Andro pats pašnibždėjo, kad turi pasiūlymą iš Žalgirio likti dar dviems metams.
http://www.sportcom.hr/regionalni-sport ... rvaka.html" onclick="window.open(this.href);return false;

Andru ističe ugovor krajem ovog mjeseca. Kakvi su planovi u karijeri?

- Žalgiris mi je ponudio novi ugovor na dvije godine, žele da ostanem. Razgovaramo o tome, malo nas je sada poremetio ovaj završetak sezone. Ja sam zadovoljan i nadam se da ćemo se dogovoriti na obostrano zadovoljstvo do 17. studenog kada odlazim doma, iako imam i drugih ponuda. Naravno da imam želju napredovati, volim izazove, ali nekada treba biti realan i ne tražiti kruha preko pogače. Zaslužili smo igranje u kvalifikacijama za Ligu prvaka sljedeće sezone i to me sigurno motivira, kaže Švrljuga koji će, čini se, ostati vjeran zeleno-bijelom dre

Aš bosniškai nemoku, tai prašyčiau vertimo į žemaičių ar gudų kalbas.

Jau lietuviškai jis supranta, net atsakyti gali, tai ko jam į Tėvynę grūstis???

Andru kantrakt zakančvajecca ŭ kancy hetaha miesiaca. Jakija pierspiektyvy ŭ vašaj karjery?

- Žaĺhirys prapanavaŭ mnie novy kantrakt na dva hady , jany chočuć zastacca . My havorym pra heta, mala chto z nas ciapier parušany kanca siezona. JA ščaslivy, i ja spadziajusia , što my možam damovicca ab ŭzajemaprymaĺnych da 17 listapadzie, kali ja idu dadomu, choć u mianie josć i inšyja prapanovy. Viadoma , u vas josć žadannie , kab damahčysia prahresu , ja liubliu vykliki , alie časam treba być realistami i nie šukajcie chlieb na torcie. My zaslužyli huliać u Lizie čempijonaŭ u nastupnym siezonie adboračny , i heta vyznačana matyvuje mianie , kaža Švrljuga jakija, padobna, zastajucca lajaĺnymi zialiona -biela Dre

Po čempioniško „Žalgirio“ sezono Vilma Venslovaitienė nustebino: „Mums nereikia 25 milijonų litų“



Vilniaus „Žalgiris“ pergalingai baigė sezoną – laimėtas Lietuvos futbolo pirmenybių nugalėtojų titulas. Klubo vadovė Vilma Venslovaitienė džiaugėsi, kad sunkus darbas pagaliau atsipirko, ir su viltimi žvelgė į ateitį. „Žalgirio“ tikslas – Čempionų lygos grupės etapas.

V.Venslovaitienė jau net žino, kokios pinigų sumos reikia, kad ši svajonė taptų realybe.

– Ponia Vilma, ar galima sakyti, kad sostinės klubo pergalės atgaivino Vilniaus futbolą? – žurnalistai paklausė V.Venslovaitienės.

– Nesakyčiau, kad jis kada nors būtų išnykęs. Net prasčiausiais laikais, kai Vilniaus „Žalgiris“ buvo duobėje, jį labai palaikė 70 žmonių, dabar tokių atsidavusių yra apie 200. Na, ir sirgaliams reikia pergalių.

– Kokie kitų metų komandos tikslai, kokie planuojami pasikeitimai?

– Pasikeitimų tikrai bus. Tai galiu užtikrinti, tačiau konkrečiai įvardyti dabar negaliu. Viskas paaiškės sausio 5 dieną. Dabar dar vyksta derybos, todėl apie tai kalbėti kiek per anksti.

– Kokį jūs įsivaizduotumėte kitų metų „Žalgirio“ biudžetą?

Kai kalbėdavome su priešininkų komandų vadovais, jie paklausdavo „koks jūsų biudžetas?“ ir kai mes atsakydavome, jie negalėdavo patikėti, perklausdavo dar kelis kartus. Tada susimąstai – kiek daug pasiekei.

