oficialiuose saituose mėgėjai dirba. Kaip jiems tą dieną atrodo, taip ir parašo. Arba ko klubas nenori, to ir nerašo. Tik LFF kontora belieka pasitikėti.

aš tai kartais duodu šansą ir diletantams, bet nepateisina vilčių.
O LFF kontora tai pati nuostabiausia, bet ir joje dirba lėtapėdžiai ir žemažiūriai, kurie velia klaidas.
Taigi, niekuo nepasitikiu.

"Utenis" - lyg šeima
http://www.utenosutenis.lt/naujienos/60 ... seima.html" onclick="window.open(this.href);return false;

Tik vasarą į "Utenį" atėjęs saugas Valentinas Jeriomenko greitai apsiprato Utenoje ir džiaugiasi dėl savo pasirinkimo

Penktadienį 16 val. „Utenis“ žais Lietuvos futbolo federacijos pirmosios lygos 22-ojo turo rungtynes. Uteniškiai Kazlų Rūdoje susitiks su turnyro lentelės kaimynė „Šilo“ komanda.

„Utenis“ šiuo metu yra sužaidęs 19 rungtynių, per jas surinkęs 34 taškus ir vienu tašku lenkia „Šilą“. Uteniškiai užima penktąją, Kazlų Rūdos futbolininkai – šeštąją vietą turnyro lentelėje.

„Mes visada į aikštę einame laimėti. Taip nusiteiksime ir šį kartą“, - prieš kovą žadėjo „Utenio“ saugas Valentinas Jeriomenko.

Tiesa, praėjusią savaitę „Uteniui“ nepavyko laimėti prieš pirmosios lygos autsaiderę „Baltiją“. Rungtynės Panevėžyje baigėsi lygiosiomis 1:1.

„Buvo nesmagu po pastarųjų rungtynių su "Baltija", kuriose praradome du taškus. Tie taškai dabar mums yra labai svarbūs. Bet dabar jau žiūrime į priekį“, - kalbėjo V. Jeriomenko.

Dar pavasarį rungtyniavęs Lenkijos antrosios lygos Suvalkų „Wigry“, o vasarą prisijungęs prie „Utenio“, futbolininkas sako savo pasirinkimu nenusivylęs: „Komandoje apsipratau ir jaučiuosi pasirinkęs gerą variantą.“

Iš Visagino kilęs 25 metų V. Jeriomenka pradėjo savo karjerą gimtojo miesto „Intere“. Jis yra žaidęs Baltarusijos, Lenkijos klubuose, atstovavo Klaipėdos "Atlantui".

„Utenio“ saugas pastebi panašumų tarp Utenos komandos ir šeimos.

„Štai po lygiųjų sekmadienį buvo labai sunku. Gavome vieną dieną pailsėti, viską apgalvoti. Bet dabar, kai jau treniruojamės – kur kas geriau. Mes esame kaip viena didelė šeima. Ir jeigu nesėkmė,
„Utenyje“ - kaip šeimoje: pasikalbi, pabendrauji ir pasidaro lengviau. Vienas kitam padedi ir greičiau atsigauni“, - kalbėjo saugas.

Pirmojo rato rungtynes gegužės mėnesį „Utenis“ namuose su Kazlų Rūdos ekipa sužaidė lygiosiomis 1:1.

Lygiosios svečiuose nenudžiugino
http://www.utenosutenis.lt/naujienos/61.html" onclick="window.open(this.href);return false;

"Šiandien tikrai galėjome įveikti varžovą", - po lygiųjų 1:1 Kazlų Rūdoje teigė vienintelio "Utenio" įvarčio autorius Danielis Gunevičius

Per Lietuvos futbolo federacijos pirmosios lygos pirmenybių rungtynes Kazlų Rūdoje su vietos „Šilo“ komanda „Utenio“ futbolininkai, laimėję pirmą kėlinį, nepajėgė išlaikyti persvaros.

„Utenis“ pirmauti ėmė jau sužaidus beveik pusvalandį. Danielis Gunevičius įmušė gana kuriozinį įvartį. Futbolininkas prisipažino, kad jis veikiau ne smūgiavo, o skersavo kaamuolį. „Gavau kamuolį krašte ir bandžiau skersuoti. O kadangi Kazlų Rūdos aikštė nėra geriausia, kamuolys nuo kupsto įskriejo į vartus. Įvartis išėjo fantastinis“, - kalbėjo „Utenio“ futbolininkas.

