Były trener Widzewa Marek Zub nie będzie pracował w reprezentacji. Wybrał Żalgiris Wilno

Kilka dni temu Zub został asystentem Waldemara Fornalika w reprezentacji. Ale nim nie zostanie. Wybrał pracę pierwszego trenera na Litwie

Zub prowadził Widzew w ekstraklasie w sezonie 2007/2008. Z dwudziestu meczów wygrał cztery, a przegrał dziewięć. Tuż przed końcem rozgrywek zastąpił go Janusz Wójcik, a łódzka drużyna spadła do pierwszej ligi. Później Zub był dyrektorem sportowym w Widzewie, a następnie pracował w Polonii Warszawa.

Kilka dni temu Zub został asystentem selekcjonera reprezentacji Polski, ale otrzymał propozycję z Żalgirisu Wilno, które szukało trenera. Na prośbę Zuba PZPN zwolnił go z pełnienia obowiązków w sztabie szkoleniowym reprezentacji Polski. - Przyjąłem tę decyzję ze zrozumieniem. Samodzielne prowadzenie klubu jest wyzwaniem dla trenera, a Żalgiris Wilno to w tym regionie dobra piłkarska marka. Życzę Markowi samych sukcesów - powiedział oficjalnej stronie PZPN Waldemar Fornalik, selekcjoner reprezentacji Polski.
________________________________________
http://www.lodz.sport.pl/sport-lodz/1,1 ... cowal.html

aš asmeniškai mieliau Pankratjevą matyčiau šitam poste. na pažiūrėsim

Žaliai baltas nuo vaikystės
http://www.zalgiris-vilnius.lt/naujieno ... ystes.html" onclick="window.open(this.href);return false;

Vilniaus miesto futbolo draugijos „Žalgiris“ ekipos gynėjas Egidijus Vaitkūnas trečiadienį (rugpjūčio 8 d.) švenčia savo 24-ąjį gimtadienį. „Nuo mažų dienų norėjau tapti profesionaliu futbolininku ir vilkėti „Žalgirio“ komandos marškinėlius“, - sako E. Vaitkūnas. 2006 metais profesionalo karjerą pradėjęs sportininkas pirmus dvejus metus žaidė išvajotame „Žalgiryje“, vėliau ją trumpai tęsė Gargždų „Bangos“ ir Tauragės „Tauro“ komandoje. Į sostinės reprezentacinę futbolą ekipą gynėjas sugrįžo atsiradus pirmai pasitaikiusiai progai - 2010 metų pradžioje. Gimtadienį švenčiantis gynėjas papasakojo apie pirmuosius savo žingsnius futbole, vaikystėje užgimusią meilę „Žalgirui“, įdomius prietarus prieš rungtynes bei bendrą savo ir tėčio hobį - medžioklę.

Ar švęsi gimtadienį?
Taip, paminėsiu. Šeimos nariai pasveikino patys pirmieji, komanda, tradiciškai per vakarinę treniruotę.

Tau sukanka 24-eri. Ar jautiesi subrendęs kaip žaidėjas?
Toks amžius profesionaliam futbolininkui pakankamai brandus, tačiau, kad ir kiek sukaktų metų, visuomet dar yra ko išmokti. Aš labiausiai norėčiau patobulinti kamuolio valdymo, perdavimų, smūgių techniką. Žinoma, reikia gerinti visus žaidimo aspektus.

Kada pradėjai žaisti futbolą?
Nuo 5-erių metų pradėjau lankyti treniruotes į kurias mane atvedė tėvai. Norą žaisti futbolą sužadino draugai. Treniruotis patiko nuo pat pirmosios dienos, tačiau didesnę pažangą padariau tik vėliau. Pirmasis treneris buvo Pavelas Vorobjovas. Jis visuomet mane paskatindavo, padrasindavo.

Nuo pat pradžių rungtyniavai gynėjo pozicijoje?
Ne, dažniausiai žaisdavau saugu, kartais puolėju. Į krašto gynėjo poziciją buvau perstumtas tik prisiungęs prie „Žalgirio“ dublerinės komandos. Vis tik paauglystėje įgyti įgudžiai išliko iki šiol. Norisi bėgti į priekį, įmušti vieną, kitą įvartį, atlikti rezultatyvų perdavimą.

Kurioje aikštės pusėje mėgsti labiau būti dabar?
Pripratau žaisti gynėju, tad dabar mėgstu sukiotis arčiau vartų. Man tai patinka.

