Šilas VS. Panevėžys
Kazlų Rūdos miesto stadionas
2016-09-03 13:00
Tiesiogiai per futbolo.tv - pagal viską turėtų būti vienos žiūrimiausių rungtynių, visiems smalsu, koks ten dabar bus stadionas. Kokybiško futbolo nesitikiu pamatyti.
Re: Kazlų Rūdos "Šilas"
Atrodo Šilas aikštę pagaliau išsilygino, dar žvyriuko matosi, kad papilta yra šalia. Iš to ir komandos rezultatų sprendžiant, kad darys viską, kad debiutuoti kitais metais A lygoje.
Re: Kazlų Rūdos "Šilas"
Sausakimšame stadione "Šilas" žiūrovams padovanojo puikią pergalę
2016-09-04 http://pirmalyga.lt/naujiena/Sausakimsa ... ergale/854" onclick="window.open(this.href);return false;
Kazlų Rūdos „Šilo“ futbolininkai pergalingai sugrįžo į namus. LFF Pirmos lygos 23-ojo turo rungtynėse pirmenybių lyderiai rezultatu 3:1 (0:0) įveikė trečioje vietoje žengiantį „Panevėžio“ klubą ir dar labiau įsitvirtino turnyro lentelės viršūnėje.
Rungtynėse, kuriose netrūko garbingų svečių, sirgalių, įmuštų įvarčių ir stiprių emocijų pliūpsnių, pritrūko tik vieno dalyko... žalių marškinėlių, kurių buvo išdalinta per 500…! Itin gausiai susirinkusius ir išsiilgusius Kazlų Rūdos komandos sirgalius, „Šilo“ futbolininkus sveikino ir linkėjo geros kovos miestelio vadovai – meras V.Kanevičius, jo pavaduotojas J.Kazla, LR krašto apsaugos ministras J.Olekas, LFF generalinis sekretorius N.Dunauskas.
Netrukus prasidėjo tai, ko buvo taip ilgai laukta. Nuo pat pirmų minučių G.Jarmalavičiaus treniruojama komanda įgijo žaidybinį pranašumą ir kontroliuodama daugiau kamuolį gerokai dažniau lankėsi varžovų aikštės pusėje. Jau 2-ąją minutę, po E.Grigaičio skersuoto kamuolio iš dešinio krašto, šiek tiek galva baudos aikštėje jį lietė totalus „žaidimo antrame aukšte“ lygoje lyderis R.Beniušis, tačiau kamuolys liko aikštėje. 10-ąją minutę A.Raginio smūgiuoto kamuolio galią ir skonį, prasižengus panevėžiečiams baudos aikštės prieigose, teko pajusti M.Suvaizdžiui.
Aukštaitijos komandos vartininkas ne be vargo kamuolį atrėmė. Įsimintinas epizodas iš „Šilo“ komandos pusės buvo 30-ąją minutę. Labai arti įvarčio atsidūrė R.Beniušis, kai po V.Bagdanavičiaus skersuoto kamuolio iš kairio krašto, baudos aikštėje minėtas puolėjas smūgiuodamas galva siuntė kamuolį į vartus, tačiau M.Suvaizdis krisdamas sugebėjo ranka nusileidusį ant žemės ir skriejantį į vartus kamuolį išmušti.
37-ąją minutę, po A.Raginio skersuoto kamuolio iš to pačio krašto, vėl galva smūgiavo R.Beniušis. Šįkart kamuolys į vartų plotą nepataikė. Pirmam kėliniui einant į pabaigą, 43-ąją minutę varžovų baudos aikštėje pirtį užkūrė E.Grigaitis, kuris suklaidinęs pora panevėžiškių atliko trumpą perdavimą A.Urbšiui, tačiau pastarojo smūgiuotą kamuolį varžovų gynėjai spėjo paskutinę akimirką blokuoti.
Panevėžio komandos futbolininkams pirmoje rungtynių pusėje kartkartėmis lankantis „Šilo“ baudos aikštės prieigose buvo pavykę atlikti pora smūgių, tačiau jie į vartų plotą nepataikė. Taigi, įvarčių vis nebuvo, tačiau jei taškai būtų skaičiuojami pagal bokso taisykles, tai nebuvo jokių abejonių, jog pirmasis „raundas“ priklausė Kazlų Rūdos komandai.
Solidžius pamatus pergalei „Šilo“ futbolininkai išliejo pačioje antrojo kėlinio pradžioje. Jau 47-ąją minutę, po A.Raginio keliamo kampinio nuo kairės gairelės, kamuoliui kiek užsibuvus baudos aikštėje, jį tiksliu smūgiu pro abiejų komandų žaidėjus į vartus pasiuntė R.Beniušis ir „Šilo“ vienuolikė išsiveržė į priekį. Kazlų Rūdos komandos futbolo sirgalių džiaugsmo dozė buvo padvigubinta 50-ąją minutę. Iš šoninės linijos kamuolį į baudos aikštę įmetė V.Bagdanavičius, joje R.Beniušis pasisukdamas krūtine sugebėjo jį pasiųsti arčiau vartų buvusiam A.Brokui, kuris apsisukdamas tiksliu smūgiu nukreipė kamuolį į viršutinį dešinį vartų kampą ir rezultatas tapo 2:0.
Po tokio nokdauno pirmą aštrų epizodą Panevėžio futbolininkai sukūrė 57-ąją minutę, kuomet prie „Šilo“ baudos aikštėn siųsto kamuolio atsidūrė net pora svečių futbolininkų, tačiau laiku prie kamuolio pasirodęs M.Malinauskas krisdamas blokavo kamuolį ir pavojus buvo neutralizuotas. 60-ąją minutę vos „neprisižaidė“ prie savų vartų varžovai.
Tuomet E.Grigaitis padedant R.Beniušiui perėmė kamuolį Panevėžio baudos aikštėje, atsidūrė su juo gana aštriame dešiniame kampe ir pamėgino pro varžovų gynėją smūgiuoti, tačiau kamuolys pralėkė pro kairį vartų virpstą. Deja, netrukus po šios kiek netikėtai pasitaikiusios galimybės pasižymėti, sekė varžovų švelninantis skirtumą ir grąžinantis intrigą į rungtynes įvartis. 61-ąją minutę praradus kamuolį „Šilo“ futbolininkams varžovų aikštės pusėje, panevėžiečiai suskubo į greitą ataką, kurios smaigalyje po M.Savėno tikslaus perdavimo vienas prieš vartus atsidūrė T.Markevičius. Jis nukreipė kamuolį į M.Malinausko ginamus vartus, rezultatas tapo 2:1, Kazlų Rūdos komandos pergalė pakibo ant vieno įvarčio. Kazlų Rūdos komandai galimybė vėlei atitrūkti pasitaikė 70-ąją minutę. Vėl R.Beniušis pademonstravo, kad gali sėkmingai tvarkytis su kamuoliu įvairiomis kūno dalimis. Jis baudos aikštėn siųstą kamuolį krūtine pasiuntė prie pat vartų pasirodžiusiam A.Urbšiui, tačiau pastarojo smūgiuotą kamuolį M.Suvaizdis sugebėjo atremti.
Panevėžiečių šis epizodas neišmušė iš vėžių ir 74-ąją minutę V.Liubšio treniruojama komanda vos neišlygino rezultato, kai po A.Borodino perdavimo iš kairio krašto į baudos aikštę, komandos kolega būdamas netoli vartų mėgino smūgiuoti kamuolį, tačiau M.Malinauskas sureagavo ir kamuolį atmušė, o netrukus kamuolys paliko ir Kazlų Rūdos komandos baudos aikštę.
Bet kokios varžovų galimybės gelbėtis lygiosiomis buvo nubrauktos 84-ąją minutę. Juvelyriškai tikslią standartinę situaciją išnaudojo „Šilo“ futbolininkai. Prasižengus svečiams baudos aikštės prieigose, A.Brokas siuntė kamuolį aukšta trajektorija į dešinę Panevėžio baudos aikštės zoną. Joje pasirodęs I.Tsyvilko galva atliko taip pat perdavimą tolimojo vartų virpsto link ir tą pat akimirką išsivadavęs iš varžovo R.Mačežinskas vienu lietimu nukreipdamas kamuolį į varžovų vartus įtvirtino „Šilo“ pergalę. „Panevėžio“ vienuolikė įveikta rezultatu 3:1.
Kazlų Rūdos „Šilas“: Mindaugas Malinauskas, Vilmantas Bagdanavičius, Gytis Urba, Audrius Račkus, Povilas Kiselevskis (64’ Ilya Trachynski), Andrius Urbšys, Evaldas Grigaitis (90’ Haroldas Serbenta), Aurimas Raginis (76’ Ramūnas Mačežinskas), Audrius Brokas (88’ Edvinas Puzara), Ričardas Beniušis (84’ Mangirdas Radzevičius), Ilya Tsyvilko.
Rungtynių foto galeriją rasite paspaudę ČIA.
Kitras trijų taškų vertės mūšis Kazlų Rūdoje vyks rugsėjo 10 d., šeštadienį, 14.00. „Šilo“ futbolininkų varžovas – Alytaus „Dainava“. Gausus futbolo fanų būrys – būtinas!
2016-09-04 http://pirmalyga.lt/naujiena/Sausakimsa ... ergale/854" onclick="window.open(this.href);return false;
Kazlų Rūdos „Šilo“ futbolininkai pergalingai sugrįžo į namus. LFF Pirmos lygos 23-ojo turo rungtynėse pirmenybių lyderiai rezultatu 3:1 (0:0) įveikė trečioje vietoje žengiantį „Panevėžio“ klubą ir dar labiau įsitvirtino turnyro lentelės viršūnėje.
Rungtynėse, kuriose netrūko garbingų svečių, sirgalių, įmuštų įvarčių ir stiprių emocijų pliūpsnių, pritrūko tik vieno dalyko... žalių marškinėlių, kurių buvo išdalinta per 500…! Itin gausiai susirinkusius ir išsiilgusius Kazlų Rūdos komandos sirgalius, „Šilo“ futbolininkus sveikino ir linkėjo geros kovos miestelio vadovai – meras V.Kanevičius, jo pavaduotojas J.Kazla, LR krašto apsaugos ministras J.Olekas, LFF generalinis sekretorius N.Dunauskas.
