V.Stankevičius: „Lviv“ klubą palikome, nes tapome nemieli“
Valdas KASPERAVIČIUS
http://penalty.lt/v-stankevicius-%E2%80 ... %E2%80%9C/
Lietuvos U-21 rinktinės stratego Vitalijaus Stankevičiaus karjera „Lviv“ (Ukraina) klube truko vos kelis mėnesius. Prieš savaitę „Lviv“ klubas atsisveikino su abiem dirbusiais lietuviais – vyriausiuoju treneriu Algimantu Liubinsku ir jo asistentu V.Stankevičiumi.
Grįžęs į Lietuvą V.Stankevičius penalty.lt svetainei papasakojo apie Ukrainoje praleistą laiką, priežastis, dėl kurių teko palikti Lvovo komandą.
Susidūrė su užkulisine veikla
- Balandžio viduryje jūs ir Algimantas Liubinskas atsisveikinote su „Lviv“ klubu. Nujautėte, kad artėja tokia atomazga ar viskas įvyko labai greitai? – penalty.lt paklausė V.Stankevičiaus.
- Manau, kad atsisveikinimui su mumis buvo rengiamasi po truputį. Kai atvykome į Ukrainą, viskas atrodė gerai, komanda stovyklavo Turkijoje. Tačiau „Lviv“ klube buvo žmonių, kurie mūsų nenorėjo prisileisti, gal mes jiems nepatikome. Tie žmonės „kasėsi“ po manimi ir A.Liubinsku. Vienas iš klubo direktorių nuolat mus sekdavo. Vėliau klubas pakvietė dar vieną trenerį. Jis autobusu važinėdavo stebėti, kaip žaidžia „Lviv“ artimiausi varžovai. Be to, buvo pakeistas vartininkų treneris. Kad kažkas ne taip, pajutome po pirmųjų lygiųjų. Prasidėjo tam tikras spaudimas. Vėliau komanda laimėjo trejas rungtynes iš eilės, tačiau žaidėjai negavo premijų. Po pergalių serijos svečiuose sužaidėme lygiosiomis. Štai tada A.Liubinskas buvo iškviestas į Kijevą. Ten sužinojo, kad atlyginimai visiems labai sumažės, tesieks 30 procentų sutartos sumos. Vėliau dar klubo prezidentas surengė nemalonų susirinkimą, priminė visas senas nuodėmes, pranešė apie sumažintus atlyginimus. Nenuostabu, kad po tokių sukrėtimų komanda 1:2 pralaimėjo „Oleksandria“ ekipai.
- Tad išsiskyrimą su „Lviv“ lėmė ne komandos rezultatai, o finansiniai dalykai, tam tikrų žmonių užkulisinė veikla?
- Jei klubas su žaidėjais pasirašo sutartį, ją reikia vykdyti… Iš klubo vidaus buvo kaišiojami pagaliai, išsiskyrėme tikrai ne dėl rezultatų. Gal mes, treneriai, tapome per brangūs.
- Tai jums siūlė likti už gerokai mažesnį atlyginimą, ar aiškiai leido suprasti, kad pasitrauktumėte iš klubo?
- Nieko nepasakė. Po pralaimėjimo „Oleksandria“ komandai atvykome į klubo biurą, mums pasiūlė tokias sąlygas, kad nebuvo jokios prasmės likti. Ką ten veiktii, jei tapome nemieli? Vakare paskambino „Lviv“ kapitonas, pasiteiravo, ar galime susitikti. Pas mane atvažiavo komandos delegacija, atvežė suvenyrų nuo visų žaidėjų. Pakviečiau šalia gyvenantį A.Liubinską. Visi susėdome, pasikalbėjome. Mūsų komandoje buvo tokia kaip trenerių taryba iš penkių žaidėjų.
Klubo prezidentas į darbą nesikišo
- Ekipai atstovavo vien ukrainiečiai, o ją treniravo lietuviai. Kokie buvo jūsų santykiai su žaidėjais?
- Labai geri. Komandoje atmosfera buvo puiki. Tai patvirtina ir žaidėjų atvykimas atsisveikinti su mumis. Ekipai atstovavo vien ukrainiečiai, dauguma jų – iš Lvovo apylinkių, iš Kijevo buvo tik keli. „Lviv“ marškinėlius vilkėjo daug jaunų vaikinų. Tikrai buvo jaunas, kovingas, draugiškas kolektyvas.