Turėjai tikslą tapti profesionalu?
Be abejo. Tai buvo mano pagrindinis siekis nuo vaikystės. Norėjau žaisti ne bet kur, o „Žalgiryje“. Su šia komanda buvau nuo pat mažų dienų. Ne tik stebėjau jos rungtynes, bet ir padavinėjau kamuolį, nešiojau neštuvus.

Kodėl tapai žaliai baltu nuo pat vaikystės?
Tai prestižinė, mano gimtojo miesto komanda. Manau, kad dauguma Lietuvoje futbolą žaidžiančių vaikų svajoja vieną dieną užsivilkti šios ekipos marškinėlius.

Ar teko išbandyti kitas sporto šakas?
Taip, ir ne vieną. Dalyvaudavau kovinių sporto šakų – bokso, kikbokso, karate treniruotėse, aktyviai žaisdavau stalo tenisą, lankiau aviamodelių būrelį. Spėjau visur, bet save atradau tik futbole.

Kaip atsidūrei „Žalgiryje“?
Rungtyniavau „Žalgirio“ sporto mokykloje, o vėliau sulaukiau kvietimo prisijungti prie dublerių komandos. Ten sėkmingai praleidęs keletą metų patekau į pagrindinę ekipą.

2009 - 2010 m. karjerą tęsei Gargždų „Bangoje“ ir Tauragės „Taure“. Kokie prisiminimai iš šio laikotarpio?
Šiose komandose praleisti metai buvo naudingi ne tik kaip žaidėjui, bet kaip ir asmenybei. Pirmą kartą žaidžiau už sostinės ribų, atokiau nuo savo šeimos ir draugų. Išmokau savarankiškumo. Kalbant apie futbolą, tai labai svarbu, kad galėjau daug laiko praleisti aikštėje. Tuo metu žaidybinė praktika man buvo būtina.

Ar dabar žaidžiant prieš šias komandas jauti papildomą motyvaciją?
Esu motyvuotas iškovoti pergalę prieš visus varžovus. Nesvarbu ar juos pažįstu asmeniškai, ar ne.

Kaip sekėsi Lietuvos U-21 jaunimo rinktinėje? Ar teko ten rungtyniauti su kuriais nors dabartiniais žalgiriečiais?
Nors aukštų rezultatų nepasiekėme, įgavau naudingos patirties. Rungtyniavome prieš stiprias kitų šalių rinktines. Buvome komandos draugais kartu su Arminu Vaskela, Karoliu Urbaičiu, Povilu Krasnovskius, Pauliu Janušausku, Armantu Vitkausku, Jauniu Juozaičiu.

2010 metais sulaukęs pasiūlymo grįžti į „Žalgirį“, priėmei jį nedvejojęs?
Žinoma. Nebuvo jokių apmastymų. Tik viena mintis - „grįžtu į „Žalgirį“.

Prieš sugrįžtant į Vilnių dalyvavai ir užsienio klubų peržiūrose. Kokį įspūdį susidarei būdamas jų treniruočių stovyklose?
Man patiko. Klubų infrastruktūros geros, ten sudarytos puikios sąlygos tobulėti. Taip pat turėjau galimybę parungtyniauti su pajėgiais futbolininkais. Kita vertus, tuo metu man pačiam dar daug ko trūko. Neatitikau tų komandų lygio. Galbūt ateityje išbandysiu legionieriaus duoną.

Gegužės mėnesį debiutavai ir Lietuvos rinktinėje. Kaip vertini šį pasiekimą?
Atstovauti savo šaliai – didžiausia garbė. Labai tikiuosi, kad vieną dieną sugrįšiu į rinktinę.

Ekipą pertraukos metu papildė trys naujokai. Pasikeitimai – į gerą?
Manau, kad taip. Ramūnas Radavičius, Kamilis Bilinskis ir Andro Švrljuga yra labai geri žaidėjai. Galbūt jiems dar reikia šiek tiek laiko apsiprasti, bet jų atvykimas neabejotinai mus sustiprino. Matome, kad kuo toliau, tuo jiems lengviau. Stengiamės padėti, kuo tik galime.

Su kuriuo komandos draugu sutari geriausiai?
Išskirtinio nėra nė vieno (juokiasi). Daug bendrauju su visais žalgiriečiais, tačiau dažniausiai laiką leidžiu su Algiu Jankausku, Pauliu Janušausku, Georgu Freidgeimu, Povilu Krasnovskiu.