– Na, visų pirma, norėčiau išlaikyti tokį patį kaip šiais metais ir stengtis, kad jis būtų kiek įmanoma didesnis. Šio sezono biudžetas buvo apie 6 mln. litų. Prisiminkime, kad biudžetas yra ne tik pajamos, bet ir išlaidos, kurios buvo nemažos. Atrankos varžybos kainavo nemažai – skrydžio kaina ne tokia jau ir maža. Tai visa laimė, kad padėjo Vilniaus savivaldybė ir „Air Lituanica“, nes kitos bendrovės turi sutartis su turizmo agentūromis ir užsakomųjų skrydžių vasarą net neįmanoma gauti.

Tačiau buvo ir gerų akimirkų. Kai kalbėdavome su priešininkų komandų vadovais, jie paklausdavo „koks jūsų biudžetas?“ ir kai mes atsakydavome, jie negalėdavo patikėti, perklausdavo dar kelis kartus. Tada susimąstai – kiek daug pasiekei.

– O kiek yra galimybių padidinti biudžetą?

– Na, savivaldybė trims Vilniaus komandoms – krepšinio klubams Vilniaus „Lietuvos rytui“, „Kibirkštis-VIČI-IKI“ ir mums trejus metus yra įsipareigojusi skirti po 3 mln. kitų. Skaičiavome, kiek uždirbame iš parduotų bilietų, bet nepamenu tikslios sumos. Galiu pasakyti, kad iš A lygos – apie 50 tūkst. litų, o, pavyzdžiui, paskutinėse atrankos į Europos lygos grupės varžybas rungtynėse per tris dienas pardavėme visus bilietus – 5 000 vietų po 30 litų.

Aš manau, kad Lietuvos futbolo klubui nereikia 20 ar 25 mln. litų. Tam, kad patektumėm į grupių etapą užtektų kokių 7 mln. Pagalvokime, ką dar iš lietuvių, šiuo metu rungtyniaujančių čia, galėtume prisijungti? Turime gerą komandą, gerą lygį. Futbolininkai net nenori važiuoti iš mūsų klubo, jie nori likti čia.

Tuo tarpu „Žalgirio“ strategas Marekas Zubas tikino, kad nors sezonas ir buvo čempioniškas, tokio pakartoti jis nenorėtų – A lygos pabaiga nebuvo ideali „Žalgiriui“.

– Treneri, sezono pabaiga buvo nelengva, kas lėmė, kad sustojote dar nepasiekę finišo? – žurnalistai paklausė Mareko Zubo.

– Na, žinote, čempionatas tai nėra vienerios nuostabios rungtynės. Rezultatą lemia daug dalykų: nuovargis, neteisingi ir trenerių, ir žaidėjų sprendimai, klaidos, emocijos. Šie dalykai ir lėmė tai, kad neužsitikrinome titulo anksčiau. Tačiau, nepaisant visko, esame čempionai. Manau, tai ir yra svarbiausia.

– Ar norėtumėte pakartoti tokį sezono scenarijų?

– Ne, tokio tikrai nenorėčiau kartoti, norėčiau geresnio.

– Ar gavote pasiūlymų iš kitų klubų?

– Šiuo metu nieko nesvarstau. Dar iki gruodžio treniruosimės, taigi turime užbaigti pradėtus darbus. Jokių sprendimų dar nepriimu, nepaisant to, kad laimėjo čempionų titulą, su „Žalgiriu“ atlikome ne visus darbus. Apie tai ir galvoju.

– Kaip manote, kiek procentų sėkmė lėmė tai, kad vis dėlto laimėjote pirmenybes?

– Na, sunku pasakyti. Noriu priminti posakį, kad sėkmė lydi tuos, kurie sunkiai dirba. Taigi – buvome to verti.

Vienas rezultatyviausių „Žalgirio“ ekipos futbolininkų Mantas Kuklys teigė, kad nuovargis neleido švęsti taip, kaip norėtų. Po lemtingų rungtynių džiaugsmu sportininkai dalinosi su sirgaliais ir šeimos nariais. Be to, M.Kuklys prisiminė, kad sezonas dar nebaigtas – ekipa treniruosis iki gruodžio mėnesio.

