Vėl vartau knygą „Lietuvos Futbolas 1922-1997“ (išleista 1997 m.). Įdomūs sakiniai apie 1941 m.:

Birželį vienus okupantus pakeitė kiti - bolševikus išvijo naciai. Greitai frontas nuslinko tolyn į Rytus, o Lietuvoje vėl atgijo sportinis gyvenimas: atsikūrė sporto organizacijos, klubai. Kūno kultūros rūmai (KKR) įsteigė sporto šakų komitetus: Futbolo komitetui vadovavo J.Citavičius, o KKR kuravo J.Juodvalkis. Beje, KKR vadovams netrūko sumanymų - visuose apskričių centruose ir didesniuose miestuose buvo įrengtos normalaus dydžio futbolo aikštės su tribūnomis, rūbinėmis, dušais. Kad jų ryžto turėtų dabartiniai vadovai! - juk ne kiekviename stadione dabar gali nusiprausti.

2014 metais vis dar tenka kokiame prūde mazgotis.. o prie vokiečio buvo ordnungas.

Nepamirštas Vilnius. Stadionų istorija: kur sostinėje buvo žymiausios futbolo žaidynių vietos?
https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/200 ... niu-vietos

video

Prof. Audriaus Ambraso paskaita - Architektūriniai mitai ir galvosūkiai

po 37 minutės (spausti aštuonetą).



https://www.youtube.com/watch?v=khuwaTZ3Fc4

Dekoratyviniu akcentu pažymėta pirmojo Šiaulių stadiono vieta
https://www.skrastas.lt/aktualijos/deko ... iono-vieta

Sekmadienį, rugsėjo 8 dieną, Tilžės gatvėje, prie įmonės „Baltik vairas“, iškilmingai buvo atidengtas dekoratyvinis akcentas, žymintis pirmojo Šiaulių stadiono vietą.

Apie 1925 metus maždaug toje vietoje, kur dabar įsikūręs „Baltik vairas“, turtingų verslininkų lėšomis buvo įrengta „Makabi“ aikštė. Nors futbolo rungtynės šioje, tuomet miesto reprezentacinėje sporto aikštėje, aptvertoje medine tvora, jau vyko ir 1925-aisiais, oficialus atidarymas įvyko 1926 m. birželio 21-ąją.

Tiesa, tuomet tai buvo teritorija už miesto, ir spaudoje rašyta, jog miestiečiams dėl šito yra nepatogumų. Tačiau tai nebuvo kliūtis rengti čia elitinės Lietuvos futbolo lygos bei Šiaulių futbolo apygardos pirmenybių rungtynes.

Pirmojo Šiaulių stadiono vietą žyminčiame dekoratyviniame metaliniame akcente yra Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomos unikalios nuotraukos atspaudas iš 1930 metų liepą vykusių pirmųjų tarptautinių futbolo rungtynių šiame stadione tarp Šiaulių rinktinės, kurią sudarė Šiaulių sporto klubo bei „Makabi“ žaidėjai, ir Vienos „Hakoah“ (Austrija). Antroje akcento pusėje yra užrašas: „Šiauliai – mūsų miestas. Kažkada jis buvo toks...“

Atidarymo ceremonijoje dalyvavo iš Latvijos sostinės Rygos atvykęs Europos rabinų konferencijos atstovas Kalev Krelin. Kalbėdamas jis pažymėjo, jog išties labai prasminga tęsti neseniai amžinybėn iškeliavusio Sanios Kerbelio, Šiaulių apskrities žydų bendruomenės vadovo, pradėtus gerus darbus. Būtent S. Kerbeliui kilo mintis įamžinti pirmojo Šiaulių stadiono vietą.

Šiauliuose pristatytas dekoratyvinis akcentas, žymintis pirmojo Šiaulių stadiono vietą
https://www.siauliai.lt/news/view/siaul ... iono-vieta

Sekmadienį, rugsėjo 8 dieną, Tilžės gatvėje, prie įmonės „Baltik vairas“, iškilmingai buvo atidengtas dekoratyvinis akcentas, žymintis pirmojo Šiaulių stadiono vietą. Apie 1925 metus maždaug toje vietoje, kur dabar įsikūręs „Baltik vairas“, turtingų verslininkų lėšomis buvo įrengta „Makabi“ aikštė. Nors futbolo rungtynės šioje, tuomet miesto reprezentacinėje sporto aikštėje, aptvertoje medine tvora, jau vyko ir 1925-aisiais, oficialus atidarymas įvyko 1926 m. birželio 21-ąją.