Jau prasidėjo antra sezono pusė. Kaip įvertintumei „Žalgirio“ pasirodymą?
Labiau neigiamai, nei teigiamai. Praradome daug taškų, kartais išleisdome pergalę iš savo rankų. Galbūt stokojome koncentracijos. Viliuosi, kad per likusias rungtynes iškovosime kaip įmanoma daugiau taškų.

Kurios rungtynės buvo įsimintiniausios?
LFF taurės finalas. Dalyvavau jame pirmą kartą jame. Buvo labai malonu ne tik išbėgti į aikštę, bet ir laimėti. Na, o smagiausia ir įsimintiausia finalo dalis – pergalės šventimas su fanais.

Ar turi kokių nors prietarų?
Turiu nemažai. Svarbiausi – iš rūbinės išeiti aštuntam ir į aikštę žengti būtinai su dešine koja. Ne atsitikinai ir žaidžiu 8 numeriu pažymėtais marškinėliais. Šis skaičius man neša sėkmę. Niekada nesikerpu Iki rungtynių likus mažiau nei trims dienoms. Taip pat labai svarbu, kad rungtynių dieną prieš išeinant į stadioną mane palaimintų mama. Jeigu žaidžiame kitame mieste, visuomet jai paskambinu prieš susitikimo pradžią.

Ką veiki laisvalaikiu?
Didžiausias hobis – medžioklė. Kai tik turiu daugiau laisvo laiko su tėčiu traukiame į mišką, dažniausiai pasibaigus sezonui – žiemos pradžioje. Jis mane ir išmokino, kaip elgtis su ginklais. Taip pat mėgstu nueiti į kiną, pasivažinėti su dviračiais, pailsėti prie ežero.

Treneriui lietuviškas futbolas - nesvetimas

Trečiadienį į Lietuvą atvykęs naujasis Vilniaus miesto futbolo draugijos “Žalgiris” ekipos strategas tą pačią dieną vakarinės treniruotės metu susipažino su komandos nariais. Daugumą jų treneris buvo įsidemėjęs jau iš anksčiau. M. Zubas savo naujiesiems auklėtiniams sakė, kad siekiant bendro tikslo darni tarpusavio komunikacija ir supratimas yra tokie pat svarbūs veiksniai, kaip ir darbas aikštėje. Komunikabilusis lenkas šmaikštavo, jog šiuo metu didžiausią nerimą jam kelia tai, kaip išmokti taisyklingai tarti visų žaidėjų pavardes: ”Jau susipažinau su komanda. Man labai svarbu išmokti taisyklingai tarti kiekvieno jos nario vardą ir pavardę. Gaila, bet to padaryti per vieną dieną nepavyko.”

Futbolo specialistas tikino, jog sprendimas treniruoti Lietuvos vicečempionų komandą yra nemenkas iššūkis, tačiau jį palengvina tai, kad kai kurie žalgiriečiai ir lietuviškas futbolas - jam gerai pažįstami. “Apsidžiaugiau sulaukęs pasiūlymo prisijungti prie “Žalgirio”. Su jo valdybos nariais bendraujame jau kelis metus. Kuomet komanda atvykdavo į Lenkiją stengdavausi pasižiūrėti kaip jai sekasi. Taip pat sekiau žalgiriečių pasirodymus Lietuvos čempionate ir Europos lygos turnyre. Šiemet mačiau apie dešimt “Žalgirio” rungtynių, dauguma jų “General Financing A lygoje”. Nepraleidau nė vieno žaisto susitikimo Europos lygoje”, - sako M. Zubas. "Kelis metus įdėmiai sekiau ir kitų Lietuvos komandų žaidimą, tad pažįstu nemažai vietinių futbolininkų. Su kai kuriais lietuviais (Darvydu Šernu, Mindaugu Panka – aut. pastaba) dirbau ir Lenkijoje. Visi šie faktoriai turėjo didelę reikšmę priimant sprendimą atvykti čia bei atsisakyti darbo savo šalies nacionalinės rinktinės trenerių štabe”, - pripažįsta strategas."

