Rytoj atidaromas naujas Futbolo Fanų stadionas!
http://www.sfl.lt/naujiena/2901-rytoj_a ... _stadionas_/" onclick="window.open(this.href);return false;
2012-09-18 16:07:56

Visa Vilniaus futbolo bendruomenė labai džiaugiasi, kad Vilniuje atsirado dar vienas pilnų matmenų futbolo stadionas. Ypač džiugu tai, kad šis dirbtinį apšvietimą turintis stadionas yra grynai privačios investicijos, o tai reiškia puikią paslaugų kokybę ir gerą stadiono priežiūrą. Kaip jau minėjome svarbu yra tai, kad tai bus antrasis stadionas Vilniuje kuriame bus galima rungtyniauti ir sportuoti dirbtinio apšvietimo sąlygomis, kas yra labai aktualu artėjant tamsiam rudenio ir žiemos metui. Daugiau info apie stadioną, jo nuomos įkainius ir stadiono fotogalerija galite rasti šiuo adresu http://www.fanu.lt/Nuotraukos-Linkmenu8.htm" onclick="window.open(this.href);return false;

Jau šį trečiadienį nuo 18 val. naujutėlaitis "Futbolo Fanų" stadionas pirmą kartą priims oficialių pirmenybių rungtynes. Čia Vilniaus regiono III lygos varžybas žais Kiemo ir Legiono, bei Akto ir Prelegentų komandos. Skelbiame stadiono atidarymo varžybų tvarkaraštį :

18.00 Kiemas -Legionas
19.30 Aktas - Prelegentai

Rytoj Kviečiame visus į futbolo vakarą naujame stadione!

Kiekviename Vilniaus mikrorajone – bent po vieną futbolo stadioną
2012.12.18 12:00
http://www.vilnius.lt" onclick="window.open(this.href);return false;
http://www.ivartis.net/lietuva/kiekvien ... iona/15883" onclick="window.open(this.href);return false;

Vilniaus miesto savivaldybės Ekonomikos ir investicijų departamento kartu su Švietimo, kultūros ir sporto departamento Sporto skyriaus specialistai baigė Vilniaus miesto vidurinių mokyklų sporto aikštynų atnaujinimo ir vystymo strategijos 2013–2020 m. įgyvendinimo pasirengimo darbus. Pasirengimo darbai infrastruktūros srityje užtruko beveik 2 metus, per kuriuos buvo išmatuoti, kur reikia, – praplėsti, įvertinti ir užregistruoti sporto aikštynai sostinėje. Iki šio nei vienas sporto aikštynas nebuvo užregistruotas VĮ Registrų centre.

„Atliktas didžiulis darbas. Dabar turime prioritetus, skaičius, finansų poreikį. 2013 metais planuojame pritraukti ES lėšas šių aikštynų renovacijai, taip pat ieškosime privačių investuotojų. 2013–2020 m. Strategijos svarbiausi uždaviniai – įrengti bent vieną pilnų matmenų futbolo aikštę kiekviename Vilniaus mikrorajone, atnaujinti mokyklų sporto infrastruktūrą ir taip moksleivius skatinti sportuoti ir sveikai gyventi “, – sakė Vilniaus mero pavaduotojas Jonas Pinskus, šio projekto iniciatorius ir kuratorius.

Įvertinant surinktus duomenis, strategijoje numatyti visi planuojami įrengti arba toliau vystyti futbolo stadionai ir kitų sporto šakų aikštynai. Vilniuje jų yra 72 . Pagal aikštynų plotą sugrupuoti visų mieste esančių vidurinių mokyklų sporto aikštynai, kurių yra 65, nustatytos mokyklų sporto aikštynų trys kategorijos – galintys turėti pilnų matmenų futbolo aikštę, mažesni stadionai su bėgimo takais ir krepšinio aikštele bei mažiausio ploto daugiafunkciniai sporto aikštynai. Atrinkti 14-os vidurinių mokyklų aikštynai, kuriuose ketinama pagal Fabijoniškių vidurinės mokyklos įgyvendinamą projektą įrengti pilnų matmenų futbolo aikštes.

„Per šį laiką įvertinome finansavimo poreikį. Iš surinktų duomenų labai puikiai matyti, kokie mūsų prioritetai futbolo sporto infrastruktūros atnaujinime. Pavyzdžiui, norint pabaigti Šeškinės nacionalinio stadiono statybas, mums reiktų maksimaliai apie 360 mln. Lt, kai tuo tarpu 72 objektų atnaujinimui reikalinga 75 mln. Lt“, – sako Jonas Pinskus.

