G. Freidgeimas iškrito iš rikiuotės
http://www.zalgiris-vilnius.lt/naujieno ... uotes.html" onclick="window.open(this.href);return false;

Vilniaus miesto futbolo draugijos „Žalgiris“ ekipos gynėjui Georgui Freidgeimui ketvirtadienį atlikta kelio menisko artroskopinė operacija

Futbolininką operavęs „Žalgirio“ ekipos gydytojas Tomas Jonaitis džiaugėsi sėkmingai pavykusia procedūra.

„Operacija praėjo puikiai. Georgui po ankstesnės kryžminių kelio raiščių operacijos raiščiai stovėjo izometriškai, todėl formavosi sausgyslės uždegimas, kuris ribodavo futbolininko galimybę ištiesti koją. Atlikome artroskopiją ir tikimės greito žaidėjo atsistatymo“, - sakė gydytojas, ortopedas - traumatologas T. Jonaitis.

„Planuojame, kad pirminė žalgiriečio reabilitacija užtruks apie mėnesį laiko. Praėjus keturioms savaitėms po operacijos pradėsime intensyvinti futbolininko pasiruošimą bei didinsime krūvį. Kol kas neprognozuojame, kada žaidėjas galės rungtyniauti visa jėga.

Futbolininkui buvo suleista ir vienkartinė hialurono injekcija „Versan uno“, kuri padės sumažinti trintį ir uždegimą sanaryje. Ši gydymo priemonė yra nauja Lietuvoje ir Georgas buvo vienas pirmųjų, kuriam atlikta tokio tipo procedūra“, - operacijos detales atskleidė „Žalgirio“ ekipos gydytojas Tomas Jonaitis.

Pats Georgas Freidgeimas po operacijos tikino besijaučiąs gerai bei norįs kuo greičiau sugrįžti į rikiuotę.

„Šiuo metu jaučiuosi neblogai. Koją šiek tiek maudžia, bet nieko baisaus. Labai džiaugiuosi, kad po operacijos ligoninėje teko praleisti tik vieną dieną ir galėjau grįžti namo. Dabar lieka sėkmingai atlikti reabilitaciją bei grįžti ir padėti komandai“, - teigė šiame sezone ketverias rungtynes sužaidęs žalgirietis.

Futbolininkai patikėjo trenerio žaidimo filosofija
http://www.zalgiris-vilnius.lt/naujieno ... ofija.html" onclick="window.open(this.href);return false;

Komandai vadovaujant Marekui Zubui žalgiriečiai A lygoje įmušė jau daugiau nei 50 įvarčių. Ši riba buvo peržengta vos per 20 mačų

Nuo praėjusių metų rugpjūčio mėnesio M.Zubo treniruojami žaliai balti iškovojo 17 pergalių, 2 sykius sužaidė lygiosiomis bei patyrė tik 1 nesėkmę.

Komanda įmušė 51 įvartį (2.55 per rungtynes), praleido 13 (0.65 per rungtynes).

M. Zubas santūriai vertina puikius ekipos statistinius rezultatus ir labiau akcentuoja demonstruojamą žaidimo kokybę.

„Šie visi skaičiai atrodo neblogai, bet apie juos galėsime kalbėti tik pasibaigus sezonui. Tuomet bus aiški mūsų užimta pozicija ir pagal ją galėsime vertinti nuveiktus darbus. O kol kas žiūrėtii į statistiką yra per anksti“, - sako treneris.

„Nuo pat atvykimo į „Žalgirį“, svarbiausia buvo įdiegti mano žaidimo filosofiją bei įtikinti žaidėjus patikėti ja. Tik tokiu atveju, kuomet pasitikime vienas kitu bei dirbame išvien, galėsime pasiekti puikių rezultatų.

Šis procesas yra labai sudėtingas. Dabar, praėjus pusmečiui nuo pirmųjų mano rungtynių Lietuvos čempionate, galiu pasakyti, kad esame stipriai pasistūmėję į priekį. Vis dėlto, tobulumui ribų nėra ir mes stengiamės dar labiau pažinti vieni kitus bei demonstruoti vieningą futbolą“, - pasakojo strategas.

„Dauguma trenerių sako, kad puolimas laimi rungtynes, o gynyba laimi čempionatus. Aš niekada neatskiriu šių dviejų aspektų. Noriu, kad komanda ir gerai gintųsi, ir efektyviai pultų.

Šioje sezono stadijoje didesnį dėmesį skiriame puolimui. 60% treniruočių laiko dirbame ties atakų kūrimu, o likusį laiką – ties gynyba. Žinoma, vėliau ši proporcija keisis, tačiau šiuo metu norime patobulėti puolime“, - kalbėjo „Žalgirio“ ekipos treneris Marekas Zubas.

Aš irgi patikėjau, manau visi juo patikėjo.

Žalgiris lygtais atnaujinti savo oficialų puslapi zada, gal per vasarą pasidarys kažką naujesnio.

M.Kuklys: svarbiausia, kad komanda laimėtų
Nerijus Kesminas 2013-05-10
http://www.alyga.lt/naujiena/M.Kuklys-s ... aimetu/155" onclick="window.open(this.href);return false;

„Dėl tokių perdavimų sirgaliai turėtų ateiti į stadionus“, - po rungtynių su Klaipėdos „Atlantu“ savo komandos saugo Manto Kuklio veiksmus vienintelėje rezultatyvioje atakoje įvertino Vilniaus „Žalgirio“ treneris Marekas Zubas. „Žalgiris“ po Kamilio Bilinskio įvarčio Gargžduose iškovojo pergalę prieš čempionato lyderį iš uostamiesčio, surinktais taškais susilygino su klaipėdiečiais ir atsirevanšavo už pralaimėjimą antrajame čempionato ture.