“Antradienį spėjau sudalyvauti rinktinės trenerių susirinkime. Man tai buvo didžiulė garbė ir įvertinimas, tačiau viso šito atsisakiau vardan galimybės dirbti Lietuvoje.”, - teigia naujasis žalgiriečių vairininkas. – “Lietuvos futbolas – be galo įdomus dėl jo neatskleisto potencialo. Neabejoju, kad sukaupta patirtis dirbant su šios šalies futbolininkais man labai pravers.” “Manau, kad “Žalgiris” yra geriausia Lietuvos komanda, tačiau tą reikia įrodyti aikštėje. Viso šio sezono metu klausiau savęs vieno ir to paties klausimo: “Kodėl “Žalgiris” nėra pirmoje vietoje? Kokios to priežastys?” Juk ši ekipa turi puikius žaidėjus, modernią vadybą, nuostabų sirgalių palaikymą. Mano darbas - atsakyti į šiuos klausimus, kurių išraiška – pagerėję komandos rezultatai. Stengsiuosi pateisinti vilniečių ir visų žaliai baltų sirgalių lūkesčius.”, - kalbėjo M. Zubas.

Tapus žalgiriečiu žaidimo kreivė pakilo aukštyn
http://www.zalgiris-vilnius.lt/naujieno ... kstyn.html" onclick="window.open(this.href);return false;


Penktadienį 25-ąjį gimtadienį paminėjęs Georgas Freidgeimas “Žalgiryje” greitai atrado savo žaidimą

2011 metais į Vilniaus miesto futbolo draugijos “Žalgiris” komandą atvykęs Georgas Freidgeimas žaliai baltų gretose sužibo ryškiomis spalvomis. Penktadienį 25-ojo gimtadienio sulaukęs gynėjas išsiskiria ne tik geru žaidimu, bet ir savo komunikabilumu. Kaišiadoryse augęs futbolininkas visuomet išlieka racionalus tiek aikštėje, tiek už jos ribų. Niekada kišenėje žodžio neieškantis, sklandžiai prieš televizijos kameras mintis dėstantis, nuoširdus, itin draugiškas Georgas yra asmenybė, kurią savo gretose norėtų matyti kiekviena komanda. 2004-2005 metais gimtojo miesto Kaišiadorių "Savingė" ekipoje karjerą pradėjęs G. Freidgeimas ją tęsė Ukmergės “Vilkmergė” (2006 m.), profesionaliose FC "Vilnius" (2006-2008 m.), Lenkijos Lodzės LKS (2008-2009 m.), FK "Vėtra" (2010 m.), FC "Šiauliai" (2010 m.) ir dabar VMFD “Žalgiris” (nuo 2011 m.) komandose. Savo vertę įrodęs gynėjas greitai tapo svarbia “Žalgirio” figūra, o nuo šių metų birželio mėnesio ir Lietuvos nacionalinės rinktinės nariu. Gimtadienio dieną G. Freidgeimas atskleidė, kokių tikisi dovanų iš komandos draugų, papasakojo apie kartu su šiuo metu Marijampolės “Sūduvoje” rungtyniaujančiu broliu Robertu futbolo aikštėse praleistą vaikystę, karjeros vingius Lietuvoje ir Lenkijoje, užsibrėžtų tikslų siekimą, ekonomikos studijas Vilniaus universitete, laisvalaikio praleidimą.

Ar švęsi gimtadienį?
Ne, šį kartą nebus kada. Sekmadienį laukia nepaprastai svarbios rungtynės Panevėžyje, o pirmadienį išvyka su Lietuvos nacionaline rinktine į Makedoniją.

Sulaukei daug sveikinimų?
Šeimos nariai, draugai ir komanda pasveikinti nepamiršo. Su šeima bei draugais susitiksiu šiek tiek vėliau, tuomet sulauksiu iš jų dovanų. Žalgiriečiai tikiuosi ją įteiks sekmadienį.

Kada pradėjai žaisti futbolą?
Nuo 6-erių metų. Mane tuomet tėtis pirmą kartą nuvedė į treniruotes. Nuo pat pradžių labai patiko jas lankyti. Žaisdavau su vyresniais vaikais. Mano amžiaus grupė buvo suformuota tik vėliau.

Kurioje pozicijoje rungtyniavai?
Teko pabuvoti įvairiose aikštės vietose, nuo vartininko iki saugo. Nuolat gynėjo pozicijoje pradėjau rungtyniauti tik atvažiavęs į Vilnių, sulaukęs 17­-18 metų.

Džiaugiesi, jog gyvenimas susiklostė taip, kad ši sporto šaka yra pagrindinė veikla?
Taip, labai. Visada to norėjau ir siekiau.

Tavo jaunesnysis brolis taip pat žaidžia futbolą. Ar prisidėjai prie to?
Į treniruotes jį atvedė taip pat tėtis. Broliui buvo dar sunkiau nei man, nes jis buvo žymiai jaunesnis už kitus vaikus. Nepaisant dviejų metų amžiaus skirtumo žaisdavome vienoje komandoje. Po treniruočių kamuolį gainiodavome ir kieme. Šis žaidimas mus dar labiau suartino.

