Apie tai ir šneku įvyko kažkoks progresas, anksčiau jei vienas kitas Lietuvis bent dalį sezono atžaisdavo Israelio ir Lenkijos futbolo lygose tai jau buvo kažkas tokio, o dabar tai joks stebuklas, Lietuviai jau žaidžia, ne sėdi, o žaidžia Židyjoje, Rumunijoje, Lenkijoje, kas dar kur nors.O čia pateikė sąrašą vaikiukų, kurie dar per jauni žaisti ir jau beveik griuvenų, Žaliūko griuvenai dar nepriskirčiau, tas jo pasodinimas ant suolo yra trumpas
Apskritai žiūrint į rinktinę jau pilnai galima ir iš mūsų A-lygos žaidėjus diegti, nes yra ką.Pagrindinė problema, kaip buvo taip ir liko tai puolėjo pozicija.Kas mano akimis iš puolėjų nusipelno būti rinktinėje, tiksliau ką apsimoka kviesti, tai net nežinau, užsienyje nieko nėra realiai, Matulevičius klube muša, o rinktinėje labai retai jam kas išeina, Spalvis, kad ir be traumos tai nemanau kad šis sezonas būtų jo buvęs, Simonas Stankevičius tiek klubui, tiek rinktinei per jaunas, Šernas iš vis kažkas su juo negerai.Velička, Beniušis, Lukšys paseno, Danilevičius karjerą baigė (labai tyliai).Kas dar ? Lieka žiūrėti būtent į A-lyga ir akys nukrypsta į Trakus.Labukas ir Kochanauskas, daugiau nieko nematau.

Kalbant apie aikštės žaidėjus:
Rumunijoje žaidžia du - Slavickas ir Matulevičius
Izraelyje trys - Kijanskas, Kalonas ir Panka
Lenkijoje vienas - Černykas

Džiaukis, bet mano nuomonė nesikeičia. tokios prastos situacijos su legionieriais jau senai nebuvo, bet aišku to ir buvo galima tikėtis.

Kokios prastos situacijos dar ? Kada ten kas Rusijoje, Ukrainoje ar dar kažkur garsiose futbolo lygose labai žaisdavo ? Aš šneku apie tai, kad metas peržvelgti pačia A-lyga, užsienyje ten nieko įdomaus ar naujo nebėra, o štai analogiškai mūsų A-lygoje matau daug naujų įdomių veidų.

ir galų gale kiek galima tuos pačius žaidėjus užsienyje marinuoti, pats laikas nugręžti mūsų A-lyga, kad mums liktų silpno ir vidutinio lygio žaidėjai, taip jau per gerai gyvenam.

Bėja gal kas žinote, kaip karjera susiklostė Egidijui Majui, klausiu nes apie jį kažkaip nieko naujo nebėra, ar jis dar laisvas agentas ar baigė ? gal kas ką žinote, nes kai buvo jaunas jis, tai labai perspektyvus buvo.

Aš šneku apie tai, kad metas peržvelgti pačia A-lyga, užsienyje ten nieko įdomaus ar naujo nebėra, o štai analogiškai mūsų A-lygoje matau daug naujų įdomių veidų.

paskutinį kartą tau atrašau, nes vis tiek kalbam apie skirtingus dalykus.
pernai metų geriausias alygos futbolininkas pasirašė kontraktą su II lygos Rumunijos klubu ir db sėdi ant suolo.
dar metai atgal geriausias alygos futbolininkas nesugebėjo niekur užsienyje surasti klubo ir išvažiavo pas sultonus.
Kuklys ir Vaitkūnas Čekijoje ant suolo sedėjo.
Apie kokius įdomius veidus tu čia pezi??? Mūsų metų žaidėjai net silpnuose klubuose užsienyje neužsikabina

Tai o kam važiuoti į užsienį, kai atlyginimai tie patys, kaip Rumunijos kokios III lygoj.Tai niekas ir nebevažiuoja

Tomas Daumantas įdomus ir man negirdėtas žaidėjas
http://www.transfermarkt.co.uk/tomas-da ... eler/16104" onclick="window.open(this.href);return false;

įdomu kokį lygį jis buvo pasiekęs geriausias metais, nes klubų pavadinimai dabartiniame kontekste yra neblogi.