„Atlantui“ pastarojo mėnesio akistatos su „Žalgiriu“ buvo itin skausmingos – vilniečiai juos įveikė ne tik čempionate, bet ir LFF taurės turnyro pusfinalyje, atimdami iš Klaipėdos komandos galimybę žaisti Europos lygos atrankos varžybose.

25 metų M.Kuklys, šį sezoną jau įmušęs tris įvarčius, nei pergalių prieš „Atlantą“, nei savo inidividualaus indėlio į sėkmę nesureikšmina: „Svarbiausia – komanda“.

Laimėjote prieš „Atlantą“ ir pavijote jį turnyro lentelėje. Kaip jaučiatės?

Savijauta, aišku, gera. Pavijome juos turnyro lentelėje, žaidimas ir rezultatai gerėja.

​Treneris Marekas Zubas tavo rezultatyvų perdavimą K.Bilinskiui išskyrė kaip itin svarbų rungtynių su „Atlantu“ momentą.

Kartais sakau, kad atlikti gerą perdavimą man net smagiau nei įmušti pačiam. Tas įvartis buvo labai svarbus, todėl džiaugiuosi, kad pavyko.

Sezono pradžioje girgždėjote – pralaimėjimas „Atlantui“, išvargtos pergalės namuose prieš „Šiaulius“ ir Tauragės „Taurą“. Toks buvo pasirengimo sezonui planas? Ar tiesiog nesisekė?

Tokio plano nebuvo. Džiaugiuosi, kad kuo toliau, tuo labiau įsivažiuojame. Manau, kad galime sužaisti gerą sezoną.

„SMScredit.lt A lygoje“ ir LFF taurės turnyre nepralaimite jau dešimt rungtynių iš eilės. Kiek dar ketinate šią seriją tęsti?

Vienodos formos visus metus neišlaikysi. Norėtųsi, kad ta sėkminga serija tęstųsi kuol ilgiau, o kaip bus – pamatysime.

Prieš šį sezoną „Žalgirį“ papildė naujokai – lenkas Jakubas Wilkas, Rytis Leliūga, dar keli žaidėjai. Ką pasakytum apie juos?

J.Wilko įtaka komandai ir jos žaidimui – didžiulė. Nieko kito ir nederėjo tikėtis – vis dėlto tai yra žmogus, kuris buvo kviečiamas ir į Lenkijos rinktinę. Savo puikų lygį jis šiemet įrodinėja pas mus – ir aikštėje, ir už jos ribų.

Kuriuos kitus komandos žaidėjus vadintum lyderiais?

Algį Jankauską. Jis – tikras kapitonas, žaidėjas, sugebantis sutelkti komandą. Taip pat, aišku, Andrius Skerla – žaidžiantis Mareko Zubo asistentas.

Turite vieną gausiausių užsieniečių legionų lygoje. Lenkai, kroatai, komandos senbuvis iš Rusijos Pavelas Komolovas. Kaip sutariate tarpusavyje?

Esame vieningi. Visiems komandoje svarbiausia – rezultatas. Niekas nekreipia dėmesio į tai, ar žaidėjas - lietuvis, ar legionierius. Atmosfera komandoje tikrai yra puiki.

Šį sezoną „SMScredit.lt A lygoje“ jau įmušei tris įvarčius. Ką tik baigėsi pirmasis čempionato ratas. Jei paprastai daugintume dabartinį skaičių iš keturių, galima prognozuoti, kad pasiųsi kamuolį į varžovų vartus 10-12 kartų.

Manau, kad galėčiau įmušti ir daugiau, bet niekada nekeliu asmeninės statistikos aukščiau komandinės. Svarbiausia, kad laimėtume, o visa kita – kaip bus taip.

Standartinės situacijos – tavo stiprioji žaidimo pusė. Įmušti baudos smūgiai – įdirbis ar talentas?

Tiesą sakant, tobulindamas šį žaidimo komponentą daug dirbu per treniruotes.

Prieš čempionato antrojo rato rungtynes su jumis „Atlantas“ aiškiai rodė, kad „Žalgiris“ jiems – tarsi raudonas skuduras koridos buliui. Klaipėdiečiai tausojo savo lyderius per dvikovą su „Sūduva“ susidūrimui su „Žalgiriu“. Ką jūs manote apie „Atlantą“?

Aišku, mums rungtynės su jais nebuvo vienos iš daugelio. Jie pirmavo čempionate, todėl suprantama, kad ir mūsų dėmesys buvo kitoks, negu tas, kurį skiriame kitoms rungtynėms. Džiugu, kad laimėjome, kad pavijome juos turnyro lentelėje. Jei taip tęsis, manau, šį sezoną mums viskas susiklostys gerai.

Įveikėte ir šalies čempioną Panevėžio „Ekraną“.

Labai to norėjome ir tikrai tikėjomės, kad pavyks.

Esi vedęs žolės riedulininkę. Kiek erdvės šeimos gyvenime užima pokalbiai apie sportą?

Daug. Dabar, kai gimė sūnus, daugiausia dėmesio skiriame jam, bet ir apie sportą kalbamės dažnai. Juolab kad žmona neblogai išmano futbolą, domisi juo.

Kiek tavo sūnui dabar?

Du su puse mėnesio.

Birželį švęsi 26-ąjį gimtadienį. Ko palinkėtum sau?

Pirmiausia, noriu, kad šeima būtų sveika. O paskui, aišku, ir čempiono titulo.

„Žalgiris“ - viena tų komandų, kurios jau užsitikrino bilietą į Europos lygą. Kokias viltis sieji su šiuo turnyru?

