Renaldas Stankevičius apie LFF taurės varžybas, įsimintiniausius įvarčius ir "Šilo" klubą
http://fksilas.lt/renaldas-stankevicius ... silo-kluba" onclick="window.open(this.href);return false;
Balandžio mėnesį prasidėsiančiose LFF I lygos pirmenybėse, 77 numeriu pažymėtus marškinėlius Kazlų Rūdos „Šilo“ komandoje vilkės 23 metų Renaldas Stankevčius. Tai saugų grandies futbolininkas. Jūsų dėmesiui, pažintis su Renaldu iš arčiau:
-Esate kilęs iš Alytaus. Kokius teigiamus ir neigiamus dalykus išskirtumėte savo krašto futbole?
- Niekas nenuneigs, kad teigiama yra tai, kad Alytuje atsirado stadionas, gera treniruočių aikštė. Kas liečia infrastruktūrą, sąlygos futbolui tikrai pagerėjo. Malonu, kad daugėja ir vaikų, žaidžiančių futbolą. Taip pat ir futbolo bendruomenėje yra vienas kito palaikymas, nuoširdumas, draugiškumas. Neblogi ir futbolo specialistai treneriai. Nuvilia tai, kad nėra tinkamos, stabilios futbolo vadybos, kuri stagnuojanti ir daugiau trukdanti futbolo tradicijoms ir plėtrai mūsų krašte.
- Pirmi Jūsų įspūdžiai atėjus į Kazlų Rūdos “Šilo” komandą…
- Mane maloniai nustebino klubo vadybos profesionalumas. Čia viskas sužiūrėta iki smulkmenų, kaip žaidėjai, gauname tikrai daug dėmesio, viskuo pasirūpinta. Puikus ir futbolo kolektyvas, jauna, draugiška komanda.
- Kazlų Rūdos “Šilo” komanda gana stipriai atsinaujino. Treniruojatės kartu jau geras mėnuo ir matote komandos kolegas iš arčiau. Kaip vertinate “Šilo” pajėgumą šiame sezone?
- Ne visada apie komandą galima spręsti iš to, kas yra “ant popieriaus”. Manau, kad ši komanda gali nuveikti tikrai daug, jeigu ji bus kaip vienas kumštis ir žaidėjai kovos vienas už kitą. Dabartinė komanda jauna ir tikiu, kad turi gerų perspektyvų. Pradžioje gali būti sunku dėl to, kad joje daug naujų žaidėjų ir reikia truputį laiko, kad atsirastų komandinis vienas kito supratimas.
- Kazlų Rūdos komandoje rungtyniausite saugo pozicijoje. Ką norėtumėte keisti savo žaidime, ko trūksta, ir kokios stipriosios Jūsų pusės?
- Trūksta sakyčiau technikos, norėčiau šioje vietoje dar pasistūmėti pirmyn. Be abejo norėčiau išpildyti trenerio pageidavimus, įsilieti į komandą, bet tam reikia šiek tiek laiko. Pats asmeniškai mėgstu daugiau greitą, kontroatakuojantį futbolą, kuomet pasiekiu gerą fizinę kondiciją, būtent čia būna mano stiprioji pusė. Paprastai man pavyksta daugiau atsiskleisti ne kiek individualiai, bet žaidžiant komandinį, trenerio numatyto plano futbolą.
- Ar marškinėlių numeris rungtyniaujant naujame klube Jums ką nors reiškia? Ar prietaringas esate futbole?
- Nuo mažens man patiko 7 numeris. Kadangi klube jis jau buvo užimtas, tai pasirinkau du septynetus. Tikiu, kad tam tikras nusistatytas numeris yra tam tikra charizma, sėkmės garantas. Taip kaip pripranti prie automobilio, tai kažkas panašaus būna ir su marškinėlių numeriu.
- Gal prisimenate įspūdingiausią įvartį savo futbolininko karjeroje? Kuo jis Jums buvo svarbus, ypatingas?