Sprendžiama, kaip atgaivinti apleistus stadionus
2013-01-10
http://kaunas.lt/index.php?2116015235" onclick="window.open(this.href);return false;

Kauno miesto savivaldybė siekia atgaivinti apleistus sporto stadionus, esančius Jovarų bei Kareivinių gatvėse. Trečiadienį Kauno miesto tarybos kolegija rekomendavo administracijos direktoriui patvirtini Jovarų g. 2 esančio sklypo, kuriame yra apleistas sporto stadionas, detalųjį planą. „Parengus šio sklypo, esančio valstybinėje žemėje, detalųjį planą, savivaldybė sklypą galės panaudoti savivaldos reikmėms", - aiškino Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius. Kauno miesto savivaldybės Kūno kultūros ir sporto skyriui pavesta atlikti analizę ir pasiūlyti kelis galimus variantus, kaip stadionas galėtų būti eksploatuojamas. Svarstoma, kad stadionas galėtų būti pritaikytas futbolui arba žolės rieduliui.

Kolegijos posėdžio metu buvo priminta ir apie futbolo stadioną, esantį Kareivinių g. 11. Šiuo metu stadionas patikėjimo teise perduotas jau bankrutavusiam Kauno futbolo beisbolo klubui. „Nors klubas jau bankrutavęs, sutartis su juo nenutraukta. Mes sutvarkėme šio stadiono teritoriją, tačiau klubas į aplinką neinvestavo nė lito. Reikia kuo greičiau nutraukti sutartį ir nuspręsti, ką darysime su šiais dviem stadionais: tvarkysime patys ar vėl patikėsime kuriam nors klubui", - teigė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.

Viešųjų ryšių poskyrio informacija

iš Bagdono straipsnio (perspausdinto Futbolas.lt):

Puikiu verslo ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimo pavyzdžiu prieš devynerius metus galėjo tapti ir „Kauno" klubo vadovų iniciatyva rekonstruoti Panemunėje, Kareivinių gatvėje, esantį stadioną. Klubas į šį ambicingą projektą planavo investuoti 2–5 mln. litų. Ketinta įrengti tris futbolo aikštes, iš kurių viena būtų šildoma ir atitiktų Tarptautinės futbolo federacijos (FIFA) ir Europos futbolo federacijų sąjungos (UEFA) reikalavimus, sutvarkyti krepšinio ir tinklinio aikšteles, pastatyti iki 3 tūkst. vietų tribūnas žiūrovams, įrengti buitines patalpas su drabužinėmis žiūrovams ir treneriams, mokymui skirtas ir administracines patalpas, automobilių stovėjimo aikštelę. Vis dėlto šūkių apie savivaldybės partnerystę su verslu nešykštinti apkerpėjusi miesto valdžia tik vilkino ir stabdė tituluočiausio šalies klubo progresą, užuot jam padėjusi.

iš straipsnio aukščiau:

Kolegijos posėdžio metu buvo priminta ir apie futbolo stadioną, esantį Kareivinių g. 11. Šiuo metu stadionas patikėjimo teise perduotas jau bankrutavusiam Kauno futbolo beisbolo klubui. „Nors klubas jau bankrutavęs, sutartis su juo nenutraukta. Mes sutvarkėme šio stadiono teritoriją, tačiau klubas į aplinką neinvestavo nė lito. Reikia kuo greičiau nutraukti sutartį ir nuspręsti, ką darysime su šiais dviem stadionais: tvarkysime patys ar vėl patikėsime kuriam nors klubui", - teigė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.

- Vieni kitus šūdais drabsto, o stadiono nėra.

Gintaro stadionas

Ar politikai leis išdraskyti apleistą stadioną?
http://kauno.diena.lt/naujienos/miestas ... ona-472527" onclick="window.open(this.href);return false;
Paskelbta 2013-01-17, 07:45
Diana Krapavickaitė
[email protected]

Šiandien Kauno tarybos politikai turės apsispręsti, ar pritarti žemės sklypo, esančio Taikos prospekte, dalyboms. Apleisto stadiono išparceliavimas paglostytų širdį piktnaudžiavimu įtariamam prokurorui Juozui Bagdonavičiui.

