Karolis Skinkys

Moderatorius: Respublik

Pranešimai: 8734
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: įvairūs

2020 Geg 22 21:47

Kerala Blasters linked to Ernestas Stockunas & Pau Morer - Will they land up in India?
https://www.transfermarkt.com/kerala-bl ... ews/360741

Pranešimai: 7314
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 15:17
Palaikoma komanda: A-lyga
Miestas: Šiauliai

Re: įvairūs

2020 Geg 22 22:31

Prasideda jau..... Nu ko ten jauniems žaidėjams lyst Indijos chuindijos dar visokie chuistanai bybastanai kapšu pamojuoji ir bėgi . Vartyk kaip nori, bet Indija vis tiek ne Europa ar Pietų Amerika. Nei Čempionų lygos nei Copa America ar visokių Libertadores ten nėra ir niekada nebus

Pranešimai: 9593
Užsiregistravo: 2010 Vas 12 19:59
Palaikoma komanda: Žalgiris

Re: įvairūs

2020 Geg 23 11:10

Žaidėjai renkasi iš to ką jiems siūlo, jie gi ne specialiai važiuoja į egzotiškas šalis vien dėl įdomumo :) Jeigu iš Indijos yra aiškiai geriausias pasiūlymas, tai kodėl gi ne?

Pranešimai: 8734
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Karolis Skinkys

2020 Lap 13 11:10

Karolis Skinkys Interview | Off The Pitch

Pranešimai: 8734
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: Karolis Skinkys

2020 Lap 14 17:56

Karolis Skinkys: ką reiškia dirbti sporto direktoriumi milijonus gerbėjų turinčiame klube

Pranešimai: 8734
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: Karolis Skinkys

2020 Lap 14 18:25

Karolis Skinkys - "We Have All The Ingredients For A Successful Season"
https://iftwc.com/karolis-skinkys-we-ha ... ul-season/

Recently, Mr. Karolis Skinkys, the newly earmarked Sporting Director of Kerala Blasters FC, illustrious for leading FK Sūduva from scratch to earn the championship, found some time from his hustling schedule to share his insights on some of the questions that IFTWC had presented him with.

Mr. Skinkys expressed his happiness when Kerala Blasters FC approached him last year. He said, “Right from the beginning of the communication, I felt trust in the people here, hence the decision to join the organisation was easy. The club has a beautiful vision and I would like to thank the management for trusting me to carry out this vision. I’m very happy to have gotten this opportunity to come to India and feel very motivated to achieve some goals with the club.”

He also said that he was looking for a new project and a fresh challenge, “we managed to win the Lithuanian League 3 times, and with a limited budget we had there, it was hard to expect an achievement more than what we managed at home.”

When asked about the aspects Mr. Skinkys liked here, albeit a series of disappointing seasons, he said, “Kerala Blasters has all the ingredients to be a successful club. In addition to my personal motivation to win a title abroad, I was very happy with the overall environment at the club, passionate supporters and the professionalism of the league. All these factors made my decision easy.”

Mr. Skinkys then talked about how he is going to implement his ideas here to achieve glory, and said, “Looking back at the issues, is pointless at this moment. We now need to think and prepare for the future.

“Some changes have already been implemented. We will now pay more attention in bettering specific protocols like injury prevention, speedy recovery, player fitness and diet etc. It is important to create the right tools and a supportive ecosystem to achieve the desired results.”

The series of disappointing seasons has let the eminent Manjappada down and the crowd numbers have lessened over the years now. On this note Mr. Skinkys said, “Change is a continuous and natural process. Trust of the fans can only be gained back by doing a good job and showing honesty in the efforts we put in for the club. Success will come around.”

Kerala Blasters FC has lost some of their most crucial members such as CEO Viren D’Silva, club captain Sandesh Jhingan who have played some of the most pivotal roles in the history of the club. On this subject matter, Mr. Skinkys said, “Sometimes in life there are situations that are unfortunate, and it is pointless to force and change the natural way of life. They are true professionals and as a club, we have great respect for them.

“As mentioned in my previous interviews, Jhingan’s departure is very painful to me as well. I respect him as an individual. We are in a good enough relationship to stay in touch for the future. This is not the time for us to look back but to move forward to achieve the goals of the club.

“Our target is to have a good team that can best represent the philosophy of the club and carry out the goals set out for Kerala Blasters in the upcoming ISL. We have already announced most of our foreign players and will soon be revealing the remaining squad members too,” he said.

On the note of COVID-19 affecting the sporting system all around the world, clubs have come across a lot of hurdles and challenges. Mr. Skinkys expressed his views on this as, “Without a doubt, all the processes were affected by the pandemic, including recruitment and the season preparation. Not being available in Kerala ahead of the preseason has also been very challenging. However, this is life. Using alternatives like online communications, we have effectively utilised our time to make headway with preparations.”

When asked about how does he plan in incorporating the prospects of the youth footballing system while keeping up the team quality, he said, “As a club, young players are a priority. We have always focussed on giving them a platform to showcase their talent, but nothing, including age, is above quality. We trust in the talent that Indian players have, but the performance of the players are equally important.

“As a club, our core philosophy is to have a team that truly represents Kerala. While we are proud to have fielded 6 local players for the 1st time in the ISL last season on the pitch, it is our vision to continue nurturing football in Kerala and contribute to its growth. Young Blasters is one such initiative that has been commenced with a long-term vision of developing young talents from Kerala.”

And to conclude with the interview, he conveyed his aim for the longer run as to be a winning organisation and to make Kerala Blasters FC the most attractive club for any Indian player.

Pranešimai: 8734
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: Karolis Skinkys

2020 Lap 14 18:27

Karolis Skinkys - Indian Youngsters At Kerala Blasters Have Attracted Me The Most
https://iftwc.com/indian-youngsters-at- ... attracted/

Renowned TV anchor Khuri Irani teamed up with Karolis Skinkys, the Sporting Director of Kerala Blasters FC in a recently organized interview on Manjappada Instagram live.

Khuri started the live session by asking Karolis about his decision to accept the position at Kerala Blasters, to which Karolis responded saying, “After the club approached me, I did my research and it wasn’t too difficult to make my decision. Previously, I spent 6 years at FK Suduva in Lithuania, and hence I needed a fresh and new challenge to explore and test myself.”

“It’s not any specific work I do. The role of Sporting Director is wide. My job is to control and create different sporting activities including staff, recruitment of players, and deciding as well as taking decisions of the youth team.”, he added when he was asked about his role at the Kochi-based club.

In response to a question about the decision taken to bring Kibu Vicuna as head coach, he said, “This is the one sure decision taken after I have discussed with management. Before appointing Kibu we talked to his previously managed clubs and many other people close to him. Kibu has previously worked in India and knows the football market and the footballing atmosphere here in India. In other positions of technical staff, we always have looked up for professionals and mainly football ambitious persons.”

Talking about the long term philosophy of the club, “We’re trying to sign and keep players on long term contracts who have consistently performed well. It helps the team to improve more every year with the same set of players. Moreover, I have found a very positive mentality in Indian youngsters who are very eager to prove themselves. I am excited to look after their outcomes after the season ends”, he addressed his view about Indian young players.

Khuri continued the session by asking about the absence of fans this season and challenges in the pandemic situation, he said, “Fans are like emotions to players. Every player gets 90 minutes in front of fans where they can prove themselves. The presence of fans always has a positive impact on players. I really hope when we allow fans in the stadium, there will be no empty seats. Speaking about the pandemic, we are trying our best to make pre-season as good as possible. Normally a team needs at least six weeks to prepare, but here we are only getting two weeks where all Indians and foreign players can participate in training before the competition starts. It will be a bit hard to build Chemistry in such a short span. But players should also be smart as they should be injury-free because it has been 7 months since they haven’t been on the field. This increases the risk of injury.”

“Mental condition is the most important factor here in these circumstances. Mental conditioning starts with well-maintained things, where players don’t have reasons to be angry. Six months is a long period to live at the hotel and just play matches, so we have already planned to make some days more interesting with different types of activities excluding football. I have to specially mention our medical team who are doing a great job helping us to follow all medical protocols in this COVID-19 period.” he answered, after being asked about handling the mental health of the team.