Šeimininkų saugas Ramūnas Macežinskas išlygino rezultatą netrukus po pertraukos.

Vertinant visą mačą, žaidybinę persvarą jame turėjo uteniškiai, kurie progų sukūrė ir daugiau, ir aštresnių. „Varžovų komanda yra susižaidusi, fiziškai stipri. Tuo jie ir bandė pasinaudoti, žaisdami futbolą, kokį mes pripratę vadinti anglišku. Jie irgi sukūrė progų, bet mūsų buvo pavojingesnės“, - pasakojo D. Gunevičius.

Lygiosios „Utenio“ nepatenkino ir po rungtynių komandos nuotaikos buvo tokios, lyg praradus du taškus, o ne iškovojus vieną.

„Pirmąsias rungtynes su „Šilu“ irgi baigėme 1:1, bet dabar visi mes, mūsų sirgaliai, klubas tikėjosi, kad laimėsime ir pakilsime iš pelenų. Po lygiųjų Panevėžyje su „Baltija“, tikėjomės įrodyti visiems ir sau patiems, kad tas rezultatas – tai tiesiog klaida. Todėl po mačo nuotaikos nebuvo labai geros. Tai antros iš eilės lygiosios, juo labiau, mes šiandien tikrai galėjome įveikti varžovą. Jeigu būtume pasinaudoję bent ketvirtadaliu savo progų, būtume laimėję įtikinamu rezultatu“, - kalbėjo vienintelio „Utenio“ įvarčio autorius.

Kazlų Rūdos „Šilas“ – „Utenis“ 1:1 (0:1)
„Šilas“: M. Ragauskas, D. Cibulskas, A. Veikutis, H. Serbenta (90 min. D. Plečkaitis), A. Tamaliūnas (84 min. I. Pačėsa), A. Jakelaitis, A. Urbšys, R. Macežinskas, M. Samusiovas, E. Utyra (75 min. M. Dominauskas), G. Urba.
„Utenis“: I. Plūkas, A. Tručinskas, L. Savastas, Ž. Banys, G. Zagurskas, V. Kavaliauskas (68 min. E. Daraškevičius), V. Jeriomenko (86 min. A. Breivė), D. Gunevičius, L. Artimavičius, D. Gordejus, P. Lukšys.
Įvarčiai: 29 min. Danielis Gunevičius (0:1), 51 min. Ramūnas Macežinskas (1:1).
Įspėti: A. Veikutis, A. Tamaliūnas, G. Zagurskas, D. Gunevičius, D. Gordejus.

Uteniškiai barsto taškus ir ta neleidžia jiems pakovoti dėl prizinių vietų. Nebent sezono gale padarys spurtą, bet kaip sakoma "ko neprivalgei - neprilaižysi"

su NEVĖŽIU galės parodyti savo jėgą, jeigu BALTIJOS nesugeba apžaisti...

Uteniškiai barsto taškus ir ta neleidžia jiems pakovoti dėl prizinių vietų. Nebent sezono gale padarys spurtą, bet kaip sakoma "ko neprivalgei - neprilaižysi"

įdomu čia bus. Praktiškai septyni klubai kovoja dėl patekimo į A lygą. Utenis panašiausias į tą klubą, kuris gali pergalingai spurtuoti. Jeigu tik motyvacijos turės. Jiems ten algas kažin laiku sumoka?

Uteniškiai barsto taškus ir ta neleidžia jiems pakovoti dėl prizinių vietų. Nebent sezono gale padarys spurtą, bet kaip sakoma "ko neprivalgei - neprilaižysi"

įdomu čia bus. Praktiškai septyni klubai kovoja dėl patekimo į A lygą. Utenis panašiausias į tą klubą, kuris gali pergalingai spurtuoti. Jeigu tik motyvacijos turės. Jiems ten algas kažin laiku sumoka?