Ceremonijoje dalyvavo Šiaulių apskrities futbolo federacijos prezidentas Gintautas Mirauskas, Šiaulių apskrities žydų bendruomenės nariai, Šiaulių futbolo akademijos vyrų komandos FA „Šiauliai“ kapitonas Domantas Šimkus, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Sporto skyriaus vedėjas Gintaras Jasiūnas, vyr. specialistė Indrė Bubelytė. Atidarymo ceremonijoje taip pat dalyvavo iš Latvijos sostinės Rygos atvykęs Europos rabinų konferencijos atstovas Kalevas Krelinas. Pirmojo Šiaulių stadiono vietą žyminčiame dekoratyviniame metaliniame akcente yra Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomos unikalios nuotraukos atspaudas iš 1930 metų liepą vykusių pirmųjų tarptautinių futbolo rungtynių šiame stadione tarp Šiaulių rinktinės, kurią sudarė Šiaulių sporto klubo bei „Makabi“ žaidėjai ir Vienos „Hakoah“ (Austrija). Antroje akcento pusėje yra užrašas: „Šiauliai – mūsų miestas. Kažkada jis buvo toks...“.

Tiesa, anuomet tai buvo teritorija už miesto ir spaudoje rašyta, jog miestiečiams dėl šito būta nepatogumų. Tačiau tai nebuvo kliūtis rengti čia elitinės Lietuvos futbolo lygos bei Šiaulių futbolo apygardos pirmenybių rungtynes.

1937 m. taip pat šiame stadione šiauliečiai rungtyniavo su Budapešto „Kispest" (Vengrija) ekipa. Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje futbolo varžybos pradėtos rengti ir dabartiniame, tiesa, dar galutinai neįrengtame stadione.

Olimpinio 100-mečio metai

Europos rabinų konferencijos atstovas Kalevas Krelinas kalbėdamas pažymėjo, jog išties labai prasminga tęsti neseniai amžinybėn iškeliavusio Sanios Kerbelio, Šiaulių apskrities žydų bendruomenės vadovo, pradėtus gerus darbus. Būtent S. Kerbeliui kilo mintis įamžinti pirmojo Šiaulių stadiono vietą.

Šiaulių miesto savivaldybės Sporto skyriaus vedėjas Gintaras Jasiūnas minėjo, jog šiemet yra Šiaulių olimpinio sporto 100-mečio metais. Ši jubiliejinė data skaičiuojama nuo 1924 metų, kai Lietuvos atstovai, tarp kurių buvo Šiauliuose gimęs, o vėliau savo sportinę karjerą Kaune pratęsęs dviratininkas Isakas Anolikas, debiutavo vasaros olimpinėse žaidynėse Paryžiuje (Prancūzija). Tuomet olimpiadoje startavo dar vienas dviratininkas (Juozas Vilpišauskas) ir 13 kauniečių Lietuvos futbolo rinktinės narių.

Dar po ketverių metų, 1928-aisiais, prie antrą kartą olimpiadoje rungtyniavusio I. Anoliko prisijungė ir kitas Šiauliuose gimęs ir čia savo sportinę karjerą pradėjęs, vienas plačiausiai žinomų tarpukario sporto atletų, legendinis boksininkas Juozas Vinča.

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas ir Šiaulių miesto savivaldybė labai džiaugiasi, kad 2024-ieji ne tik olimpinių žaidynių, bet ir olimpinio šimtmečio metai, todėl šia proga susivienijo ir organizuoja išskirtinę Lietuvos sporto konferenciją „Lietuvos olimpiniam sportui – 100 metų: vakar, šiandien ir rytoj“, kuri rugsėjo 11 d. vyks Šiauliuose.

Sunku net pasakyti kokio lygmens stadionas čia galėjo būti.

Butrimonyse kuriama rekreacinė erdvė
https://www.salcininkai.lt/naujienos/39 ... rdve:16406

Šiuo metu Butrimonyse, už ugniagesių būstinės, šalia bažnyčios, dirba statybinė technika – vyksta rekreacinės zonos įrengimo darbai. Išeiti pasivaikščioti su draugais, prisėsti ant suoliukų, susitikti jaunoms mamytėms su vaikais arba klausytis koncerto – tai galės daryti Butrimonių gyventojai, kai teritorija bus pritaikyta poilsiui ir apželdinta. Gegužės mėnesį pasirašyta sutartis dėl teritorijos tvarkymo. Darbų metu tvarkoma apie 60 arų teritorija, kurioje bus įrengti pasivaikščiojimo takai, poilsio zonos su suoliukais, vaikų žaidimų aikštelė, lauko treniruokliai. Tačiau teritorijoje taip pat atsiras vieta kilnojamai scenai ir žiūrovų suoliukams arba kėdėms.

