamajevas Lietuvos čempionate žaidžia dvejus metus. Tačiau Sibiro mieste Omske gimęs Rusijos pilietis laiko save tikru vilniečiu: „Nuo penkiolikos metų gyvenu Vilniuje. Suprantama, išskyrus tuos laikus, kai žaidžiau futbolą kitose šalyse. Bet juk kiekvieną kartą grįždavau atostogoms čia namo.“

Prieš šešiolika metų išsiskyrė Jurijaus tėvai ir paauglys su motina iš gimtojo Omsko išsikėlė į Lietuvos sotinę.

„Aš tikrai negaliu pasakyti dėl ko mes tada išvykome būtent į Lietuvą. Mama lietuviškų šaknų neturi. Bet nutarė važiuoti čia. Vilniuje aš baigiau ir futbolo mokyklą, ir vidurinę mokyklą“, - kalbėjo J. Mamajevas.

Treniravosi Jurijus kartu su tokiais Lietuvos futbolininkais, kaip Mindaugas Kalonas, Saulius Mikoliūnas pas tuo metu VFM dirbusį trenerį Viktorą Osetrovą.

Po trejų metų vaikinas atsidūrė Vokietijoje. Su Vilniaus futbolo mokyklos komandą Štutgarte besilankiusį jaunuolį pastebėjo vietos treneriai. Ir pasiūlė bandyti siekti futbolo aukštumų tame mieste.

J. Mamajevas žaidė Ašpacho „Sonnenhof“ (Vokietija), „Stuttgart“ duberių komandoje, Jaroslavlio „Šinik“ (Rusija), Grozno „Terek“ (Rusija), Odesos „Čornomorec“ (Ukraina), Vladivostoko „Luč Energija“ (Rusija), Kaliningrado „Baltika“ (Rusija), Daugpilio „Daugava“ (Latvija), Sankt Peterburgo „Petrotrest“ (Rusija) ir Suvalkų „Wigry“.

„Aš visada čia grįždavau. Mėnesiui, dviem. Čia yra viskas, kas man brangu: mama, draugai, šeima. Mano žmona vilnietė ir vaikas gimė čia. Jau 16 metų esu vilnietis“, - sakė Rusijos pasą turintis „Trakų“ saugas.

Todėl lietuviškai rusas legionierius supranta viską, ne vien tik futbolo terminus.



„Dabar lietuviškai kalbu gana pakenčiamai. Gyvenant čia, Lietuvoje mokėti lietuvių kalbą yra lengva. O anksčiau, žinot – ką čia išmokau, Vokietijoje, Rusijoje primiršau“, – sakė J. Mamajevas.

Pakeisti pasą į lietuvišką - natūralizuotis J. Mamajevui niekas nesiūlė. Ne taip, kaip Lietuvos rinktinėje žaidžiančiam Vilniuje augusiam buvusiam Rusijos piliečiui Fiodorui Černychui.

„Matot, esu žaidęs ne vienerias rungtynes Rusijos įvairaus amžiaus jaunių, jaunimo rinktinėse. Nacionalinėje nežaidžiau, bet su ja esu treniravęsis. Vargu ar kas man leistų atstovauti Lietuvai“, - sako J. Mamajevas.

Per dvejus metus, praleistus „Trakuose“ J. Mamajevas susipažino su Lietuvos klubų futbolu puikiai. Paprašytas palyginti A lyga su tomis, kuriose žaidė, jis Lietuvos čempionato nė kiek nemenkino.

„Taip, čia yra kiek silpnesnis lygis. Bet žiūrint, kurias komandas lyginti. Lietuvos čempionate prizininkų trejetas tikrai neblogai išsilaikytų sakykim pirmojoje Rusijos lygoje, gal net Premjer lygoje. Aišku, aukštų vietų ten siekti vargu ar galėtų“, - mano vilnietis su rusišku pasu.

Šiemet per A lygos rungtynes J. Mamajevas atliko 25 rezultatyvius perdavimus. Antrą vietą lygoje pagal šį rodiklį užėmęs „Žalgirio“ saugas Mantas Kuklys nuo ruso atsiliko beveik dvigubai. Ar Vilniuje jau 16 metų gyvenančiam legionieriui perdavimas suteikia didesnį malonumą, nei įvartis?

„Aš jau ne kartą žurnalistams apie tai kalbėjau. Taip, įmušti įvartį kiekvienam futbolininkui yra malonu. Bet nuo vaikystės mėgau žaisti perdavimais. Ir rezultatyviai perduoti man yra tikrai ne mažiau malonu nei įmušti pačiam“, - sako J. Mamajevas.

Dvejus metus praleidęs „Trakų“ klube, jis ir trečius iš jo niekur dingti nežada – turi sutartį, galiojančią kitam sezonui. Paklaustas, kurį iš dviejų „Trakuose“ praleistų sezonų laiko sėkmingesniu, legionierius atsakė: „Tie sezonai nelabai kuo skiriasi. Šiemetinis gal buvo kiek geresnis. Jaučiausi šiek tiek laisviau nei pernai.“

2014-aisiais A lygoje debiutavę „Trakų“ futbolininkai užėmė ketvirtąją vietą, šiemet tapo Lietuvos vicečempionais.

Na jei turi sutartį, tai Žalgiryje jo nebus ateinantį sezoną - Žalgiris išpirkų nemoka:)

Dvejus metus praleidęs „Trakų“ klube, jis ir trečius iš jo niekur dingti nežada – turi sutartį, galiojančią kitam sezonui.

-niekur nedings jis.. jau 16 metų kai vilnietis.. natūralizuotas sibiriakas..

Klimavičius Jagos testuose dalyvauja