Norėtųsi svajoti apie grupės varžybas, bet kol kas neskubėsiu. Pradžiai pabandykime įveikti pirmąjį atrankos etapą.

Nacionalinėje rinktinėje debiutavai pernai. Tikiesi, kad būsi į ją kviečiamas nuolat?

Rinktinė yra kiekvieno futbolininko svajonė. Nemanau, kad pats turėčiau vertinti save – gal geriau tegul treneriai tai daro. Aš tiesiog dirbsiu per treniruotes ir rungtynes, atiduodamas viską, ką galiu.

Ar tik ne per gerai apie save mano?,teks pasisneket

Kad jie ten visi tokie pasikėlę tapo. Apie Mantą nieko blogo negaliu pasakyti, darbštus vaikinas, o Leliūga tik vafliuojasi ir keikiasi.. negi tokį imsi į rinktinę??? japoškė, tai amžinai apsnūdęs...

Vaidotas Šilėnas dėl trofėjaus kovos su buvusia komanda
2013-05-14 http://www.futbolo.tv/reportazai/2013-m ... ia-komanda" onclick="window.open(this.href);return false;


„Dabar nelabai galiu kalbėti. Šalia manęs – dviratis ir vaikas“, – taip laisvą pirmadienio vakarą leido Vilniaus „Žalgirio“ saugas Vaidotas Šilėnas. Sekmadienį jo ekipa 1:1 Šiauliuose sužaidė su vietos futbolininkais. Gegužės 19-ąją būtent su „Šiauliais“, kuriems V. Šilėnas atstovavo penkis sezonus, žalgiriečiai grumsis Lietuvos futbolo federacijos (LFF) „Druskininkų Hermio“ taurės finale Kaune.

Didžiausia komandos problema – progų realizacija

„Kaip galiu vertinti sekmadienio rungtynes? Nelaimėjome, vadinasi, nieko gero“, – kiek vėliau nusivylęs Futbolo.TV sakė 28-erių V. Šilėnas.

– Lygiosios netenkina?
– Ne. Lygiosios visada netenkina, kai kovoji dėl pirmosios vietos. Mums taiklus sekmadienio rezultatas – didžiulis minusas. Praradome taškus.

– Ko pritrūko iki pergalės?
– Geresnės progų realizacijos. Tai kol kas – didžiausia mūsų problema. Negaliu pasakyti, kad sekmadienį nesistengėme ar nenorėjome kovoti, laimėti. Tiesiog neišnaudojome to, ką sukūrėme. Futbole daug lemia ir Fortūna. Be sėkmės nieko nepadarysi. Gali spausti varžovus, sukurti 20 ar 50 momentų, jei neįmuši, visa tai nieko nereiškia. Futbolo Dievai kartais nebūna palankūs.

– Pats rungtyniavai tik pirmajame kėlinyje. Treneris Marekas Zubas nebuvo patenkintas žaidimu?
– Reikėtų klausti trenerio. Jis atlieka sprendimus, yra laivo kapitonas. Strategas – komandos galva, atsakanti už rezultatus. Taigi trenerio sprendimai svarbiausi ir lemiami. Viskas priklauso ne nuo manęs ar kitų. Treneris nekomentuoja, kodėl atlieka keitimus. Galbūt jis buvo nepatenkintas mano žaidimu, gal kitos priežastys... Tarkime, norėjo stiprinti puolimą. Čia reikėtų klausti jo.

– Iki tol rungtyniavo dažnai. Dabar – savaitės pertrauka. Gavote laiko pailsėti?
– Taip. Vieną dieną – šiandien. Rytoj vėl treniruosimės. Laisva diena greit prabėga, tarsi išgaruoja. Net nepajauti. Laisvadienius leidi su šeima. Reikia ir jai laiko skirti – pasivažinėti dviračiais, papramogauti. Juolab, kad artimųjų dienos – visąlaik vienodos. Jie mato tik rutiną, daugiau nieko. Nebent tėtis laisvas. Tada ir reikia pakeisti aplinką, veiklą. Iki tol buvo savotiškas maratonas, žaidėme kas tris dienas, tad nelabai turėjome net kada pailsėti.

Futbolas gražėja, o demonstruojamas žaidimas – gerėja

– Kaip vertini šį sezoną?
– Kol kas esame pirmi, vadinasi, viskas gerai. Sezono pradžia buvo sunkoka, bet vėliau įsivažiavome. Futbolas pradėjo gražėti, o demonstruojamas žaidimas gerėti. Reikėjo laiko susižaisti, pajusti vienas kitą. Tačiau didžiausia bėda ta pati, kaip ir pernai – progų realizacija. Dirbame, stengiamės, bet jei sėkmės nėra, tai viską ir nulemia. Kartais išnaudoji penkias situacijas iš dešimties, o kitą sykį – vieną iš dešimties. Geriau susikurti porą progų ir jas realizuoti, nei debesį. O iš jo – nieko.

– Šiemet žaidi ne visada. Tai lemia didelė konkurencija komandoje?
– Viskas priklauso nuo trenerio. Mūsų komandoje – didelis žaidėjų skaičius. Turime 22–24 panašaus pajėgumo futbolininkus. Strategas pasirenka, kas labiausiai imponuoja, kas tinka jo schemoms, kas vieną ar kitą dieną atrodo geriau. Treneris viskam vadovauja, o patys nuspręsti negalime. Tiesiog jei leidžia į aikštę, eini žaisti, jei ne – lauki šanso. Nieko nepadarysi.