Butrimonių seniūnijos seniūnės Vandos Belskos teigimu, anksčiau tvarkomoje teritorijoje buvo senosios mokyklos stadionas.

- Vyresni seniūnijos gyventojai prisimena, kaip jiems tekę žaisti futbolą arba tinklinį senajame stadione. Čia buvo 100 ir 500 m bėgimo takeliai. Tada mokėmės pastate, esančiame priešais bažnyčią, dabar jame veikia parduotuvė, o per pertraukas ir kūno kultūros pamokas bėgome į kitą gatvės pusę sportuoti. Bėgimas, judėjimas buvo neatsiejama mokyklos gyvenimo dalis, o mūsų mokykla užimdavo aukštas vietas įvairiose varžybose. Dabar buvęs stadionas kitu pavidalu sugrįžta vietos bendruomenei. Turime daug planų, jau esame numatę, kad čia pasodinsime eglutę, kurią puošime per Kalėdas, - sako Butrimonių seniūnijos seniūnė Vanda Belska.

Neįvykusi ateitis
https://neakivaizdinisvilnius.lt/straip ... i-ateitis/
Agnė Šimkūnaitė, Vilniaus muziejus

Tarp įvairių idėjų ir vizijų galima rasti ir tokių, kurios pakursto déjà vu jausmą, – jau tarpukariu buvo siūloma statyti reprezentacinį stadioną. Tiesa, ne ant Šeškinės, o ant Tauro kalno. Buvo parengtas modernus stadiono projektas su gelžbetonio tribūnomis 1100 žiūrovų, restoranu, kasų paviljonais ir iškilmingais įėjimo vartais. Tačiau planai nebuvo įgyvendinti (regis, neišsipildžiusių idėjų turėti stadioną prakeiksmas tebesitęsia!). Galiausiai nuspręsta reprezentacinio stadiono lokaciją pakeisti ir jį įrengti kareivinių teritorijoje dešiniajame Neries krante. Čia, prie dabartinės Rinktinės gatvės, už Sporto rūmų, stadionas pradėtas statyti maždaug 1921 metais, o pirmosios rungtynės jame sužaistos jau 1922 metais, dar neužbaigus stadiono statybų. Atidarymo rungtynes žaidė dvi karių komandos, o iškilmėse dalyvavo pats Józefas Piłsudskis.

Šis stadionas per savo gyvavimo laiką buvo ne kartą priskirtas skirtingoms sporto draugijoms, o su naujais šeimininkais gaudavo ir naują pavadinimą. Sovietmečiu jis rekonstruotas į daugeliui geriau žinomą Žalgirio stadioną. Tai buvo didžiausias stadionas Lietuvoje, kuriame rungtynes bei koncertus žiūrovai galėjo stebėti iki pat jo uždarymo 2011 metais.

Tuo metu 1933 metų rugpjūtį tarp dabartinių Ulonų ir Verkių gatvių, kareivinių pašonėje, iškilmingai atidarytas Józefo Piłsudskio vardo stadionas. Jis, nors ilgainiui ir pakeitė statusą (tapo futbolo aikšte), buvo aktyviai naudojamas iki pat praėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio vidurio.

Tarpukariu Vilniuje buvo ir daugiau futbolo aikščių, žinoma, jų būklė, dangos kokybė skyrėsi, tačiau tokiose aikštėse kaip J. Jakšto ir A. Vivulskio gatvėse, pasak istorikų, vilniečiai gimnazistai, lengvosios atletikos entuziastai bei klubo „Sokoł“ nariai žaisdavo futbolą.

Stadiono būta ir Kalnų parke, vyresniems vilniečiams jis žinomas „Dinamo“ pavadinimu. Šis stadionas, kaip ir dauguma to meto sporto aikštynų, buvo labiau skirtas kariškiams nei paprastiems vilniečiams. Vėliau stadionai nunyko arba panaikinti sovietmečiu, kaip nutiko ir Piłsudskio stadionui.

Vievyje kaip suprantu tėra sovietinių matmenų mokyklos stadionas, o senasis, kur SSRS laikais žaisdavo komanda sunaikintas ir užstatytas... Arba labai keistai vietai suteiktas stadiono gatvės vardas.