Netrukus prasidėjo tai, ko buvo taip ilgai laukta. Nuo pat pirmų minučių G.Jarmalavičiaus treniruojama komanda įgijo žaidybinį pranašumą ir kontroliuodama daugiau kamuolį gerokai dažniau lankėsi varžovų aikštės pusėje. Jau 2-ąją minutę, po E.Grigaičio skersuoto kamuolio iš dešinio krašto, šiek tiek galva baudos aikštėje jį lietė totalus „žaidimo antrame aukšte“ lygoje lyderis R.Beniušis, tačiau kamuolys liko aikštėje. 10-ąją minutę A.Raginio smūgiuoto kamuolio galią ir skonį, prasižengus panevėžiečiams baudos aikštės prieigose, teko pajusti M.Suvaizdžiui.
Aukštaitijos komandos vartininkas ne be vargo kamuolį atrėmė. Įsimintinas epizodas iš „Šilo“ komandos pusės buvo 30-ąją minutę. Labai arti įvarčio atsidūrė R.Beniušis, kai po V.Bagdanavičiaus skersuoto kamuolio iš kairio krašto, baudos aikštėje minėtas puolėjas smūgiuodamas galva siuntė kamuolį į vartus, tačiau M.Suvaizdis krisdamas sugebėjo ranka nusileidusį ant žemės ir skriejantį į vartus kamuolį išmušti.
37-ąją minutę, po A.Raginio skersuoto kamuolio iš to pačio krašto, vėl galva smūgiavo R.Beniušis. Šįkart kamuolys į vartų plotą nepataikė. Pirmam kėliniui einant į pabaigą, 43-ąją minutę varžovų baudos aikštėje pirtį užkūrė E.Grigaitis, kuris suklaidinęs pora panevėžiškių atliko trumpą perdavimą A.Urbšiui, tačiau pastarojo smūgiuotą kamuolį varžovų gynėjai spėjo paskutinę akimirką blokuoti.
Panevėžio komandos futbolininkams pirmoje rungtynių pusėje kartkartėmis lankantis „Šilo“ baudos aikštės prieigose buvo pavykę atlikti pora smūgių, tačiau jie į vartų plotą nepataikė. Taigi, įvarčių vis nebuvo, tačiau jei taškai būtų skaičiuojami pagal bokso taisykles, tai nebuvo jokių abejonių, jog pirmasis „raundas“ priklausė Kazlų Rūdos komandai.
Solidžius pamatus pergalei „Šilo“ futbolininkai išliejo pačioje antrojo kėlinio pradžioje. Jau 47-ąją minutę, po A.Raginio keliamo kampinio nuo kairės gairelės, kamuoliui kiek užsibuvus baudos aikštėje, jį tiksliu smūgiu pro abiejų komandų žaidėjus į vartus pasiuntė R.Beniušis ir „Šilo“ vienuolikė išsiveržė į priekį. Kazlų Rūdos komandos futbolo sirgalių džiaugsmo dozė buvo padvigubinta 50-ąją minutę. Iš šoninės linijos kamuolį į baudos aikštę įmetė V.Bagdanavičius, joje R.Beniušis pasisukdamas krūtine sugebėjo jį pasiųsti arčiau vartų buvusiam A.Brokui, kuris apsisukdamas tiksliu smūgiu nukreipė kamuolį į viršutinį dešinį vartų kampą ir rezultatas tapo 2:0.
Po tokio nokdauno pirmą aštrų epizodą Panevėžio futbolininkai sukūrė 57-ąją minutę, kuomet prie „Šilo“ baudos aikštėn siųsto kamuolio atsidūrė net pora svečių futbolininkų, tačiau laiku prie kamuolio pasirodęs M.Malinauskas krisdamas blokavo kamuolį ir pavojus buvo neutralizuotas. 60-ąją minutę vos „neprisižaidė“ prie savų vartų varžovai.
Tuomet E.Grigaitis padedant R.Beniušiui perėmė kamuolį Panevėžio baudos aikštėje, atsidūrė su juo gana aštriame dešiniame kampe ir pamėgino pro varžovų gynėją smūgiuoti, tačiau kamuolys pralėkė pro kairį vartų virpstą. Deja, netrukus po šios kiek netikėtai pasitaikiusios galimybės pasižymėti, sekė varžovų švelninantis skirtumą ir grąžinantis intrigą į rungtynes įvartis. 61-ąją minutę praradus kamuolį „Šilo“ futbolininkams varžovų aikštės pusėje, panevėžiečiai suskubo į greitą ataką, kurios smaigalyje po M.Savėno tikslaus perdavimo vienas prieš vartus atsidūrė T.Markevičius. Jis nukreipė kamuolį į M.Malinausko ginamus vartus, rezultatas tapo 2:1, Kazlų Rūdos komandos pergalė pakibo ant vieno įvarčio. Kazlų Rūdos komandai galimybė vėlei atitrūkti pasitaikė 70-ąją minutę. Vėl R.Beniušis pademonstravo, kad gali sėkmingai tvarkytis su kamuoliu įvairiomis kūno dalimis. Jis baudos aikštėn siųstą kamuolį krūtine pasiuntė prie pat vartų pasirodžiusiam A.Urbšiui, tačiau pastarojo smūgiuotą kamuolį M.Suvaizdis sugebėjo atremti.
Panevėžiečių šis epizodas neišmušė iš vėžių ir 74-ąją minutę V.Liubšio treniruojama komanda vos neišlygino rezultato, kai po A.Borodino perdavimo iš kairio krašto į baudos aikštę, komandos kolega būdamas netoli vartų mėgino smūgiuoti kamuolį, tačiau M.Malinauskas sureagavo ir kamuolį atmušė, o netrukus kamuolys paliko ir Kazlų Rūdos komandos baudos aikštę.
Bet kokios varžovų galimybės gelbėtis lygiosiomis buvo nubrauktos 84-ąją minutę. Juvelyriškai tikslią standartinę situaciją išnaudojo „Šilo“ futbolininkai. Prasižengus svečiams baudos aikštės prieigose, A.Brokas siuntė kamuolį aukšta trajektorija į dešinę Panevėžio baudos aikštės zoną. Joje pasirodęs I.Tsyvilko galva atliko taip pat perdavimą tolimojo vartų virpsto link ir tą pat akimirką išsivadavęs iš varžovo R.Mačežinskas vienu lietimu nukreipdamas kamuolį į varžovų vartus įtvirtino „Šilo“ pergalę. „Panevėžio“ vienuolikė įveikta rezultatu 3:1.
Kazlų Rūdos „Šilas“: Mindaugas Malinauskas, Vilmantas Bagdanavičius, Gytis Urba, Audrius Račkus, Povilas Kiselevskis (64’ Ilya Trachynski), Andrius Urbšys, Evaldas Grigaitis (90’ Haroldas Serbenta), Aurimas Raginis (76’ Ramūnas Mačežinskas), Audrius Brokas (88’ Edvinas Puzara), Ričardas Beniušis (84’ Mangirdas Radzevičius), Ilya Tsyvilko.
Rungtynių foto galeriją rasite paspaudę ČIA.
Kitras trijų taškų vertės mūšis Kazlų Rūdoje vyks rugsėjo 10 d., šeštadienį, 14.00. „Šilo“ futbolininkų varžovas – Alytaus „Dainava“. Gausus futbolo fanų būrys – būtinas!
Re: Kazlų Rūdos "Šilas"
Atrodo Šilas aikštę pagaliau išsilygino, dar žvyriuko matosi, kad papilta yra šalia. Iš to ir komandos rezultatų sprendžiant, kad darys viską, kad debiutuoti kitais metais A lygoje.
Iš žvyriuko krūvos sprendi apie galimybes dalyvauti A lygoje?
Realiai, tai pirmojoje lygoje nėra antros komandos, Palangai dar šiek trūksta, o visos likusios, nuo "Nevėžio" iki pat "Šilutės" yra vidutiniokų grupė. Su trimis akcentuotais nevykėliais. Jeigu Pirmos lygos nugalėtojas gauna kelialapį į A lygą, tai "Šilas" turėtų tik sugebėti licencijuotis pagal sumažintus reikalavimus ir vieta A lygoje bus. 
Kitais metais A lyga žadėjo išlaikyti 8 klubų formatą, tai bet kuriuo atveju yra didžiulė tikimybė pamatyti juos elito divizione. Su ta žvyro krūva ar be jos.Re: Kazlų Rūdos "Šilas"
Debiuto Kazlų Rūdoje laukiantis D. Sūnelaitis: "Tikiuosi tik pergalės"
2016-09-09 http://pirmalyga.lt/naujiena/Debiuto-Ka ... rgales/860" onclick="window.open(this.href);return false;
17-mečiui Kazlų Rūdos „Šilo“ saugui Džiugui Sūnelaičiui šeštadienio LFF Pirmos lygos rungtynės su DFK „Dainava“ bus ypatingos. Talentingam žaidėjui tai gali tapti pirmuoju kartu, kai jis „Šilo“ aprangą oficialiose rungtynėse vilkės gimtajame mieste.
Jau šį šeštadienį 14 val. LFF Pirmos lygos pirmenybių lyderio „Šilo“ namuose laukia DFK „Dainava“ barjeras. Tai bus tik antrosios rungtynės, kurias lyderiai šiame sezone žais savo stadione. Sugrįžimas į Kazlų Rūdą prieš savaitę pavyko fantastiškai – 700 žiūrovų akivaizdoje „Šilas“ įtikinamai 3:1 pranoko „Panevėžį“ ir dar labiau įsitvirtino turnyro lentelės viršūnėje.
