Re: Idomybes ir keistenybes
Parašytas: 2017 Bal 25 23:29
čia kažkoks tekstukas apie futboliniką Viktorą Ratautą. Lietuviškai 
http://paliokas.blogspot.lt/2009/11/vitor.html" onclick="window.open(this.href);return false;
Apie jį šis pasakojimas.
Viktorą pažinojo, matyt, visas San Paulo. Na, jei ne visi 20 milijonų San Paulo gyventojų, tai per visą Braziliją susirinktų gerokai daugiau. Nes jis žaidė Brazilijos futbolo rinktinėj, žr. Nr. 396 visų laikų žaidėjų sąraše. Patys matot, jo vardas Brazilijos futbole – Vitor:
396. Vítor (Victor Ratautas), pirmojo mačo už Braziliją data - 29/04/1960.
Kai grįžom, nunešiau šūsnį Brazilijos laikraščių ir žurnalų iškarpų į tuomet Lietuvoj leidžiamo sporto laikraščio “Sportas” redakciją – juk lietuvis Brazilijos futbolo rinktinėj! Sakė kad labai įdomu, bet atspausdino – nieko. Ir laikraščių iškarpas pradaigojo. Bet vieną dabar suradau:

Straipsnio, pasakojančio apie "um duelo historico", antraštę galima išversti su puikiuoju Google Vertėju.
Ką futbolas reiškia Brazilijoje, visi žino. Kai Vitor nuvedė į savo klubą, SPFC - San Paulo futbolo klubą, po jo šimtatūkstantinį stadioną, po klubo muziejų mus vedžiojo it VIP-us.
Gidas, šampanas, nuotraukos. Nes mus atsivedė Vitor.
Vitor žaidė tuo metu, kai pakilime buvo Pele.
Pele lošė už gero šimto kilometrų atstumu nuo San Paulo Atlanto pakrantėje įsikūrusio Santos miesto futbolo klubą “Santos”, kuris Brazilijos čempionate “kapodavosi” su Vitor klubu SPFC.
Pele buvo puolėjas, Vitor – gynėjas.
- Vitor, ar “kirsdavai” Pele per kojas, - klausiau sykį.
Vitor išsišiepė:
- O kaip tu manai?
Vitor buvo „kompanijos siela“ - jį sekė pokštai, juokas ir šposai. Papasakočiau, bet šiandien susilaikysiu.
Jo sūnaus vardas – Vitinho, galbūt, neteisingai rašau portugališkai, reikia tarti „Vytinjo“.
- We are too lazy, Augis, - sakė man Vytinjo, veždamas į fazendą.
Aš taip nemanau. Labai ten šokinėsi, kai šilta ir bananą gali nuskinti tik ranką ištiesęs. Kai šaltis paspirgina, tai nepamiršti kitai žiemai bulvių sklepan pripilti, skyles užsikamšyti ir malkų pasiruošti.
- Vitor lietuviškai nemoka, - sakė man giminaičiai.
Jis gimė ne Lietuvoj - Brazilijoj.
- Vitor, neapsimetinėk, kad nemoki lietuviškai, - sakiau jam kelissyk, lietuviškai.
Jis tik nusišypsodavo savo paperkančia šypsena.
Tada, važiuodami į Rio, sėdėjom autobuse greta ir plepėjom apie šį bei tą, portugališkai, žinoma - pora mėnesių ten buvau, kelis žodžius išmokau. Nesupratau kažko, pora kartų perklausiau, Vitor susinervavo, ėmė ir prabilo lietuviškai, laužyta kalba.
- Vitor, falam Português! - rėžiau jam išsišiepęs.
Vitor pažiūrėjo, lyg būtų nustebęs, ir staiga nusikvatojo per visą autobusą.
Mirė Vitor 1996 metais.
http://paliokas.blogspot.lt/2009/11/vitor.html" onclick="window.open(this.href);return false;
Apie jį šis pasakojimas.
Viktorą pažinojo, matyt, visas San Paulo. Na, jei ne visi 20 milijonų San Paulo gyventojų, tai per visą Braziliją susirinktų gerokai daugiau. Nes jis žaidė Brazilijos futbolo rinktinėj, žr. Nr. 396 visų laikų žaidėjų sąraše. Patys matot, jo vardas Brazilijos futbole – Vitor:
396. Vítor (Victor Ratautas), pirmojo mačo už Braziliją data - 29/04/1960.
Kai grįžom, nunešiau šūsnį Brazilijos laikraščių ir žurnalų iškarpų į tuomet Lietuvoj leidžiamo sporto laikraščio “Sportas” redakciją – juk lietuvis Brazilijos futbolo rinktinėj! Sakė kad labai įdomu, bet atspausdino – nieko. Ir laikraščių iškarpas pradaigojo. Bet vieną dabar suradau:
Straipsnio, pasakojančio apie "um duelo historico", antraštę galima išversti su puikiuoju Google Vertėju.
Ką futbolas reiškia Brazilijoje, visi žino. Kai Vitor nuvedė į savo klubą, SPFC - San Paulo futbolo klubą, po jo šimtatūkstantinį stadioną, po klubo muziejų mus vedžiojo it VIP-us.
Gidas, šampanas, nuotraukos. Nes mus atsivedė Vitor.
Vitor žaidė tuo metu, kai pakilime buvo Pele.
Pele lošė už gero šimto kilometrų atstumu nuo San Paulo Atlanto pakrantėje įsikūrusio Santos miesto futbolo klubą “Santos”, kuris Brazilijos čempionate “kapodavosi” su Vitor klubu SPFC.
Pele buvo puolėjas, Vitor – gynėjas.
- Vitor, ar “kirsdavai” Pele per kojas, - klausiau sykį.
Vitor išsišiepė:
- O kaip tu manai?
Vitor buvo „kompanijos siela“ - jį sekė pokštai, juokas ir šposai. Papasakočiau, bet šiandien susilaikysiu.
Jo sūnaus vardas – Vitinho, galbūt, neteisingai rašau portugališkai, reikia tarti „Vytinjo“.
- We are too lazy, Augis, - sakė man Vytinjo, veždamas į fazendą.
Aš taip nemanau. Labai ten šokinėsi, kai šilta ir bananą gali nuskinti tik ranką ištiesęs. Kai šaltis paspirgina, tai nepamiršti kitai žiemai bulvių sklepan pripilti, skyles užsikamšyti ir malkų pasiruošti.
- Vitor lietuviškai nemoka, - sakė man giminaičiai.
Jis gimė ne Lietuvoj - Brazilijoj.
- Vitor, neapsimetinėk, kad nemoki lietuviškai, - sakiau jam kelissyk, lietuviškai.
Jis tik nusišypsodavo savo paperkančia šypsena.
Tada, važiuodami į Rio, sėdėjom autobuse greta ir plepėjom apie šį bei tą, portugališkai, žinoma - pora mėnesių ten buvau, kelis žodžius išmokau. Nesupratau kažko, pora kartų perklausiau, Vitor susinervavo, ėmė ir prabilo lietuviškai, laužyta kalba.
- Vitor, falam Português! - rėžiau jam išsišiepęs.
Vitor pažiūrėjo, lyg būtų nustebęs, ir staiga nusikvatojo per visą autobusą.
Mirė Vitor 1996 metais.