- Teko girdėti, kad „Lviv“ savininkas ir prezidentas Jurijus Kindzerskis vadovavimo stiliumi panašus į Lietuvos sporto aistruoliams puikiai žinomą Vladimirą Romanovą. Tiesa?
- Kiekvienas žmogus turi savo stilių, kiekvienas mato savaip. Savininkas skiria pinigus ir užsako muziką. „Lviv“ prezidentas į trenerių darbą nesikišo, mūsų visos rankos buvo atrištos. Prezidentas atvykdavo į rungtynes, bet į treniruočių procesą nagų nekišo, nenurodinėdavo, kokį žaidėją ir kurią minutę išleisti. Nemanau, kad galima lyginti poną J.Kindzerskį su ponu V.Romanovu.
- Kaip apibūdintumėte Ukrainos pirmosios lygos čempionato lygį?
- Su kuo jį palyginti? Su Ukrainos aukščiausiąja lyga?
- Ne. Su Lietuvos A lyga.
- Iš Lietuvos klubų tik Panevėžio „Ekranas“ galėtų sėkmingai kovoti Ukrainos pirmojoje lygoje. Panevėžiečiai kasmet išlaiko savo branduolį, tai gera ekipa. Tačiau Ukrainoje daug kas vyksta ne tik futbolo aikštėje, bet ir už jos ribų. Lietuvoje kartais nusiskundžiama, kad į rungtynes tenka važiuoti 200 kilometrų. Ukrainoje kai kada važiuoji net po tūkstantį kilometrų ir traukiniais, ir autobusais. Keliai šioje šalyje prasti, todėl 130 kilometrų važiuoji net tris valandas. Kartą į rungtynes keliavome visą parą.
- Tai „Lviv“ komanda laimėtų A lygos čempionatą?
- Tik „Ekranas“ galėtų sudaryti konkurenciją. Marijampolės „Sūduvoje“ dažnai keičiasi žaidėjai, ji nėra tokia pajėgi kaip „Ekranas“. Aš mačiau „Ekraną“ žaidžiantį su geromis komandomis, o „Sūduvos“ šiemet rungtyniaujančios dar nemačiau. A lygoje nemažai rezultatų galima nuspėti iš anksto, Ukrainoje kur kas daugiau lygiaverčių varžovų.
Buvo nelengva, bet įdomu
- „Lviv“ futbolininkams buvo iškeltas tikslas iškopti į stipriausią šalies futbolo lygą. Tam reikia užimti ne žemesnę nei antrąją vietą. Tikite, kad komanda tikslą pasieks?
- „Lviv“ – gera, jauna komanda. Ji verta žaisti aukščiausioje lygoje, to futbolininkams ir linkiu. Tačiau „Lviv“ gali „suvalgyti“ kitų ekipų užkulisinė veikla. Gali turėti įtakos ir klubo vidiniai nesutarimai. Gal dabar situacija pagerėjo. Jei viskas vyktų normaliai, lvoviečiai galėtų aplenkti ir pirmaujantį „Sevastopol“ klubą.
- Kaip apibūdintumėte laiką, praleistą Ukrainoje? Buvo labiau įdomu ar labiau sunku?
- Buvo nelengva, bet įdomu. Susipažinau su Ukrainos futbolo virtuve. Viską pamačiau ne iš šalies, o iš vidaus. Vienaip viskas atrodo iš šalies, kitaip – iš vidaus. Žmonės mums paskambindavo ir nemažai papasakodavo apie šalies futbolo virtuvę. Pamačiau, kaip atrodo Ukrainos aukščiausioji lyga. Kai kurie klubo žmonės mus, trenerius, skųsdavo klubo prezidentui. Net nosį kišdavo prie veido, tikrindavo, ar neišgėrę. Tačiau liko ir draugų, ir pažįstamų. Jie sakė, kad buvo malonu bendrauti.
- Teisėjavimas neužkliūdavo?
- Visko buvo. Arbitrai švilpdavo ne mūsų komandos naudai.
- Dabar norite pailsėti, ar kuo greičiau surasti naują klubą?
- Aš dar esu Lietuvos U-21 rinktinės vyriausiasis treneris, tad reikia rūpinti ja, stebėti žaidėjus, galvoti, kuo pakeisti vaikinus, pakviestus į nacionalinę ekipą. Vis dėlto, jei sulauksiu pasiūlymo treniruoti klubą, jį svarstysiu. Treniruoti rinktinę ir klubą – skirtingi dalykai. Tačiau abu darbai įdomūs.