– Tau įprasta rungtyniauti krašto saugu, tačiau šiemet dažnai žaidi ir gynėju. Kaip jautiesi toje pozicijoje?
– Žaidžiu ten, kur esu reikalingas, kur galiu išpildyti trenerio norus. Krašto gynėjo vieta man nėra pagrindinė. Tačiau stengiuosi atiduoti visas jėgas, sužaisti kuo geriau ir mokytis iš klaidų.

Iškovoti taurę – didžiulė garbė

– Šiemet „Žalgirio“ tikslai, žinoma, aukščiausi. O kokie Tavo asmeniniai?
– Taip, komandos tikslai – visada aukščiausi: laimėti LFF supertaurę, taurę ir, žinoma, čempionatą. Taip pat sieksime kuo geriau pasirodyti UEFA Europos lygoje. Manau, būtų gerai įveikti bent jau vieną atrankos etapą. Mano paties tikslai susiję su komanda. Vienas nieko nepakeisiu. Žaidžiu ne šaškėmis, kad atsisėdęs viską dėliočiau pats. Futbolas – komandinis žaidimas.

– Sekmadienį turėsite galimybę iškovoti vieną laukiamų trofėjų – LFF taurę. Pergalę Vilniaus komandai reikštų daug?
– Kaip bebūtų, tai – trofėjūs. Turime galimybę dar kartą įsirašyti į istoriją. Iškovoti taurę – garbė. Taurės rungtynių sezone nėra daug. Gal trys ar keturios. Taigi trofėjaus lengviau pasiekiamas, nei čempionate, kur reikia ilgo kelio. Bet kokiu atveju, taurė reikalinga komandai, sirgaliams, miestui. Sieksime tik laimėti.

– LFF taurę laimėjai ir pernai. Po 11 metrų baudinių serijos įveikėte Panevėžio „Ekraną“. Atsimeni tą jausmą?
– Šiemet iškovojau ir LFF Supertaurę. Žinoma, laimėti ir vieną, ir kitą trofėjų – geras, nepakartojamas jausmas. Kiekviena skambi pergalė komandai, žaidėjams suteikia daugiau pasitikėjimo, o įspūdžiai – patys geriausi. Juk ne kasdien galima kažką laimėti.

– Koks bus šios savaitės grafikas? Kaip ruošitės finalui?
– Grafikas, manau, bus toks pat, kaip ir prieš kiekvienas savaitgalines čempionato rungtynes. Antradienį, greičiausiai, turėsime treniruotę ir video peržiūrą. Kitomis dienomis – po treniruotę. Šeštadienį keliausime į Kauną ir treniruosimės ten. Sekmadienį žaisime.

– „Šiauliuose“ praleidai penkis sezonus. Kaip jautiesi žaisdamas prieš buvusią komandą?
– Atrodo, jaučiuosi normaliai. Nėra jokio išskirtinumo. Nors, žinoma, sentimentai miestui, komandai išlikę. Tačiau išeini į aikštę ir bandai daryti tai, ką moki geriausiai – žaisti futbolą. Tuomet viskas ir pasimiršta. Aikštėje draugų nėra. Po finalinio teisėjo švilpuko galima ir pasišnekėti, susitikti su tais, prieš kuriuos ką tik žaidei.

Uošvis patarimų nedalija

– Esi kilęs iš Kelmės. Tavo žmona Toma – iš Šiaulių. Dažnai grįžtate namo?
– Nedažnai. „SMScredit.lt A lygos“ grafikas – pakankamai sudėtingas. Laisvų dienų nėra daug. O ir jas stengiamės išnaudoti būdami su šeima. Kartais grįžtame į tėviškę, bet retokai. Atstumas daro savo. Būtų 50, 60 ar 100 kilometrų, būtų kitaip. Dabar – 220 į vieną pusę. Turime vaiką, tad vien pasiruošti reikia nemažai laiko. Privalai sekti, kada jis pabus, pavalgys. Negali sugalvoti ir išvažiuoti. Žmona pas tėvus grįžta dažniau – man išvykus į stovyklas. Jai paprasčiau. Man neleidžia grafikas, bet kai gaunu progą – važiuojame. Pasiilgstame tėvų, o jie – anūko. Parvežame pasidžiaugti.

– Sūnus jau spardo kamuolį?
– Jam – metai ir keturi mėnesiai. Domantas vaikšto nuo 11 mėnesių. Su kamuoliu bando žaisti visaip – ir kojomis, ir rankomis. Bet kuo bus, žinoma, dar neaišku. Pats pasirinks.

– Šeimos pagausėjimo neplanuojate?
– Dar ne. Juk šeima neseniai pagausėjo. Pirmiausia reikia skirti dėmesį vienam vaikui, jį paauginti, suteikti visa, kas geriausia, atiduoti visą savo šilumą. Laikui bėgant, galbūt bus ir pagausėjimas. Tačiau neskubame.

– Tavo uošvis Saulius Petrauskas – futbolo treneris. Patarimų duoda?
– Ne. Mes labai diskretiški šiuo požiūriu. Futbolas visuomet yra mūsų kompanijos diskusijose, kalbose. Tačiau klaidų nesistengiame analizuoti. Moterys nelabai mėgsta klausytis. Nors stengiamės apie futbolą kalbėti ne tiek daug, bet neapsieiname. Tačiau uošvis patarimų nedalija. Tiesiog pasikalbame, kaip sekasi, kaip rungtynės. Aš paklausiu, kaip gyvuoja, kokius rezultatus rodo jo vaikų komandos.