Iš Lukšio interviu galima suprast , kad taip. Net jei ir Utenis laimės visas likusias rungtynes vistiek sunku tiketis, kad pirma vieta ims.

su NEVĖŽIU galės parodyti savo jėgą, jeigu BALTIJOS nesugeba apžaisti...

Tai jau kartą bandė šiemet jėgą prieš Nevėžį rodyti - kas gavosi- gavosi, kad gavo į kaulus

Tai jau kartą bandė šiemet jėgą prieš Nevėžį rodyti - kas gavosi- gavosi, kad gavo į kaulus

kas iš to? Vis tiek Nevėžis dės visas pastangas neužimti pirmos vietos, kad paskui mažiau būtų priežasčių eiti į A lygą

Uteniškiai barsto taškus ir ta neleidžia jiems pakovoti dėl prizinių vietų. Nebent sezono gale padarys spurtą, bet kaip sakoma "ko neprivalgei - neprilaižysi"

įdomu čia bus. Praktiškai septyni klubai kovoja dėl patekimo į A lygą. Utenis panašiausias į tą klubą, kuris gali pergalingai spurtuoti. Jeigu tik motyvacijos turės. Jiems ten algas kažin laiku sumoka?

manau tikrai mažiau nei 7. Žalgirietis negali žaisti A lygoje, o Šilui šiek tiek trūksta pejėgumo, abejoju ar jie pakils aukščiau nei yra dabar. Sakyčiau 5 klubai turi šansų

Žalgirietis negali žaisti A lygoje, o Šilui šiek tiek trūksta pejėgumo,

Kad ir neis Žalgirietis į A lygą, tačiau kovos dėl pirmos vietos. Pirmą lygą, kaip įprasta pas mus laimi klubai, kurie nežaidžia sekančiame sezone A lygoje.
Šilas, jie labai nenuspėjami. Gali visko su jais nutikti.

Praktiškai septyni klubai kovoja dėl patekimo į A lygą. Utenis panašiausias į tą klubą, kuris gali pergalingai spurtuoti. Jeigu tik motyvacijos turės.

Jiems ten algas kažin laiku sumoka?

jeigu nemokėtų, jau senai būtų išsibėgioję...

Net jei ir Utenis laimės visas likusias rungtynes vistiek sunku tiketis, kad pirma vieta ims.

ir nereikia būti pirmiems... kad A lygon patektų

Dar trečias turas bus, kur lyderiai kaposis, ten bus įdomu

su NEVĖŽIU galės parodyti savo jėgą, jeigu BALTIJOS nesugeba apžaisti...

Tai jau kartą bandė šiemet jėgą prieš Nevėžį rodyti - kas gavosi- gavosi, kad gavo į kaulus

pasidarė gal išvadas ir rimčiau sukovos..

TRENERIS VĖL PAJUTO ŽAIDIMO SKONĮ
http://www.utenosutenis.lt/naujienos/62 ... skoni.html" onclick="window.open(this.href);return false;

„Būdamas futbolininkas niekada negalvojau, kad būnant treneriu gali būti pavargęs taip, lyg visą mačą lakstęs aikštėje“, - sako „Utenio“ trenerio asistentas Rolandas Džiaukštas

Šiemet trenerio karjerą pradėjęs Rolandas Džiaukštas – „Utenio“ pagrindinio stratego Mindaugo Čepo bendraamžis. Abiems jiems – po 36 metus.

Abu „Utenio“ treneriai yra trimis metais jaunesni už žaidėją Egidijų Varną ir tik metais vyresni už kitą komandos puolėją Povilą Lukšį.

Tiesa, futbolininko karjerą R. Džiaukštas baigė jau senokai – prieš šešerius metus. Ją nutraukė sunki trauma.

Bet buvusį Lietuvos rinktinės gynėją į aikštę traukia ir dabar. O būdamas treneris jis per rungtynes dažnai pavargsta tiek pat, kiek jo žaidėjai aikštėje.

Dabartinė „Utenio“ komanda susibūrė tik šiemet. Ar kolektyvas jau susicementavo?, - paklausėme R.Džiaukšto.
Manau - taip. Komanda gera, draugiška. Žodžiu, kolektyvas tvirtas.

