„Benfica“ komandoje augantis Voitinovičius – apie treniruotes su di Maria ir Dievo planus
https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10 ... evo-planus
Nuo Vilniaus „Riterių“ iki Lisabonos „Benfica“ komandos trečiojo vartininko vaidmens. Tokį karjeros šuolį per 2024 metus išgyveno futbolininkas Arnas Voitinovičius. 18-metis Portugalijoje išsikovojo startinę vietą „Benfica“ ekipoje UEFA jaunimo lygoje, o susiklostant aplinkybėms su pagrindine vyrų komanda vyksta į aukščiausios Portugalijos lygos rungtynes.
„Riterių“ futbolo akademijos auklėtinis Lietuvos futbolo A lygoje debiutavo būdamas 16-os: spėjo sužaisti ketverias rungtynes, o tada jį pastebėjo Portugalijos futbolo grandas. Savo darbu peržiūroje „Benfica“ specialistus įtikinęs futbolininkas pasirašė profesionalo kontraktą, o netrukus skaičiuos antruosius metus legendiniame futbolo klube. A. Voitinovičius beveik metų trukmės patirtį Pirėnų pusiasalyje kol kas vertina teigiamai, tačiau laiko įsitvirtinti naujoje šalyje reikėjo.
„Dabar jau įsiliejau į Portugalijos bendruomenę. Kai atvažiavau buvo labai sunku priprasti, nes portugališkai tikrai nemokėjau. Kai valgydavome prie stalo ar kai būdavome rungtynėse niekas nekalbėdavo angliškai – tik portugališkai, o kalbą suprasti sunku. Dabar jau pramokau tą kalbą, bendrauju ir suprantu žmones lengviau“, – pasakojo futbolininkas.
Į Vilniaus jėzuitų gimnaziją penktoje klasėje įstojęs sportininkas net negalėjo pagalvoti, kad mokyklos Lietuvoje nebaigs dėl Europos futbolo grando pasiūlymo treniruotis akademijoje ir tobulėti. A. Voitinovičius sako, jog priimti sprendimą išvažiuoti nebuvo sunku.
„Išvažiavau į Portugaliją vienuoliktoje klasėje po pirmo semestro. Dėl to labai nesukau galvos, nemeluosiu. Žinojau, kad einu tinkamu keliu – tuo kuriuo ir turiu eiti. Daug negalvojau kai išgirdau šią galimybę, nebuvo minčių, ar pasilikti su šeima, ar būti čia, baigti mokyklą, – tikino vartininkas. – Išgirdau klubą „Benfica“, nuvažiavau ten ir save išsibandžiau, mane pamatė, manęs norėjo ir gavau galimybę išvažiuoti. Žinau, kad futbolas yra mano dalykas, mano veikla, tai ilgai nesprendžiau. Šeima man pritarė, artimieji, draugai. Sprendimas nebuvo labai sunkus.“
A. Voitinovičius daugiausiai laiko praleidžia „Benfica U23“ komandoje. Tiesa, futbolininkas dažnai kviečiamas į pagrindinės vyrų komandos rungtynes daryti apšilimą, kartu keliauti, taip siekiant lietuvį greičiau integruoti į ekipą. Anot vartininko, kelias iki debiuto aukščiausioje lygoje dar tolimas, tačiau viskas eina tinkama linkme.
„Kaip ir esu komandos dalis, mane bando integruoti. Aš kartais važiuoju į rungtynes kartu su komanda daryti apšilimo. Tokiais atvejais skaitausi kaip trečias vartininkas. Iki įsitvirtinimo pagrindinėje komandoje ir dar B komanda, tai yra laiptelių, kuriuos dar reikia užlipti. Klubas tiki manimi, matau, kad tiki, kalba su manimi. Yra dedami tvirti ir galingi žingsniai“, – sakė A. Voitinovičius.
Paklaustas, su kokia konkurencija susiduria Europos futbolo milžino akademijoje, futbolininkas citavo buvusį trenerį ir išliko kuklus.
„Konkurencijos yra tikrai nemažai. Ji visada „Benfica“ klube bus. Negalima nepaminėti, tai yra vienas iš didžiausių grandų Portugalijoje. Tai yra didelis klubas, kuris apima labai daug atsakomybės. Treneris, kuris mane augino Lietuvoje, Mindaugas Malinauskas, visada sakydavo – patekti į aukštumas lengva, išlikti sunku. Tokia filosofija ir reikia gyventi, jog jeigu užmigsi ant laurų, sugrįžti yra labai sunku“, – teigė vilnietis.