Paklaustas, kaip vertinas puikius asmeninius rezultatus, M.Kuklys pabrėžė, kad jam svarbesni komandos laimėjimai: „Tai buvo geriausias mano sezonas, tačiau komandos pasiekimai man svarbesni. O jų šį sezoną netrūko. Nuveikėme tikrai daug. Per paskutines rungtynes jau buvome pavargę. Manau, laimėjome, nes buvome kaip kumštis“, – teigė sirgalių geriausiu sezono žaidėju išrinktas M.Kuklys.

Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/naujiena/sportas/fu ... z2kWiVh5IY" onclick="window.open(this.href);return false;

Kitą sezoną „Žalgiris“ pasitiks ambicingas ir sustiprėjęs
apie Wilk:

„Tokio vieno gero žaidėjo atėjimas davė impulsą komandai, – prisiminė M.Nikoličius. – Neatmetame galimybės, kad jis gali sugrįžti į komandą.
Kitąmet ją gali papildyti dar keli tokio lygio žaidėjai.
Nuo derybų ir kitų aplinkybių priklausys, ar mes turėsime vieną Wilką, penkis ar net dešimt Wilkų.”

apie lietuvius:

Lietuvių nėra iš ko rinktis
Yra didelė tikimybė, kad sostinės klube keisis legionieriai, nes „Žalgiriui” pagal žaidimą ir kainą tinkamų Lietuvos futbolininkų rinkoje nėra daug.
„Taip, yra Valskis. O kas dar?” – Marijampolės „Sūduvos” atakuojantįjį saugą Nerijų Valskį, kuris su 27 įvarčiais buvo rezultatyviausias A lygoje, iš Lietuvoje žaidžiančių futbolininkų vienintelį išskyrė V.Venslovaitienė.
M.Nikoličius užsiminė, kad jo akiratyje yra vienas ilgametis Lietuvos rinktinės saugas, šiuo metu nerungtyniaujantis nacionalinėje komandoje.

kas tas ilgametis Lietuvos rinktinės saugas dabar joje nežaidžiantis?? Šemberas?? Miceika?? gal dar kas nors??

http://www.lrytas.lt/sportas/futbolas/k ... prejes.htm" onclick="window.open(this.href);return false;

kas tas ilgametis Lietuvos rinktinės saugas dabar joje nežaidžiantis?? Šemberas?? Miceika?? gal dar kas nors??

Šemberas lyg ir gynėjas..
Dabar rinktinėje daug kas nežaidžia.. diletantams iš viso naujas pavardes teks mokytis...

Čia Venslovaitienė rastų informacijos, kad jos svajonė gali ir labai greitai užsilenkti - http://gargzdas.blogspot.com/2013/11/ar ... ubams.html" onclick="window.open(this.href);return false;
Norint driokstelti Europoje reikia ne tik daugiau gero lygio futbolininkų, bet ir aukštesnio klubo koeficiento. Arba bent jau sėkmės burtuose gauti silpniausią iš stipriausių

Pilibaitis? Klimavičius?

Pilibaitis? Klimavičius?

Pagal tai, ką pasakė, kad kandidatūros sumažėja iki dviejų - Šemberas ir Savėnas

Pilibaitis? Klimavičius?

Pagal tai, ką pasakė, kad kandidatūros sumažėja iki dviejų - Šemberas ir Savėnas

Lekis.Dragunevicius

Pilibaitis? Klimavičius?

Pagal tai, ką pasakė, kad kandidatūros sumažėja iki dviejų - Šemberas ir Savėnas

Lekis.Dragunevicius

Tai kad lyg ne apie Tauragės-Pagėgių rinktinę kalbėjo

Semberuj kontraktas baigiasi , taj arba jis arba Edgaras Cesnauskis.

Per brangus Žalgiriui Česnauskis.

Cesnauskis turi galiojanti kontrakta, bet jis Rostove beveik metus nezaides. Jeigu Rostov nutrauktu kontrakta taj Zalgirije iki rugsejo men galetu igaut forma gryzt i rinktine.