Ar teko išbandyti kitas sporto šakas?
Paauglystėje žaisdavau krepšinį. Sekėsi visai neblogai, bet supratau, kad futbole galiu pasiekti daugiau.

Kaip ūgtelėjus sekėsi rungtyniauti gimtuosiuose Kaišiadoryse?
Viskas klostėsi labai gerai. Iškovodavome daug pergalių prieš kitus miestelius, su didžiaisiais miestais, suprantama, jau būdavo sunku varžytis. Aš, kaip žaidėjas, atsiskleidžiau vėliau nei kiti. Palaipsniui tapau vienu komandos lyderių, nors joje rungtyniavo ir talentingesnių vaikinų.

Kaip atsidūrei savo pirmajame profesionaliame klube FC "Vilnius”?
Į sostinę mane pakvietė tuomet klube dirbę dabartiniai “Žalgirio” kolektyvo treneriai Ivanas Švabovičius ir Dimitrijus Kartašovas. Pirmąjį savo kontraktą su šia komanda pasirašiau būdamas 18-os metų. Persikėliau gyventi į Vilnių. Čia baigiau ir mokyklą.

Kodėl nusprendei karjerą pratęsti Lenkijoje?
Taip atsitiko, kad FC “Vilnius” mane išsiuntė į Lodzės LKS klubo peržiūrą. Jo treneriams aš tikau, tad abipusiu susitarimu likau Lenkijoje. Tiesa, joje viskas klostėsi ne taip gerai, kaip tikėjausi. Iš pradžių žaidžiau visuose susitikimuose, bet sezono pradžioje patyriau sunkią kryžminių kelio raiščių traumą bei praleidau labai daug rungtynių. Kitame sezone komanda iškrito į antrąjį pagal pajėgumą šalies divizioną. Maža to, klubas susidūrė ir su finansiniais sunkumais bei kitomis įvairiomis problemomis.

Ateityje norėtumei dar kartą pabandyti laimę užsienyje?
Norėčiau kadanors save išbandyti Vakarų Europoje. Kiekvienas sportininkas nori rungtyniauti kuo aukštesniame lygyje.

Grįžus į Lietuvą prireikė daug laiko įgauti buvusią sportinę formą?
Tikrai nemažai. Ženklesnį pagerėjimą pajutau tik praėjusiais metais, atvykęs į “Žalgirį”. Tai buvo pirmasis sezonas po traumos, kuriame vėl galėjau rungtyniauti stabiliai.

Kaip greitai apsisprendei prisijungti prie “Žalgirio”?
Pasiūlymą prisijungti prie žalgiriečių priėmiau ilgai nedvejojęs. Mačiau, kad šioje komandoje žaidžia geri futbolininkai, o jai vadovauja teisingi žmonės.

Esi patenkintas savo vaidmeniu komandoje per šiuos dvejus metus?
Labai. Esu laimingas, kad galiu būti jos dalimi. Taip pat norėčiau padėkoti treneriams ir vadovybei už tai, kad manimi pasitiki, suteikia galimybę daug laiko praleisti aikštėje.

Kokius žaidimo aspektus norėtumei labiausiai patobulinti?
Kamuolio valdymo techniką. Fizinėmis savybėmis esu patenkintas, tačiau technines reikėtų patobulinti.

Ką labiausiai mėgsti daryti aikštėje?
Mėgstu gintis ir pulti. Geriausiai jaučiuosi rungtyniaudamas dešiniojo gynėjo pozicijoje. Tuomet galiu ne tik rūpintis savų vartų saugumu, bet ir stengtis padėti komandos draugams puolime. Labiausiai esu patenkintas, kai pakėlęs akis švieslentėje prie varžovų rezultato matau degantį nulį. Tada žinau, kad savo darbą atlikau gerai.

Kaip vertini šiame sezone pasiektus rezultatus?
Džiugu, kad iškovojome LFF taurę, bet apmaudu, kad A lygoje vis dar esame antri. Niekas neprarasta, galime pasiekti, tai, ko norime. Dabar svarbiausia susikoncentruoti sekmadienio rungtynėms su Panevėžio “Ekranu”. Sėkmingas sezonas bus tik tuo atveju, jei pasieksime ne dalį, o visus metų padžioje užsibrėžtus tikslus. Esame pajėgūs tai padaryti.