Tiesa, šiame mače šeimininkams negalėjo padėti D. Sūnelaitis, kuris kartu su Lietuvos U-19 rinktine buvo išvykęs į Gruziją, kur žaidė dvejas kontrolines rungtynes.„Tiek treniruočių, tiek rungtynių metu rinktinėje sekėsi tikrai gerai. Manau, kad neblogai parodžiau save. Man gruzinų komanda paliko didelį įspūdį. Nesitikėjau, kad jie bus tokio pajėgumo, tačiau tokia patirtis man kaip žaidėjui tik į naudą“, – įspūdžiais apie išvyką į Gruziją dalinosi D. Sūnelaitis.Tačiau žaidėjas pripažino, jog net ir rinktinės stovyklos metu rado laiko pasidomėti, kaip sekasi jo klubui.
„Žinoma, kad sekiau „Šilo“ pasirodymą. Man paliko didelį įspūdį, kaip komandoje praėjusią savaitę visi kovojo vienas už kitą. Atsidavimas buvo maksimalus. Manau, komanda labai gerai atliko namų darbus. Tai buvo puikios rungtynės, kuriose „Šilas“ tikrai nusipelnė trijų taškų.“
Dabar jaunasis saugas pripažįsta – su dideliu nekantrumu laukia savaitgalio: „Į savo miestą sugrįžti yra kažkas ypatingo. Atstovauti savo miesto komandą – to visada siekiau, tačiau žaisti prie savų sirgalių bus kažkas tokio“, – su šypsena veide tikino D. Sūnelaitis. Turnyro lentelėje „Šilas“ šiuo metu turi 55 taškus ir yra sužaidęs 23 mačus. Kiek kitokia varžovų situacija. DFK „Dainava“ su 37 taškais po tiek pat rungtynių rikiuojasi septinta. Paskutinę savo dvikovą alytiškiai namuose su Kelmės „Kražante“ baigė be įvarčių 0:0, nors progų pasižymėti tikrai netrūko.
„Galiu pasakyti tiek, kad bus tikrai geros rungtynės, nes kiekviena Pirmos lygos komanda nori iš mūsų atimti taškus. Prieš lyderius visi žaidžia su dvigubu užsivedimu. Laukiu sunkios kovos, tačiau tikiuosi tik pergalės. Aišku, labai norėtųsi sulaukti ir savojo šanso bei žaisti prieš Kazlų Rūdos žiūrovus. Neturiu abejonių, stadione ir vėl bus daug žiūrovų“, – mintis dėstė D. Sūnelaitis. Paklaustas, kaip pavyko įsijausti naujajame klube, vasaros perėjimų lango metu „Šilo“ gretas papildęs žaidėjas kalbėjo: „Tai puiki komanda. Čia galiu tobulėti, taip pat gaunu žaidybinio laiko, o tai reiškia patirtį, kuri man, kaip jaunam žaidėjui, yra labai svarbi. Kolektyvas labai gerai priėmė ir dėl to tikrai džiaugiuosi.“
Nors „Šilas“ šiuo metu yra įsitaisęs pirmoje LFF Pirmos lygos lentelės vietoje, D. Sūnelaitis sako, jog didžiausia klaida būtų atsipalaiduoti.
„Mūsų šansai laimėti lygą yra tikrai geri, bet mes jokiu būdu negalime atsipalaiduoti. Turime ir toliau eiti į aikštę su tokiu pačiu užsivedimu kaip praėjusią savaitę. Reikia bandyti atsiplėšti nuo varžovų dar labiau. Esu tikras, kad esame verti tapti pirmenybių nugalėtojais, tačiau dar nieko nelaimėjome. Reikia žaisti savo futbolą ir eiti į aikštę maksimaliai susikaupus.“
Kazlų Rūdos „Šilo“ futbolininkai Dariaus Gvildžio kariauną iš Alytaus priims jau šį šeštadienį 14 val. Kazlų Rūdos miesto stadione. Įėjimas nemokamas, o kiekvienas pasidabinęs „Šilo“ atributika arba tiesiog apsirengęs žaliai, turės galimybę laimėti daugybę vertingų prizų!
2016-09-09 http://pirmalyga.lt/naujiena/Debiuto-Ka ... rgales/860" onclick="window.open(this.href);return false;
17-mečiui Kazlų Rūdos „Šilo“ saugui Džiugui Sūnelaičiui šeštadienio LFF Pirmos lygos rungtynės su DFK „Dainava“ bus ypatingos. Talentingam žaidėjui tai gali tapti pirmuoju kartu, kai jis „Šilo“ aprangą oficialiose rungtynėse vilkės gimtajame mieste.
Jau šį šeštadienį 14 val. LFF Pirmos lygos pirmenybių lyderio „Šilo“ namuose laukia DFK „Dainava“ barjeras. Tai bus tik antrosios rungtynės, kurias lyderiai šiame sezone žais savo stadione. Sugrįžimas į Kazlų Rūdą prieš savaitę pavyko fantastiškai – 700 žiūrovų akivaizdoje „Šilas“ įtikinamai 3:1 pranoko „Panevėžį“ ir dar labiau įsitvirtino turnyro lentelės viršūnėje.
Tiesa, šiame mače šeimininkams negalėjo padėti D. Sūnelaitis, kuris kartu su Lietuvos U-19 rinktine buvo išvykęs į Gruziją, kur žaidė dvejas kontrolines rungtynes.„Tiek treniruočių, tiek rungtynių metu rinktinėje sekėsi tikrai gerai. Manau, kad neblogai parodžiau save. Man gruzinų komanda paliko didelį įspūdį. Nesitikėjau, kad jie bus tokio pajėgumo, tačiau tokia patirtis man kaip žaidėjui tik į naudą“, – įspūdžiais apie išvyką į Gruziją dalinosi D. Sūnelaitis.Tačiau žaidėjas pripažino, jog net ir rinktinės stovyklos metu rado laiko pasidomėti, kaip sekasi jo klubui.
„Žinoma, kad sekiau „Šilo“ pasirodymą. Man paliko didelį įspūdį, kaip komandoje praėjusią savaitę visi kovojo vienas už kitą. Atsidavimas buvo maksimalus. Manau, komanda labai gerai atliko namų darbus. Tai buvo puikios rungtynės, kuriose „Šilas“ tikrai nusipelnė trijų taškų.“
Dabar jaunasis saugas pripažįsta – su dideliu nekantrumu laukia savaitgalio: „Į savo miestą sugrįžti yra kažkas ypatingo. Atstovauti savo miesto komandą – to visada siekiau, tačiau žaisti prie savų sirgalių bus kažkas tokio“, – su šypsena veide tikino D. Sūnelaitis. Turnyro lentelėje „Šilas“ šiuo metu turi 55 taškus ir yra sužaidęs 23 mačus. Kiek kitokia varžovų situacija. DFK „Dainava“ su 37 taškais po tiek pat rungtynių rikiuojasi septinta. Paskutinę savo dvikovą alytiškiai namuose su Kelmės „Kražante“ baigė be įvarčių 0:0, nors progų pasižymėti tikrai netrūko.
„Galiu pasakyti tiek, kad bus tikrai geros rungtynės, nes kiekviena Pirmos lygos komanda nori iš mūsų atimti taškus. Prieš lyderius visi žaidžia su dvigubu užsivedimu. Laukiu sunkios kovos, tačiau tikiuosi tik pergalės. Aišku, labai norėtųsi sulaukti ir savojo šanso bei žaisti prieš Kazlų Rūdos žiūrovus. Neturiu abejonių, stadione ir vėl bus daug žiūrovų“, – mintis dėstė D. Sūnelaitis. Paklaustas, kaip pavyko įsijausti naujajame klube, vasaros perėjimų lango metu „Šilo“ gretas papildęs žaidėjas kalbėjo: „Tai puiki komanda. Čia galiu tobulėti, taip pat gaunu žaidybinio laiko, o tai reiškia patirtį, kuri man, kaip jaunam žaidėjui, yra labai svarbi. Kolektyvas labai gerai priėmė ir dėl to tikrai džiaugiuosi.“
Nors „Šilas“ šiuo metu yra įsitaisęs pirmoje LFF Pirmos lygos lentelės vietoje, D. Sūnelaitis sako, jog didžiausia klaida būtų atsipalaiduoti.
„Mūsų šansai laimėti lygą yra tikrai geri, bet mes jokiu būdu negalime atsipalaiduoti. Turime ir toliau eiti į aikštę su tokiu pačiu užsivedimu kaip praėjusią savaitę. Reikia bandyti atsiplėšti nuo varžovų dar labiau. Esu tikras, kad esame verti tapti pirmenybių nugalėtojais, tačiau dar nieko nelaimėjome. Reikia žaisti savo futbolą ir eiti į aikštę maksimaliai susikaupus.“
Kazlų Rūdos „Šilo“ futbolininkai Dariaus Gvildžio kariauną iš Alytaus priims jau šį šeštadienį 14 val. Kazlų Rūdos miesto stadione. Įėjimas nemokamas, o kiekvienas pasidabinęs „Šilo“ atributika arba tiesiog apsirengęs žaliai, turės galimybę laimėti daugybę vertingų prizų!
Re: Kazlų Rūdos "Šilas"
„Šilas“ ir toliau nesustabdomas - DFK „Dainavai" atseikėjo net šešis įvarčius.
2016-09-12 http://pirmalyga.lt/naujiena/Silas-ir-t ... arcius/861" onclick="window.open(this.href);return false;
LFF Pirmos lygos pirmenybėse lyderio pozicijas dar labiau sutvirtino Kazlų Rūdos „Šilas“, kuris šeštadienį namuose be gailesčio net 6:0 (3:0) sutriuškino DFK „Dainavą“. Net tris įvarčius nugalėtojams pelnė Evaldas Grigaitis.
24-ojo LFF Pirmos lygos turo rungtynėse Gedimino Jarmalavičiaus auklėtiniai bet kokias varžovų iliuzijas apie taškus išsklaidė jau susitikimo pradžioje. 13-ąją minutę E. Grigaitis baudos aikštelėje „išmaudė“ iš karto net kelis varžovus, pergudravo vartininką ir išvedė „Šilą“ į priekį – 1:0!