"Finišą galima prilyginti Vakarų šalims"

"Žalgirio" sporto direktorius M.Nikoličius: "Kita svajonė - UEFA taurių grupių etapas"
http://www.lff.lt/lt/article/zalgirio_s ... piu_etapas" onclick="window.open(this.href);return false;

2009 metais arti žlugimo ribos buvusi ir aistruolių atgaivinta Vilniaus „Žalgirio" komanda šiemet grįžo į Lietuvos futbolo viršūnę.

Vilniaus miesto futbolo draugijos (VMFD) vardu atgimusio „Žalgirio" futbolininkai sostinei po 14 metų pertraukos iškovojo Lietuvos čempionų vardus, laimėjo šalies taurės turnyrą ir Supertaurės turnyrą.

Nepėsti vilniečiai buvo ir tarptautinėse varžybose, kur tapo pirmuoju Lietuvos klubu, įveikusiu tris UEFA Europos lygos atrankos etapus.

Ketvirtą sezoną „Žalgiryje" sportinius ir kitus reikalus strateguojantis Mindaugas Nikoličius teigia, jog klubo galimybės per tą laiką pasikeitė neatpažįstamai, o nauja komandos svajonė - dalyvavimas vieno iš UEFA turnyrų grupių etape.

- Kai prieš ketverius metus galvojote, ar imtis naujo „Žalgirio" projekto, kiek svarbus buvo Vilniaus klubo vardas ir jo sirgaliai?, - LFF.lt paklausė M.Nikoličiaus.
- Nesinorėtų to vadinti projektu. Žmonės, kurie išsaugojo šį vardą futbolo žemėlapyje - „Pietų IV" grupė - yra neeilinė, tokia vienintelė Lietuvos futbole. Beje, jų pavyzdys įkvėpė ir F.B.K. „Kauno" aistruolius, kurie įkūrė savo komandą. Draugiškomis rungtynėmis su kauniečiais sezoną antrus metus iš eilės baigsime.

„Žalgirio" vardas buvo tikrai svarbus, nes tai futbolo klubas su didžiausia istorija. Be to, Vilnius - Lietuvos sostinė, čia didžiausia ir verslo koncentracija, didžiausios perspektyvos. Manau, jog per ketverius metus išnaudojome tą potencialą, tą parodo iškovoti titulai.

- Kai atėjote į klubą 2010 metų pradžioje, pradėjote nuo nulio?
- Sakyčiau - nuo minuso. Prisimenu 2010 metus, kai susirinkome Kalnų parko stadione prie minus dvidešimt penkių laipsnių temperatūros su Igoriu Pankratjevu priešakyje. Tada neturėjome net visos komandos, bet turėjome tikslą būti prizininkais. Visą sezoną treniravomės Vingio parko stadione, kuris dabar rekonstruojamas, bet tuomet netiko profesionaliai komandai - su tragiškomis sąlygomis rūbinėje, prastos kokybės veja.

Tai ką dabar turime ir ką galim sau leisti - skiriasi ženkliai. Lyginant su aukšto lygio klubais, iki maksimalaus profesionalumo trūksta nebedaug. Aišku, kertinių dalykų dar trūksta - savo bazės, aikščių. Tačiau atsižvelgiant į kasdienybę ir futbolo infrastruktūrą, nėra taip blogai.

- Pats esate užaugęs pajūryje, vaikystėje netgi aktyviai sirgote už „Atlantą". Dabar ši komanda - pagrindinis Jūsų varžovas. Nebuvo dviprasmiškų minčių? Ką apskritai galvojate apie Klaipėdos ekipos atgimimą?
- „Atlantas" mano širdyje buvo anksčiau, bet dabar viską atiduodu „Žalgiriui" ir jis turbūt liks man toks svarbus dar ilgai. Kol kas dabartinis „Atlantas" iš dalies primena tai, ką mes buvome pradėję 2010 metais. Kadangi mes tai padarėme pirmieji, todėl tai vadinti fenomenu nebetinka, tiesiog jie šiemet turėjo daug entuziazmo.