Džiaugiasi tuo, ką šiuo metu turi

– Karjerą pradėjai nedidelėje Kelmėje, vėliau persikėlei į didmiestį – Šiaulius. Dabar – trečias sezonas sostinėje. Kyli karjeros laiptais?
– Visko nedėliojau taip, kaip buvo. Gyvenimas sudėliojo į savo vietas. Ten, kur esu dabar, atvedė charakteris, užsispyrimas. Vaikystėje pradėjau žaisti tai, ką mėgau. Kai augi, mokaisi, turi kitokius siekius, tad iš pradžių futbolas buvo hobis. Po to atsirado ir kiti prioritetai – norėjau studijuoti universitete. Pakvietė į Šiaulių komandą, po dvejonių nuvykau ten. Taip išėjo, jog „Šiauliuose“ žaidžiau pakankamai daug. Žinoma, esu dėkingas šiam klubui. Džiaugiuosi, kad jame buvau. Be „Šiaulių“ galbūt nebūčiau galėjęs kilti karjeros laiptais. Manau, kad perėjimas į Vilniaus ekipą – laiptelis į viršų. Tai – stipri komanda, kelianti aukštus tikslus. Be to, ir sąlygos joje geresnės. Džiaugiuosi tuo, ką pasiekiau ir ką šiuo metu turiu.

– Kodėl dvejojai gavęs „Šiaulių“ pasiūlymą?
– Buvau moksleivis. Kai esi jaunas, daug ko nežinai. Dvejojau, nes nežinojau. Norėjau studijuoti ir bijojau, kad futbolas gali užkirsti kelią mokslams. Į „Šiaulius“ kvietė, kai buvau 11-okas. Nevažiavau. Po to sulaukiau kvietimo ir 12-oje klasėje. Atsisakiau. Kai įstojau į Šiaulių universitetą, pradėjau žaisti ŠU komandoje. Jos treneris Rimantas Viktoravičius paprašė nuvažiuoti į „Šiaulių“ treniruotę: juk niekas per galvą neduos, blogiau nebus. Nuvykau dvejodamas. Dabar tikrai nesigailiu.

– O kaip su „Žalgirio“ pasiūlymu?
– Taip pat buvo dvejonių. Su žmona gal mėnesį dėliojome visus taškus, sprendėme, kaip ir ką daryti. Surašėme visus pliusus, minusus ir nusprendėme, kad geriau būtų išvažiuoti. Per ilgai apsistoti vienoje vietoje nėra gerai, ar ne? Išvažiavome ir išbandėme save naujoje rolėje.

– Bet, galima sakyti, esi pastovus žmogus. „Šiauliuose“ penki sezonai, „Žalgiryje“ – trečias...
– Galbūt ir taip. Klubas pasitiki manimi, aš jam atiduodu save ir galbūt nenuviliu. Nesu laimės ieškotojas ir kas du mėnesius ar pusę metų nekeičiu klubų.

– Kiek prisidėjai prie to, kad į „Žalgirio“ komandą atvyktų Tavo geriausias draugas Mantas Kuklys?
– Tiesiog pakalbėjau su Mantu, kai jis buvo Belgijoje. Tuomet Kuklio klubas turėjo problemų, o „Žalgirio“ sporto direktorius anksčiau norėjo Mantą matyti komandoje. Pasakiau, kad Kuklys norėtų žaisti „Žalgiryje“. Toks ir padėjėjas... Tiesiog perdaviau vieno žmogaus žinias kitam. Vėliau jie susitarė. Nei sąlygų, nei kitos informacijos nežinau. Džiaugiuosi, kad Mantas atvažiavo. Jam gerai sekasi. Taigi klubas taip pat džiaugiasi.

– O Tau, ko gero, geriausias buvo pirmas sezonas „Žalgiryje“?
– Nei praėjęs, nei pirmas nebuvo blogi. Visi – normalūs. Kiekvienas sezonas turi savo atspalvį. Didelių traumų nebuvo, nedidelių – ir vienais, ir kitais metais. Žinote, per tą laiką būta visko – aukštesnio meistriškumo futbolininkų, keitėsi treneriai. Ne visiems įtiksi. Kiekvienas mato skirtingas vizijas. Kartais sudėtingiau ir save išreikšti. Saugų grandyje jaučiuosi geriau, gynyboje – kitos užduotys. Žinoma, tikslūs smūgiai, rezultatyvūs perdavimai geriau matomi, nei juodas darbas.

Viską sudėlios gyvenimas

– Dar ne metas paragauti legionieriaus duonos?
– Į užsienį reikia važiuoti, jei ten gauni didesnį atlyginimą. Dėl tokio, kokį moka ir Lietuvoje, nelabai verta. Vis dėlto, reikia palikti šeimą arba keltis kartu su ja. Tačiau vaikas pradės eiti į darželį, žmonai – darbas. Viskas apsunkinama, tad tai turi būti kompensuota bent jau pinigais. Kita vertus, viskas ne nuo manęs priklauso. Padėtį žino klubas. Jis tariasi su kitais. Galbūt pats „Žalgiris“ pasakys važiuoti į peržiūrą, gal lieps ar tiesiog leis. Tačiau kol konkrečių pasiūlymų nėra, tol ir nekilnoji sparnų. Be to, ir tam pačiam klubui turi būti nauda. Jei jame išbuvai dvejus ar trejus metus, klubas nori gauti savo dalį. Tai – normalu. Bet, kita vertus, Lietuvos žaidėjai rinkoje nėra tokie geidžiami, kad už juos mokėtų ir išpirkas. Nebent esi perspektyvus arba labai geras žaidėjas. Ar tiesiog turi pažinčių.

– Pernai žaidei draugiškas rungtynes Lietuvos rinktinės sudėtyje. Dabar lauki kvietimo?
– Kiekvienas žaidėjas apie tai svajoja. Tačiau viskas priklauso nuo daugybės niuansų ir yra ne vienos dienos darbas. Visų pirma, reikia, kad pasitiktų treneris. Jei komandos rezultatai bus labai geri ir pats žaisiu, demonstruosiu gerą futbolą, kvietimas ateis.