Prabėgo vos septynios minutės, o rezultatas tapo jau 2:0! Ričardui Beniušiui sėkmingai pakovojus antrajame aukšte po jo perdavimo Andrius Urbšys smūgiu galva įtvirtino „Šilo“ persvarą ir bėgo džiaugtis kartu su sirgaliais. Nors netrukus labai arti tikslo buvo ir dzūkai, šeimininkus nuo įvarčio išgelbėjo nuostabiai sužaidęs Mindaugas Malinauskas, o 28-ąją minutę sirgaliai tiesiog kraustėsi iš proto. E. Grigaitis vienu lietimu iš eigos fantastiškai nukreipė kamuolį į vartų devyniukę, praktiškai sunaikindamas bet kokią intrigą – 3:0!
Per pertrauką stadione buvo gausiai apdovanoti žiūrovai, kurie į stadioną atvyko pasidabinę „Šilo“ atributika arba tiesiog žalia apranga. Laimingiesiems buvo įteiktos originalios „Adidas“ piniginės, „Šilo“ šalikai ir kuprinė.
Antrasis kėlinys prasidėjo dar vienu įvarčiu. 47-ąją minutę R. Beniušis protingai praleido kamuolį, šis pasiekė E. Grigaitį, kuris dvikovoje įveikė Mantą Fridriką ir vartininką bei džiaugėsi hetriku – 4:0!
Varžovų vartų suvarpymo byloje pasižymėti spėjo ir „Šilo“ gynėjas Audrius Račkus. 65-ąją minutę po A. Urbšio pakelto kampinio jis pasižymėjo smūgiu galva iš arti, rezultatą paversdamas tiesiog nepadoriu – 5:0!
Ir tai dar nebuvo pabaiga. Šeimininkų spaudimas dar kartą vaisių davė 86-ąją minutę, kai po kampinio savo įvartį įmušė ir puolėjas Ramūnas Mačežinskas – 6:0!
Po 24 LFF Pirmos lygos turų „Šilas“ savo sąskaitoje turi 58 taškus ir užtikrintai pirmauja pirmenybėse.
Kitas rungtynes „Šilas“ Kazlų Rūdoje žais jau ateinantį šeštadienį, rugsėjo 17 d. su Kėdainių „Nevėžiu“. Susitikimo pradžia 15 val. Įėjimas nemokamas. Rungtynių foto galeriją rasite paspaudę ČIA.
„Šilas“: Mindaugas Malinauskas, Vilmantas Bagdanavičius (46’ Edvinas Puzara), Audrius Račkus, Gytis Urba, Ilya Tsyvilko, Povilas Kiselevskis, Aurimas Raginis (63’ Džiugas Sūnelaitis), Audrius Brokas (46’ Mangirdas Radzevičius), Andrius Urbšys, Evaldas Grigaitis (49’ Ilya Trachynski), Ričardas Beniušis (63’ Ramūnas Mačežinskas).
2016-09-12 http://pirmalyga.lt/naujiena/Silas-ir-t ... arcius/861" onclick="window.open(this.href);return false;
LFF Pirmos lygos pirmenybėse lyderio pozicijas dar labiau sutvirtino Kazlų Rūdos „Šilas“, kuris šeštadienį namuose be gailesčio net 6:0 (3:0) sutriuškino DFK „Dainavą“. Net tris įvarčius nugalėtojams pelnė Evaldas Grigaitis.
24-ojo LFF Pirmos lygos turo rungtynėse Gedimino Jarmalavičiaus auklėtiniai bet kokias varžovų iliuzijas apie taškus išsklaidė jau susitikimo pradžioje. 13-ąją minutę E. Grigaitis baudos aikštelėje „išmaudė“ iš karto net kelis varžovus, pergudravo vartininką ir išvedė „Šilą“ į priekį – 1:0!
Prabėgo vos septynios minutės, o rezultatas tapo jau 2:0! Ričardui Beniušiui sėkmingai pakovojus antrajame aukšte po jo perdavimo Andrius Urbšys smūgiu galva įtvirtino „Šilo“ persvarą ir bėgo džiaugtis kartu su sirgaliais. Nors netrukus labai arti tikslo buvo ir dzūkai, šeimininkus nuo įvarčio išgelbėjo nuostabiai sužaidęs Mindaugas Malinauskas, o 28-ąją minutę sirgaliai tiesiog kraustėsi iš proto. E. Grigaitis vienu lietimu iš eigos fantastiškai nukreipė kamuolį į vartų devyniukę, praktiškai sunaikindamas bet kokią intrigą – 3:0!
Per pertrauką stadione buvo gausiai apdovanoti žiūrovai, kurie į stadioną atvyko pasidabinę „Šilo“ atributika arba tiesiog žalia apranga. Laimingiesiems buvo įteiktos originalios „Adidas“ piniginės, „Šilo“ šalikai ir kuprinė.
Antrasis kėlinys prasidėjo dar vienu įvarčiu. 47-ąją minutę R. Beniušis protingai praleido kamuolį, šis pasiekė E. Grigaitį, kuris dvikovoje įveikė Mantą Fridriką ir vartininką bei džiaugėsi hetriku – 4:0!
Varžovų vartų suvarpymo byloje pasižymėti spėjo ir „Šilo“ gynėjas Audrius Račkus. 65-ąją minutę po A. Urbšio pakelto kampinio jis pasižymėjo smūgiu galva iš arti, rezultatą paversdamas tiesiog nepadoriu – 5:0!
Ir tai dar nebuvo pabaiga. Šeimininkų spaudimas dar kartą vaisių davė 86-ąją minutę, kai po kampinio savo įvartį įmušė ir puolėjas Ramūnas Mačežinskas – 6:0!
Po 24 LFF Pirmos lygos turų „Šilas“ savo sąskaitoje turi 58 taškus ir užtikrintai pirmauja pirmenybėse.
Kitas rungtynes „Šilas“ Kazlų Rūdoje žais jau ateinantį šeštadienį, rugsėjo 17 d. su Kėdainių „Nevėžiu“. Susitikimo pradžia 15 val. Įėjimas nemokamas. Rungtynių foto galeriją rasite paspaudę ČIA.
„Šilas“: Mindaugas Malinauskas, Vilmantas Bagdanavičius (46’ Edvinas Puzara), Audrius Račkus, Gytis Urba, Ilya Tsyvilko, Povilas Kiselevskis, Aurimas Raginis (63’ Džiugas Sūnelaitis), Audrius Brokas (46’ Mangirdas Radzevičius), Andrius Urbšys, Evaldas Grigaitis (49’ Ilya Trachynski), Ričardas Beniušis (63’ Ramūnas Mačežinskas).
Re: Kazlų Rūdos "Šilas"
Pagal viską, tai ir Nevėžis turėtų šešis prasileisti. Su tokia gynyba kaip dabar, jei nelabai gali apsiginti. Ar nenori kartais. kazlųrūdiškiams turėtų būti nebloga šventė.„Šilas“ Kazlų Rūdoje žais jau ateinantį šeštadienį, rugsėjo 17 d. su Kėdainių „Nevėžiu“.
Re: Kazlų Rūdos "Šilas"
Mindaugas Malinauskas: „Tokio rezultatyvaus sezono dar neturėjau"
2016-09-15 http://pirmalyga.lt/naujiena/-Mindaugas ... urejau/867" onclick="window.open(this.href);return false;
LFF Pirmos lygos pirmenybių lyderė Kazlų Rūdos „Šilo“ komanda yra ne tik rezultatyviausia, bet ir viena geriausiai besiginančių. Nuo pat pirmų šio sezono rungtynių „Šilo“ vartus patikimai gina Mindaugas Malinauskas. Šis vartų sargas į Kazlų Rūdos istoriją pateks ilgam – jis yra rezultatyviausias šios pozicijos žaidėjas su keturiais įvarčiais.
Su M. Malinausku pasikalbėjome apie jo karjerą, žaidimą įvairiose užsienio šalyse, Kazlų Rūdą, lietuvišką futbolą ir jaunąją vartininkų kartą.
– Ne kiekvienas vartininkas gali pasigirti tokiu rezultatyvumu. Ar kada nors turėjote panašų sezoną?, – fksilas.lt pasiteiravo žaidėjo.
– Tokio sezono neturėjau, bet šiaip esu įmušęs dublerių čempionate, praėjusiais metais taip pat buvo pavykę pasižymėti, kai rungtyniavau „Atlanto“ komandoje.
– Vienintelis kartas, kai nepavyko realizuoti 11 metrų baudinio, buvo pirmo rato susitikimas su „Panevėžiu“. Ar mušant baudinius iš anksto žinote, į kurį kampą mušite, ar tiesiog improvizuojate?
– Sakyčiau gal daugiau būna improvizacija, nebūnu iš anksto nusprendęs į kurį kampą mušiu, turiu tam tikrą savo taktiką. Kodėl nepavyko pasižymėti Panevėžyje? Sunku pasakyti. Susidėjo daug veiksnių. Rezultatas tuomet buvo 0:0, įtampa darė savo, galbūt pritrūko puolėjo gyslelės, ramybės. Man atrodo, kad 11 metrų baudiniai yra visų pirma psichologija.
– Ar prisimenate rungtynes, kurios būtų komandai lėmusios tašką ar visus tris taškus Jūsų įvarčio dėka?
– Vienintelės rungtynės, kuriose su komanda išplėšėme lygiąsias, vyko praėjusiais metais, kai dar buvau „Atlanto“ komandoje ir rungtyniavome su Kauno „Spyriu“. Tuomet pavyko įmušti po kampinio smūgiuojant galva ir rungtynės baigėsi rezultatu 1:1.
– Kaip manote, ar vartininkui suteikta galimybė pasižymėti varžovų atžvilgiu turi tam tikrą ironijos prieskonį, ar tai įprastinis, eilinis rungtynių epizodas?
– Tai tikrai nėra įprastas epizodas, nes komandoje žmonių yra daug, yra puolėjai, kurie sukurti tam, kad muštų įvarčius, yra kiti futbolininkai. Jie turi tam tikrą gyslelę įvarčiams, žino, kaip tai daryti, todėl kai baudinį atlieka vartininkas, ko gero, tai šiek tiek padvelkia ironija.