Pirmasis plungiškis, prasiskynęs kelią į profesionalų futbolą
https://laikrastisplunge.lt/pirmasis-pl ... u-futbola/

Neseniai Plungės vaikų futbolo klubas „Žiogeliai“ lankėsi Prancūzijoje ir Olandijoje. Pastarojoje šalyje sportininkus maloniai priėmė Mastrichto miesto MVV futbolo klubo vaikų treneris Tomas Daumantas. Iš Plungės kilęs treneris jau senokai su šeima gyvena Olandijoje. „Plungei“ pasisekė susisiekti su juo, sportininkas mielai sutiko atsakyti į kelis klausimus.

– Esate buvęs plungiškis. Ar čia ir prabėgo vaikystė? Kokią mokyklą lankėte?
– Taip, esu grynakraujis plungiškis, nes gimiau ir augau Plungėje. Tad čia, prie Babrungo krantų, ir prabėgo mano vaikystė. Lankiau buvusią 1-ąją vidurinę mokyklą. Ko gero, kaip ir visi vaikigaliai, vos grįžę iš mokyklos, dienų dienas varinėdavome kamuolį.

– Kada pradėjote sportuoti? Ar futbolas iškart pavergė širdį, ar domėjotės ir kitomis sporto šakomis?
– Futbolą jau kiek rimčiau pradėjau žaisti nuo šešerių metų, kai pusbrolis Gintas Bakas pasiėmė į treniruotę. Nuo tos akimirkos paprasčiausiai įsimylėjau šią sporto šaką. Futbolas pavergė mano širdį ir kitos sporto šakos nelabai bedomino. Žinoma, kartu su tėvais, kaip ir visa Lietuva, sirgdavome už Kauno krepšinio klubo „Žalgiris“ komandą, tačiau mano meilė visam gyvenimui – futbolas.

– Kaip ir kodėl išvykote iš Plungės? Kokio amžiaus tuomet buvote?
– Ėmiau atkakliai treniruotis ir, matyt, mane pastebėjo. Tad, būdamas vos 12 metų, pakėliau sparnus – išvažiavau į Panevėžio sporto mokyklą-internatą. Mat tuo metu ten buvo geresnės perspektyvos pasiekti aukštesnį lygį. Kai sukako 16 metų, atsivėrė kelias išbandyti savo jėgas užsienyje. Į Vokietiją išvykau įsimintiną 1992-ųjų vasario 16-ąją ir pasilikau žaisti šioje šalyje ilgesniam laikui.

– Kokiuose klubuose esate žaidęs?
– Teko rungtyniauti profesionalų klubuose, kurie tikrai įeina į šalių geriausiųjų dešimtukus: „Schalke 04“ (Vokietija), „KSK Beveren“ (Belgija), „Austrija Viena“ (Austrija), „Vaduz“ (Lichtenšteinas), „Klub Brugge“ (Belgija), „MVV Maastrichtas“ (Nyderlandai), „Sportfreunde Siegen“ (Vokietija), „Fortuna Sittard“ (Olandija).

– Sportiniai pasiekimai?
– Manau, kad aukščiausias sportininko pasiekimas yra, kai jis pasiekia tai, ką buvo užsibrėžęs. Mano tikslas buvo žaisti futbolą gerose užsienio komandose. Džiaugiuosi, kad jį pasisekė įgyvendinti. Esu pirmasis plungiškis futbolininkas, žaidęs tokio lygio profesionalų klubuose.

– Kaip atsidūrėte Olandijoje? Kokiame mieste apsigyvenote? Ar ilgam įleidote šaknis?
– Paskutiniaisiais profesionalo karjeros metais žaidžiau Olandijoje, tad ir pasilikau gyventi čia, Sittardo mieste (Pietų Olandija).

– Kas labiausiai nustebino atvykus? Ar sunku buvo priprasti?
– Pirmaisiais metais buvo kiek sunkiau – pasiilgdavau tėvų, sesers, kitų artimųjų, kurie gyvena Plungėje, bet po šešiolikos kelionių metų po Europą niekas nebestebina – pripranti prie visko per ilgą laiką. Sunku nebuvo, nes nuo jaunų dienų keliauju vienas, o štai jau 14 metų – su žmona.

– Smalsu sužinoti ką nors apie šeimą. Ar žmona lietuvė, ar užsienietė? Seniai vedę?
– Esu vedęs, žmona Lina – taip pat iš Plungės. Ko gero, kai kurie plungiškiai turėtų prisiminti Liną Bružaitę, buvusią Lietuvos lengvosios atletikos čempionę. Pažinojom vienas kitą nuo mokyklos laikų. O draugauti pradėjome nuo sporto mokyklos vasaros stovyklos Plateliuose. Auginame dvi dukrytes – 11 metų Martiną ir mažytę – vos 7 mėnesių – Rugilę.