Discussing foreign signings, he said, “We have chosen them looking up at their experience. Quality is the most important as I think. Also it strange rule about choosing one Asian player. This makes the market more unusual as these players expect to get overpaid. But in another aspect, when a team goes for AFC competitions you should have one Asian player. I will be happy to discuss with people who made this one mandatory Asian player rule to make some changes.”

The live session concluded as Karolis left his message to fans saying, “We all are bonded to move forward step by step. Unfortunately, fans are not with us but we will give our best to entertain you all.”

Pranešimai: 8734
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: Karolis Skinkys

2020 Lap 14 18:28

Kerala Blasters' Karolis Skinkys wary of injuries in pre-season
https://www.goal.com/en/news/kerala-bla ... rqhcq8esl3

Kerala Blasters sporting director wants his team to stop thinking about trophies and work hard...

After what was an injury-hit 2019-20 season for Kerala Blasters, the club's sporting director Karolis Skinkys is cautious about the shortcomings of a pre-season amid the Coronavorus pandemic.

The Kochi-based club, who are in Goa for pre-season ahead of the kick-off to the seventh season of Indian Super League (ISL) on November 20, will have only around two weeks with the whole squad training together. While the foreign players will all have arrived by Monday, they all need to undergo a mandatory 14-day quarantine in accordance with the guidelines due to the pandemic.

During an Instagram live conversation with Manjappada, the Blasters sporting director said, "Our Indian players are working hard. Some foreigners are in quarantine, three of them are travelling to India. That is the situation all around the world, it is not ideal. There are risks (of injuries due to short pre-season) but we need to deal with that and move on.

"Normally you prepare teams in 6-8 weeks. It is not a standard situation, it is difficult. It is a big challenge for the coaching staff. We need very good communication and understand that this is not a typical situation. Nobody knows how (it will turn out). You can have a short pre-season but we cannot have any football for seven months, like our Indian players here. This is not a life of professional footballers. This is (a reason also) for so many injuries."

"We still have time, we will play three more friendly games," Skinkys added. Blasters defeated Hyderabad 2-0 in their first friendly of the pre-season on Sunday. Rahul KP scored both the goals.

Skinkys has had to oversee a lot of changes at the club after taking charge earlier this year. One of the first moves was to decide on a new head coach to succeed Eelco Schattorie who led the team to seventh on the table last season.

"Of all the decisions I have taken, this (appointing Kibu Vicuna) was the one I was most sure about. I know the feedback from his previous clubs, he has already adapted to India. I am very happy we finally reached an agreement and now we're working together.

"The most important thing to address (this season) was COVID-19 and it was a crucial point in many of the decisions. We did not know when the season will happen. Not every player who left di so for sporting reasons, they also leave due to circumstances. We are professionals, we try to create the best team possible."

He has also advised his team to stop thinking too much about trophies and focus on working hard every day.

"The first thing to do is to not speak about the trophy, let others speak about it. We need to work hard every day. It is a different team and staff. I trust Kibu's qualities in this case.

"This season, we must play 11 vs 11 and not 12 vs 11. So we lose that (crowd) advantage."

Pranešimai: 8734
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: Karolis Skinkys

2021 Sau 28 00:48

Milijonai Indijos sirgalių patikėjo: lietuviai – dieviški futbolo stebukladariai
https://www.lrytas.lt/sportas/futbolas/ ... -17578659/

Duokite jam karūną! Žvėris! Supermenas! Tai tik keli iš tūkstančių komentarų instagrame apie Lietuvos futbolininką, tapusį futbolo dievybe Indijoje. Nerijus Valskis muša įvarčius lygoje, kurios rungtynes stebi Bolivudo žvaigždės ir milijonai sirgalių.

Ne populiariausi Lietuvos futbolininkai turi daugiausia sekėjų socialiniuose tinkluose, o Indijoje tikra žvaigžde tapęs N.Valskis. Dar daugiau už jį – net ne futbolininkas, o įprastai užkulisiuose pasislėpęs sporto direktorius Karolis Skinkys.

Vos tik pavasarį pasklido gandai, kad buvęs Marijampolės „Sūduvos“ direktorius atvažiuoja dirbti į Keralos „Blasters“ klubą, jo snaudžianti instagramo paskyra sprogo nuo žinučių. Staiga K.Skinkio sekėjų skaičius išaugo nuo kelių šimtų draugų iki daugiau nei 34 tūkstančių.

„Anksčiau visai nesinaudojau instagramu, bet dabar turiu ką nors ten dėti“, – šypsojosi 31 metų K.Skinkys, tapęs pirmuoju lietuviu Indijos futbolo klubo vadovybėje.

Kartu Keralos klube dirba ir buvęs „Trakų“ klubo fizinio rengimo treneris Paulius Ragauskas. Atvykęs į Indiją net jis sulaukė penkių tūkstančių sekėjų socialiniuose tinkluose.

„Jei žaisčiau Keraloje, tikrai turėčiau per šimtą tūkstančių sekėjų, – juokėsi „Jamshedpur“ puolėjas 33 metų N.Valskis, turintis 23,5 tūkstančio sekėjų. – Ten pati didžiausia sirgalių bendruomenė Indijoje.“

Jūrą mato tik iš tolo

Nors Indijos sporte karaliauja kriketas, futbolas bunda iš miego. Sunku net suvokti, kokio dėmesio sulaukia sporto žvaigždės šalyje, turinčioje 1 milijardą 380 milijonų gyventojų.

N.Valskis perėjo į Džamšedpuro komandą po nuostabių metų „Chennaiyin“, kur praėjusį sezoną įmušė 15 įvarčių ir tapo rezultatyviausiu žaidėju Indijos superlygoje (ISL).

Antrąjį sezoną prieš mėnesį jis pradėjo dar viena taiklių smūgių kruša. Emocingi lietuvio įvarčių šventimai mirga indų spaudos puslapiuose, o socialiniuose tinkluose įsižiebia milijonai širdelių ir padėkai bei pagarbai sudėti delnai.

Tačiau šis sezonas N.Valskiui ir visam Indijos futbolui vyksta ne taip, kaip įprasta. Vienuolika komandų, keturi mėnesiai, 115 rungtynių, trys stadionai, viskas – vienoje Indijos valstijoje Goa. Koronaviruso pandemija uždarė visą šalies futbolą į burbulą. ISL lietuviai nuo spalio gyvena netoli vienas kito, bet skirtinguose penkių žvaigždučių viešbučiuose. Iš komandoms skirto aukšto jie gali liftu nuvažiuoti iki sporto salės ir restorano, išeiti pro duris tiesiai į autobusą, kuris nuveža į treniruotę arba rungtynes. Bet šiukštu – nė vieno žingsnio už griežtai apibrėžtų ribų.

„Pro tarpelį tvoroje matyti jūra, bet nueiti iki jos negalime“, – sakė N.Valskis.

Bet ir įvedus griežčiausias taisykles virusas sugebėjo įsisukti į viešbutį, kuriame gyvena Lietuvos futbolininko komanda. Praėjusią savaitę koronavirusas nustatytas dviem viešbučio darbuotojams, tai gerokai išgąsdino „Jamshedpur“ klubą ir N.Valskį. Visi žaidėjai buvo izoliuoti po vieną kambariuose ir dabar dvi savaites kasdien jiems atliekami koronaviruso testai.

„Kas antrą dieną daro net ne vieną, o du testus – įprastą ir greitąjį. Pastarąjį turbūt dėl treniruočių. Sakyčiau, kad visko per daug, bet šiemet lygos saugumas yra prioritetas, – sakė N.Valskis. – Nelengva, bet pasirinkimo nėra.“

Darbas per 6000 km atstumą

Ką reiškia sėdėti izoliacijoje, puikiai žino ir K.Skinkys, kuris dvi savaites praleido viešbučio kambaryje, kai spalį galų gale atskrido iš Lietuvos į Goa vos tik Indijos ambasada Varšuvoje atnaujino vizų išdavimą. Maistas lietuviui buvo paliekamas prie durų. Pasitarimai su komandos treneriais vyko internetu. Bet tai jau nebuvo taip keista, nes nuotoliniu būdu jis turėjo dirbti jau nuo pavasario. Per vaizdo konferencijas iš savo namų Marijampolėje K.Skinkys derėjosi su agentais ir ruošė sutartis su „Blasters“ žaidėjais.