– Kuris praleistas įvartis apmaudesnis – aikštės žaidėjo ar varžovų vartininko? Kodėl?
– Žinoma, didesnė nuoskauda, kai tau įmuša vartininkas. Netgi per treniruotes vartininkas vartininkui nemuša. Per oficialias rungtynes man nėra tekę praleisti įvarčio iš vartininko pusės.
– Kaip bebūtų, ko gero didžiausias emocinis krūvis praleidus įvartį gula ant vartininko pečių. Kaip išgyvenate nesėkmes? Ar tai ilgai trunka ir nuo ko tai priklauso?
– Tai tikrai netrunka ilgai, tiesiog neapkraunu savęs praleistais įvarčiais. Viskas vyksta labai paprastai, apgalvoji situacijas, išanalizuoji priežastis dėl kurių buvo praleistas įvartis ir stengiesi kitose rungtynėse to išvengti. Jei tai buvo klaida, sakykime iš gynėjo pusės, galime pasitarti, kaip užsiimti vieną ar kitą poziciją. Į naujas rungtynes eini su naujomis mintimis, kaip jas laimėti, o ne kaip praleidai įvartį.
– Ką Lietuvoje šiai dienai lengviau „užauginti“ – vartininką ar aikštės žaidėją?
– Vienodai sunku užauginti visus žaidėjus, nepriklausomai nuo jų pozicijos aikštėje. Mūsų vartininkai šiai dienai populiaresni ir turi didesnę paklausą Europos rinkoje. Jei žiūrėsime į statistiką, tai iš Lietuvos išvykusių vartininkų nemažai ir beveik visi savo komandose rungtyniauja pagrindinėje sudėtyje. Tai labai svarbu ir daug ką pasako.
– O jeigu kalbėtume apie atranką į nacionalinę Lietuvos rinktinę, kurioje grandyje matote didžiausią konkurenciją?
– Lietuva visais laikais garsėjo vartininkais. Formuojant nacionalinę rinktinę su šia pozicija niekada nebuvo problemų. Kiek aš prisimenu nuo pat vaikystės, visi vartininkai buvo pajėgūs, superiniai: Vaclovas Jurkus, a.a. Valdemaras Martinkėnas, Gintaras Staučė, Žydrūnas Karčemarskas.
Pažiūrėkite, jie visi puikūs, tikri savo amato meistrai. Dabar atėjo naujoji karta – Ernestas Šetkus, Emilijus Zubas. Tai puikiausi vartininkai – dabar yra pasirinkimas, ne vienas ir ne du. Dabar auga ir jaunimas, tas pats Edvinas Gertmonas, kuris yra išvykęs į Prancūziją ir ten tobulina savo žaidimą. Ateis ir jo laikas. Italijoje su Romos „Lazio“ sutartį sudaręs Marius Adamonis, su „Sampdoria“ – Titas Krapikas. Aš manau, jog iš jų išaugs gera karta ir vartininkų konkurencija rinktinėje šiai dienai yra pati didžiausia.
– Plačiai kalbama apie ispaniško, angliško futbolo mokyklas, kurių futbolo žaidimo koncepcija, stilius ir braižas skiriasi. Ar kažkas panašaus yra būdinga rengiant ir vartininkus? Ar egzistuoja visiškai skirtingos vartininkų mokyklos?
– Manau, kad kiekviena šalis turi savo prieskonį, kiekviena akcentuoja savo braižą. Tiesa, vargu ar yra kažkokie kardinalūs skirtumai. Yra pamatiniai dalykai, kuriuos privalo išmokti vartininkas – taisyklingas griūvimas, teisinga technika, kamuolio gaudymas ir panašiai. Tiesiog kiekviena šalis turi vis kitokį cinkelį. Vieni labiau akcentuoja žaidimą kojomis, kiti, sakykime, išėjimus iš vartų pasitinkant kamuolį.
– Kurie vartininkai, jūsų nuomone, šiuo metu geriausiai rungtyniauja A lygoje ir Pirmoje lygoje?
– A lygoje man labai patiko visos Mariaus Rapalio rungtynės, buvau tikrai maloniai nustebintas šio vartininko žaidimu. Aš jį pažįstu nemažai metų ir tai, kaip jis rungtyniavo paskutinius du sezonus, man paliko gerą įspūdį. Gaila, kad taip gavosi, jog jis turėjo palikti Lietuvą.
Puikūs ir abu „Žalgirio“ vartininkai, tas pats Saulius Klevinskas, Armantas Vitkauskas. Kuris iš jų bestovėtų vartuose, abu žaidžia puikiai, nepridaro didelių klaidų. Tai puikus pasirinkimas komandos treneriams. Vienintelė problema, kurią jie turi – tenka pasirinkti vieną, kurį statyti į vartus, nes abu yra lygiaverčiai.
Pirmoje lygoje turbūt išskirčiau „Panevėžio“ vartininką Marių Suvaizdį, kuris man tikrai patiko. Negaliu pasakyti, kad mačiau daug jo rungtynių, tačiau kiek esu stebėjęs santraukų, taip pat kiek rungtyniavome tarpusavyje, tai paliko neblogą įspūdį. Taip pat neblogą formą demonstravo Gargždų „Bangos“ vartininkas Ignas Driomovas, kuris dabar pasirašė sutartį su Kauno „Stumbru“.
– Prasidėjo atrankos ciklas į 2018-ųjų pasaulio čempionatą. Kokį įspūdį jums paliko nacionalinės rinktinės pirmos rungtynės su Slovėnija?
– Buvau tose rungtynėse ir stebėjau jas gyvai. Mūsų komanda paliko visai neblogą įspūdį. Tiesa, ji nerungtyniavo pirmu numeriu, nediktavo sąlygų, bet žaidimas gynyboje buvo tvarkingas ir užtikrintas. Pavyko įmušti du įvarčius po kontratakų. Buvo tikrai gražu pažiūrėti.
Aišku gaila, kad taip apmaudžiai praleidome įvarčius, ypač 93-ąją minutę. Nepaisant to, mūsų komanda eina teisinga linkme. Bent jau aš taip manau.
– Kaip manote, kurie specialistai daugiausiai prisidėjo prie jūsų specifinių įgūdžių formavimo? Kurių iš jų gautos pamokos vertingiausios?
– Žinoma, tai būtų pirmieji treneriai, kurie mane augino, ugdė charakterį. Tai a.a. Stasys Ramelis. Jis buvo mano pirmasis treneris. Gal šis futbolo specialistas nedavė tiek daug žinių kaip vartininkui, bet charakterio atžvilgiu tikrai davė labai daug. Kas liečia vartininko žinias, negaliu nepaminėti Vinco Kateivos.
Tai taip pat vienas iš pirmųjų trenerių, kuris su manimi dirbo labai daug, noriai, kartais netgi per prievartą. Jis mokėjo priversti žaidėjus dirbti. Iš kiekvieno trenerio gali pasiimti kažką gero. Kiekvienam mano gyvenimo kelyje sutiktam treneriui, su kuriais teko dirbti, norėčiau pasakyti didelį AČIŪ, nes jų dėka futbole ir tapau tuo, kuo esu dabar.
– Klubų repertuaras, kuriuose rungtyniavote, nemenkas: „Žalgiris“, FBK „Kaunas“, FC „Tranzit“ (Latvija), VTK „Diosgyori“, VSC „Debreceni“ (Vengrija), FK „Šiauliai“, FK „Kruoja“, FK „Atlantas“, šiuo metu „Šilas“. Kuris iš šių klubų jums brangiausias, vertingiausias? Kodėl?
– Jei žiūrėsime materialine prasme, tai žinoma brangiausi būtų klubai Vengrijoje, nes kol kas šiuo atžvilgiu Lietuva dar nelabai gali lygintis. Vertingiausias klubas turbūt buvo Vilniaus „Žalgiris“. Nuo pat vaikystės mano svajonė buvo rungtyniauti būtent šiame klube. Ji išsipildė ir tai buvo pirmas mano klubas, kuriame debiutavau kaip profesionalas A lygoje. Kaip ir pas kiekvieną trenerį, taip ir kiekviename klube tu gauni kažką sau naudingo, gero.
– Rungtyniavote dviejuose Vengrijos klubuose. Kokie prisiminimai apie šios šalies futbolą, kurioje praleidote 3 metus, išliko? Su kuria šalimi galėtumėte palyginti nacionalinį čempionatą klubų meistriškumo, žiūrovų susidomėjimo atžvilgiu?
– Iš tikrųjų tai net nežinau, su kuo galėčiau palyginti, nes neturiu tokios didelės patirties klubų užsienyje atžvilgiu. Jei lyginsime su Lietuva, tai lygis be abejo aukštesnis daugeliu aspektų. Tai ir reklamos, finansiniu, susidomėjimo, infrastruktūros atžvilgiu. Daugelis klubų turi naujus arba rekonstruotus stadionus. Tai daug ką pasako. Iškalbingas faktas ir tai, kad Vengrija rungtyniavo šių metų Europos čempionate.
– Gal pamenate nuo kada nusistovėjo jūsų esama pozicija aikštėje? Ar visada apie ją svajojote?
– Viskas gavosi spontaniškai. Kai pradėjau žaisti futbolą pradžioje rungtyniavau gynyboje. Žinoma, norėdavau įmušti įvarčius ir žaisti aikštėje. Negaliu tiksliai pasakyti, kaip atsirado vartininko pozicija. Tiesiog per vieną treniruotę pastatė į vartus ir kažkas tai pastebėjo. Paskui per rungtynes dar mažajame futbole teko stovėti vartuose.
Visai greitai teko važiuoti su metais vyresniais kolegomis rungtyniauti ir tuomet laikydavau vartus. Matyt pagavau tą cinkelį ir tiesiog likau šioje, dabar jau galiu drąsiai pasakyti, savo pozicijoje.
– Kokios sporto tradicijos jūsų šeimoje? Atžaloms stengiatės „primesti“ tai, ko norisi jums, ar jie renkasi savo kelią?