– Kokią vietą Jūsų gyvenime užima futbolas šiuo metu?
– Dabar treniruoju 12 metų vaikus „MVV“ klube ir dar pats žaidžiu „Spouwen mopertingen“ (ketvirtoji Belgijos lyga), sekasi gerai. Tad mano diena užimta iki paskutinės minutės.

– Ką veikiate laisvalaikiu?
– Savo laisvalaikį skiriu šeimai. Na, ir mielai pažvejoju.

– Pasiilgstate Plungės? Ar apsilankote kada gimtajame mieste?
– Žinoma, pasiilgstam artimųjų ir likusių draugų. Bandome vieną kartą per metus būtinai grįžti į gimtąją Plungę pas tėvus, nes mūsų atžaloms trūksta bočiaus, babos, močiutės – visų mūsų širdims brangių žmonių. Nors nebegyvename Lietuvoje, šeimoje stengiamės laikytis lietuviškų papročių, tradicijų.

– Lietuvoje krepšinis – antroji religija. Gal Olandijoje – futbolas? Kas finansuoja vaikų ir jaunimo futbolo komandas – Savivaldybė ar rėmėjai?
– Olandijoje futbolas – pirmoji sporto šaka. Vaikai labai mielai lanko futbolo treniruotes, atsiduoda visa širdimi ir, žinoma, nori tapti profesionaliais žaidėjais. Dėl finansavimo – labai ženkliai remia Savivaldybės, nes per sportą garsinamas ir miestas. Aišku, savo miesto komandą išlaikyti padeda ir mažos, ir juolab didelės firmos. Tai laikoma garbe.

Tomas Daumantas įdomus ir man negirdėtas žaidėjas
http://www.transfermarkt.co.uk/tomas-da ... eler/16104" onclick="window.open(this.href);return false;

įdomu kokį lygį jis buvo pasiekęs geriausias metais, nes klubų pavadinimai dabartiniame kontekste yra neblogi.

jei neklystu, tai kažkur apie 95 metus buvo pasirodžiusi info apie du jaunus žaidėjus, kurie iš kažkur atsirado belgų Beveren ir buvo pristatomi, kai būsimos LT futbolo viltys. Vienas iš jų tikrai buvo Danilevičius, o kitas greičiausiai Daumantas. Bet kažkokių didesnių Daumanto pasiekimų neteko paskui girdėti.

Aš puikiai jį prisimenu, gana gero lygio žaidėjas jis buvo, bet buvo, o ne yra.Nėjau tikrai nežinojai Daumanto ?

Gal kas žinot, kodėl Ivaškevičius nežaidžia? Kiek prisimenu, prieš metus traumą sunkią gavo, bet jau tikrai turėjo grįžt seniai, o Izraelyje dar nei vienų rungtynių nesužaidė šį sezoną... Gal ką praleidau?

Apibendrinau kelių žaidėjų situacijas, kad būtų įdomesnis laikas be futbolo ir spekuliacijų daugiau forume būtų kas ką gali prisivilioti.

http://tribunoje.blogspot.com/2014/11/emigrantai.html" onclick="window.open(this.href);return false;

Visada džiaugiuosi kai koks nors lietuvis išvažiuoja į, kad ir bent kiek stipresnę, užsienio komandą. Todėl, kad tinkamai susiklosčius aplinkybėms jis gali atsiskleisti ir pasirodyti, kad koks nors iš pažiūros eilinis A lygos žaidėjas turi daugiau parako ir tampa realiu kandidatu į Lietuvos rinktinę. Žinoma, tokių atvejų nebūna daug, daug dažniau pasiblaškę sezoną, kitą jie laimės ieškoti grįžta į Lietuvą. Bet tada aš irgi džiaugiuosi, nes įdomu stebėti ar per tuos metus užsienyje jie padarė kokį šuolį ar šuoliuką į viršų, ar ne.

Viso sezono metu stengiuosi sekti Lietuvos žaidėjų dalyvavimą varžybose užsienio komandose, vidinės informacijos žinoma neturiu, kas nežaidžia dėl smulkios traumos arba kas nežaidė dėl pykčių su treneriais. Matau patį faktą žaidžia žaidėjas, nelabai ar išvis yra pamirštas.