– O ar neįvyko tai, ko baiminaisi – futbolas studijoms kojos nepakišo?
– Magistro studijas, išvykus į Vilnių, teko pristabdyti. Liko pusmetis ir penki egzaminai. Koją pakišo dideli atstumai. Ne visada suspėji, nuolat lankytis paskaitose tuo labiau negali. O ir ekonomikos magistro studijos nėra lengvos. Reikia ir pasimokyti, ir pasigilinti.

– O kaip bakalauras?
– Baigiau Kūno kultūrą ir sporto pedagogiką. Norint studijuoti ekonomiką, teko daug nuveikti – mokytis papildomai, atsiskaityti darbus, išsilaikyti reikalingus dalykus. Pradėjau studijuoti ir sekėsi pakankamai gerai. Tačiau vėliau nebeliko laiko. Kai atsirado šeima, tapo dar sudėtingiau. Duoklę reikia atiduoti ir jai.

– Po futbolininko karjeros suksi į ekonomiką?
– Iš tikrųjų, mane tas mokslas nelabai žavi. Kuo labiau gilinuosi, tuo sudėtingiau. Nemanau, kad man patinka, bet kad ir ką darysiu, ekonomikos magistro diplomas nepamaišys. Tačiau kol kas apie karjeros pabaigą tikrai negalvoju. Man dar nėra per 30 metų. Ir toliau planuoju žaisti. Viską sudėlios gyvenimas.

Kalbėjosi Giedrius Vaitkevičius

FTV 2 val. nakties paskelbė:

Ar yra nemiegančių? Jei taip, siūlome paskaityti Vaidoto Šilėno mintis apie "Žalgirį", "Šiaulius", jį patį ir šeimą. Vilniaus "Žalgirio" saugas buvo atviras, nuoširdus ir, kaip visada, iškalbus.

P. S. Miegantiesiems siūlome ryto alternatyvą – pradėti dieną nuo pokalbio su Vaidotu.

Atvyko Kroatijos klubo delegacija
http://www.zalgiris-vilnius.lt/naujieno ... acija.html" onclick="window.open(this.href);return false;

Vilniaus miesto futbolo draugijos "Žalgiris" veiklą nuo trečiadienio iš arti stebi Rijekos HNK klubo atstovai

Pagrindinės ir jaunimo komandų treniruotėse lankosi vieno iš keturių šiuo metu stipriausių Kroatijos klubų delegacijos nariai - Rijekos HNK jaunimo akademijos direktorius Predragas Stilinovičius ir jos vadovas bei treneris Borisas Milanovičius.

Specialistai savo vizito metu atidžiai stebės žalgiriečius. "Atvykome iš arti pasižiūrėti į "Žalgirio" pagrindinės ir jaunimo komandų žaidėjus, taikomas treniruočių metodikas. Norime pasidalinti patirtimi, patys sužinoti įdomių dalykų iš "Žalgiryje" dirbančio personalo", - sako Rijekos HNK klubo jaunimo akademijos direktorius P. Stilinovičius.

Kroatai atskleidė, jog domisi ne vienu "Žalgirio" jaunuojų bei pagrindinės komandos žaidėju. "Mūsų klubas sustiprėjo finansiškai, todėl sau keliame aukštus tikslus. "Žalgiryje" matome futbolininkus, kurie gali mums padėti ne tik šiuo metu, bet ir ateityje.

Savo gretose turime aštuonis jaunimo rinktinių žaidėjus, tarp kurių yra trys futbolininkai iš Nigerijos. Mus domina tiek perspektyvūs lietuviai, tiek "Žalgiryje" rungtyniaujantys legionieriai.

Atvykome su intencija ne tik ieškoti pastiprinimo Rijekos klubui, bet ir užmegzti glaudesnius ryšius su "Žalgiriu". Manome, jog Vilniaus komanda yra perspektyviausia visame Baltijos regione bei vienintelė, verta mūsų pasitikėjimo.

"Žalgirio" vadybos ir žaidėjų požiūris į darbą yra aukšto lygio, treniruočių sąlygos geros. Žalgiriečiai labai motyvuoti, ambicingi. Mes tai labai vertiname, todėl esame linkę patikėti savo futbolininkus, kurie nori išbandyti save Lietuvoje.

Į bet kokį klubą žaidėjų nesiunčiame. Keliame pakankamai daug reikalavimų. Juos "Žalgiris" atitinka, tad į Vilnių vasarą gali persikelti ne vienerias rungtynes Kroatijos nacionalinėje rinktinėje sužaidęs futbolininkas, taip pat keletas labai perspektyvių žaidėjų", - pasakoja Rijekos HNK klubo atstovas.

"Rijekos ir "Žalgirio" sporto direktoriai pirmą kartą susitiko Kroatijoje, kuomet žalgiriečiai prieš šio sezono pradžią surengė treniruočių stovyklą. Vilniuje vyksta antrasis susitikimas.

Planuojame penktadienį vakare LFF stadione stebėti "Žalgiris-3" komandos mačą su Klaipėdos "Granitu", o sekmadienį vykti į Kauną, kur vyks LFF taurės finalas. Jame neabejojame žalgiriečių sėkme. Laukiame tik pergalės. Būtų labai didelė staigmena, jeigu žaliai baltiems nepavyktų apginti titulo. Žalgiriečiai nusipelnė kiekvienos iškovotos pergalės", - teigia Rijekos HNK jaunimo akademijos direktorius P. Stilinovičius.