– Tikrai nemėginame priversti savo vaikų kažką daryti per prievartą. Jei jie nori, eina sportuoti. Žinoma, sūnus šiuo metu lanko futbolo treniruotes, bet tai nėra kažkokia didelė mano iniciatyva, tai labiau jo klasioko, kadangi vienas iš geriausių jo draugų pradėjo lankyti futbolą. Man svarbiausia, kad vaikas būtų aktyvus, sportuotų.
– Kas turi pradžią, turi ir pabaigą. Vartininko karjera amžiaus aspektu trunka santykinai ilgiau nei aikštės žaidėjo. Kaip įsivaizduojate karjeros pabaigą? Kokiame klube norėtumėte finišuoti ir kokių tolimesnių gyvenimo tikslų turite?
– Apie karjeros pabaigą aš dar stipriai negalvoju. Kada ji bus, parodys laikas. Šioje vietoje sunku ką nors ir prognozuoti, juk pilna pavyzdžių, kai dėl traumų ar kitų aplinkybių ta karjera gali nutrūkti ir būnant dvidešimties metų.
Kol traumos nekankina, kol yra jėgų, kol jaučiu, kad dar galiu lygiuotis su jaunimu, kol būsiu reikalingas komandai, tol ir žaisiu. Kas liečia ateitį, dabar lankau „UEFA B“ licencijos kursus, norėčiau dirbti su vartininkais, tęsti tą gerą tradiciją ir auginti Lietuvos talentus.
2016-09-15 http://pirmalyga.lt/naujiena/-Mindaugas ... urejau/867" onclick="window.open(this.href);return false;
LFF Pirmos lygos pirmenybių lyderė Kazlų Rūdos „Šilo“ komanda yra ne tik rezultatyviausia, bet ir viena geriausiai besiginančių. Nuo pat pirmų šio sezono rungtynių „Šilo“ vartus patikimai gina Mindaugas Malinauskas. Šis vartų sargas į Kazlų Rūdos istoriją pateks ilgam – jis yra rezultatyviausias šios pozicijos žaidėjas su keturiais įvarčiais.
Su M. Malinausku pasikalbėjome apie jo karjerą, žaidimą įvairiose užsienio šalyse, Kazlų Rūdą, lietuvišką futbolą ir jaunąją vartininkų kartą.
– Ne kiekvienas vartininkas gali pasigirti tokiu rezultatyvumu. Ar kada nors turėjote panašų sezoną?, – fksilas.lt pasiteiravo žaidėjo.
– Tokio sezono neturėjau, bet šiaip esu įmušęs dublerių čempionate, praėjusiais metais taip pat buvo pavykę pasižymėti, kai rungtyniavau „Atlanto“ komandoje.
– Vienintelis kartas, kai nepavyko realizuoti 11 metrų baudinio, buvo pirmo rato susitikimas su „Panevėžiu“. Ar mušant baudinius iš anksto žinote, į kurį kampą mušite, ar tiesiog improvizuojate?
– Sakyčiau gal daugiau būna improvizacija, nebūnu iš anksto nusprendęs į kurį kampą mušiu, turiu tam tikrą savo taktiką. Kodėl nepavyko pasižymėti Panevėžyje? Sunku pasakyti. Susidėjo daug veiksnių. Rezultatas tuomet buvo 0:0, įtampa darė savo, galbūt pritrūko puolėjo gyslelės, ramybės. Man atrodo, kad 11 metrų baudiniai yra visų pirma psichologija.
– Ar prisimenate rungtynes, kurios būtų komandai lėmusios tašką ar visus tris taškus Jūsų įvarčio dėka?
– Vienintelės rungtynės, kuriose su komanda išplėšėme lygiąsias, vyko praėjusiais metais, kai dar buvau „Atlanto“ komandoje ir rungtyniavome su Kauno „Spyriu“. Tuomet pavyko įmušti po kampinio smūgiuojant galva ir rungtynės baigėsi rezultatu 1:1.
– Kaip manote, ar vartininkui suteikta galimybė pasižymėti varžovų atžvilgiu turi tam tikrą ironijos prieskonį, ar tai įprastinis, eilinis rungtynių epizodas?
– Tai tikrai nėra įprastas epizodas, nes komandoje žmonių yra daug, yra puolėjai, kurie sukurti tam, kad muštų įvarčius, yra kiti futbolininkai. Jie turi tam tikrą gyslelę įvarčiams, žino, kaip tai daryti, todėl kai baudinį atlieka vartininkas, ko gero, tai šiek tiek padvelkia ironija.
– Kuris praleistas įvartis apmaudesnis – aikštės žaidėjo ar varžovų vartininko? Kodėl?
– Žinoma, didesnė nuoskauda, kai tau įmuša vartininkas. Netgi per treniruotes vartininkas vartininkui nemuša. Per oficialias rungtynes man nėra tekę praleisti įvarčio iš vartininko pusės.
– Kaip bebūtų, ko gero didžiausias emocinis krūvis praleidus įvartį gula ant vartininko pečių. Kaip išgyvenate nesėkmes? Ar tai ilgai trunka ir nuo ko tai priklauso?
– Tai tikrai netrunka ilgai, tiesiog neapkraunu savęs praleistais įvarčiais. Viskas vyksta labai paprastai, apgalvoji situacijas, išanalizuoji priežastis dėl kurių buvo praleistas įvartis ir stengiesi kitose rungtynėse to išvengti. Jei tai buvo klaida, sakykime iš gynėjo pusės, galime pasitarti, kaip užsiimti vieną ar kitą poziciją. Į naujas rungtynes eini su naujomis mintimis, kaip jas laimėti, o ne kaip praleidai įvartį.
– Ką Lietuvoje šiai dienai lengviau „užauginti“ – vartininką ar aikštės žaidėją?
– Vienodai sunku užauginti visus žaidėjus, nepriklausomai nuo jų pozicijos aikštėje. Mūsų vartininkai šiai dienai populiaresni ir turi didesnę paklausą Europos rinkoje. Jei žiūrėsime į statistiką, tai iš Lietuvos išvykusių vartininkų nemažai ir beveik visi savo komandose rungtyniauja pagrindinėje sudėtyje. Tai labai svarbu ir daug ką pasako.
– O jeigu kalbėtume apie atranką į nacionalinę Lietuvos rinktinę, kurioje grandyje matote didžiausią konkurenciją?
– Lietuva visais laikais garsėjo vartininkais. Formuojant nacionalinę rinktinę su šia pozicija niekada nebuvo problemų. Kiek aš prisimenu nuo pat vaikystės, visi vartininkai buvo pajėgūs, superiniai: Vaclovas Jurkus, a.a. Valdemaras Martinkėnas, Gintaras Staučė, Žydrūnas Karčemarskas.
Pažiūrėkite, jie visi puikūs, tikri savo amato meistrai. Dabar atėjo naujoji karta – Ernestas Šetkus, Emilijus Zubas. Tai puikiausi vartininkai – dabar yra pasirinkimas, ne vienas ir ne du. Dabar auga ir jaunimas, tas pats Edvinas Gertmonas, kuris yra išvykęs į Prancūziją ir ten tobulina savo žaidimą. Ateis ir jo laikas. Italijoje su Romos „Lazio“ sutartį sudaręs Marius Adamonis, su „Sampdoria“ – Titas Krapikas. Aš manau, jog iš jų išaugs gera karta ir vartininkų konkurencija rinktinėje šiai dienai yra pati didžiausia.
– Plačiai kalbama apie ispaniško, angliško futbolo mokyklas, kurių futbolo žaidimo koncepcija, stilius ir braižas skiriasi. Ar kažkas panašaus yra būdinga rengiant ir vartininkus? Ar egzistuoja visiškai skirtingos vartininkų mokyklos?
– Manau, kad kiekviena šalis turi savo prieskonį, kiekviena akcentuoja savo braižą. Tiesa, vargu ar yra kažkokie kardinalūs skirtumai. Yra pamatiniai dalykai, kuriuos privalo išmokti vartininkas – taisyklingas griūvimas, teisinga technika, kamuolio gaudymas ir panašiai. Tiesiog kiekviena šalis turi vis kitokį cinkelį. Vieni labiau akcentuoja žaidimą kojomis, kiti, sakykime, išėjimus iš vartų pasitinkant kamuolį.
– Kurie vartininkai, jūsų nuomone, šiuo metu geriausiai rungtyniauja A lygoje ir Pirmoje lygoje?
– A lygoje man labai patiko visos Mariaus Rapalio rungtynės, buvau tikrai maloniai nustebintas šio vartininko žaidimu. Aš jį pažįstu nemažai metų ir tai, kaip jis rungtyniavo paskutinius du sezonus, man paliko gerą įspūdį. Gaila, kad taip gavosi, jog jis turėjo palikti Lietuvą.
Puikūs ir abu „Žalgirio“ vartininkai, tas pats Saulius Klevinskas, Armantas Vitkauskas. Kuris iš jų bestovėtų vartuose, abu žaidžia puikiai, nepridaro didelių klaidų. Tai puikus pasirinkimas komandos treneriams. Vienintelė problema, kurią jie turi – tenka pasirinkti vieną, kurį statyti į vartus, nes abu yra lygiaverčiai.
Pirmoje lygoje turbūt išskirčiau „Panevėžio“ vartininką Marių Suvaizdį, kuris man tikrai patiko. Negaliu pasakyti, kad mačiau daug jo rungtynių, tačiau kiek esu stebėjęs santraukų, taip pat kiek rungtyniavome tarpusavyje, tai paliko neblogą įspūdį. Taip pat neblogą formą demonstravo Gargždų „Bangos“ vartininkas Ignas Driomovas, kuris dabar pasirašė sutartį su Kauno „Stumbru“.
– Prasidėjo atrankos ciklas į 2018-ųjų pasaulio čempionatą. Kokį įspūdį jums paliko nacionalinės rinktinės pirmos rungtynės su Slovėnija?
– Buvau tose rungtynėse ir stebėjau jas gyvai. Mūsų komanda paliko visai neblogą įspūdį. Tiesa, ji nerungtyniavo pirmu numeriu, nediktavo sąlygų, bet žaidimas gynyboje buvo tvarkingas ir užtikrintas. Pavyko įmušti du įvarčius po kontratakų. Buvo tikrai gražu pažiūrėti.