- Labiausiai įsiminė įvartis, kuomet rungtyniavau “A” lygoje. Tuomet žaidėme paskutines sezono rungtynes savo aikštėje prieš Vilniaus “Žalgirį”. Prisimenu buvo daug futbolo sirgalių, gal kokia pora tūkstančių, ir tuomet pavyko man įmušti įvartį.
- Žaidimo komfortui aikštėje didelę įtaką daro Jums žiūrovai?
- Be abejo, todėl su nekantrumu laukiu prasidėsiančių varžybų Kazlų Rūdoje. Pas mus, Alytuje, nepaisant to, kad komandai ne itin sekasi, sirgalių palaikymas būna didelis ir bus įdomu, kaip šiame miestelyje bus su palaikymu.
- Kuriose rungtynėse savo sportinėje karjeroje matote didžiausią savo indėlį, kuriuo prisidėjote prie komandos sėkmės?
- Na, maloniausias man tai buvo prieš Jūsų komandą praėjusiais metais. Tuomet įmušiau įvartį ir atlikau rezultatyvų perdavimą. (Priminsime, kad tuomet vyko LFF taurės ketvirtfinalio rungtynės. Pirmą susitikimą “Dainava” laimėjo 2:0, - aut.past.). Tuomet mūsų komandai viso sezono metu buvo tikrai labai sunku ir šiose rungtynėse buvo vienintelis šviesos spindulėlis. Tokia jau likimo ironija, kad tenka rungtyniauti kitoje barikadų pusėje.
- Jeigu grįšime prie tų LFF taurės ketvirtfinalio įvykių, kokios nuotaikos vyravo tuomet Alytaus stovykloje ir kokio tikėjotės rungtynių scenarijaus?
- Be abejo vykome į tas rungtynes tikėdamiesi nugalėti, nors “Šilo” komandos tikrai nenuvertinome, nes realiai kalbant patys buvome “A” lygos dugne. Kuomet žaidėme namų rungtynes, galvojome, kad mes žaisime antruoju numeriu ir mėginsime varžovus “gaudyti” kontroatakose. Nesijautėme kaip komanda, kuri būtų akivaizdžiai geresnė, vykome rungtyniauti kaip lygūs su lygiais. Mūsų komandos treneris taip pat tuomet akcentavo, kad pamirštume prieš šias rungtynes, kuri komanda yra iš kurios lygos, ir kad kautis reikės kaip su lygiais.
- Ar po pirmų rungtynių nuomonė pasikeitė?
- Po pirmų rungtynių įgyvendinome tai, ką treneris buvo suplanavęs, tačiau analizuojant žaidimą matėme, kad lengva tikrai nebuvo, tiesiog išnaudojome savo progas, ko nepadarė “Šilo” komanda. Prieš atsakomąjį mačą žinojome, kad dar nesame kitame etape, klubą slėgė tam tikri finansiniai sunkumai ir negalėjome rungtyniauti savo aikštėje. Į atsakomąjį mačą vykome taip pat kovoti, tačiau gavosi tai, kas gavosi.
- Čia pat LFF taurės pusfinalių burtų traukimo procedūra. Kurio norėtumėte varžovo…?
- Palankiausia būtų, jeigu burtai suvestų su “Spyriu”. Būkim biedni, bet teisingi, manau, kad realiausių galimybių kovoti turėtume prieš šią vienuolikę, be abejo nenuvertinant varžovo. Antra vertus, jeigu “iškristų” “Žalgiris”, šis faktas taip pat turėtų istorinę vertę Kazlų Rūdos “Šilo” klubui.
- Kai kuriems Kazlų Rūdos futbolininkams tai būtų tikrai unikali galimybė rungtyniauti prieš Lietuvos futbolo žvaigždes, o prieš kokius žinomiausius futbolininkus Jums asmeniškai yra tekę rungtyniauti?
