M.Nikoličius: “Legionieriai skatina konkurenciją”
2011 vasario mėn. 04 d. 12:32:52
Parengė Evaldas GELUMBAUSKAS
http://www.respublika.lt/lt/naujienos/s ... komentarai" onclick="window.open(this.href);return false;
VMFD “Žalgiris” sporto direktorius Mindaugas Nikoličius nepritaria legionierių skaičiaus ribojimui
Kovo viduryje prasidėsiančių Lietuvos futbolo A lygos kovų verpetuose suksis daugiau futbolininkų iš užsienio šalių. Prieš metus Lietuvos futbolo klubai vienu metu į aikštę galėjo išleisti tik keturis legionierius, o šiais metais jų skaičius padidintas iki penkių. Pasak Vilniaus miesto futbolo draugijos (VMFD) “Žalgiris” sporto direktoriaus Mindaugo Nikoličiaus, to nepakanka. Pasak jo, Lietuvos futbolui būtų naudingiausia, jei legionierių skaičius būtų iš viso neribojamas. Apie legionierių ir lietuvių futbolininkų santykį, permainas “Žalgirio” ekipoje bei jos komplektavimo strategiją su M.Nikoličiumi kalbėjosi “Sporto žmonės”.
- Prieš kelias savaites vykusiame futbolo klubų atstovų susitikime buvo priimtas sprendimas didinti legionierių skaičių. Žinoma, kad stipriausios A lygos komandos buvo už didesnį legionierių skaičių, o silpnesnės - atvirkščiai - balsavo už didesnį Lietuvos futbolininkų indėlį. Kokie būtų jūsų argumentai?
- Didesnis legionierių skaičius komandose turi daugiau pranašumų. Pirmiausia, jie skatins didesnę konkurenciją komandose. Nes jei komandoje yra tik lietuviai, jie jaučiasi saugūs, ramūs ir jų tobulėjimas lėtėja. Jie žino, kad yra legionierių limitas, o tam tikras skaičius lietuvių bet kuriuo atveju pasirodys aikštėje. Antras pranašumas - jaunimas gali mokytis iš legionierių. Didesnis aukšto lygio futbolininkų, kad ir užsieniečių, skaičius tik pakels mūsų šalies futbolo lygį. Neturėdamas konkurencingos komandos negali dalyvauti ir Europos turnyruose. Reikia, kad dėl vienos vietos komandoje kovotų bent du futbolininkai. Pagaliau yra ir finansinis aspektas - šiandien legionierius klubui kainuoja mažiau nei Lietuvos futbolininkas. Už lietuvį reikia sumokėti iki 60 proc. siekiančius mokesčius, o už legionierių - tik 17 proc.
- O gal finansinis aspektas ir yra svarbiausias, nulemiantis klubų vadovų norą kviestis futbolininkus iš užsienio?
- Mano pagrindinis argumentas - didesnė konkurencija. Nes šiandien yra ydinga praktika, kai žaidėjai tariasi tarpusavyje, diktuoja savo sąlygas klubams. Mes turime nuo to apsisaugoti. Tik tada, kai komandoje yra keliolika lygiaverčių futbolininkų, ji gali tobulėti. Aš asmeniškai pritariu neribotam legionierių skaičiui komandose. Tai turi būti kiekvieno klubo apsisprendimas - kas nenori, gali verstis be užsieniečių, kaip pernai darė Kauno “Atletas”. Tai nereiškia, kad mes atsisakome lietuvių - mes ir toliau dirbsime su jaunais futbolininkais, kviesime juos į pagrindinę sudėtį. Šiuo metu “Žalgirio” treniruotėse dalyvauja 5 jauni futbolininkai, buvę dubleriai, kurie po metų kitų gali tapti ir pagrindiniais žaidėjais. Žaisdami su aukšto lygio futbolininkais - ar lietuviais, ar legionieriais - jie gali greičiau progresuoti.
- Po sėkmingo praėjusio sezono “Žalgirio” gretose įvyko daug permainų, dalis žaidėjų paliko klubą, kiti vis dar ieško savo laimės kitose komandose, nors ir turi sutartis su komanda. Ar į išvykusių futbolininkų vietas ieškosite tik legionierių?