Užkulisinės kautynės

Kaune, Taikos prospekto gale, stūkso apleistas stadionas. Jo plotas – 10 ha. Už stadiono tvoros – nauji, jau apgyvendinti kotedžai. Penktus metus vyksta slapta kova, kurios siekis – padalyti stadiono teritoriją į dvi dalis: į mažesnę, nei yra dabar, perkeliant stadioną (čia įsikurtų Sporto miestelis), o likusią apie 2 ha terotoriją paskirstant privatiems sklypams. Viena pretendenčių atkurti žemės nuosavybės teises būtent šioje vietoje – Kauno apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo J.Bagdonavičiaus sutuoktinė. Apie prokuroro J.Bagdonavičiaus žygius, darant spaudimą Kauno valdininkams, kad šie priimtų jo šeimai palankų sprendimą, „Kauno diena“ jau rašė.

Spaudimas – dėl žmonos žemės

„Sprendimas, dėl kurio ketvirtadienį (šiandien – red. past.) turės apsispręsti miesto taryba, labai aiškiai skirtas vienam asmeniui“, – tarė Seimo narys Antanas Nesteckis, buvęs Kauno savivaldybės administracijos direktorius. „Tarp žemės paveldėtojų yra prokuroro žmona“, – patikslino jis. Dirbdamas Kauno savivaldybės administracijos direktoriumi A.Nesteckis atlaikė prokuroro J.Bagdonavičiaus spaudimą, galbūt net šantažą. Prokuroro spaudimo sulaukė ne tik A.Nesteckis, bet ir jo pavaduotojas. „Buvo prašoma inicijuoti miesto tarybos sprendimo pakeitimą, – spaudimo tikslą paaiškino A.Nesteckis. – Mes, administracija, neturėjome pagrindo šiai iniciatyvai.“

Nekaltas projektas

Šiandien Kauno politikams parengtas 2008 m. miesto tarybos sprendimo pakeitimas. Iš pirmo žvilgsnio pakeitimo projektas skamba nekaltai. Dykviete virstantį stadioną ketinama paversti Sporto miesteliu. Šiam reikalui būtina sutvarkyti ir žemės reikalus. Apleista stadiono teritorija užima daugiau kaip 10 ha plotą. Politikams siūlomas toks pakeitimas: „Organizuoti esamo 10 ha žemės sklypo Taikos pr. detalųjį planavimą, kurio tikslas – žemės sklypo padalijimas, numatant apie 8 ha sklype įkurti Sporto miestelį.“ „Kitą grąžintume buvusiems savininkams“, – paaiškino dabartinis savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis. Jis nepaminėjo vieno: kad tarp žemės savininkų – ir prokuroro J.Bagdonavičiaus, kuris spaudė ir galimai šantažavo ankstesnį administracijos direktorių A.Nesteckį, žmona.

Iš kur atsirado pagrindas

„Aš nežinau, kas pasikeitė dabar. Nežinau, koks pagrindas atsirado šio sklypo dalyboms“, – svarstė A.Nesteckis. „Anuomet aš paklausiau mero, ar galima peržiūrėti 2008 m. tarybos sprendimą dėl žemės skyrimo stadionui. Meras atsakė, kad ne, nes nėra pagrindo. O kas pasikeitė dabar, tai nežinau“, – vakar kalbėjo A.Nesteckis. Seimo narys patvirtino, kad jei taryba pritars pakeitimams, atsiras galimybė atkurti nuosavybę į tą žemės gabaliuką, kurio tikisi prokuroras. A.Nesteckis neatmeta tikimybės, kad susikompromitavęs prokuroras šantažavo ne tik Kauno savivaldybės valdininkus. Palankius sprendimus priiminėjo ir kitos institucijos. „Buvusi apskritis, Registrų centras priėmė sprendimus, kurių motyvų nesuprantu“, – tarė buvęs Kauno savivaldybės administracijos direktorius.

Paima, kad atsisakytų?

Pasak A.Nesteckio, buvo galima siekti žemės nuosavybės atkūrimo iki miesto tarybai priimant sprendimus, tačiau tie sprendimai jau priimti. Jie buvo apskųsti, bet savivaldybė teismus laimėjo. A.Nesteckis neabejoja, kad savivaldybei nutarus atsisakyti visuomenės reikmėms paimtos žemės, žemės sklypų Kaune, be abejo, padaugėtų. Vis dėlto, svarstė jis, paimdama žemę visuomenės poreikiams savivaldybė turėjo numatyti, ką toje vietoje darys, kodėl tos žemės Kauno visuomenei reikia. Baltu sniego sluoksniu padengtoje daugiau nei 10 ha teritorijoje, dėl kurios 2 ha užvirė kova, neleistinai įtraukusį net prokurorą, – tik apgriuvusi tribūna, kelios metalinės sportininkams mankštintis pritaikytos konstrukcijos. Viso labo užuomina, kad kadaise čia buvo stadionas. Didesnė teritorijos dalis apaugusi menkaverčiais krūmokšniais.