„Benfica“ pagrindinė vyrų komanda šiuo metu Portugalijos „Primeira“ lygoje žengia 1 vietoje, o joje žaidžia ne vienas visame pasaulyje futbolo sirgaliams pažįstamas veidas: 2022 m. pasaulio futbolo čempionai Angelis di Maria ir Nicolasas Otamendi, 2016 m. Europos futbolo čempionate „Auksiniu berniuku“ išrinktas Renato Sanchesas, o praėjusį sezoną komandoje žaidė dabartinis Paryžiaus „Saint-Germain“ komandos talentas Joao Nevesas. A. Voitinovičiaus teigimu, treniruotis su šiomis futbolo žvaigždėmis iki šiol yra sunkiai suvokiama, bet Portugalijos sostinėje jis atsidūrė neatsitiktinai – lydimas savo darbo ir meilės sportui.
„Kai atvykau, nemąsčiau apie tai visiškai, tiesiog dariau savo darbą, mėgavausi galimybėmis, akimirkomis. Bet praėjus kelioms valandoms po pirmos treniruotės pamąstai – aha, aš dabar žaidžiau su pasaulio čempionu, su UEFA Čempionų lygos laimėtoju, su Portugalijos, Ispanijos lygų čempionais. Tai žaidėjai, į kuriuos dar prieš kelis metus žiūrėjau pasaulio čempionate per televizorių. Dabar su tais čempionais, di Maria ar Otamendi, aš žaidžiu kartu. Tai nėra labai suvokiama, bet esu tiesiog akimirkoje ir mėgaujuosi. Iš kitos pusės, atidirbau, nusipelniau ir turiu būti ten, kur turiu būti. Dievas savo darbą padaro. Aš tikiu, kad ten išvykau, nes nuoširdžiai myliu ir mylėjau futbolą nuo mažų dienų. Su tuo darbu ir pasimėgavimu, kuriuos išnaudojau, man tai atsipirko. Lietuvoje yra sunku mėgautis sąlygomis, kurios yra, bet aš tai sugebėjau padaryti.“
Šuolis iš Lietuvos futbolo federacijos stadiono į 65 tūkst. žiūrovų talpinančią „Estadio da Luz“ tvirtovę – nemenkas žingsnis jaunuoliui, kuriam tik šiemet suėjo 18 metų. Lygindamas situacijas Lietuvoje ir Portugalijoje, A. Voitinovičius pažymi, jog futbolo šalyje spaudimas tik auga.
„Jeigu ateini į Lietuvos futbolo A lygos rungtynes ir matai, kad susirinko 50 žiūrovų, jau gali ir pasiploti ir pasidžiaugti. Ten yra visiškai kita atmosfera, futbolas yra vos ne religija. Žmonės yra išprotėję. Juokaujame mes, jeigu pamatome du vyresnio amžiaus žmones lauke susėdusius kavutės ar dar ko, sakome, kad kalba apie „Benfica“, apie futbolą. Man labai malonu, kad futbolas yra taip puoselėjamas, dėl to ir myliu visą tą aplinką ir bendruomenę. Su tuo ateina ir ta atsakomybė – jei nelaimi, yra problemų. Lietuvoje nėra gal tiek spaudimo. Dabar žaidžiu „Benfica U23“ komandoje, tai jau ten yra nemažas spaudimas“, – degančiomis akimis pasakojo vartininkas.
A. Voitinovičius atstovauja ir Lietuvos vaikinų iki 19 metų futbolo rinktinei. Paklaustas, kada tikisi pakvietimo į vyrų nacionalinę komandą, „Benfica“ sistemos narys sako, jog tai tik laiko klausimas.
„Ne tai, kad tikiuosi, bet tikiu ir žinau, kad mano laikas ateis. Dievas daro savo dalį ir tikiu, kad jis atperka man už tą darbą, visuomet atsiduodu, viską darau su meile. Toks mano gyvenimo moto. Laikas ateis tik reikia išlaikyti darbo lygį, savo atsidavimą bei neužmigti ant laurų. Tai padaryti yra labai paprasta. Sąlygas turiu, turiu nuostabią bendruomenę, pavyzdžius. Toliau tuo ir naudosiuosi.“