„Tikrai nenukenčiu dėl to, kad dabar reikia gyventi burbule. Gal kam nors sunku, bet lietuvio toks būdas, man nieko netrūksta: pavalgai, padirbi, pažiūri futbolą“, – sakė K.Skinkys.

Nepalikti burbulo jis ir komanda planuoja keturis mėnesius – iki pat sezono pabaigos kovo mėnesį. Tiesa, tik keturios komandos žais iki pat galo, nes tik tiek patenka į finalo etapą.

Į jį nusitaikęs tiek K.Skinkio „Blasters“ klubas, tiek N.Valskio „Jamshedpur“, nors nė vienas jų nėra laikomas favoritu. Indijos futbolo pasaulis apskritai sunkiai nuspėjamas, bet išgyvena tokį pakilimą, apie kokį dar prieš dešimt metų ši kontrastinga Azijos milžinė galėjo tik pasvajoti.

Vežėsi Europos legendas

Futbolo revoliuciją Indijoje užkūrė milijardierius Mukeshas Ambani – ketvirtas pagal turtą žmogus pasaulyje. 2014-aisiais su fejerverkais ir žėrinčiais Bolivudo šokiais Kalkutos stadione įvyko įkurtos naujosios Indijos superlygos pirmosios rungtynės. Buvo mesti tokie pinigai, kad į Indiją rungtyniauti važiavo garsiausi Europos futbolo „pensininkai“ – nuo prancūzų Robert’o Pireso, Nicolas Anelkos iki italo Alessandro del Piero. Stadionai buvo pilni, tribūnose sėdėjo Bolivudo ir kriketo žvaigždės, o kiekvienas klubas privalėjo per sezoną mažiausiai pusę milijono dolerių išleisti vien rinkodarai. ISL buvo taip įsukta, kad per keletą metų nustelbė senąją Indijos futbolo lygą „I-League“ ir tapo pagrindiniu šalies čempionatu.
Niekam įdomu nebus, bet skaitydamas pirmą kartą šitą dalį sugebėjau suprasti "per susitikimą"
„Pradžioje dėl reklamos čia žaisti buvo kviečiami tokie vardai kaip A.del Piero ar Roberto Carlosas, o dabar atvažiuoja tikrai pajėgūs Europos futbolininkai, kuriems apie trisdešimt. Žaidimo kokybė gerokai išaugo, ir dabar komandoms labiau rūpi futbolas, o ne komercija“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo „ESPN India“ apžvalgininkas Anirudhas Menonas.

Biudžetai stelbia vidutiniokų

ISL pinigais kol kas neprilygsta stipriausioms Europos lygoms, Kinijai ar Saudo Arabijai.

Tačiau atlyginimai Indijoje tokie, kad futbolininkai iš Europos veržiasi į tolimą šalį su puikiai organizuotais klubais, užuot žaidę vidutinėje Europos lygoje. Kai kurie Indijos klubai savo žvaigždėms gali pasiūlyti ir pusę milijono dolerių už sezoną, kuris trunka vos pusę metų.

„Jei būtum labai geras futbolininkas ir žaistum, pavyzdžiui, Lenkijos lygoje, tiek neuždirbtum. Dabar Indijos komandose biudžetai dideli, palyginti su Europos lygomis, anksčiau čia atvykusios žvaigždės išpopuliarino ISL, todėl patekti labai sunku“, – pasakojo Lietuvos rinktinės puolėjas N.Valskis, prasimušęs į Indiją tik todėl, kad vienas trenerių buvo matęs jį rungtyniaujantį Izraelyje.

„Europa eina tuo keliu, kad į priekį stumiami silpnesni, bet jaunesni žaidėjai. O jei tau 28–30 metų, Azijoje gali gerai užsidirbti ne vienus metus. Indijoje mokama daugiau nei vidutinėse Europos lygose. Tarkime, ispanas už tuos pačius pinigus verčiau važiuos į Indiją, o ne Lenkiją“, – pasakojo K.Skinkys, savo darbais Marijampolėje sugebėjęs pritraukti Indijos futbolo pasaulio dėmesį.

Padėjo pažintys Europoje

„K.Skinkys yra jaunas ir alkanas. Žinodami, ką jis nuveikė Europoje, sirgaliai jį pasitiko šiltai, – sakė „EPSN India“ apžvalgininkas A.Menonas. – Be to, Keraloje mes mylime futbolą, nes neturime gerų kriketo žaidėjų!“

Koto stadione į „Blasters“ rungtynes iki pandemijos susirinkdavo net 40 tūkst. žiūrovų, o sirgalių ši komanda su lietuviu sporto direktoriumi turi daugiausia iš visų Indijos klubų. Vien instagrame klubą seka 1,73 mln. žmonių, antra tiek yra feisbuke ir tviteryje.

Šią Indijos pietų valstiją dar XVI amžiuje kolonizavo portugalai. Tiesą sakant, būtent Keralos ieškojo Kristupas Kolumbas, kai 1492-aisiais atsidūrė Bahamose. Po portugalų Keraloje šeimininkavo olandai ir britai.

„Yra legenda, kad kadaise Keraloje vietiniai nugalėjo anglus, ir taip futbolas pasidarė populiariausias, – pasakojo A.Menonas. – Visi daug tikisi iš K.Skinkio, nes iki šiol komandoje nebuvo nuoseklumo, net nebuvo atskiro sporto direktoriaus.“

Tai, kad populiariausias Indijos klubas savo sporto direktoriumi pasirinko lietuvį, yra neeilinis reiškinys. Juk dauguma kitų žmonių ISL klubų vadovybėje ir treneriai yra indai arba atvykę iš didžiųjų Europos futbolo valstybių.

Bet kai „Blasters“ rinko naujus žmones, K.Skinkys sulaukė skambučio iš kolegos Belgrado „Crvena zvezda“ klube Stefano Pantovičiaus – jis paklausė lietuvio, ar jį domintų darbas Indijoje.

Keralos klubas vyriausiuoju treneriu pasirinko taip pat lietuviškos patirties turintį žmogų – buvusį Vilniaus „Riterių“ trenerį ispaną Kibu Vicuną.

„Buvau girdėjęs, kad tai – auganti lyga, bet nebuvau įsigilinęs. Kai pradedi ieškoti informacijos, pirmiausia pamatai pilnus stadionus ir kiek žmonių įsitraukia į diskusijas socialiniuose tinkluose. Pirmas įspūdis – daug dėmesio, o kartu ir didžiulis spaudimas“, – sakė K.Skinkys, iki šiol dirbęs tik „Sūduvoje“.

Marijampoliečio istorija šiame Lietuvos klube neeilinė – paauglys moksleivis, žaidęs krepšinį, o ne futbolą, po pamokų ateina savanoriauti „Sūduvoje“, metai iš metų padeda su įvairiausiais darbais užkulisiuose, kol būdamas 25 metų tampa jauniausiu komandos direktoriumi Lietuvoje.

„Būdavo sunkių situacijų, kai reikėjo pasipykti. Ateina 33 metų žaidėjas, ir aš žinau, kad jis galvoja: ką tas vaikas man aiškina? Bet negali pasirodyti silpnas ir nusileisti“, – prisiminė K.Skinkys.

Bet netrukus į Marijampolę atkeliavo pasakiški laikai – trejus metus iš eilės „Sūduvos“ futbolininkai karaliavo Lietuvoje, o Čempionų lygoje iš kelio šlavė gerokai turtingesnius klubus.

„Labai gaila, kad pasaka šiemet baigėsi“, – sakė K.Skinkys, stebėjęs šių metų „Sūduvos“ nuopuolį jau būdamas „Blasters“ klubo sporto direktoriumi.

Apie Marijampolės iškilimą sužinoję indai patikėjo lietuvio idėjomis bei vizija ir pasiūlė jam ilgalaikę trejų metų sutartį tikėdami, kad savo burtų lazdelę iš Marijampolės K.Skinkys atsiveš į Indiją.

Karvės gatvėse negąsdino

Stebukladario statusą Indijoje jau pasiekė pirmasis ISL lietuvis N.Valskis. Jo didelės švytinčios akys, emocingas įvarčių šventimas ir neslepiami jausmai kiekvieną savaitę nelieka nepastebėti Indijos futbolo puslapiuose.