Futbolo specialistas teigiamai vertina savo tėvynainių demonstruojamą žaidimą Lietuvoje. "Žalgiriečiai Andro Švrljuga ir Vedranas Gercas ne vienerius metus praleido mūsų klube. Puikiai juos pažįstame ir žinome jų galimybes.

Andro patikimiausiai žaidžia dešiniojo krašto gynėjo pozicijoje. Varžovų aikštės pusėje jam kartais stinga kūrybiškumo - puolimo arsenalas nėra jo didžiausia stiprybė. Vedranas stengiasi vykdyti trenerio skirtas užduotis - atitraukti varžovų gynėjų dėmesį nuo Kamilio Bilinskio, taip jam sukuriant papildomą erdvę manevrams.

Vedranas yra stiprus futbolininkas, galintis prie savęs pritraukti ne vieną priešininkų gynėją, sėkmingai grumtis su dideliais, stambiais varžovais. Kamilis yra techniškesnis žaidėjas, tačiau ne visuomet galintis įveikti fiziškai galingesnių oponentų gynybą. Vedrano indėlio į komandos pasiekimus negalime vertinti tik įvarčiais. Abu puolėjai puikiai papildo vienas kitą. Šis tandemas pavojingas bet kuriam priešininkui.

Prie komandos vairo stojus Marekui Zubui, žalgiriečiai pradėjo propaguoti labiau atakuojantį futbolą. Varžovams tenka atlaikyti didelį spaudimą. Jeigu puolėjai realizuotų bent kas antrą, trečią progą, per rungtynes įmuštų įvarčių vidurkis išaugtų dar labiau.

Luka Peričius žaidžia geriausią savo sezoną. Jo sportinė forma - įspūdinga. Pirmajame A lygos rate pagrindinio konkurento Panevėžio "Ekrano" atakuojantys futbolininkai nieko negalėjo padaryti prieš šį gynėją. Jis tiesiog dominavo aikštėje.

Gaila, jog po sėkmingo praėjusio sezono Tomislavui Pekui šiemet niekaip nepavyksta išlipti iš traumų liūno. "Žalgiriui" reikia Tomislavo paslaugų puolime, tačiau neaišku, kada jų sulauks.

LFF taurės finale išvysime ir "Šiauliams" atstovaujančius kroatus, iš kurių labiausiai išsiskiria įvartį "Žalgiriui" įmušęs puolėjas Niko Tokičius. Beje, šis žaidėjas labai norėjo atstovauti žalgiriečiams, tačiau atsidūrė priešingoje barikadų pusėje", - pasakoja P. Stilinovičius.

"Kroatijos žiniasklaida seka įvykius Lietuvoje. "Žalgirio" vardas garsiai nuskambėjo populiariausiuose sporto naujienų portaluose, kuomet praėjusį pavasarį buvo iškovota LFF taurė. Netgi patys futbolininkai pradėjo domėtis galimybe išvykti rungtyniauti į Lietuvą. Dabar situacija yra tokia, jog "Žalgiris" pasiekė tokį lygį, kad tenka labai gerai pagalvoti, kuris legionierius bus tinkamas pastiprinimas", - sako Rijekos HNK klubo atstovas.

Rijekos HNK klubo atstovai stebi žalgiriečių treniruotes

„Žalgiris“ taurės finaluose

Vilniaus „Žalgirio“ klubas buvo įkurtas 1947 metais. Iš pradžių jis vadinosi „Dinamo“ vardu, o nuo 1948 iki 1961 m. – „Spartaku“. 1958 m. šiuo pavadinimu Vilniaus komanda pirmą kartą klubo istorijoje iškopė į tuometinės „Tiesos“ taurės finalą, kuriame po pratęsimo 5:3 nugalėjo Kretingos „Melioratorius“ ekipą.

1962 m. Lietuvos sostinės futbolo klubas buvo pavadintas „Žalgiriu“.

Po nepriklausomybės atgavimo 1990-aisiais Vilniaus „Žalgirio“ komanda dalyvavo šešiuose LFF taurės finaluose iš eilės.

1989-1990 m. žalgiriečiai po baudinių serijos 3:4 nusileido Klaipėdos „Sirijui“.

1990-1991 m. sostinės futbolininkai po pratęsimo 1:0 nugalėjo Šiaulių „Tauro“ klubą.

1991–1992 m. „Žalgirio“ ekipa 0:1 pralaimėjo Vilniaus „Lietuvos Makabi“ komandai.

1992–1993 m. žaliai balti rezultatu 1:0 įveikė Klaipėdos „Sirijų“.

1993–1994 m. LFF taurės finale Vilniaus „Žalgiris“ užtikrintai nugalėjo Panevėžio „Ekraną“ 4:2.

1994–1995 m. „Žalgiris“ rezultatu 1:2 turėjo pripažinti Kauno „Inkaro“ pranašumą.

Žalgiriečiai atsirevanšavo „Inkaro“ ekipai po metų pertraukos – 1996-1997 m. sezone vilniečiai nugalėjo 1:0.

1999–2000 m. „Žalgirio“ futbolininkai 0:1 nusileido Panevėžio „Ekranui“.

Kitais, 2000–2001 m., žalgiriečiai tokiu pat rezultatu pralaimėjo ir Klaipėdos „Atlantui“.

2003 m. sostinės ekipa rezultatu 3:1 nugalėjo „Ekrano“ klubą ir atsirevanšavo už 2000 m. patirtą pralaimėjimą.

Po šios pergalės žaliai balti taurės finale nežaidė iki pat praėjusio sezono, kuomet po baudinių serijos 3:1 (pagrindinis rungtynių laikas baigėsi 0:0) nugalėjo „Ekrano“ futbolininkus bei 6 kartą iškovojo LFF taurę.