Kurios rungtynės buvo įsimintiniausios?
LFF taurės finalas. Atmosfera jame buvo fantastiška, emocijų daugybė. Šventimas su sirgaliais taip pat labai įspūdingas. Ne kiekvieną dieną ir ne kiekvienais metais gali visą tai patirti.

Ar bendrauji su žalgiriečiais už aikštės ribų?
Žinoma. Su komandos draugais sutariame labai gerai, bendraujame daug ir dažnai.

Šiemet esi nuolat kviečiamas į nacionalinę rinktinę. Tau asmeniškai, tai vienas geriausių sezonų?
Taip, tikriausiai. Daug rungtyniauju, tad galiu išlaikyti neblogą sportinę formą. Labai malonu atstovauti savo šaliai. Kvietimas vykti kartu su rinktine į Makedoniją - man tikra gimtadienio dovana. Kaip ir minėjau, antrosios, ne ką mažesnės, dovanos tikiuosi sekmadienį Panevėžyje.

Ar turi kokių nors prietarų?
Į aikštę žengiu dešine koja bei persižegnoju.

Vilniaus universitete studijavai ekonomiką. Planuoji ateityje savo karjerą sieti su šia specialybe?
Studijuoti ekonomiką Vilniaus universitete norėjau nuo pat paauglystės. Sėkmingai baigiau vidurinę mokyklą ir įgyvendinau savo norą. Buvau drausmingas mokinys ir studentas, vaikščiodavau tiek į pamokas, tiek į paskaitas. Lengva nebuvo, ypač kai rungtyniavau Lenkijoje. Per atostogas grįždavau į Lietuvą ir laiką skirdavau studijoms, o ne poilsiui. Iš pradžių teko net ir akademines atostogas pasiimti. Jausdavau papildomą nuovargį, bet džiaugiuosi, kad jį įveikiau ir pasiekiau tikslą. Ateityje norėčiau vėl tęsti studijas ir siekti magistro laipsnio. Galbūt panašioje mokslinėje srityje.

Ką veiki laisvalaikiu?
Mėgstu būti su draugais. Išskirtinio hobio neturiu, todėl ką veikti – ne taip ir svarbu. Be to dažnai po treniruočių ar rungtynių norisi tiesiog pailsėti

Treneris pasirinko asistentą
http://www.zalgiris-vilnius.lt/naujieno ... tenta.html" onclick="window.open(this.href);return false;


Naujasis VMFD “Žalgiris” komandos strategas Marekas Zubas asistentu pasirinko trenerį Ivaną Švabovičių

Vilniaus miesto futbolo draugijos “Žalgiris” komandos naujojo vyriausiojo trenerio Mareko Zubo pasirinkimą lėmė tai, jog I.Švabovičius gerai pažįsta didžiąją dalį žalgiriečių ir puikiai moka lenkų kalbą. “Bendravimas – vienas iš svarbiausių dalykų siekiant įvykdyti komandai iškeltus tikslus. Turime suprasi vienas kitą, diskutuoti ir priimti teisingiausius sprendimus”, - teigia naujasis žalgiriečių strategas. Pastaruosius du su puse metų VMFD “Žalgiris” komandos vyriausiųjų trenerių asistentu buvęs Mindaugas Čepas lieka žalgiriečių šeimoje. Jis dirbs su “Žalgiris-3” komandos jaunaisiais futbolininkais, kuriuos nuo šio sezono pradžios kartu su asistentu Dmitrijumi Kartašiovu treniravo I.Švabovičius. Prie VMFD “Žalgiris” komandos naujasis asistentas prisijungs rugpjūčio 20 dieną, grįžęs iš komandiruotės Lenkijoje. I.Švabovičius yra treniravęs Lietuvos jaunimo (iki 19 m.) rinktinę. Keletą metų dirbo Vilniaus futbolo klubo “Vilnius” pagrindinės komandos vyriausiuoju treneriu, taip pat dirbo šio klubo sporto direktoriumi bei treneriu. 2007 m. sezone buvo Visagino „Intero“ vyriausiuoju treneriu.

Buvo laikas, kai kitos A lygos komandos siūlė M.Čepui vyriausiojo trenerio postą, bet M.Čepas liko su "Žalgiriu" ir "pakilo" iki "Žalgiris-3".

, jog I.Švabovičius gerai pažįsta didžiąją dalį žalgiriečių ir puikiai moka lenkų kalbą. ..

iš vienos pusės graudu žiūrėti į Žalgirio politiką, iš kitos juokinga, kai vilniečiai pyksta ant lenkų ... Dabar žaidėjai , kurie dar nemoka lenkiškai privalės išmokti, kad patektų į pagrindo sudėtį.... O su Čepu kažkaip negražiai gaunasi. Manau jis buvo tikrai vertas šio sezono pabaigai pakeisti Petravičių.