Pirmiausia NFA eksportas. Per paskutinius metus buvo nemažai žaidėjų išsiųsta tobulėti į užsienį padedant akademijos ryšiams. Dabar jau drąsiai galima sakyti, kad pirmoji karta - visiškai nenusisekusi. Tie žaidėjai kurie kabinasi, o prie tokių priskirčiau Spalvį, Slivką ir iš dalies Girdvainį, akademijoje praleido ne daug laiko ir tikriausiai išvyko daugiau kitų žmonių nuopelnų padedami.

Kiti, bent trys, perspektyviais laikyti žaidėjais jau grįžo namo tai M. Dapkus (Haifa, Izraelis), J. Aleksandravičius (Chemnitz, Vokietija) ir L. Lidakevičius (Bristol, Anglija). Išvyksta jie garsiai, su fanfaromis, LFF nepatingi parašyti straipsnį apie tai, o grįžta labai tyliai ir tik netyčia žiūrėdamas I lygos rungtynes santraukas išgirsti girdėtą pavardę. Tai normalu, niekas nesigiria nesėkmėmis.

Yra dar keletas jaunuolių Europoje kuriems gal jau per artimiausią pusmetį reikės žengti žingsnį į profesionalų futbolą, o to nepavykus padaryti teks grįžti nuo ten kur ir pradėjo. 19 metų Deimantas Petravičius rungtyniauja labai mažai U21 Nottinhamforest (Anglija) komandoje. 21 metų Aurimas Vilkaitis, pernai turėjo kabintis į profesionalų futbolą žemesnėje Italų lygoje, bet tai jam nepavyko, o sezono eigoje ir komanda buvo diskvalifikuota. Tai gi Lazio (Italija) priklausantis gynėjas tikriausiai mėgaujasi šiltu oru ir laukia arba labai nelaukia kontrakto pabaigos.

Saulius Mikoliūnas (Shaktyor, Baltarusija) - sunku patikėti, kad Saulius ilgai užsibus Baltarusijoje. Vasarą buvo kalbų, kad krašto saugu domisi abi Vilniaus komandos, manau, kad ir žiemą tų kalbų netrūks.

Kęstutis Ivaškevičius (Bnei Yehuda, Izraelis) - Sunkią traumą patyręs dar 2013 metų lapkritį Kęstutis aikštėje daugiau nepasirodė. Per tą laiką jo komanda, kuri dar neseniai dabinosi aukščiausio lygos apdovanojimais, iškrito į žemesnę lygą. Sunku pasakyti ar pilnai pasveikęs Ivaškevičius norės rungtyniauti antroje pagal pajėgumą lygoje.

Mindaugas Kalonas (Hapoel Haifa, Izraelis) - Kažin ar bus toks transferų langas kai nekils spekuliacijų dėl Kalono ateities. Paskutiniu metu saugas nedemonstruoja geros formos nei rinktinėje nei klube.

Emilijus Zubas (Belchatow, Lenkija) - Jau metai kai Emilijus yra antras komandų vartininkas. Jei gerai pamenu tai prieš pusantrų metų jis pasirašė 3 metų trukmės kontraktą su "Rygos Daugavos chebra". Todėl karjerą turėtų tęsti ten kur bus naudinga jo šeimininkams, bet jei ši kompanija rimčiau susibičiuliaus su kokia A lygos komanda, yra tikimybė, kad Zubas vėl rungtyniaus Lietuvoje.

Povilas Leimonas (Jagiellonia, Lenkija) - Povilas šiemet priklauso neblogą žaidimą demonstruojančiai komandai. Tikriausiai dėl tos priežasties jo žaidimo laikas yra ribotas, o jei tiksliau tai Povilas dažniausiai lieka sėdėti ant suolo visas rungtynes.

Darvydas Šernas (Wigry, I lyga Lenkija) - Darvydas persikeldamas į I lygą Lekijos lygą tikėjosi atgaivinti savo karjerą ir tikriausiai atkreipti aukščiausio lygos komandų dėmesį. Tačiau pusę sezono įmušti tik du įvarčiai (vienas nuo 11m žymos). Taip pat lietuvis tik vieną kartą sužaidė visas 90min. Nesunku suprasti, kad tiek jis pats, tiek klubas tikėjosi daugiau.