Aišku gaila, kad taip apmaudžiai praleidome įvarčius, ypač 93-ąją minutę. Nepaisant to, mūsų komanda eina teisinga linkme. Bent jau aš taip manau.
– Kaip manote, kurie specialistai daugiausiai prisidėjo prie jūsų specifinių įgūdžių formavimo? Kurių iš jų gautos pamokos vertingiausios?
– Žinoma, tai būtų pirmieji treneriai, kurie mane augino, ugdė charakterį. Tai a.a. Stasys Ramelis. Jis buvo mano pirmasis treneris. Gal šis futbolo specialistas nedavė tiek daug žinių kaip vartininkui, bet charakterio atžvilgiu tikrai davė labai daug. Kas liečia vartininko žinias, negaliu nepaminėti Vinco Kateivos.
Tai taip pat vienas iš pirmųjų trenerių, kuris su manimi dirbo labai daug, noriai, kartais netgi per prievartą. Jis mokėjo priversti žaidėjus dirbti. Iš kiekvieno trenerio gali pasiimti kažką gero. Kiekvienam mano gyvenimo kelyje sutiktam treneriui, su kuriais teko dirbti, norėčiau pasakyti didelį AČIŪ, nes jų dėka futbole ir tapau tuo, kuo esu dabar.
– Klubų repertuaras, kuriuose rungtyniavote, nemenkas: „Žalgiris“, FBK „Kaunas“, FC „Tranzit“ (Latvija), VTK „Diosgyori“, VSC „Debreceni“ (Vengrija), FK „Šiauliai“, FK „Kruoja“, FK „Atlantas“, šiuo metu „Šilas“. Kuris iš šių klubų jums brangiausias, vertingiausias? Kodėl?
– Jei žiūrėsime materialine prasme, tai žinoma brangiausi būtų klubai Vengrijoje, nes kol kas šiuo atžvilgiu Lietuva dar nelabai gali lygintis. Vertingiausias klubas turbūt buvo Vilniaus „Žalgiris“. Nuo pat vaikystės mano svajonė buvo rungtyniauti būtent šiame klube. Ji išsipildė ir tai buvo pirmas mano klubas, kuriame debiutavau kaip profesionalas A lygoje. Kaip ir pas kiekvieną trenerį, taip ir kiekviename klube tu gauni kažką sau naudingo, gero.
– Rungtyniavote dviejuose Vengrijos klubuose. Kokie prisiminimai apie šios šalies futbolą, kurioje praleidote 3 metus, išliko? Su kuria šalimi galėtumėte palyginti nacionalinį čempionatą klubų meistriškumo, žiūrovų susidomėjimo atžvilgiu?
– Iš tikrųjų tai net nežinau, su kuo galėčiau palyginti, nes neturiu tokios didelės patirties klubų užsienyje atžvilgiu. Jei lyginsime su Lietuva, tai lygis be abejo aukštesnis daugeliu aspektų. Tai ir reklamos, finansiniu, susidomėjimo, infrastruktūros atžvilgiu. Daugelis klubų turi naujus arba rekonstruotus stadionus. Tai daug ką pasako. Iškalbingas faktas ir tai, kad Vengrija rungtyniavo šių metų Europos čempionate.
– Gal pamenate nuo kada nusistovėjo jūsų esama pozicija aikštėje? Ar visada apie ją svajojote?
– Viskas gavosi spontaniškai. Kai pradėjau žaisti futbolą pradžioje rungtyniavau gynyboje. Žinoma, norėdavau įmušti įvarčius ir žaisti aikštėje. Negaliu tiksliai pasakyti, kaip atsirado vartininko pozicija. Tiesiog per vieną treniruotę pastatė į vartus ir kažkas tai pastebėjo. Paskui per rungtynes dar mažajame futbole teko stovėti vartuose.
Visai greitai teko važiuoti su metais vyresniais kolegomis rungtyniauti ir tuomet laikydavau vartus. Matyt pagavau tą cinkelį ir tiesiog likau šioje, dabar jau galiu drąsiai pasakyti, savo pozicijoje.
– Kokios sporto tradicijos jūsų šeimoje? Atžaloms stengiatės „primesti“ tai, ko norisi jums, ar jie renkasi savo kelią?
– Tikrai nemėginame priversti savo vaikų kažką daryti per prievartą. Jei jie nori, eina sportuoti. Žinoma, sūnus šiuo metu lanko futbolo treniruotes, bet tai nėra kažkokia didelė mano iniciatyva, tai labiau jo klasioko, kadangi vienas iš geriausių jo draugų pradėjo lankyti futbolą. Man svarbiausia, kad vaikas būtų aktyvus, sportuotų.
– Kas turi pradžią, turi ir pabaigą. Vartininko karjera amžiaus aspektu trunka santykinai ilgiau nei aikštės žaidėjo. Kaip įsivaizduojate karjeros pabaigą? Kokiame klube norėtumėte finišuoti ir kokių tolimesnių gyvenimo tikslų turite?
– Apie karjeros pabaigą aš dar stipriai negalvoju. Kada ji bus, parodys laikas. Šioje vietoje sunku ką nors ir prognozuoti, juk pilna pavyzdžių, kai dėl traumų ar kitų aplinkybių ta karjera gali nutrūkti ir būnant dvidešimties metų.
Kol traumos nekankina, kol yra jėgų, kol jaučiu, kad dar galiu lygiuotis su jaunimu, kol būsiu reikalingas komandai, tol ir žaisiu. Kas liečia ateitį, dabar lankau „UEFA B“ licencijos kursus, norėčiau dirbti su vartininkais, tęsti tą gerą tradiciją ir auginti Lietuvos talentus.
Re: Kazlų Rūdos "Šilas"
FK „Šilas“ treneris S. Vikertas: Rungtynės su „Palanga“ – tai metų futbolo įvykis
2016-09-23 http://pirmalyga.lt/naujiena/FK-Silas-t ... ivykis/879" onclick="window.open(this.href);return false;
Jau šį šeštadienį 15 val. Kazlų Rūdos „Šilas“ žais vienas svarbiausių rungtynių per visą klubo istoriją. LFF Pirmos lygos lyderių mūšyje „Šilas“ namuose priims „Palangą“. Tai rungtynės, kurių kaina – milžiniškas žingsnis aukso medalių link.
Situacija Pirmos lygos turnyro lentelės viršūnėje po 25 turų yra labiau nei tiesiog įtempta. Gedimino Jarmalavičiaus ir Sauliaus Vikerto auklėtiniai savo sąskaitoje turi 59 taškus, tačiau ant kulnų jiems mina „Palanga“, kurios kraityje 57 taškai.
Matematika paprasta – pergalės atveju „Šilas“ ženkliai priartėtų aukso link, tuo tarpų pralaimėjimas į pirmąją vietą leistų pakilti „Palangai“. Lygiosios savo ruožtų būtų geresnis rezultatas šeimininkams. Tiesa, kad ir kaip pasibaigtų rungtynės, kova dėl pirmosios pozicijos tuo nesibaigtų, kadangi abiejų komandų dar laukia ne vienerios sunkios rungtynės.
Komandos kartą šiame sezone jau susitiko ir 11–ojo turo akistatoje „Palanga“ šventė sunkią pergalę 2:1. Įvarčius varžovų gretose tuomet įmušė Donatas Navikas ir Mindaugas Bagužis, o „Šilo“ sudėtyje pasižymėjo Aurimas Raginis.
„Vienareikšmiškai, šios rungtynės gal net ne sezono, o visų metų svarbiausias futbolo įvykis „Šilo“ komandai. Tokių rungtynių Kazlų Rūdoje apskritai dar nėra buvę. Tai vienas svarbiausių mūšių mūsų istorijoje“, – šeštadienio rungtynių svarbą puikiai apibūdino treneris S. Vikertas.
Jam pritarė ir komandos kapitonas Andrius Urbšys: „Tai svarbiausia sezono kova, dėl to nėra jokių abejonių. Puikiai prisimenu, kai žaidėme Palangoje, jie stengėsi neleisti mums žaisti savo futbolo. „Palanga“ moka ir žaidžia ant žemės, tačiau konkrečiai mūsų akistatoje man įspūdį paliko tai, jog jie neleido žaisti mums ir patys nelabai žaidė.“
„Palangos“ gretose šiame sezone pirmuoju smuiku groja patyręs Gvidas Juška, kuris su 22 įvarčiais yra vienas dviejų rezultatyviausių Pirmos lygos futbolininkų.
„Be abejo, G. Juška, taip pat Simonas Urbys yra vieni komandos lyderių. Jie turi patyrusių žaidėjų ir jaunimo, visa tai sėkmingai klijuojasi ir tai stiprus kolektyvas, žaidžiantis akiai malonų futbolą. Laukia tikrai neeilinės, labai įdomios rungtynės. Tai lygiaertis varžovas – nei silpnesnis, nei stipresnis. Tai akistata, kurioje galbūt paaiškės, kas yra labiau verti laimėti lygą“, – pagarbiai apie varžovus atsiliepė S. Vikertas.
Nors lygiosios būtų palankesnis rezultatas „Šilui“, A. Urbšys nemano, jog būtų galima drąsiai prognozuoti priešininkų žaidimą vadinamu pirmuoju numeriu.
„Aišku, visko gali būti, jiems reikalinga pergalė, tačiau, tiesą sakant, neįsivaizduoju, kaip jie žais. Žinau tik tai, kaip rungtyniausime mes. Galbūt didesnė tikimybė, jog „Palanga“ mėgins žaisti pirmu numeriu, tačiau gali ir atsitraukę laukti mūsų klaidų. Žinau tik tiek, kad bus labai įdomu.“
Visai kaip treneris, A. Urbšys taip pat „Palangos“ sudėtyje išskyrė snaiperį G. Jušką: „Net negalima, o reikia pripažinti, jog jis yra tikras lyderis. Visapusiškai – tiek aikštėje, tiek už jos ribų. Dar išskirčiau puolėją Maksimą Lukaševičių. Aišku, žaidžia ne vien jie du, bet juos reikia išskirti“, – tikino jis.