„Ramesnis aikštėje tikrai netapau. Ir vietiniai žaidėjai atima daug nervų, – juokėsi N.Valskis. – Žmonai sakau: gal laikas joga užsiimti?“

Matydami, kaip lietuvis vieną po kito muša įvarčius naujoje komandoje, jo buvusio klubo Čenajuje sirgaliai vis maldauja sugrįžti. N.Valskis šiame daugiamilijoniniame mieste prie Bengalijos įlankos prieš metus pradėjo savo indišką nuotykį: gyvenimas penkių žvaigždučių viešbutyje, skrydžiai po milžinišką šalį, pažintys su karvėmis gatvėse ir niekada nesibaigiantis karštis.

Tiesa, pradžia naujokui iš Lietuvos nebuvo tokia lengva. Įvarčiai ir pergalės pasipylė tik po to, kai į Čenajų atvyko naujas treneris iš Škotijos Owenas Coyle’as.

„Niekada nebūčiau pagalvojęs, kad aš galiu tapti rezultatyviausiu žaidėju, bet rezultatai buvo puikūs. Visi įvarčiai pelnyti iš žaidimo, nė vieno baudinio“, – didžiavosi N.Valskis.

Valdo plieno gamykla

Sezono pabaigoje jis atsitempė į Palangą Auksinio batelio trofėjų, kuris svėrė daugiau, nei leidžiama vežtis rankiniame lėktuvo bagaže.

„Chennaiyian“ sirgaliai laukė savo stebukladario sugrįžimo, tačiau N.Valskis nusprendė pasirinkti mažesnį klubą – tą, į kurį išvyko dirbti tas pats treneris. O dar svarbiau buvo tai, kad „Jamshedpur“ pasiūlė ne vienų, o dvejų metų sutartį.

Kai tau 33-eji, svarbu stabilumas, o ne miesto dydis. Džamšedpure gyvena mažiau nei milijonas žmonių, čia nėra gražaus paplūdimio kaip Čenajuje ir net neskrenda komerciniai lėktuvai. Kad nusigautum iki Džamšedpuro, turi skristi į Kalkutą, tada į Rančį ir dar tris valandas dardėti autobusu duobėtu keliu.

„Bet „Jamshedpur“ turi tokią futbolo bazę, kokios neturi jokia kita Indijos komanda“, – aiškino N.Valskis.

Taip yra todėl, kad Džamšedpuro miestą tvarko didžiulė plieno gaminimo įmonė „Tata Steel“, čia turinti gamyklą. Ji remia ir futbolą, todėl N.Valskis dabar išdidžiai dėvi raudonus „Jamshedpur“ marškinėlius su „Tata Steel“ ženklu, o už Nerką, kaip jis dažnai vadinamas indų, serga visi darbininkai ir jų vaikai.

„Tikrai justi, kad N.Valskis čia yra žvaigždė, – sakė K.Skinkys, pažįstamas su N.Valskiu nuo 2012-ųjų, kai jis rungtyniavo „Sūduvoje“. – Nors futbolas nėra geriausias sportas asmenybių kultui, indai mėgsta daryti herojus.“

Nuo sirgalių saugojo šeimą

Penkiolika metų N.Valskis profesionaliai žaidžia futbolą – nuo Lietuvos komandų iki Rumunijos, Lenkijos, Izraelio ir Tailando, bet tik po trisdešimtojo gimtadienio suprato, ką reiškia būti atpažįstamam.

„Visą gyvenimą žaidžiu, bet tik Indijoje pajutau, ką reiškia būti populiariam“, – juokėsi puolėjas.

Praėjusį sezoną, dar prieš pandemiją, nuėjus į prekybos centrą staigiai kas nors atpažindavo futbolininką. Tuoj prisistatydavo su atkištu telefonu asmenukei. O tada pribėgdavo dar keli.

„Kiti gal net nežino, kas aš, bet pamato, kad kas nors vyksta, ir jau trisdešimt stovi. Aš greitai bėgdavau iš ten“, – pasakojo N.Valskis, pirmiausia nuo kamerų saugojęs savo šeimą. Aurelija Valskė ir vaikai – penkerių Melisa ir trejų Konradas – nuolat Indijoje negyveno, bet pernai keletą kartų atskrido aplankyti. Tačiau dėl koronaviruso šiemet N.Valskis net per Kalėdas bus vienas – nuo pasaulio izoliuotas su komanda ISL futbolo burbule 6000 km nuo namiškių.

Po sezono – į rinktinę

Ne, jis nesiskundžia. Atvirkščiai, vertina gavęs tokį šansą savo karjeros pabaigoje. Buvo metas, kai atrodė, kad iškilti tarptautiniu mastu niekada nepavyks. Dabar jis pripažįsta, kad padarė klaidą, kai prieš šešerius metus paliko „Sūduvą“ ir nusprendė persikelti į Rumunijos antrąją lygą.

Sugrįžti į aukštesnį lygį nebuvo lengva. Bet pasiduoti N.Valskis nelinkęs.

Juk futbolą jis dievino nuo vaikystės Kretingoje, dėl futbolo visa šeima persikėlė į Šiaulius, dėl futbolo jis išvažiavo į Vilnių dar mokydamasis mokykloje vienas gyventi „Žalgirio“ bazėje. Pakeitęs krūvą klubų N.Valskis buvo jau 29-erių veteranas, kai galiausiai įsitvirtino Lietuvos rinktinėje.

Ir dabar jis vis dar trokšta atstovauti savo šaliai, kai kovo mėnesį nacionalinė komanda pradės kovas 2022 m. pasaulio čempionato atrankos turnyre.

„Neseniai kalbėjau su rinktinės treneriu. Jei tik viskas bus gerai, noriu žaisti“, – sakė N.Valskis, Indijoje pajutęs antrą kvėpavimą.

Jis pats kartais pagalvoja, kodėl tai įvyko dabar. Vieni bendraamžiai jau baigia karjerą, o jis išgyvena atgimimą. Bet Indijoje žvaigžde tapęs lietuvis sustoti neketina: „Turiu daugiau patirties, moku pasisaugoti ir nelakstyti, kai nereikia. Kai įmušiau penktą, septintą, dešimtą įvartį, atsirado toks pasitikėjimas, kad gali kalnus nuversti. Turbūt kiekvienam reikia atrasti savo trenerį ir savo čempionatą.“

Pranešimai: 8734
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: Karolis Skinkys

2021 Kov 04 17:50

Kerala Blasters' defensive organistation needed more attention: Sporting director Skinkys
https://www.theweek.in/news/sports/2021 ... inkys.html

When Kerala Blasters appointed Karolis Skinkys as sporting director in March last year, after yet another disappointing ISL season, fervent fans of the club hoped for a change in fortunes. Another season later, the club's fortunes remain largely unchanged, having finished 10th in the 11-team tournament.

True to its 'tradition', Kerala Blasters parted ways with their coach—it was Kibu Vicuna this season, and their ninth coach overall—once their play-off hopes were over. Skinkys's appointment had raised hopes of a more professional approach, with a longer run for the coach irrespective of the club's points table finish.

Soon after Vicuna's exit and the 0-4 thrashing at the hands of Hyderabad FC, we caught up with the Lithuanian to find out what's ailing the team and the way forward, and more. Excerpts:

You had said in June last year that the sporting director is accountable if the team falters. What went wrong?
It was chain of small events. The team underperformed. In my opinion, not enough attention was paid to our defensive organisation. We started the season with the idea of playing attacking football. But, soon we saw that the team was not ready for that and we probably had to be more defensive. The circumstances of this year were also unusual—the coach was able to participate in trainings only three weeks before start of the season. So, we didn’t have the best start to the season. Ultimately, the defensive organisation hurt us.

Sandesh Jhingan's departure hurt, you had admitted. Why did the club fail to find a suitable Indian replacement?
We gave a chance to Sandeep Singh, who had a good season in the central defender position and as a right-back. I have no doubts that he has the potential to be an important player at the club and for the national team. I am happy that our scouting system was able to sign Sandeep. It is only his first season in ISL and he needs to continue working hard.

But Kerala Blasters still lacked quality Indian defenders, when compared to other teams. Vicuna even tried out Jeakson Singh in central defence. Your thoughts.
As I mentioned, this was also related to our right-back problem. Jeakson can play in central defender position and this experience will be useful to him. Perhaps, Jeakson could have continued in the midfield where he was doing really well. But what happened, happened. Now is not the best time to come back and discuss small details. Ultimately, the team underperformed as a whole.