Nušalintas nuo pareigų

Noras gauti sklypą sunykusio stadiono teritorijoje sugriovė Kauno apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo J.Bagdonavičiaus karjerą. Pareigūnas atkreipė į save dėmesį dėl ypatingų pastangų daryti įtaką šios teritorijos dalyboms. Tiesa, prokuroras J.Bagdonavičius įkliuvo ne dėl žemės, o dėl ne itin stambaus kyšio – kelių butelių tauraus gėrimo. Dabartinis savivaldybės administracijos direktorius D.Ratkelis tikino, kad per pusmetį, kai jis vadovauja administracijai, jokio spaudimo dėl žemės hektarų prie apleisto stadiono nepajuto. O Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras Kęstutis Betingis „Kauno dienai“ yra patvirtinęs, kad dėl Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo J.Bagdonavičiaus giminės siekio atkurti minėtame žemės sklype nuosavybę buvo atliekamas patikrinimas. K.Betingis paaiškino, kad po patikrinimo teisminius ginčus buvo perduota spręsti J.Bagdonavičiui nepavaldiems prokurorams. Suprask, tam, kad prokuroras žemės ginčuose negalėtų daryti įtakos. Prokuroras J.Bagdonavičius šiuo metu yra nušalintas nuo pareigų dėl jam pareikštų įtarimų.

Išskirtinis interesas

Dar iki J.Bagdonavičiaus nušalinimo buvo kalbama, kad prokuroras neleistinai spaudė miesto valdininkus, siekdamas giminėms palankaus sprendimo, ir rodė išskirtinį interesą rengiant apleisto stadiono Taikos prospekte projektus. „Galbūt, – svarstė Kauno meras Andrius Kupčinskas. – Aš nesu susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Tačiau savivaldybei nuolat buvo nurodinėjama, kad jai ten yra per didelis žemės sklypas.“ Kas nurodinėjo savivaldybei, meras nepatikslino. A.Kupčinskas priminė, kad laisva, neužstatyta žemė turi būti grąžinama savininkams. „Administracija parengė projektą, o tarybos narių valia – pritarti jam ar ne“, – apie šiandieninį miesto tarybos posėdį kalbėjo meras. Kauno savivaldybė ne vienus metus buvo įklimpusi į ginčus teismuose su kadaise šį stadioną valdžiusiu sporto klubu „Gintaras“ ir keliais pretendentais į grąžintiną žemę.

Nežino, kas pretenduoja

Miesto tarybos posėdžiui administracijos parengtame projekte aptakiai parašyta, kad 10 ha sklypas turėtų būti padalytas taip, kad Sporto miestelis užimtų apie 8 ha. „Jeigu esami statiniai netilps į 8 ha, gal teks grįžti ir prie buvusių 10 ha“, – dėstė administracijos direktorius D.Ratkelis. Jis aiškino, kad rengiant miesto tarybos sprendimą 2008 m. paprasčiausiai buvo paimtas plotas nuo vienos gatvės iki kitos, nepaisant, koks yra realus poreikis. Pagal dabar parengtą projektą siūloma stadionui palikti tiek žemės, kiek konkrečiai reikia. Likusią žemę išdalijus savininkams esą savivaldybė atsipūstų nuo teismų su savininkais. „Šis sprendimas būtų išeitis savivaldybei iš aklavietės“, – aiškino D.Ratkelis. Administracijos direktorius tikino net nežinantis žmonių, pretenduojančių būtent šioje vietoje susigrąžinti žemę, pavardžių.

Kaimo pažiba tapo stadionas
http://www.lff.lt/lt/article/kaimo_pazi ... _stadionas" onclick="window.open(this.href);return false;
Pajūrio S.Biržiškio gimnazijos moksleiviai neabejoja, kad visas futbolo ir krepšinio rungtynes žais savo aikštėje.

Šalia gimnazijos vakar atidarytas šiuolaikiškiausias stadionas Šilalės rajone, todėl dauguma varžovų rungtyniauti turėtų atvykti pas juos.

Atnaujintas gimnazijos stadionas pritaikytas visoms sporto šakoms. Jame įrengta futbolo aikštė, lauko krepšinio aikštelė, šuolių į tolį bei rutulio stūmimo takai.

Europos ir pasaulio čempionatuose dalyvaujantys jaunieji Pajūrio kaimo orientacininkai ir sprinteriai sulaukė gumos granulėmis padengto bėgimo tako.

Stadionas buvo statomas dvejus metus ir kainavo beveik pusę milijono litų.