Klimas Gusočenko (Flota. I lyga Lenkija) - Pernai kiek netikėtai iš Šiaulių į Lenkiją persikėlęs gynėjas iškart tapo pagrindinės sudėties žaidėju. Tiesa dar praėjusių metų pavasarį gavo rimtą traumą ir dar iki šiandienos negrįžo į aikštę.

Ilgą laiką Rumunija buvo mėgstama karjeros stotelė Lietuvos futbolininkams, bet nuo šių metų vasaros situacija pasikeitė. Dar vasarą Rumuniją paliko vartininkai P. Valinčius ir T. Simaitis kurie darbus rado Lietuvos komandose, o štai saugas A. Vertelis atostogauja iki šiol.

Deividas Matulevičius (Pandurii, Rumunija) - Iki sunkios traumos Matulevičius du sezonus pelnė 10 ir 9 įvarčius. Pasirodydavo naujienų, kad lietuvis gali keltis į kitą komandą, o rumunai tikisi gauti solidžią išpirką už Deividą. Tada Matulevičius susitraumo, o komanda iš stipriausiųjų grupės nukrito iki komandų kurios kovoja dėl išlikimo lygoje. Viename interviu Žalgirio vadovė prasitarė, kad rinktinės puolėjas nėra patenkintas Rumunijoje ir žiemą stengsis iš ten išvykti.

Nerijus Valskis (CS U Craiova, Ruminija) - Geriausias 2013 metų Lietuvoje žaidžiantis futbolininkas, tikriausiai netokios karjeros Rumunijoje tikėjosi. Dar pavasari rungtyniaujant antrojoje Rumunijos lygoje Nerijui nesisekė sublizgėti, o galutinai trenerių pasitikėjimą prarado kai komanda pakilo į aukščiausiąją lygą. Persikeldamas Nerijus pasirašė ilgos trukmės kontraktą todėl dabar daug priklauso nuo to kaip abejoms pusėms seksis tartis prie derybų stalo.

Rusijos lygos komandos kadaise buvo tankiai "apgyvendintos" Lietuvos futbolo atstovų. Vieni paskutiniųjų šią valstybę paliko ir praėjusią žiemą Trakus sustiprino T. Labukas ir D. Miceika. Neseniai buvo pranešta ir apie vartininko S. Klevinsko sutarties pabaigą.

T. Mikuckis (Torpedo, Rusija) - yra vienintelis Lietuvis kuris per paskutinius metus gali pasigirti, kad iš tikrųjų rungtyniavo Rusijoje. Pernai Torpedo komandai padėjo laimėti pakilimą į aukščiausią lygą. Bet tai ir buvo paskutinės Tomo rungtynės su Torpedo marškinėliais, dabar jo jau nebėra tarp futbolininkų kurie nurodyti oficialioje komandos svetainėje.

E. Česnauskis (Rostov, Rusija) - Paskutinį kartą su Rostov marškinėliai išbėgęs į aikštę buvo 2013m pavasrį, nuo to laiko ne kartą buvo kalbų, kad Rostov nori atsikratyti Edgaro ir, kad lietuvis nori palikti komandą, bet norai realybe netapo. Šių metų rudenį Edgaras vėl pradėjo būtų registruotas rungtynėms ir bent keturiose rungtynėse dalyvavo kaip atsarginis žaidėjas. Ar tai reiškia, kad lietuvio karjera Rostov komandoje dar nebaigta? O gal žiemą pagaliau jiems pavykti išsiskirti ir Česnauskis galės pasukti ten kur nori.

Apibendrinau kelių žaidėjų situacijas, kad būtų įdomesnis laikas be futbolo ir spekuliacijų daugiau forume būtų kas ką gali prisivilioti.

http://tribunoje.blogspot.com/2014/11/emigrantai.html" onclick="window.open(this.href);return false;

Įdomus rašinėlis!
Labai norėčiau, kad Trakai prigriebtų kokį Leimoną, Mikuckį gal dar ką nors ir sudarytų rimtesnę konkurenciją Žalgiriui

Smagu būtų, jei ir Česnauskis pagaliau pabėgtų iš Rostovo.

Leimonas manau liks Lenkijoje, Mikuckis gal vėl į I Rusijos lygą grįš.

Mikoliūną ir Šerną norėčiau pamatyti Lietuvoje

Galvoju, kad Šernas į Žalgirį patrauks, jei Lenkijoj neliks. Vilma minėjo, kad ieško puolėjų, tai kitų alternatyvų iš lietuvių nelabai ir yra