Manau, kad Klaipėdos ekipa pasirodė pagal galimybes. Žiūrėsime, kaip jiems seksis toliau, ar jie bus pajėgūs konkuruoti. Mes trejus metus kovojome su „Ekranu", ketvirtais pavyko subręsti ir nugalėti.

- Šeštadienio rungtynės su „Sūduva" ir dramatiškas čempionato finišas. Kokios emocijos užplūdo, ar daug nervų kainavo?
- Tai buvo viena didžiausių dramų mano gyvenime. Kai baigėsi rungtynės Vilniuje ir laukėme rezultato Klaipėdoje, man prieš akis stovėjo 2000-2001 metų Bundeslygos sezono kulminacija.

Tuomet Gelzenkirchene „Schalke" aistruoliai subėgo į aikštę sužinoję, jog 90 min. Hamburge „Bayern" praleido įvartį. Tačiau pridėtinio laiko pabaigoje bavarai išplėšė lygiąsias ir „Schalke" triumfas virto ašaromis. Tik skirtumas tas, kad mes dar būtume turėję rungtynes antradienį. Emocijos buvo tokios, kad sunku buvo patikėti. Labai ilgai laukėme to titulo, buvome taip arti, ir negalėjome jo paimti.

Galėjome viską praktiškai išspręsti Panevėžyje su „Ekranu". Galbūt net anksčiau, jei A.Velička būtų išnaudojęs puikias progas Marijampolėje, vėliau Klaipėdoje. Bet jei būtų galima rinktis, kaip laimėti šių metų čempionatą, manau, neatsisakyčiau tokio pačio varianto.

Kitokiu atveju neturėtume tokios patirties ir praktikos, kokią įgavome sunkioje kovoje. Dabar žinome, visus pliusus ir minusus, kas gali nutikti per ilgą sezoną kovojant dėl titulo, kodėl viskas būna būtent taip. Žaidėjai įsimins, kad nė sekundei negali atsipalaiduoti ar galvoti, jog viską galima atidėti kitoms rungtynėms. Nes kai reikia susiimti, gali būti per vėlu.

Kita priežastis - nuo tokios pabaigos tik įdomesnis čempionatas. Viskas vyko tikrai garbingai. Patį finišą galima prilyginti Vakarų šalims, kur viskas neretai sprendžiasi paskutiniame ture.

Net tos komandos kur nekovojo dėl pozicijų, paskutinius 5-6 turus rimtai grūmėsi. Jei tai vyktų pastoviai, klubai būtų stabilesni finansiškai, galbūt tuomet ir žiniasklaida nušviestų lygą plačiau ir išsamiau.

- Šiemet iškovojot Supertaurę, apgynėt taurę, tapot Lietuvos čempionais, Europoje perėjot tris etapus. Tokį sezoną galima vadinti nuostabiu?
- Visa tai, ką padarėme per sezoną - yra be precedentų. Pavyko iškovoti ne tik tris titulus - netgi keturis, nes iškovojome ir Supertaurę už šiuos metus. Taip pat iškovota teisė tęsti kovą dėl LFF Taurės 2014 m. bei puikiai pasirodyta Europoje.

Kad ir kaip kas bekalbėtų, nugalėjome stiprias komandas. Tame tarpe ir Jerevano „Pjunik". Jau nekalbu apie Poznanės „Lech". Zalcburgo klubas mums buvo per stiprus. Jų dabartiniai rezultatai Europos lygoje rodo, kad tai tikrai subrendusi komanda. Manau, kad pasiekėme galimybių maksimumą.

Dabar reikia šiek tiek pokyčių, kad galėtume toliau žengti pirmyn. Padarysime viską pagal finansines galimybes, kad komanda būtų stipresnė.