„Kai prieš trejus metus nutarėme atnaujinti sporto aikštyną, teikėme paraiškas įvairiems fondams, dalyvavome visuose projektuose”, – pasakojo Pajūrio S.Biržiškio gimnazijos direktorius Juozas Žymančius. Gimnazijos vadovai surado 11 paramos šaltinių.

Stadionui panaudota daugiau nei 52 tūkstančiai litų iš Europos Sąjungos fondų, pinigų skyrė Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas, A.Adamkienės labdaros ir paramos fondas.

Vakar atidarytame stadione jau planuojamos ne tik Šilalės rajono moksleivių, bet ir kaimų bendruomenių komandų varžybos, paruoštos vietos žiūrovams.

Sportuoti atnaujintame stadione galės ne tik gimnazijos moksleiviai. Jis atviras visiems kaimo gyventojams.

Sportuoti norinčius Pajūrio gyventojus gimnazija įsileidžia ne tik į stadioną, bet ir į sporto salę, kuri buvo atnaujinta anksčiau. Kad gimnazija turėtų sporto salę bei sunkiajai atletikai skirtą patalpą, vietos verslininkai paaukojo beveik 55 tūkstančius litų.

Gimnazijos patalpose įrengta ir profesionali šaudykla, o joje besitreniruojantys jaunieji šauliai kasmet parveža taurių ir medalių.

Latvijos futbolo rinktinė rungtynėms su slovakais ruošėsi Vilniaus universiteto aikštėje
vaff.lt ir http://www.delfi.lt/sportas/futbolas/la ... d=63042392" onclick="window.open(this.href);return false;
2013 m. spalio 15 d. 14:11



Latvijos futbolininkai paskutinėms pasaulio čempionato atrankos rungtynėms su Slovakija ruošėsi Lietuvoje. Po penktadienį patirto pralaimėjimo mūsų šalies komandai 0:2, latviai liko Lietuvoje ir būsimų rungtynių planą ruošė Vilniaus universiteto (VU) aikštėje. „Dar prieš savaitę sulaukiau prašymo padėti Latvijos rinktinei. Jie turėjo vienintelį prašymą, kad aikštė būtų natūralios dangos. Pasirodo, kad tokios aikštės Vilniuje yra didžiulis deficitas“, - sakė Vilniaus apskrities futbolo federacijos viceprezidentas Rimantas Turskis, pridūręs, kad už puikiai paruoštą aikštę iš Latvijos trenerių gavo asmeninę padėką.

„Gal klystu, bet, manau, kad jei rungtynės tarp Lietuvos ir Latvijos būtų vykusios ant žolės, lietuviams būtų buvę sunkiau. Jie padarė klaidą, kad rungtynėms su Lietuva ruošėsi ne ant sintetikos. O kalbant apie treniruotę mūsų aikštėje, latviai pasidžiaugė, kad, tokiu metų laiku, jie turėjo galimybę treniruotis puikiomis sąlygomis“, - tęsė R. Turskis.
Paskutines atrankos rungtynes Latvija su Slovakija žais Rygoje.

sakė Vilniaus apskrities futbolo federacijos viceprezidentas Rimantas Turskis, pridūręs, kad už puikiai paruoštą aikštę iš Latvijos trenerių gavo asmeninę padėką

Tikriausiai tradiciškai niekam neleidžia toje aikštėje treniruotis ir žaisti, bet gali pasigirti, kad puikios kokybės aikštė

sakė Vilniaus apskrities futbolo federacijos viceprezidentas Rimantas Turskis, pridūręs, kad už puikiai paruoštą aikštę iš Latvijos trenerių gavo asmeninę padėką

Tikriausiai tradiciškai niekam neleidžia toje aikštėje treniruotis ir žaisti, bet gali pasigirti, kad puikios kokybės aikštė

- Ne visai taip. Jei sušildai delną šlamančiais - tada žaisk.

Centrinio stadiono reikalai pajudėjo ir… vėl sustojo
http://zemaiciolaikrastis.lt/10376/cent ... l-sustojo/
2013-02-15

Sausio pabaigoje Plungės rajono savivaldybės taryba pritarė, kad 110 tūkst. litų būtų skirta centrinio stadiono, esančio miesto parke, techniniam projektui parengti. Deja, šiam sprendimui lemta gyvuoti vos porą savaičių. Ateinantį ketvirtadienį posėdžiausianti Rajono taryba tikriausiai balsuos už tai, kad jis būtų atšauktas. Apsižiūrėta, kad tų 110 tūkst. litų Savivaldybė neturi ir… šiais metais neturės.