Ataskaitinis susirinkimas: milijonas Vieviui ir graži miesto vizija
https://www.kronika.lt/ataskaitinis-sus ... to-vizija/
2025 kovo 24

Greitu metu prasidės darbai šiaurinėje Vievio ežero pakrantėje. Čia bus įrengtas pėsčiųjų-dviračių takas, suoleliai, apžvalgos vietos, apšvietimas. Projektas siejamas su turizmo plėtra, tačiau naudą pirmiausia pajus vieviškiai. Kaip sakė meras, takas paežere prasidės nuo Liepų gatvės ir ves seno stadiono link. Per upelį ves tiltelis, bus galimybė iš arčiau pažinti pelkių gyvenimą įrengtoje apžvalgos aikštelėje, stadionas bus įveiklintas turizmui – jame bus vietos kemperiams.

Savivaldybės vadovai planuoja, kad Vievio ežerą pėsčiomis ar dviračiais galės pasiekti elektrėniškiai bei kitų savivaldybių gyventojai. Tai padaryti bus galima įveikiant tris atkarpas: kelius Elektrėnai–Lapiakalnis ir Vievis–Aukš­tadvaris bei nuo šio kelio senojo stadiono link vedančiu taku. Projekto viziją vieviškiai galėjo pamatyti iškabintame plane, tačiau jos galutinis įgyvendinimas priklausys nuo Europos Sąjungos finansavimo. Šiuo metu vyksta paraiškos vertinimas ir, kaip sakė G. Tomkevičiūtė-Kalinauskienė, užsitikrinta 2,3 mln. Eur.


Elektrėnų savivaldybės administracija perka „Viešosios erdvės (Vievio ežero pakrantės ir buvusio stadiono teritorijų) ir želdynų sutvarkymo, apšvietimo, kitų inžinerinių statinių ir susisiekimo komunikacijų supaprastintas projektas”.

Apie stadiono istoriją lygtai nieko neatradau.

ŠVITRIGAILOS[/A. VIVULSKIO] gatvė. Pokaryje pradedami statyti pastatai. O statomi ir ant buvusio „Maccabi“ stadiono. Tiksliau, sporto aikštės, nes nebuvo tribūnų žiūrovams. Įdedu W. Wolkanowski parengtą schemą, kur matyti šios sporto aikštės buvusi vieta. Prieškario Vilniaus klasika – žydų jaunimui sportuoti skirta aikštė yra per vidurį (ir visai šalia) tarp katalikų A.Vivulskio bažnyčios ir pravoslavų Romanovų cerkvės.

https://www.facebook.com/groups/vilniau ... 829609781/

STADION ŻYDOWSKIEGO TOWARZYSTWA GIMNASTYCZNO -SPORTOWEGO "MAKKABI" (bez bieżni i bez trybun) Wiwulskiego 15

Nežinau ar tinka į temą, bet sakykim:
Regbis grįžta prie „Ekrano“ marių
https://sekunde.lt/regbis-grizta-prie-ekrano-mariu/

Toje vietoje, pamena jis, kitados dar yra treniravęsi miesto futbolininkai. Šiems persikėlus kitur, į aikštę buvo pakviesti lankantieji regbio treniruotes.

„Treniravau sportininkus, iki į tą aikštę atėjo specialistai joje statyti valymo įrenginių, tad mes privalėjome treniruotėms ieškotis vietos kitur. Iš pradžių savo stadione rengti treniruotes leido Rožyno progimnazija, o dabar regbio treniruotės vyksta „Vilties“ progimnazijoje“, – dėstė A. Smirnovas. Tačiau, anot trenerio, miesto progimnazijų stadionuose sudarytos galimybės vien treniruotis – organizuoti varžyboms jie nepritaikyti. Dėl tos priežasties varžytis Panevėžio regbininkams tenka važinėti į kitus šalies stadionus.

Regbio aikštės plotas didesnis nei futbolo, negana to, gerokai platesni turėtų būti ir aikštės pakraščiai. Bene arčiausiai tokią turi Šiauliai. Standartus atitinkanti regbio aikštė yra ir sostinėje Vilniuje. Na, o regbio komandų turi ir gerokai mažesni už Panevėžį miestai – Plungė, Šilutė, Jurbarkas, Telšiai.

„Skirtingai nei žaidžiant futbolą, žaidžiant regbį dažniau griūnama. Todėl šis žaidimas nežaidžiamas ant dirbtinės žolės, nes tuomet griuvimai būtų labai skaudūs“, – vieną svarbiausių priežasčių, kodėl bet koks stadionas jiems netinka, įvardijo A. Smirnovas.

Pasak A. Smirnovo, šiais kalendoriniais metais vaikus dar teks treniruoti „Vilties“ progimnazijos stadione. Bet kitąmet, sušilus orams ir užaugus kokybiškai žolei, bus galima rinktis į treniruotes naujajame regbio stadione.