Despite clear weaknesses in the backline, Blasters did not bring in any new defenders in the January window. Why?
We had a discussion about which position to fill. It was a pity we lost Sergio Cidoncha, who was also a leader in the dressing room, to injury. The coach requested for a player like Juande—a number 6 with the ability to play as a central defender. Also, the people who keep a close eye on our team, would have seen that in the first part of the season, the defence suffered the most from individual mistakes. In the second part, the problems were organisational. In my opinion, the individual quality of defenders was enough to perform way better. We can see this in some individual statistics tables but, as a group, we did not perform well.

Blasters dropped points from winning positions several times this season. Was it lack of competence of the players to fight till the end? Was there a psychological hurdle?
That starts from the team’s organisational issues. If you trust your connections, teammates behind or in front of you, you feel stronger. We almost always fought till the end but the mental strength was low. We tried different meetings, personal conversations, and team building days but, my opinion is that it depends on confidence in the system on the field.

There are allegations that Vicuna failed to motivate the defenders, and failed to explain his philosophy and style of play to them.
Critics asking these questions are probably not sure how professional football works. How can you fail to motivate the defenders but be able to motivate the midfielders? So, I have nothing to say on this. Philosophy and main principles of games were explained by Kibu even before the preparations on video meetings with the team. It’s not so difficult to understand.

The fact is that defensively our team was not organised well and we did not function well enough as a group. Every member of the team has to share the blame for this.

Vicuna helped youngsters like Sahal Abdul Samad, Rahul K.P., Jeakson and Sandeep with their game. But do you think the club was able to give him the best players?
Kibu is a good professional coach and a great person. He was doing some good things here. However, things didn’t work out for him. It was a difficult year to work in and the circumstances were not easy but our focus is on results. I believe that the players recruited were enough to achieve better results. But don’t get me wrong, the coach is not the only one guilty in this. Just that, after such a disappointing season for both parties, it’s better to try different things.

When did Vicuna express his desire to part ways?
There is no point going into the details. Fundamentally, the results and position on table were not good enough and we spoke with Kibu about this. We appreciate his honesty in understanding this.

Fans are worried about Blasters' tendency to rebuild the team ahead of each season. Is another complete overhaul on the cards?
We have a strong core of players under long term deals. We have targets and plans to reach these targets. So, our supporters should not be afraid that the changes of coach will cause the club to collapse and force a complete rebuild. At the same time, we should not be afraid of some player changes. Even for a winning team, it is normal to reconsider 30-40 per cent of the players after the season. In this way, you can keep the competition between players alive and push them to reach their potential. I’m not saying such changes will happen but, change is not always bad. This will be clearer in time.

It has been your first year in Indian football. How has it influenced you? Has it changed your philosophy on player recruitment, and selection of a head coach?
Yes, I evaluate some things differently now than I did a year ago. There are clear attributes we will be looking for in players. We need to build a team which can fit best in ISL. So, a clear plan is there but I don’t think that it is best time to tell these things in public.

Pranešimai: 8734
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: Karolis Skinkys

2021 Geg 17 19:48

Indian Football: Kerala Blasters Intensify Hunt for New Coach Before Season Starts
https://www.news18.com/news/sports/indi ... 19021.html

Indian Super League (ISL) side Kerala Blasters FC‘s sporting director Karolis Skinkys isn’t happy with the way his club performed last season and his immediate task is to hire a head coach, who can “breathe life back into the team after the disappointment of the last season". The two-time ISL finalists did not have the best of campaigns in 2020-21, finishing second from bottom, following three wins, eight draws and nine defeats. “We are not satisfied. We performed way below our level. Reasons are being analysed, we will fix the mistakes, improve some details and we will move on. Let’s go step by step. First, we need to sign the head coach and organise a good pre-season," said Skinkys, whose team finished 10th, on Friday.

The Blasters’ porous defence was the main reason for their disappointing season, as they conceded 36 goals in 20 games, only better than bottom-placed Odisha FC who conceded 44.

“The most important aspect of defence is organisation, we must be organised better than the opponent, work harder than the opponent and avoid individual mistakes. Hopefully, we will have a longer pre-season (in 2021-22) and can meet the season fully ready," said Skinkys.

Pranešimai: 8734
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: Karolis Skinkys

2021 Gru 21 00:01

Indijos futbole įsitvirtinantis K.Skinkys: įmantrybės, sunkumai ir lietuviški sprendimai
https://www.15min.lt/sportas/naujiena/f ... 24-1615458
Mantas Krasnickas

Karolis Skinkys egzotiškoje Indijoje jaučiasi vis geriau. Prieš daugiau nei metus iš Marijampolės „Sūduvos“ į Keralos „Blasters“ persikėlęs lietuvis iškentė sunkų debiutinį sezoną sporto direktoriaus pareigose, o neseniai pradėjo ir antrąjį žygį. K.Skinkys su 15min pasidalino Indijos futbolo ir gyvenimo įdomybėmis bei apžvelgė keletą neseniai Lietuvos futbole priimtų sprendimų.

Nebuvo rožėmis kloti pirmieji metai Indijoje K.Skinkiui ir jo valdomai Kočyje įsikūrusiai komandai. 2014-siais įkurtas klubas nestokojo ambicingų tikslų, prieš sezoną interviu 15min juos įvardino ir „Sūduvą“ palikęs naujasis sporto direktorius, tačiau COVID-19 pandemija ir komandos žaidimas netenkino. Trys pergalės, aštuonios lygiosios ir devyni pralaimėjimai leido „Blasters“ surinkti 17 taškų, o tai reiškė 10-ąją vietą 11-kos komandų turnyre. Netenkinant rezultatams, teko atsisveikinti ir su treneriu – K.Skinkys įteikė Kibu Vicunai, 2018-siais dar dirbusiam „Trakuose“, atleidimo lapelį. Iki sezono pabaigos tuo metu buvo likusios dvejos rungtynės.

Sezonas baigėsi kiek nuviliančiai, bet iš klaidų buvo bandyta pasimokyti. Prieš neseniai startavusias Indijos futbolo pirmenybes „Blasters“ komanda ėmėsi treniruotis pirmoji iš visų čempionato dalyvių. Atsivežti ir nauji legionieriai, kurių iš viso galima turėti šešis, o iš jų vienas privalo turėti Azijos valstybės pasą. K.Skinkys pasamdė ir naują trenerį – 44-rių serbą Ivaną Vukomanovičių.

Penkerios rungtynės yra sužaistos Indijos aukščiausioje lygoje šiuo metu, per jas „Blasters“ kartą laimėjo, kartą pripažino varžovų pranašumą ir triskart sužaidė lygiosiomis – šeši taškai ir septinta vieta. Bet klubas neapsikentė dėl pasikartojančių teisėjų klaidų ir išplatino viešą pranešimą apie arbitrų nekompetenciją, kainavusią brangius taškus.

Nors rūpesčių ir veiklos Indijoje netrūksta, K.Skinkys neatitolsta nuo lietuviškų reikalų – stebi A lygą, mato įvestas naujas taisykles ir turi nuomonę dėl prieštaringo LFF sprendimo palikti prie rinktinės vairo Valdą Augustiną Ivanauską. Apie visa tai – išsamus 15min pokalbis su Karoliu Skinkiu:

– Pirmas sezonas Indijoje nebuvo lengvas, kokį dabar jį matot žvelgiant atgal?
– Buvo labai paveiktas COVID-19 situacijos, taip pat ir finansinės situacijos klube – teko su keletu žaidėjų atsisveikinti prieš startą. Labai vėlai susirinkome į treniruotes, vos keletą savaičių prieš čempionatą. Viskas vyko labai greitai. Ir greitai, ir lėtai. Iš pradžių laukėme, kol bus suorganizuotas sezonas. Buvo nuspręsta, kad jis prasidės lapkričio pabaigoje, o tik spalio pradžioje buvo atidarytos vizos. Kol visi susirinko, kol praėjo 14 dienų karantiną... Atėjo ir ankstyva lapkričio pradžia, todėl teko pradėti sezoną labai prastai pasiruošus.