Apie tai, kad dabartinė stadiono danga bei statiniai nebeatitinka šiuolaikinių reikalavimų, pradėta kalbėti jau seniai. Pradėjus ieškoti galimybių stadionui atnaujinti, pasigirdo paveldosaugininkų replikų, ar išvis galima leisti, jog stadionas veiktų miesto parke, kuris yra pripažintas kultūros paveldo objektu. Kalbėta, kad stadiono statiniai bjauroja parko gamtovaizdį ir nedera prie puošnių Oginskių rūmų.

Vis dėlto Savivaldybės administracija ryžosi paskelbti konkursą stadiono techniniam projektui parengti ir pažiūrėti, ar atsiras projektuotojų, kurie sugebėtų įgyvendinti Kultūros paveldo departamento ir Lietuvos futbolo federacijos keliamus reikalavimus. Praėjusių metų pabaigoje atplėšti vokai su konkurse panorusių dalyvauti įmonių paraiškomis. Siūlymus pateikė iš viso keturios įmonės, tačiau dvi jų vėliau pasitraukė. Dar viena įmonė, pasiūliusi mažiausią kainą, neatitiko keliamų reikalavimų, tad laimėtojomis paskelbtos UAB „Uostamiesčio projektai“ ir UAB „Pamario restauratorius“, pateikusios jungtinį pasiūlymą, įvertintą 150 tūkst. litų.

Savivaldybės administracijos darbuotojai, susitikę su konkurso laimėtojais, išsiderėjo kiek mažesnę jų planuojamų atlikti darbų kainą. Projektuotojai sutiko techninį projektą parengti už 110 tūkst. litų. Tarybos nariai neprieštaravo, kad šios lėšos būtų paimtos iš Savivaldybės gautos paskolos. Tik suabejota, ar gavusi techninį projektą Savivaldybė ras lėšų remonto darbams. Vieną praktiškai neįgyvendinamą projektą – sporto arenos – jau turime. Neseniai garsiai prabilta apie tai, kad 200 tūkst. litų kainavusį techninį arenos projektą žadama mesti į šiukšliadėžę ir ieškoti lėšų naujam parengti.

Deja, kalbos apie modernų stadioną, atrodo, taip pat dar ilgai liks tik kalbomis. Šių metų biudžeto projektą parengusi Savivaldybės administracija susigriebė, kad tų 110 tūkst. litų nėra iš kur paimti.

------------------
Ministerija šalia stadiono nori matyti ir modernią autobusų stotį
http://zemaiciolaikrastis.lt/10942/mini ... usu-stoti/
lapkričio 14, 2014

Praėjusį ketvirtadienį Plungės savivaldybės posėdžių salėje vykusiame darbo grupės, kuriai pavesta parengti Plungė miesto integruotos (dar vadinamos tiksline) teritorijos plėtojimo programą, posėdžio metu rajono meras Audrius Klišonis papasakojo naujausią informaciją, kurią prieš dieną parsivežė iš Vidaus reikalų ministerijos, kuruojančios paramą integruotosioms, arba tikslinėms, teritorijoms.

Tikru galvos skausmu darbo grupei tapo ministerijos užduoti namų darbai susieti autobusų stotį su centriniu miesto stadionu. Jei nebus rasta būdų, kaip tai padaryti, apie stadiono rekonstravimą ilgam teks pamiršti.

„Na ir nesiseka mums su sporto projektais. Užstrigo sporto komplekso reikalai, dabar ir stadiono likimas pakibo ant plauko…“ – nelinksmai atsiduso kažkas iš susirinkusiųjų, kai meras papasakojo apie Vidaus reikalų ministerijos užmačias iš Plungės miesto integruotosios teritorijos programos, kuriai įgyvendinti žadama skirti apie 32 mln. litų, išbraukti centrinio stadiono atnaujinimą. Paaiškėjo, kad minėta programa neremia su profesionaliuoju sportu susijusių projektų, kadangi šis yra per daug glaudžiai susijęs su verslu.

A. Klišonis džiaugėsi bent tuo, kad Plungei buvo suteikta galimybė pakoreguoti stadiono rekonstravimo techninį projektą: pritaikyti stadioną ne tik futbolui, kaip buvo sumanyta, bet ir bendruomenei sveikatinti, rekreacijai. Tenkindami šį pageidavimą, Savivaldybės architektai parengė preliminarią stadiono schemą, kurioje atsirado vaikų žaidimų, paplūdimio tinklinio, lauko treniruoklių, aktyvaus poilsio aikštelių. Ministerija taip pat reikalauja atsisakyti stadiono laistymo sistemos, švieslenčių ir tribūnų. Pasak mero, visa tai ateity bus galima įrengti Savivaldybės ar rėmėjų lėšomis.