- „Atlanto" klube - Konstantinas Sarsanija tik vienas iš šešių trenerių. „Žalgiryje" jų yra keturi, tačiau vienas pats žaidžia, kiti taip pat atsakingi ir už trečiąją komandą I lygoje. Kiek svarbus tokiame modelyje vyriausiasis treneris?
- Treneris - sudedamoji viso klubo dalis. Įvairiose šalyse trenerio funkcijos skiriasi. M.Zubas taip pat yra „Žalgirio" sistemos dalis. Suabsoliutinti paprasta - dažniausiai jei komanda pralaimi, kalbama, kad vadovybė ar treneris priemė blogus sprendimus, kai laimi - lyg ir atvirkščiai. Manau, kad šis čempionų titulas - bendro ketverių metų draugijos darbo rezultatas. Dėl trenerio padėjėjų, manau svarbiausia ne kiekybė, o kokybė.

Tarp kitko, galbūt daug kas nesuprato Andriaus Veličkos atėjimo į komandą. Tačiau jį pažįstame nuo darbo Škotijoje laikų. Žinojome, koks tai svarbus žaidėjas rūbinėje, kokią patirtį jis turi.

Apie M.Zubą po pusantrų metų jau daug žinau - jo pliusus ir minusus. Tai treneris su kuriuo radome bendrą kalbą ir pasiekėme rezultatą. Nemaža tikimybė, kad jis tęs darbą toliau ir sieksim tolesnių tikslų.

- Viena svajonė jau įgyvendinta - „Žalgiris" Lietuvos čempionas. Kitąmet debiutuosite Čempionų lygoje. Kita svajonė - šio turnyro grupių etapas?
- Tą svajonę įvardinčiau tiesiog kaip grupių etapą - būtume patenkinti ir patekę į atitinkamą etapą Europos lygoje. Manau, kad tam yra geras pagrindas, jau esame sukaupę patirties.

Žygiuoti per Čempionų lygos turnyrą daug lengviau, nes iškritęs iš jo, žaidi atkrintamąsias rungtynes Europos lygoje. Tik šiuo metu mūsų pozicijos nėra optimalios, nes neturime koeficiento, kuris leistų būti skirstytais burtuose. Todėl reikia burtų sėkmės. Jei ji būtų, galėtume „iššauti".

Tai būtų pirmas atspirties taškas, kuris padėtų futbolui stiebtis aukštyn. Europos taurių rungtynės parodė, koks didelis susidomėjimas futbolu. Nebūtina ir reklama - žmonės plūdo į stadionus, pirko nepigius bilietus. Futbolas Lietuvai reikalingas, tik normalu, kad žmonės nori tam tikro lygio, pergalių. Šiuo klausimu esu optimistas. Tikiu, kad tai galime padaryti. Tik reikia vieną kartą pramušti tą „sieną". Tuomet bus lengviau.

- 2010 metais sakėte, kad būtų nuostabu, jei „Žalgiris" po trijų metų turėtų savo namus, ar bent būtų pradėjęs juos statyti. Kaip pasikeitė ši situacija? Ar svajonė dar tokia pat gyva?
- Esame Vilniaus klubas, todėl laukiame, kokia bus „Žalgirio" stadiono istorijos atomazga. Labai tikimės, kad kitąmet bus pradėtas statyti naujas „Žalgirio" stadionas ir 2016 metų sezoną jau galėtume žaisti ten. Manau, realu, kad jis būtų pastatytas per pusantrų metų, tačiau kol kas darbų pradžios reikia dar palaukti dėl objektyvių priežasčių.

Stadionas tikrai svarbu. Vien prisiminus šeštadienio rungtynes, kai žmonės atėjo be skėčių, stovėjo ant lietaus, pagalvojau - kokie jie tikri komandos patriotai. Buvau maloniai nustebintas.

Kita vertus, galima atsiminti 2011 metus, kai namų rungtynes žaidėme Kaune, Alytuje ar net Marijampolės senajame stadione. Netgi lyginant tą laiką, kai buvome 2010 metais „Žalgirio" stadione, tuo ką turime šiai dienai galime džiaugtis. Labai dėkoju LFF ir jų stadiono darbuotojams, kurie dėl mūsų stengiasi, padaro viską, kad jaustumėmes kaip namuose.