Sezonas nepavyko rezultatų prasme, bet išryškėjo klaidos. Indijoje labai daug ilgalaikių kontraktų, tad mažai ką gali greitai pakeisti. Greitai gali keisti nebent užsieniečius, bet su vietiniais žaidėjais viskas trunka ilgiau. Turim daug jaunimo, kuris kasmet auga ir tai yra gerai.

– Trys pergalės per 20 rungtynių. Kiek pačiam neramu buvo dėl to, kiek buvo apmąstymų po sezono?
– Be abejonės, nemalonu. Nesitikėjome, kad taip bus, tikėjome, kad galime žaisti dėl daug aukštesnių vietų, bet galiausiai nepavyko. Reikia pripažinti, kad nepasirodėme pagal galimybes. Tai yra faktas. Apmąstymų buvo daug. Dabar, žiūrint atgal, buvo padaryta ir klaidų.

– Nebuvo minties, kad užteks, grįžti į Europą, į „Sūduvą“ ir toliau ramiai gyventi?
– Ne, charakteris toks, kad nesinori pasiduoti. Darbo aplinka tikrai maloni, lavinanti. Daug dalykų galima išmokti, galima įgyti daug patirties. Mano amžiuje ta patirtis – labai naudingas dalykas. Tokių minčių tikrai nebuvo. Norisi situaciją pataisyti.

– Ar buvo pokalbių su klubo vadovais? Kokia jų pozicija?
– Bendraujame su savininkais. Sezono rezultatų priežastys gana objektyvios, visi supranta, kad sezonas nebuvo geras. Daug kalbėjomės, bet visi žiūri palaikančiai. Teko ir priverstinai, vadovybės iniciatyva, atsisveikinti su keliais pagrindiniais žaidėjais, kurių pakeisti nepavyko. Asmeninės kritikos nesulaukiau, daugiau kalbėjome apie planus ir ką daryti toliau.

– Kiek buvo kitokių sprendimų prieš antrą sezoną?
– Linija buvo ta, kad turime leisti savo jaunimui augti. Čia pagrindinis dalykas. Buvo pasirašytas ir vienas vyresnis vietinis žaidėjas, kad turėtume patirties. Svarbiausias dalykas, turint daug žaloko jaunimo, pradėti kuo anksčiau. Rinkomės anksčiau nei visos kitos komandos. Rinkomės savo mieste, žaidėme daug draugiškų rungtynių ir bandėme duoti kuo daugiau futbolo.

Kalendorius yra viena didžiausių problemų Indijoje, nes pauzė tarp sezonų – didžiulė. Jei kovą baigi sezoną, o jį pradedi lapkritį, tai su 6-8 savaičių pasiruošimu pauzė vis tiek yra itin ilga. Keitėme užsieniečius, norėjosi geresnių kovotojų, kurie norėtų. Su tuo, bent kiek matyti sezono pradžioje, pavyko. Dabar reikia gero plano kiekvienoms rungtynėms ir kovoti, nes čia kiekvienas mačas – atviras. Bet kas gali nugalėti bet ką.

– Skaičiau viename iš interviu, kad norėjote komandą prieš sezoną ir į užsienį išvežti. Kur būtumėte vykę?
– Svarstėm įvairius variantus. Ir Azijoje kažkur aplink, ir apie Dubajų kalbėjome, ir apie JAE, ir apie Europą. Galiausiai viską būtų nulėmę COVID-19 apribojimai. Vasarą padėtis buvo neaiški, buvome beveik rezervavę viską Dubajuje, bet galiausiai vėl atsirado neaiškumų dėl bilietų, o keliauti turi apie 40 žmonių, tad galiausiai nusprendėme, kad saugiau bus likti savo mieste. Juolab, kad nauji treneriai, o susipažinimas taip pat svarbus, kaip ir treniruotės. Svarbiausia buvo laikas, o ne kur jį praleisti.

– Pergalė, trejos lygiosios ir vienas pralaimėjimas – toks sezono startas dabar. Koks bendras vaizdas, ko neparodo šitie skaičiai ir kas už jų slypi?
– Gal ir banalu, bet skaičiai neparodo teisėjų klaidų. Visiškai nušvilpti buvome trejose iš penkerių rungtynių. Gal ne tiek nušvilpti, bet buvo akivaizdžios klaidos, lemiančios įvarčius. Paskutinėse rungtynėse buvo du visiškai legalūs įvarčiai neįskaityti, pirmose rungtynėse varžovų įvartis antrą minutę iš nuošalės. Rungtynės, kurias laimėjome, jos irgi galėjo pakrypti visiškai kitaip, nes varžovams buvo neužfiksuota akivaizdi nuošalė. Gerai, kad jie neįmušė. Trejas iš penkerių rungtynių tai darė didžiulę įtaką.

Aišku, ir patiems atakoje kol kas trūksta ryšių ir galbūt produktyvesnio žaidimo, bet čia trenerių darbas. Nusipelnėme turėti daugiau taškų. Irgi tiesa, kad žaidėme prieš kelias komandas, kurios tikriausiai liks turnyro lentelės apačioje. Daug stiprių varžovų dar laukia.

– Mačiau klubo puslapyje ir oficialų pranešimą dėl teisėjavimo. Tokie ėjimai Indijoje – įprastas dalykas?
– Nesu kažko tokio matęs Indijoje, galėjau, aišku, kažką ir praleisti. Bet čia jau per daug buvo, kad nieko nedarytume. Tas nervingumas persiduoda ir į žaidimą. Įsivaizduokit, įmuši tris švarius įvarčius, įskaito vieną iš jų ir sužaidi 1:1, nors visas rungtynes dominuoji. Visi nusivylę, pikti, nepatenkinti. O ta atmosfera ir nuotaika labai svarbi, nes čia visos rungtynės 50/50. Antrą, trečią kartą tai atsitiko, kalbėjome su klubo savininku, ką daryti dėl to neprofesionalumo, nepagarbos. Buvo reaguota. Siuntėme video, siuntėme raštus, kad daromos akivaizdžios klaidos. Siuntėme ir po pirmųjų rungtynių, bet tada to neviešinome. Sulaukėme atsakymo, kad klaidos buvo, kad pripažįsta jas. Bet tai taškų nekeičia.

– Kai kalbėjome apie Indiją pirmą kartą, tuomet, minėjote, kad Indijos klubų biudžetai svyruoja apie 7-8 milijonus. Ar pasitvirtino ta informacija?
– Pinigai labai skirtingi, kiek dabar matau. Nors yra algų kepurė, bet yra išimčių, kuriomis naudojantis gali išleisti daugiau. Mumbajaus klubą nusipirko „Manchester City“ savininkai, tad jiems tikrai nėra didelių problemų. Jie gali eiti į rinką, jei kažkas yra laisvas, gali leisti sau paišlaidauti. O geriausi vietiniai žaidėjai be klubo būna retai. Daug pinigų išeina į operavimo dalį: apgyvendinimai, kelionės, didelis darbuotojų skaičius. Aišku, ateina ir televizijos pinigai, rėmėjų pinigai. Konkrečius skaičius sunku komentuoti, bet kažkas panašaus į minėtus.

– Tad indai futbolininkai gerai gyvena savo šalyje, taip?
– Taip, tikrai taip. Bet kurioje rinkoje, kuri uždara, kur yra užsieniečių limitas, esi priverstas permokėti vietiniams žaidėjams vien dėl paso. Čia vienareikšmiškai. Tas pats buvo ir Latvijoje prieš pora metų, buvo ir Rusijoje, kai rusams neapsimokėjo važiuoti į užsienį, buvo neįmanoma, kad kitoje šalyje jiems mokėtų daugiau. Panašiai ir čia. Sunku man įsivaizduoti, kad Indijos žaidėjas gautų geresnį pasiūlymą žaisti užsienyje. Čia yra 11 klubų aukščiausioje lygoje, visi jie gali mokėti pinigus ir visi tą vyrų rinktinės žaidėją paimtų.

– Lietuvoje dabar įvedė limitą – trys lietuviai startinėje sudėtyje A lygoje. Kaip pačiam ši LFF idėja?
– Šiai konkrečiai taisyklei aš neprieštaraučiau. Trys nėra per daug. Nėra ir amžiaus apribojimų, prieš kuriuos aš tikrai pasisakyčiau. Tai nebūtų gerai. Bet kuris Lietuvos klubas nori konkurencingo lietuvio, bet jie turi konkuruoti ir reprezentuoti šalį tarptautinėse varžybose. Daugumoje šalių klubai į tarptautinius turnyrus eina su rimtu užsieniečių pastiprinimu, tad konkuruoti pasidarytų dar sunkiau.