Buvo laikas, kai kitos A lygos komandos siūlė M.Čepui vyriausiojo trenerio postą, bet M.Čepas liko su "Žalgiriu" ir "pakilo" iki "Žalgiris-3".

Visais laikais už ištikimybę taip būdavo atsilyginama.

Čepą pakišo kaip ir priklauso. Na, nebent TAURAS sugalvos savo Džiovanį mesti per tvorą, tai Čepui yra šansas ištrūkti iš baltosios [o gal žaliai-baltos] vergijos.

Nepykit, bet Čepo išstumimas iš pagrindo į gerą neatves.Tai dar karta parodo kad tai nebe Žalgiris, o VMFD Žalgiris.Didelės trenerių rotacijos neišeina į gerą komandai.

Labai gaila Čepo. Lipa Žalgiris dar kartą ant to pačio grėblio. Anksčiau ar vėliau ateis atpildas.

A. Švrljuga nerungtyniaus kelias savaites
http://www.zalgiris-vilnius.lt/naujieno ... aites.html" onclick="window.open(this.href);return false;


Praėjusį savaitgalį skruostikaulio traumą patyręs VMFD “Žalgiris” ekipos legionierius iš Kroatijos Andro Švrljuga į aikštę sugrįš po 2-3 savaičių

Rugpjūčio 12 dieną Panevėžyje vykusiose “General Financing A lygos” rungtynėse su vietos “Ekranu” žalgiriečiui Andro Švrljuga po susidūrimo galvomis su komandos draugu lūžo kairysis skruostikaulis. Po keitimo aikštėje pasirodęs futbolininkas patyręs sužeidimą trumpam prarado sąmonę, tačiau greitai atsipeikėjo ir sugebėjo užbaigti rungtynes, kurios baigėsi be įvarčių 0:0. Gynėjo ir saugo pozicijoje galinčio rungtyniauti A. Švrljugos gydymas užtruks nuo 2 iki 3 savaičių, tad 26-erių metų žaidėjas aikštėje šį mėnesį tikriausiai nebepasirodys.

“Diagnozė - kairiojo skruostikaulio lūžiš be ryškios dislokacijos. Pavyzdžiui, Vokietijoje operuojami visi veido kaulų lūžiai, net ir patys menkiausi. Mes savo pacientams suteikiame visą informaciją apie traumą, pateikiame rekomendacijas, tačiau jie patys sprendžia, daryti operaciją ar ne. Šiuo atveju nuspręsta jos neatlikti, nes sumušimo vietoje nėra pažeistų veido nervų.”, - sako kroatą apžiūrėjęs veido ir žandikaulio chirurgas Mindaugas Baseckas. – “Dažniausiai po skruostakaulio lūžio užspaudžiamas paakinis nervas, tuomet operacija tampa privaloma, bet laimei, pažeidimų paakinyje srityje išvengti pavyko.” “Lūžusio kaulo dislokacija – 1,5 milimetro. Tai labai nedidelis pasislinkimas, todėl matomų kosmetinių pažeidimų nėra.”, - teigia specialistas.

“Pacientas po susidūrimo buvo trumpam praradęs sąmonę, o šiuo metu sukdamas galvą į šoną jaučia skausmą kaklo srityje. Artimiausiu metu žaidėjui bus atlikti papildomi neurochirurgo paskirti tyrimai bei suteikta jo konsultacija. Patikrinsime ar nėra kaklinės stuburo srities traumos. Neurochirurgas galės tiksliau nustatyti, kada futbolininkas galės sugrįžti į aikštę.”, - pasakoja M. Baseckas. “Andro sportuoti gali ir dabar, tačiau tik individualiai. Prognozuočiau, jog į normalų sportinį režimą jis sugrįš po 2-3 savaičių. Per tiek laiko skruostikaulio lūžiai dažniausiai visiškai sugyja ir sutvirtėja.”, - sako veido ir žandikaulio chirurgas.

Vilniaus miesto futbolo draugijos "Žalgiris" komanda rugpjūčio mėnesį žais trejas rungtynes. 19 dieną sostinėje susitiks su Tauragės "Tauru", 22 dieną Šiauliuose su vietos "Šiauliais" ir 26 dieną Vilniuje su REO vienuolike.