Išgirdę, kad pačios futbolo aikštės parametrai nebus keičiami, sporto bendruomenės atstovai didelių priekaištų neturėjo. Tačiau daugiausiai diskusijų sukėlė kitas ministerijos pageidavimas – numatyti stadiono sąsajas su šalia jo esančia Plungės autobusų stotimi. Ministerija nori matyti, kad minėtosios programos lėšomis bus sutvarkytas ne vienas objektas, bet keli, esantys greta ir turintys jungtį. Be to, dalyvaujantiems šioje programoje keliamas bendras tikslas – padidinti miesto patrauklumą darbui ir investicijoms. Pasak Plungės rajono savivaldybę konsultuojančios Sofijos Kogan, šį tikslą būtų nesunku pasiekti autobusų stotį „suporavus“ su kokiu prekybos centru, kaip dabar įprasta kituose miestuose.

Išsiaiškinus, ko nori ministerija, kilo kitas klausimas: kaip visa tai įgyvendinti per trumpą laikotarpį – iki 2017-ųjų? Kaip sakė architektas Tomas Jocys, didžiausia problema ta, kad iki šiol nėra sugalvota, ką daryti su didžiule autobusų stoties teritorija. Visi sutiko, kad patį stoties pastatą reikėtų perkelti arčiau traukinių stoties, šalia jo įrengti modernų laukimo peroną, bet ką daryti su likusia nereikalinga sklypo dalimi? Ar atsiras norinčiųjų ją pirkti, juolab kad neaišku, kaip spręsis tunelio po šalia esančia geležinkelio pervaža reikalai.

Klausimų kol kas – daugiau nei atsakymų. Šį kartą daugelis pritarė, kad, nori ar ne, teks tuos atsakymus rasti, antraip reikės palaidoti sumanymą iš minėtųjų 32 mln. litų paramos nemenką gabalą atriekti ir stadionui gaivinti. Apsispręsta ir dėl to, kad šio jungtinio – stadiono ir stoties atnaujinimo – projekto įgyvendinimą būtų protinga nukelti į 2017-2020 metus, nes sugalvoti stoties koncepciją, parengti reikiamus dokumentus ir rasti investuotojus užtruks mažiausiai porą metų.

Apleista Vilniaus „Žalgirio“ bazė
2013-11-12

http://www.15min.lt/gallery/show/apleis ... ze-46046#1" onclick="window.open(this.href);return false;

Ir mano pražiopsotas straipsnis prie šių nuotraukų:

Auksinių Vilniaus „Žalgirio“ laikų puolėjas Stasys Baranauskas apie buvusią klubo bazę: „Tie, kas turėjo, „prašiko“ ją ir tiek“
2013 lapkričio 14 d. 14:09
Meda Piečytė
http://www.15min.lt/naujiena/sportas/fu ... -24-384716" onclick="window.open(this.href);return false;

Praėjusį šeštadienį Vilniaus futbolo gerbėjai galėjo braukti džiaugsmo ašarą: sostinės „Žalgirio“ futbolo klubo žaidėjai po siaubingai ilgų keturiolikos metų savo rankose vėl laikė šalies futbolo A lygos nugalėtojų taurę. Prieš 14 metų istorija buvo panaši: tik tąkart džiaugsmo šūksniai skambėjo ne tik tuomečiame dar vis griūvančiame „Žalgirio“ stadione, bet ir Vilniaus Antakalnio rajone esančioje „Žalgirio“ klubo bazėje. Taip, jūs neklystate, toje pačioje Žolyno gatvėje, pažymėtoje 29-uoju numeriu. Liejosi šampanas, komandos rėmėjai ir futbolininkai prisiekinėjo, kad „Žalgirio“ vardas Lietuvos futbolo čempionate karaliaus dešimtmečius, klubo administracijos vadovai visus klubo trofėjus išstatė lauke, o kiekvienas norintis galėjo su jais fotografuotis.