Pastaruosius kelerius metus Lietuvos klubai Europoje žaidžia tikrai gerai, kažin, ar kada yra buvę geresni rezultatai. Kai lietuviams reikia išvažiuoti į užsienį, tai yra geras reklamos būdas – sužaisti su tos šalies komanda. Gal ir į reitingą pasižiūri kažkas kada nors. Ten matom, kad šalis nėra paskutinė Europoje, o lyga tik kiek žemiau nei lentelės vidurys. Su šita trijų lietuvių taisykle yra kažkoks balansas, kad žais ir mūsų šalies futbolininkai. Tuo pačiu nereikia jų turėti labai daug, nereikia dirbtinai pritempinėti. Gali turėti ir konkurencingą komandą. Man ši taisyklė neatrodo bloga.

– Pačiam, dirbant Indijoje, nebuvo pokalbių su lietuviais futbolininkais?
– Pokalbių buvo, tik nesiimsiu minėti vardų. Su labai daug kuo tenka kalbėtis. Vienu atveju rinkomės kitą futbolininką, kitu – pasirinko žaisti kitur.

– „Blasters“ klube jau teko pakeisti ir trenerį, kai atleidote Kibu Vicuną. Kokia tai buvo situacija?
– Žaidėme prasčiau nei turėjome, nepavyko rasti efektyvių būdų siekti rezultato. Čia reikia pritapti, kad to rezultato būtų galima siekti. Dabartiniai treneriai kartais dar irgi tų būdų ieško. Bet kai pasižiūri į individualią kokybę, yra tokių klubų, kurie kokybės gal neturi tiek daug, bet randa būdų rezultatui pasiekti.

Aišku, rezultatai nėra viskas futbole. Yra sistema, struktūra, kuri turi tobulėti ir augti. Norime kovoti dėl gerų rezultatų, dėl čempionų titulo, bet turime link to eiti kryptingai. Dabar pas mus saugų linijoje ar gynyboje žaidžia 20-mečiai, o tai yra naudinga ne tik dabarčiai, bet ir ateičiai. Tai procesas.

– Tam procesui reikia kantrybės...
– Reikia ir jos turėti sunku, nes norisi rezultato kuo greičiau. Lengva būtų tą jaunimą dabar išparduoti, išnuomoti, bet matai pavyzdžius, kad kantrybė dažnai atsiperka. O šioje lygoje jos ypač reikia.

– Grįžkim kiek prie trenerių pokyčių. Manau, kad tiek man, tiek skaitytojams įdomu, kaip vyksta trenerio atleidimas? Kaip dorojatės su tuo nemaloniu procesu?
– Darbinėje aplinkoje esu toks, kad mėgstu tiesiai šviesiai kalbėti ir spręsti reikalus. Taip ir komunikuoji (juokiasi). Procesas gana tiesmukas. Iš trenerio pusės, tai gal ir neturėtų būti didelis siurprizas, bet, iš kitos pusės, gal kažkiek ir siurprizas. Sunku pasakyti. Kalbu atvirai ir visuomet argumentuotai. Gali sakyti bet ką bet kam, jei žinai, ką kalbi, ir gali tai paaiškinti argumentuotai. Tokia mano nuomonė.

– Dabar pasamdytas treneris Ivanas Vukomanovičius. Kiek buvo kandidatų ir kiek CV suplaukė į Indijos klubo pašto dėžę? Žinome, kad jau ir Lietuvoje, kai atsilaisvina vieta, laiškų, pasiūlymų ir pasisiūlymų būna daugybė.
– Procesą darėme labai ilgą. Laiškų tikrai neskaičiavau, bet skaičiai buvo dideli. Pats turėjau virš 30 pokalbių. Kai kalbi su tiek daug, pradedi matyti daugiau skirtumų, požiūrių, mentalitetų, motyvacijos. Šio trenerio labai svarbi savybė yra sugebėjimas prisitaikyti prie aplinkos ir sutarti su vietiniais darbuotojais. Tu atsiveži 3-4 asistentus, bet ir čia yra žmonių, su kuriais reikia sutart, palaikyti gerus ryšius, įtraukti juos į procesus.

Vukomanovičius yra edukuotas Belgijoje, turi tos šalies pilietybę, trenerių štabas irgi iš ten. Jis matęs skirtingas kultūras, pritapęs kitoje šalyje. Buvau tikras, kad jis pritaps ir čia, ras kalbą su visais žmonėmis klube, galės valdyti aplinką ir rūbinę. Treneris dirbęs tikrai aukštame lygyje – Lježo „Standart“, Bratislavos „Slovan“. Tai gera patirtis. Vis dar motyvuotas, vis dar norintis dirbti. Taip ir buvo priimtas sprendimas.

– „Blasters“ savininkas yra verslininkas Nimmagadda Prasadas, valdantis kelių milijardų vertės farmacijos kompaniją. Ar tenka su juo pasimatyti, pasikalbėti? Koks tai žmogus?
– Labai šiltas ir malonus žmogus, iš kurio tikrai galima daug išmokti ir pasisemti. Bendraujame ne per dažnai, bet kartą per 3-4 savaites susitikimas ar skambutis būna. Gal ne apie kasdienius dalykus, bet esmines temas apžvelgiame. Tikrai esu sužavėtas, kaip po kiekvieno susitikimo jautiesi gerai. Būna žmonių, su kuriais pakalbėjęs jautiesi pavargęs, bet tai žmogus, kai po pokalbio esi įkvėptas ir tik labiau motyvuotas.

– Pakalbėkime ir apie paties gyvenimą Indijoje. Jau kojomis duris darinėjate ar dar kažkiek trūksta iki to?
– Ne tokia čia siekiamybė (juokiasi). Norisi sukurti gerą struktūrą klube, norisi padaryti gerų darbų, aplink geri žmonės, su kuriais malonu dirbti. Per metus susipažinau su daugybe žmonių ir iš lygos, ir iš federacijos, ir kitų klubų. Prasiplėtė pažįstamų žmonių ratas. Malonu su jais visais bendrauti. Visi vietiniai yra itin malonūs ir mandagūs – čia jų išskirtinis bruožas. Nesudėtinga dirbti, nes aplink – pagarba vienas kitam.

– Kas išryškėjo kaip didžiausias skirtumas gyvenant Indijoje?
– Mes prie to gyvenimo, kurį gyvena dauguma žmonių Indijoje, neprisiliečiame. Nebent matome pro automobilio langą. Kalbant apie sąlygas žmonėms, kurie čia žaidžia futbolą ar dirba su juo, sąlygos yra nuostabios. Viskuo esi aprūpintas.

– O yra kažkas tokio, su kuo vis dar sunku susitaikyti ar prie ko sunku priprasti?
– Čia žmonės labai nemėgsta pasakyti nemalonios informacijos. Jie mėgsta patylėti ir, kiek įmanoma, atidėti tą pasakymą blogos žinios. Visada geriau komunikuoti kaip galima anksčiau ir galvoti, ką daryti toliau, bet čia dažno įprotis patylėti iki tol, kol viskas taps akivaizdu. Su šituo kartais man sudėtinga tvarkytis, nes nuoširdžiai nesuprantu, kodėl reikia taip daryti. Ir taip laikas bėga, o tu net nežinai, kas blogo vyksta.

– O ar tenka stebėti A lygą Indijoje?
– Tenka. „Sūduvą“ stebėjau beveik visada, dažnai „Žalgirį“, o ir šiaip kitas komandas kartais. O A lygoje buvo įdomus sezonas, smagu, kad 9 komandos buvo konkurencingos. Tik „Nevėžis“ iškrito iš konteksto. Keista, kad dvi komandos iškrenta, tai 10-ties komandų turnyre gana neįprasta.