Kroatams nesaldžios dienos prasideda Žalgiryje. Tuoj visi bus išvyti,sumušti arba pakeisti lenkais.

Kroatams nesaldžios dienos prasideda Žalgiryje. Tuoj visi bus išvyti, sumušti arba pakeisti lenkais.

Prisikvies lenkų, tai lenkų verslas gal ims remti ŽALGIRĮ??? Pas juos PL juk net krizės nebuvo...
Juk šlėktos visada norėjo valdyti Wilno.

Komanda neteko susižeidusio Tomislavo Peko
http://www.zalgiris-vilnius.lt/naujieno ... peko_.html" onclick="window.open(this.href);return false;
2012 m. rugpjūčio 25 d.

Lietuvos vicečempionai VMFD “Žalgiris” neteko vieno pagrindinių savo futbolininkų – dėl rugpjūčio 19 dieną rungtynėse su Tauragės “Tauru” patirtos traumos iki sezono galo iš rikiuotės iškrito saugo pozicijoje rungtyniaujantis kroatas Tomislavas Pekas. 26-erių metų žaidėjui kitą savaitę bus atlikta priekinių kelio kryžminių raiščių operacija po kurios žalgirietis į aikštę galės sugrįžti tik prabėgus pusmečiui.

“Tomislavo laukia ilga ir sunki reabilitacija. Jis dar neapsisprendė, kur ją atliks, tačiau po operacijos pirmuosius kelis mėnesius futbolininkas tikriausiai praleis Lietuvoje.”, - sakė VMFD “Žalgiris” komandos vyriausiasis kineziterapeutas Dainius Pavilonis. Pats futbolininkas teigia šiuo metu jaučiantis didesnį nerimą nei fizinį skausmą. “Fiziškai nesijaučiu labai blogai, sunkiau šią nesėkmę ištverti psichologiškai. Tai – pirma rimta trauma mano karjeroje. Operacijos nebijau, tiesiog noriu kuo greičiau pasveikti.“, - atviravo Tomislavas Pekas. – “Antrą dieną jaučiau didžiausią skausmą. Mano kelėnas buvo taip ištinęs, jog atrodė tris - keturis kartus didesnis nei įprastai. Gerai, kad su kiekviena diena tinimas vis mažėja.” “Galiu vaikščioti, tačiau jaučiu, jog kelėnas yra nestabilus. Medikai sakė, kad man išsilaikyti ant kojų padeda tik gerai išlavinti raumenys. Jų dėka reabilitacijos laikas taip pat turėtų šiek tiek sutrumpėti.”, - sako žalgirietis. – “Po operacijos kurį laiką liksiu Lietuvoje. Pasikonsultuosiu su gydytojais, “Žalgirio” vadovybe ir tada nuspręsiu, kada vyksiu namo – į Kroatiją.” “Gaila, kad taip apmaudžiai patyriau traumą. Bandžiau perduoti kamuolį komandos draugui, tačiau jį atlikdamas nesėkmingai pastačiau koją ir suklupau. Nežinau, kodėl taip atsitiko. Toks jau tas futbolas”, - neslėpė apmaudo žalgirietis. “Tą akimirką skausmas buvo didelis, tačiau po kineziterapeuto suteiktos pagalbos pasijaučiau žymiai geriau. Atrodė, kad rimtesnių sužalojimų pavyko išvengti, tačiau tai truko labai neilgai. Tik sugrįžęs į aikštę pabandžiau greitai bėgti į ataką ir vėl pajutau veriantį skausmą. Tuomet supratau, kad tai bus rimta.”, - sakė saugas.

Praėjusį savaitgalį rungtynėse su Tauragės “Tauru” 23-iąją minutę susižeidęs T. Pekas po penkių minučių smūgiu galva dar sugebėjo ir įmušti įvartį. “Džiaugtis buvo sunku. Sugebėjau nubėgti vos kelis metrus kai skausmas vėl priminė apie save. Net komandos draugams sakiau, kad manęs nesveikintų su įmuštu įvarčiu. Iškart trenerio paprašiau keitimo, parodžiau, jog nebegaliu būti aikštėje”, - pripažino futbolininkas. Šiemet prie VMFD “Žalgiris” ekipos prisijungęs Tomislavas Pekas Lietuvos vicečempionų gretose spėjo sužaisti 26 (23 startinėje sudėtyje) rungtynes per kurias aikštėje praleido 2052 minutes, pelnė 4 įvarčius ir atliko net 9 rezultatyvius perdavimus – daugiausia komandoje.