Sieks trečiojo titulo
http://www.zalgiris-vilnius.lt/naujieno ... itulo.html" onclick="window.open(this.href);return false;

Vilniaus miesto futbolo draugijos „Žalgiris“ ekipos gynėjui ir žaidžiančiajam treneriui Andriui Skerlai būsimasis LFF taurės finalas bus jau trečiasis

36 metų futbolininkas pirmąsyk Lietuvos futbolo federacijos taurės finale žaidė dar 1996-1997 metais.

Tuomet „Žalgirio“ ekipa 1:0 nugalėjo Kauno „Inkaro-grifo“ klubą bei ketvirtą sykį komandos istorijoje tapo LFF taurės turnyro nugalėtoja.

„Puikiai pamenu tas rungtynes. Laimėjome finalinę dvikovą prieš „Inkarą-grifą“ žaisdami dešimtyje, kadangi vienam mūsiškiui teisėjas parodė raudoną kortelę. Džiaugiamės pergale, nes komandai buvo svarbus kiekvienas titulas.

Prisimenu, kad pergalės šventimas nebuvo audringas, nes po keleto dienų laukė rungtynės Lietuvos čempionate. Visa komanda ramiai susirinkome senojoje „Žalgirio“ bazėje, kur pažymėjome laimėjimą“, - pasakojo Andrius Skerla.

Pasibaigus pergalingam 1996-1997 m. sezonui A.Skerla paliko „Žalgirio“ ekipą bei pradėjo legionieriaus karjerą.

Per ilgametes klajones po Europos šalių lygas futbolininkas tapo Olandijos čempionato nugalėtoju su Eindhoveno PSV klubu, žaidė Škotijos taurės finale atstovaudamas Danfermlino „Athletic“, taip pat rungtyniavo Rusijos aukščiausios lygos Tomsko „Tom“ klube, laimėjo Lenkijos futbolo taurę ir supertaurę gindamas Balstogės „Jagiellonia“ komandos spalvas.

Pernai, po sėkmingų 3 sezonų Balstogės ekipoje, A.Skerla grįžo į Lietuvą - prisijungė prie „Žalgirio“ ekipos, su kuria taurės turnyre įveikė visus varžovus bei antrą sykį per savo karjerą iškovojo LFF taurę. Finale žalgiriečiai po baudinių serijos 3:1 nugalėjo Panevėžio „Ekrano“ komandą.

„Smagu tik sugrįžus į gimtinę iškovoti vertingą trofėjų. „Žalgiris“ ilgą laiką nebuvo laimėjęs jokio titulo, todėl tai buvo svarbu ir komandai, ir mūsų sirgaliams. Įveikėme Lietuvos čempionus, todėl labai džiaugiamės. Šventimas šįsyk buvo neblogas“, - šypsodamasis kalbėjo žalgirietis.

Sekmadienį vyksiantis LFF taurės finalas A. Skerlai bus jau trečiasis. Futbolininkas tikisi, kad jam ir komandai pavyks pratęsti pergalių seriją bei iškovoti antrąjį šio sezono titulą.

„Žinome, kad esame gera komanda ir tai turime įrodyti aikštėje. Tikrai nebus taip, kad neįvertinsime savo varžovų. Stengsimės iš visų jėgų bei sieksime teigiamo rezultato.

Šis trofėjus mums yra labai reikalingas. Tuo galėjome įsitikinti ir pusfinalio mačuose su Klaipėdos „Atlantu“, kuomet visa komanda aukojosi aikštėje. Tada labai džiaugėmės patekę į finalą, bet tikrai neapsiribosime tuo ir sieksime žengti paskutinį žingsnį.

Taurės turnyras visame pasaulyje yra labai vertinamas, tik Lietuvoje jo reikšmė šiek tiek sumenkinama. Mums tai bus labai svarbios rungtynės, todėl tikslas išlieka vienas – laimėti“, - artėjant 67-ajam LFF taurės finalui kalbėjo Andrius Skerla.

Sekmadienį Vilniaus „Žalgiris“ iškovojo Lietuvos futbolo federacijos (LFF) „Druskininkų Hermio“ taurę.

Šventė kultūringai

„Šventės baigėsi. Trečiadienį laukia rungtynės. Ruošiamės. Ar spėsime atsigauti? Žinoma. Kito kelio nėra“, – Futbolo.TV sakė žaidžiantis taurės laimėtojų treneris Andrius Skerla.

„Šventėme kultūringai“, – šypsojosi 36-erių „Žalgirio“ gynėjas. Jo teigimu, grįžus į Vilnių, žalgiriečius pasitiko gausus sirgalių būrys.

„Labai malonu, kad aistruoliai ir keliauja su mumis, ir pasitinka. Džiugu, kad yra toks ryšys“, – kalbėjo A. Skerla.

„Žalgiris“ šiame sezone iškovojo antrąjį trofėjų. Vilniečiai pačioje sezono pradžioje Marijampolės „Arvi“ arenoje kėlė šalies Supertaurę.

„Nenorėčiau vertinti, kuris trofėjus svarbesnis. Kiekviena taurė reikalinga klubui, visų žaidėjų gyvenimo aprašymui. Būtų kvaila patekti į finalą ir nenorėti laimėti, – tvirtino A. Skerla. – Be abejo, kai tokia rungtynių eiga, laimėti dar saldžiau. Jei mačas būtų pasisukęs kita linkme, gal nebūtų tiek daug emocijų. Dabar buvo tikrai sunku, vyko verta finalo dvikova. Abi komandos norėjo laimėti.“

Autorius – Giedrius Vaitkevičius
http://www.futbolo.tv/druskinink-hermio ... iena-li-di" onclick="window.open(this.href);return false;