- Anaiptol, komandą jau papildė keli perspektyvūs lietuviai - iš Kauno “Atleto” perėjo vartininkas Aivaras Bražinskas, buvusios “Vėtros” gynėjas Georgas Freidgeimas, “Šiaulių” saugas Vaidas Šilėnas. Džiugu, kad į komandą sugrįžo vidurio gynėjas Algis Jankauskas, ketinęs tęsti karjerą Kinijoje. Išeitų, kad žvalgomės ne tik į legionierius. Be abejo, mums dar reikia stiprinti saugų grandį, reikia dar vieno puolėjo, gynėjo. Šiuo metu peržiūroje dalyvauja keli legionieriai, artimiausiu metu planuojame pakviesti dar 3-4 futbolininkus. Aišku, atsižvelgiant į mūsų finansines galimybes nėra taip paprasta prisikviesti aukšto lygio futbolininkų, bet stengiamės atsirinkti geriausius.
- Tačiau praėjusį sezoną “Žalgirio” gretose atsiskleidę futbolininkai - Egidijus Vaitkūnas, Artūras Jeršovas - šiuo metu laimės ieško Lenkijoje, nors turi galiojančias sutartis su “Žalgiriu”. Kodėl?
- Tai yra žaidėjų meistriškumo įvertinimas. Aišku, mes labai norėtume juos išlaikyti savo gretose. Jei jie neįsitvirtins Lenkijoje, grįš į “Žalgirį”. Bet būkime realistai - Lenkijoje klubinio futbolo lygis yra gerokai aukštesnis nei Lietuvoje. Visos klubų rungtynės transliuojamos per televiziją, yra sukurta puiki futbolo infrastruktūra, rungtynes stebi daug žiūrovų, futbolo specialistų, skautų. Be to, mokami solidūs atlyginimai - geriausi futbolininkai uždirba iki 10 tūkst. eurų per mėnesį. Lietuvos sąlygomis tai labai dideli pinigai. Bet ne pinigai svarbiausi - reikia kalbėti apie galimybę futbolininkams tobulėti.
- O Vilniuje jie jau nebeturi sąlygų ir galimybių tobulėti?
- “Žalgiris” neturi savo bazės, neturi savo arenos. Žiemą dar galime naudotis “Sportimos” maniežo paslaugomis, bet vasarą futbolininkams tenka treniruotis Vingio parko stadione, labai sunkiomis sąlygomis. Ieškome, kur būtų galima Vilniuje surengti geresnės kokybės treniruotes, vis girdime kalbas apie naujų stadionų projektus, bet kol kas tai tik kalbos. Be abejo, mes norime, kad sostinėje kuo greičiau atsirastų šiuolaikinis futbolo stadionas, nes tada ir mes galėtume pereiti į aukštesnį lygmenį. Turėdami šiuolaikinę futbolo infrastruktūrą - su stadionu, treniruočių aikštėmis - galėtume pasikviesti geresnių žaidėjų, o ir rėmėjų paieškos būtų efektyvesnės, nes dabar jų paprasčiausiai nėra nei kur pakviesti, nei ką parodyti. Šiuo metu rėmėjų paieškos yra labai sudėtingos. Nors Vilniuje yra tik vienas profesionalus futbolo klubas, bet pinigų dėl to nepadaugėjo. Mūsų komandos biudžetas siekia 2 milijonus litų, Lietuvos mastu tai nėra mažai, bet iki Lenkijos komandų lygio dar labai toli. Pavyzdžiui, Belchatovo ekipos, kuriai mes paskolinome savo lyderį Pavelą Komolovą, biudžetas bent 10 kartų didesnis nei “Žalgirio”. Bet pagal žaidimo lygį mes nedaug kuo nusileidžiame - ir tai įrodėme pernai per draugiškas rungtynes. Pagaliau aš negaliu žaidėjo, kuris savo žaidimu atkreipė užsienio klubų dėmesį, prievarta laikyti komandoje. Jis turi išbandyti save aukštesniu lygiu. Kita vertus, tai naudinga ir klubui - nes už žaidėjus gautume atlygį, - ir visam Lietuvos futbolui, nes šitie futbolininkai, patekę į Lenkijos čempionatą, atkreipia futbolo specialistų dėmesį į Lietuvą. Ne tiek svarbu, ar žaidėjas yra rusas, ar lietuvis, esmė - kad Lietuvos čempionatas išugdė žaidėją, kuris gali žaisti Lenkijos čempionate.
Parengta pagal "Respublikos" priedą "Sporto žmonės"