- Manau, kad viena didžiausių žvaigždžių mano kaip futbolininko praktikoje aikštėje buvo vis dėlto D.Šemberas. Tai tikrai aukšto lygio žaidėjas, rungtyniaujantis ramiai, solidžiai ir būdamas garbingo amžiaus futbole, galėtų mokyti ir mokyti ne vieną futbolininką “A” lygoje. Be abejo, tikrai geras futbolininkas buvo ir Rafaelis Ledezma, kuomet atstovavo “Sūduvai”. Mano supratimu, tai buvo vienas iš techniškiausių futbolo žaidėjų “A” lygoje. Jeigu kalbėsime apie praeitą sezoną, tai pagiriamųjų žodžių nusipelno Lukas Kochanauskas. Jis įmušė daug įvarčių. Kaip puolėjas mane asmeniškai tikrai nustebino. Šis žmogus išgyvenęs daug traumų ir labai sudėtingų. Ne vienas futbolininkas kai kuriomis savybėmis tikrai galėtų į jį lygiuotis.
- Ar susiduriate su tokiais dalykais kaip krizė futbole? Kaip sprendžiate tokią problemą? Kas daugiausia padeda?
- Manau, kad daug futbolininkų to neišvengia. Praėjusio sezono pabaigoje ir aš buvau gavęs traumą. Nuoširdus, nuoseklus darbas, trenerio patarimai, disciplinos laikymąsis vėl viską sustato į savas vėžes. Be abejo daug ką lemia tavo požiūris į tai, ką tu darai. Mityba, poilsio režimas svarbūs faktoriai, padedantys greičiau grįžti į sportinę formą.
- Visuomet klausote trenerio nurodymų rungtynių metu ar stengiatės daugiau improvizuoti?
- Rungtynių metu visuomet laikausi bazinių trenerio nurodymų, išsidėstymo, judėjimo aikštėje, žaidybinio braižo. Tai daug lemia rungtynėse. Neįsivaizduoju futbolo ir be improvizacijos, kuri, mano supratimu, šiam žaidimui suteikia daug skonio, ir futbolas akiai malonesnis. Tam tikromis rungtynių akimirkomis pats mėgini spręsti problemą, kaip vienu ar kitu momentu elgtis su kamuoliu. Rungtynių metu pats pajauti, kada gali prisijungti prie atakos ir pan. Improvizacija puolamosios grandies žaidėjams neišvengiama, be jos nebūtų įvarčių.
- Save pažįstate geriau nei bet kas kitas. Kaip manote, kokį poveikį daro Jums pripažinimas?
- Be abejo, labai malonu, kai esi pastebėtas ir įvertintas, tačiau svarbiausia išlikti savimi ir eiti toliau į priekį. Manau, kad pripažinimas neturi būti kliūtis, trukdanti futbolininkui siekti aukštesnių rezultatų. Kiekvienas mes dirbame savo darbą ir siekiame profesinių aukštumų savo srityje. Jei sulauki pripažinimo, išpuikimo nebūna, žmogus nuo to nepasidaro nei didesnis, nei mažesnis.
- Šiuo metu esate pasirengimo pirmenybėms cikle. Kokių treniruočių nepakenčiate ir kokios teikia didžiausią malonumą?
- Sunkiausia ko gero man asmeniškai, kuomet reikia šlifuoti technikos elementus Kuomet kas nors sunkiai sekasi, prireikia nemažai valios pastangų, kad galėčiau pasiekti norimo rezultato. Iš fizinių krūvių pusės, nėra lengva su ištvermės krūviais, bet žinau, kad tai išeina tik į gera ir tokios treniruotės būtinos, jeigu nori išsilaikyti tinkamos formos sezono metu. Maloniausia, žinoma, kaip ir kiekvienam futbolininkui tai žaidimas su kamuoliu.
- Palinkėsime didžiausio malonumo futbole Kazlų Rūdos “Šilo” saugui, malonumo mušti įvarčius…