Kodėl komandos žaidimas nėra stabilus?
Nėra jis jau toks nestabilus. Gal tik išsimušėme iš vėžių per rungtynes su Panevėžio „Baltija“ (1:1). O su Kazlų Rūdos „Šilu“ (1:1) mes visai neblogai žaidėme, jautėsi kovingumas, nusiteikimas. Gal tiesiog nepasisekė – turėjome daug progų ir jomis nepasinaudojome. O dėl rungtynių su „Baltija“, tai čia nėra mūsų vienintelių problema. Kai žaidi su teoriškai silpnesniu varžovu, tau pasąmonėje kirba mintelė, kad tu vis vien laimėsi. Ji visada kiša koją. Manau, taip buvo ir šiuo atveju.

Dabar galėtumėte įvertinti pirmos lygos pajėgumą?
Tikrai ne toks, kokį aš įsivaizdavau tada, kai dar nebuvau matęs, o tik girdėdavau apie pirmąją lygą. Įsivaizdavau, kad joje žaidžia vaikai, kurie vos kamuolį moka paspirti. O išties lygis yra tikrai gana neblogas ir tai įrodo turnyro lentelė. Kiek ten pirmą vietą skiria nuo dešimtos? 11 taškų. Visi susigrūdę, lentelė keičiasi dažnai, bet kas gali laimėti prieš bet ką ir pralaimėti bet kam. Turnyras yra iš tiesų įdomus ir nenuspėjamas.

Kaip sekasi dirbti treneriu? Lengviau ar sunkiau nei tą darbą įsivaizdavote prieš pradėdamas jį dirbti?
Gal taip aš jį ir įsivaizdavau, koks jis dabar ir yra. Nors ką aš ten galvojau... Nebuvau patyręs, tai nieko ir negalėjau įsivaizduoti. Bet sunku tikrai nėra. Juolab, kad yra Mindaugas Čepas, kuris treneris yra nebe pirmus metus. Su juo kartu, tikrai nėra sunku.

Kas sunkiau – būti futbolininku ar treneriu?
Ar tu žaidėjas, ar tu treneris, ar tu atsarginis ant suolo, visada išgyveni tuos sunkius komandai momentus. Tiesa, kai nebūni aikštėje, visada galvoji – geriau aš žaisčiau. Beje, būdamas futbolininkas aš niekada negalvojau, kad būnant treneriu gali būti pavargęs taip, lyg visą mačą lakstęs aikštėje. Dabar tai pajutau.

Pačiam nesinori bėgti į aikštę?
Ne. Bet mane šiaip visada traukia pažaisti mėgėjiškai. Neseniai su Mindaugu rungtyniavome Utenos miesto pirmenybėse. Žaidžiau pirmą kartą šešerių metų pertraukos. Puikus jausmas.

Laimėti nepavyko, sužaidėme lygiosiomis. Nors M. Čepas įmušė tris įvarčius, rungtynės baigėsi 4:4.

Ar Utenoje futbolas jau turi savo žiūrovus?
Pastarosiose rungtynėse jų tikrai buvo daug. Tik aš būnu pernelyg susikoncentravęs į savo darbą, kad galėčiau pasakyti kažką tiksliau. Tik pamačiau, kad stovėjimo aikštelė prie stadiono yra pilna automobilių.

Net nustebau – kaip tai gali būti? Čia toks dažno futbolininko bruožas. Kai esi susikaupęs, nieko aplinkui nematai, o žiūrovų palaikymą jauti. Utenoje žiūrovų renkasi kur kas daugiau, nei kituose pirmosios lygos miestuose. Nepalyginsi. Pas mus žmonių į mačą ateina tiek, kad kituose miestuose tiek per du ar tris vargiai prisirenka.

Ką galite pasakyti apie „Nevėžį“, su kuriuo žaisite sekmadienį?
Tvirta, nenuspėjama komanda, kuri gali laimėti prieš bet ką. "Nevėžis" turi gerų, patyrusių futbolininkų, žaidusių aukštame lygyje. Bus sunku, bet tai nėra neįveikiama komanda.

Kokie jūsų ir varžovų pagrindiniai koziriai?
Pagrindinis „Utenio“ koziris yra tai, kad žaidžiame namie. Aš negalvoju apie jų kozirius. Svarbiausia - mes turime šias rungtynes laimėti.