– Ir kaip tas vaizdas Indijos kontekste?
– Labai sunku lyginti. Ir su treneriais esame diskutavę, kaip Europoje atrodytume. Net būnant čia ilgą laiką – pasakyti sunku. Viena vertus, atrodo, kad atvažiuoja aukšto lygio užsieniečiai, kartais indai atrodo geriau, bet lyginti itin sunku. Čia didelė problema, kad jaunimas pradeda žaisti vėlai ir dėl to neturi pagrindų. Pavyzdžiui, turi gerus fizinius duomenis – greitis, staigumas – bet pagrindai, kaip sprendimų priėmimas, yra problema. Aiškūs pliusai, aiškūs minusai ir galiausiai kažkokio palyginimo su kitom lygom neina padaryti. Būtų tikrai įdomu nuvažiuoti į Europą ir pažaisti draugiškų rungtynių, pažiūrėti, kaip su vidutinėmis komandomis atrodytume.

– Tad gal kada nors „Blasters“ ir į Lietuvą pasigrumti atvyks?
– Nežinau, abejočiau. Nors vasarą gal... Kas čia žino. Džiaugsimės, kad nors kažkur bus galima važiuoti.

– Kadangi jums tenka rinktis trenerius, pabaigoje ir aktualus klausimas: ar būtumėt palikęs Valdą Ivanauską Lietuvos rinktinės treneriu?
– Šiaip gyvenime visada stengiuosi susilaikyti nuo liežuvio kišimo ne į savo reikalus, bet šiuo atveju... Šimtu procentų nebūčiau palikęs. Tu negali turėti vyriausiojo trenerio, kuris taip elgiasi su žiniasklaida, kuris paprasčiausių dalykų negali sutvarkyti, kuris nuo pirmos treniruotės konfliktuoja su žaidėjais. Žaidėjų pasirinkimas ir taip labai ribotas, o tu turi futbolininkų, iš karto nepatenkintų trenerio neprofesionalumu. Turbūt pirmą kartą gyvenime kišuosi ne į savo reikalus, bet, kadangi paklausėt, tai tikrai nebūčiau palikęs.

Pranešimai: 8734
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: Karolis Skinkys

2022 Sau 13 02:25

Indijoje dar vieną pergalę iškovojo Keralos „Blasters“ klubas, kurio sporto direktoriumi dirba lietuvis Karolis Skinkys. „Blasters“ 2:0 nugalėjo „Odisha” klubą ir su 20 taškų lieka pirmoje lygos vietoje.

Pranešimai: 8734
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: Karolis Skinkys

2022 Kov 09 13:23

Yellow Alert
https://timesofindia.indiatimes.com/blo ... low-alert/
Adwaidh Rajan

Thanks to a boot-by-boot overhaul orchestrated by the brilliant duo of Karolis Skinkys and Ivan Vukomanovic, a newly minted Kerala Blasters is storming the ISL

Lithuania, a small Baltic nation with a population of less than three million, is not a place people usually turn to for solutions in football. Their national team currently is ranked 137th in the world – some 30 rungs below India. Yet, that is where Kerala Blasters FC found the man who has changed the fortunes of a club that is so very close to Malayali hearts these days.

The 2019-20 season of Indian Super League (ISL), which had begun with so much promise for Blasters, had descended into chaos for the Kochi-based football club by the time the league was suspended due to the pandemic. The club’s owners decided they have had enough and scrambled to make changes. They had finally learned, the hard way, that running a football club is different from running other businesses. So, the post of a sporting director was created and Karolis Skinkys, a Lithuanian football administrator aged just 31, was appointed in the role in March 2020.

Skinkys made sweeping changes at the club from top to bottom. He got himself involved in all aspects of the club – from helping create a balanced roster for the season, scouting and recruiting of players, youth development to even the day-to-day functioning. He handed the reins of the first team to Kibu Vicuna, who had won the I-League with Mohun Bagan the previous season. The results weren’t instantaneous. Blasters once again flopped winning just three games during the 2020-21 season.

However, Skinkys’ influence was becoming more and more evident in every department – none more in the club’s youth development mechanism. Blasters not only started signing some of the best talents on offer in India for their first team (they have given around 3,000 playing minutes for U-21 stars in the ISL this season), but also restructured their academy system to nurture footballers from within the state. Blasters now have around 1,000 children training under their banner across 50 centres in Kerala – of which the cream of the crop gets selected to high-performance centres that will soon be open in all 14 districts. They also run an elite residential academy based at the GV Raja Sports School in Thiruvananthapuram in partnership with the state government.

Having a good structure off the field doesn’t necessarily mean success on it. For that, Skinkys had to get the help of Ivan Vukomanovic – the coach he picked after interviewing 37 candidates ahead of the 2021-22 season. After several years of failed experiments, he needed to get the appointment right. Vukomanovic was a coach with the experience of playing and coaching at the highest levels. Having plied his trade in Germany, France, Serbia and Belgium among others as a player, the former defender had also taken charge of Belgian giants Standard Liege in the Europa League. But he still had a lot to prove and the hunger to succeed. “The professionalism Mr. Skinkys showed during our early conversations and his clarity and straightness made a positive impact from the start. He executes his job perfectly well and we have a good understanding when it comes to football philosophy and strategy,” 44-year-old Vukomanovic had said.

The Serbian coach has carried forward the club’s vision of investing in youth as Prabsukhan Singh Gill, Jeakson Singh and Hormipam Ruivah – all aged 21 or below – have become the backbone of the team while the likes of Sahal Abdul Samad, Puitea and Nishu Kumar have years of service in front of them. “The coach has been brilliant in many ways – be it on the training ground or off it. He brought a great atmosphere with him. He can be fun around us, but is serious whenever the situation demands it. He looks after the players very well, is a good man manager, treats all of us as equals and keeps pushing us to correct our mistakes,” said 24-year-old Sahal, who has been on a renaissance of sorts this season.

The foreigners – especially the attacking trio of Adrian Luna, Alvaro Vazquez and Jorge Pereyra Diaz – have complemented each other very well, unlike in the previous seasons. “Once we find someone who is a right fit for the way we play, we look at him for at least a month. Sometimes, the research goes so deep that we find out how they live and eat and their behaviour on and off the pitch – to their families, teammates, media, fans, etc. Every detail matters when your goal is a positive atmosphere in the team,” revealed Vukomanovic in an interview.

Stability has become the holy grail for clubs in modern football, and it is exactly what Blasters wanted after five turbulent years where they failed their fans miserably. A club that once boasted over 60,000 fans thronging the Jawaharlal Nehru Stadium week in, week out had seen attendances dip to below 8,000 in 2020 when they last played a home game in Kochi. Whether Blasters go on to win the title or not, it is safe to say they have now established a solid foundation– with a young squad in place, highly-talented imports, an able coach who has got his tactics spot on and a sporting director to oversee the development. The Blasters supporters will hope that the team builds on this base and go on to dominate Indian football for years to come.

Barca on TV, Blasters On The Ground

Kerala’s playing fields were for years dominated by football jerseys of European and South American teams. Barcelona, Real Madrid, Chelsea, Liverpool, Arsenal, AC Milan, Brazil, Argentina, France – you name it and they were there, worn by kids with the names of Messi, Ronaldo and Ronaldinho plastered on their backs. But that was until 2014 when a yellow wave started to take shape. The European replicas were replaced and in came the bright yellow colours of Kerala Blasters. A local football club had captured the imaginations of Malayalis for the first time since the brief flourish of FC Kochin in the late 1990s. Thousands of fans flocked to the stadiums to watch them play. It wasn’t just the fan culture that was transformed by the inception of IPL and Blasters. The rise of Blasters mobilised football at the grassroots level and brought about a change in mentality among Kerala’s aspiring footballers. Gone are also the days of individualism.

“I have noticed a majority of youngsters from Kerala come with flair and skills compared to elsewhere in the country. Maybe it comes from watching the Ronaldos and Messis on television,” said former Chelsea and Manchester City defender Terry Phelan. “But you have to realise you need to blend that into the team. And slowly, but surely that change is happening with proper coach education and awareness”.

“Training is more scientific and tech-driven and there’s plenty of support from upcoming players. Gone are the days when players used to respect coaches just because you were one. You must earn it now,” said Ebin Rose, former Kerala state player and head coach of Kovalam FC.

These days, Kovalam FC’s hostel in Thiruvananthapuram comes alive when Blasters are in action. The trainees of the academy gather around the television screen. Alvaro Vazquez and Adrian Luna are the star attractions, but young centre-back Bijoy Varghese also evokes the same amount of cheers. This perhaps is the greatest contribution Blasters has made for aspiring footballers – enabling them to dream big.

Grįžti į