Tuomet „Žalgirio“ savininkas Janušas Loputis su pasididžiavimu sakė: „Žalgiris“ – tai komanda, kurios narių galvose yra teisingi „tarakonai“. Turi tuos „tarakonus“ galvoje, turi nugalėtojo mentalitetą, turi čempionų titulą. Neturi, viskas sugrius, liks tik tikri tarakonai. Aš remiu komandą, nes mano galvoje daug gerų „tarakonų“. Kad tik jie nepabėgtų.“ Tačiau jau po šešerių metų „gerieji tarakonai“ pradėjo trauktis iš klubo, o dar po trejų metų ekipą ištiko visiška krizė. Komanda iš krizės šiaip ne taip išsiropštė, tačiau Vilniaus „Žalgirio“ futbolo bazėje seniai karaliauja tik tarakonai ir benamiai. Tad po šeštadienio džiaugsmo, „Žalgiris“ savoje-nesavoje bazėje nešventė, šventiniai stalai nestovėjo. Tiksliau, gal ir stovėjo bazės viduje, tačiau tai priminė siaubo filmo puotą. Nuvykome pasižiūrėti, kaip atrodo prestižiniame sostinės Antakalnio rajone stovintis pastatas vaiduoklis – buvusi žalgiriečių bazė. Vaizdas kraupokas – baigiantys supūti rudeniniai lapai šiureno tarp kažkada išdužusių langų stiklų liekanų, pro likusius sveikus stiklus buvo matyti apgriuvusios patalpų pertvaros. Pasigirdo šuns lojimas ir kelių neaiškių žmogystų kosėjimai. Kadaise futbolu alsavusi bazė virto benamių priebėga. Žiūrint į griuvenas mažai kam kiltų minčių, kad kažkada šioje bazėje treniravosi ir Lietuvos futbolo rinktinė – ne kartą jankauskai, šemberai, staučės ar skarbaliai šią vietą vadino antraisiais namais. Greičiausiai, dabar bazėje įsikūrę benamiai taip pat naudoja šią sąvoką – antrieji namai. Regis, bazė vis dar priklauso buvusiam „Žalgirio“ gelbėtojui, verslininkui Vadimui Kastujevui ir bankrutuojančiam jo uzurpuotam senajam „Žalgiriui“.

Vienas auksinės futbolo kartos atstovų, buvęs Vilniaus „Žalgirio“ komandos puolėjas Stasys Baranauskas atsidusęs ištarė: “Tie, kas ją turėjo, “prašiko” bazę ir tiek.” Paprašius prisiminti, ką jo kartos futbolininkams reiškė “Žalgirio” klubo bazė, S.Baranauskas kalbėjo: „Ten mes turėjome puikias sąlygas treniruotis, gyventi ir ilsėtis. Du stadionai, puikiai įrengti kambariai, reabilitacijos bazės, sportininkams pritaikytas maistas, bilijardo ir teniso stalai.“ S.Barnauskas įsitikinęs: šioje bazėje galėjo būti ir Futbolo federacijos būstinė, ir „Žalgirio“ treniruočių vieta, tačiau visi norėjo turėti gerą daiktą, bet investuoti ir išlaikyti – niekas. Šiandien taip pat niekam nerūpi, kad vienintelis toks Lietuvoje futbolininkams pastatytas statinys griūva, o vieta praranda savo vertę vien dėl neprižiūrimos aplinkos.

dėl vardo susitarė, galėtų ir dėl bazės tartis, bet ji tikriausiai labai brangi, o dar ir investuoti reikėtų nemažai.

Faktas, kad kažką daryti vistiek reikės, nes Žalgiris Vilniuje yra benamiai. Bomžai praktiškai. Su Grigiškių stadionu klubas neskuba - gal ir laukė šito susitarimo?

O senosios bazės vieta Antakalnyje, Žolyno gatvėje - labai gera. Tylu, ramu, aplink miškas, kalvos. Ech, mano vaikystės medžioklės plotai.. Bet kaina turėtų būti didoka.

jeigu tos bazės savininkas yra Katsujevas, tai vienintelis realus variantas, kad įsikiša savivaldybė susitaria su Katsujevu ir perima bazę, o jau tada savivaldybė išnuomoja pastatą žalgirio klubui.

Vilniaus futbolo fanų stadionas
https://www.facebook.com/VilniausFutbol ... s?fref=tck" onclick="window.open(this.href);return false;

Gerbiami Partneriai! 2014-uosius metus pasitikome su dar geresne/patogesne stadiono infrastruktūra: Jums įrengta 50 vietų asfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė, bei visai netrukus duris atvers daugiafunkcinis pastatas, kuriame įrengsime 5 rūbines su dušo kabinomis. Tad kviečiame rinktis patogiausius laikus treniruotėms ir varžyboms ! Info tel.: 8686-90088





Tvarkingai judame į priekį. Tęsiame patalpų vidaus apdailą. Dar pakentėkit, jau greitai. Ačiū, kad esate drauge!