Nors puikiai supranta rungtynių svarbą, S. Vikertas tikino, jog ši kova dar galutinai nesudės taškų Pirmos lygos viršūnėje ir net pralaimėjus rungtynes abi komandos turės teorinių šansų atsigriebti.
„Galima daug ką fantazuoti, tačiau pralaimėjusi komanda dar nieko nepraras. Ypatingai „Palangos“ laukia grėsmingi varžovai. Koncentracija bus maksimali, nemanau, kad kažkas vaikysis lygiųjų. Mes turime žiūrėti į savo žaidimą, savo taktiką.“
Taip pat jis prisiminė ankstesnę akistatą Palangoje. „Nepasakysiu, kad buvome prastesni ar kažkuo nusileidome, tiesiog fortūna labiau šypsojosi varžovams. Šis kartas bus kitoks, visi žinome mačo svarbą. Manau ir tikiuosi, kad viskas pasibaigs sėkmingai. Juolab, toje dvikovoje nežaidė Ričardas Beniušis“, – užbaigė S. Vikertas.
Vienas „Šilo“ lyderių A. Urbšys taip pat neabejojo, jog šeštadienį komanda turės tvirtą savų fanų užnugarį ir vylėsi, jog tai padės įgyvendinti užsibrėžtus tikslus.
„Tai mūsų dvyliktas žaidėjas, jie mums suteikia dar daugiau motyvacijos ir noro. Naudodamasis proga noriu pakviesti visus į stadioną. Laukia puikus futbolas, o mes padarysime viską, kad žiūrovams padovanotume pergalę.“
Pirmos lygos lyderių mūšis tarp Kazlų Rūdos „Šilo“ ir „Palangos“ jau šį šeštadienį prasidės 15 val. Įėjimas nemokamas!
Aprangos kodas – žalias. Atvykite pasidabinę „Šilo“ atributika arba apsirengę žaliai, automatiškai dalyvaukite konkurse ir per ilgąją pertrauką laimėkite šaunių prizų! Iš viso padovanosime net 50 „Adidas“ piniginių, paženklintų „Šilo“ logotipu!
2016-09-23 http://pirmalyga.lt/naujiena/FK-Silas-t ... ivykis/879" onclick="window.open(this.href);return false;
Jau šį šeštadienį 15 val. Kazlų Rūdos „Šilas“ žais vienas svarbiausių rungtynių per visą klubo istoriją. LFF Pirmos lygos lyderių mūšyje „Šilas“ namuose priims „Palangą“. Tai rungtynės, kurių kaina – milžiniškas žingsnis aukso medalių link.
Situacija Pirmos lygos turnyro lentelės viršūnėje po 25 turų yra labiau nei tiesiog įtempta. Gedimino Jarmalavičiaus ir Sauliaus Vikerto auklėtiniai savo sąskaitoje turi 59 taškus, tačiau ant kulnų jiems mina „Palanga“, kurios kraityje 57 taškai.
Matematika paprasta – pergalės atveju „Šilas“ ženkliai priartėtų aukso link, tuo tarpų pralaimėjimas į pirmąją vietą leistų pakilti „Palangai“. Lygiosios savo ruožtų būtų geresnis rezultatas šeimininkams. Tiesa, kad ir kaip pasibaigtų rungtynės, kova dėl pirmosios pozicijos tuo nesibaigtų, kadangi abiejų komandų dar laukia ne vienerios sunkios rungtynės.
Komandos kartą šiame sezone jau susitiko ir 11–ojo turo akistatoje „Palanga“ šventė sunkią pergalę 2:1. Įvarčius varžovų gretose tuomet įmušė Donatas Navikas ir Mindaugas Bagužis, o „Šilo“ sudėtyje pasižymėjo Aurimas Raginis.
„Vienareikšmiškai, šios rungtynės gal net ne sezono, o visų metų svarbiausias futbolo įvykis „Šilo“ komandai. Tokių rungtynių Kazlų Rūdoje apskritai dar nėra buvę. Tai vienas svarbiausių mūšių mūsų istorijoje“, – šeštadienio rungtynių svarbą puikiai apibūdino treneris S. Vikertas.
Jam pritarė ir komandos kapitonas Andrius Urbšys: „Tai svarbiausia sezono kova, dėl to nėra jokių abejonių. Puikiai prisimenu, kai žaidėme Palangoje, jie stengėsi neleisti mums žaisti savo futbolo. „Palanga“ moka ir žaidžia ant žemės, tačiau konkrečiai mūsų akistatoje man įspūdį paliko tai, jog jie neleido žaisti mums ir patys nelabai žaidė.“
„Palangos“ gretose šiame sezone pirmuoju smuiku groja patyręs Gvidas Juška, kuris su 22 įvarčiais yra vienas dviejų rezultatyviausių Pirmos lygos futbolininkų.
„Be abejo, G. Juška, taip pat Simonas Urbys yra vieni komandos lyderių. Jie turi patyrusių žaidėjų ir jaunimo, visa tai sėkmingai klijuojasi ir tai stiprus kolektyvas, žaidžiantis akiai malonų futbolą. Laukia tikrai neeilinės, labai įdomios rungtynės. Tai lygiaertis varžovas – nei silpnesnis, nei stipresnis. Tai akistata, kurioje galbūt paaiškės, kas yra labiau verti laimėti lygą“, – pagarbiai apie varžovus atsiliepė S. Vikertas.
Nors lygiosios būtų palankesnis rezultatas „Šilui“, A. Urbšys nemano, jog būtų galima drąsiai prognozuoti priešininkų žaidimą vadinamu pirmuoju numeriu.
„Aišku, visko gali būti, jiems reikalinga pergalė, tačiau, tiesą sakant, neįsivaizduoju, kaip jie žais. Žinau tik tai, kaip rungtyniausime mes. Galbūt didesnė tikimybė, jog „Palanga“ mėgins žaisti pirmu numeriu, tačiau gali ir atsitraukę laukti mūsų klaidų. Žinau tik tiek, kad bus labai įdomu.“
Visai kaip treneris, A. Urbšys taip pat „Palangos“ sudėtyje išskyrė snaiperį G. Jušką: „Net negalima, o reikia pripažinti, jog jis yra tikras lyderis. Visapusiškai – tiek aikštėje, tiek už jos ribų. Dar išskirčiau puolėją Maksimą Lukaševičių. Aišku, žaidžia ne vien jie du, bet juos reikia išskirti“, – tikino jis.
Nors puikiai supranta rungtynių svarbą, S. Vikertas tikino, jog ši kova dar galutinai nesudės taškų Pirmos lygos viršūnėje ir net pralaimėjus rungtynes abi komandos turės teorinių šansų atsigriebti.
„Galima daug ką fantazuoti, tačiau pralaimėjusi komanda dar nieko nepraras. Ypatingai „Palangos“ laukia grėsmingi varžovai. Koncentracija bus maksimali, nemanau, kad kažkas vaikysis lygiųjų. Mes turime žiūrėti į savo žaidimą, savo taktiką.“
Taip pat jis prisiminė ankstesnę akistatą Palangoje. „Nepasakysiu, kad buvome prastesni ar kažkuo nusileidome, tiesiog fortūna labiau šypsojosi varžovams. Šis kartas bus kitoks, visi žinome mačo svarbą. Manau ir tikiuosi, kad viskas pasibaigs sėkmingai. Juolab, toje dvikovoje nežaidė Ričardas Beniušis“, – užbaigė S. Vikertas.
Vienas „Šilo“ lyderių A. Urbšys taip pat neabejojo, jog šeštadienį komanda turės tvirtą savų fanų užnugarį ir vylėsi, jog tai padės įgyvendinti užsibrėžtus tikslus.
„Tai mūsų dvyliktas žaidėjas, jie mums suteikia dar daugiau motyvacijos ir noro. Naudodamasis proga noriu pakviesti visus į stadioną. Laukia puikus futbolas, o mes padarysime viską, kad žiūrovams padovanotume pergalę.“
Pirmos lygos lyderių mūšis tarp Kazlų Rūdos „Šilo“ ir „Palangos“ jau šį šeštadienį prasidės 15 val. Įėjimas nemokamas!
Aprangos kodas – žalias. Atvykite pasidabinę „Šilo“ atributika arba apsirengę žaliai, automatiškai dalyvaukite konkurse ir per ilgąją pertrauką laimėkite šaunių prizų! Iš viso padovanosime net 50 „Adidas“ piniginių, paženklintų „Šilo“ logotipu!
Re: Kazlų Rūdos "Šilas"
Vakar pasiskaitinėjau naujienas. Tos trenerių mintys ir viltys, kad "jeigu parems rajono savivaldybė, tai eisime į A lygą" nuteikia nemaloniai.
Rėmėjai įtartini, savivaldybė gali ir neduoti. Tada gal ir A lyga nuplauks?
Nors, manau, kad daugelis nelabai norėtų prastos reputacijos klubo A lygoje.
Rėmėjai įtartini, savivaldybė gali ir neduoti. Tada gal ir A lyga nuplauks?
Nors, manau, kad daugelis nelabai norėtų prastos reputacijos klubo A lygoje.
Re: Kazlų Rūdos "Šilas"
Lemiamos rungtynės namie su "Banga". Čia maloni dalis, kad negalės sau leisti prabangos žaisti bet kaip. malonu, kad iki pat paskutinio turo yra intriga ir vis dar nelaimėjo aiškūs favoritai, kaip prieš sezoną buvo manoma.
Re: Kazlų Rūdos "Šilas"
jeigu užfixintų lemiamas rungtynes, Šilas galėtų užkalti dafiga pinigų. Visam kitam sezonui užtektų 
vis dėlto manau kad stebuklų nenutiks ir Šilas bus pirmas. O tai reikš, kad kitąmet A lygoj turėsim ypatingą Suvalkijos derbį, o treneris su kepure vėl džiugins nuoširdžiais pasisakymais
vis dėlto manau kad stebuklų nenutiks ir Šilas bus pirmas. O tai reikš, kad kitąmet A lygoj turėsim ypatingą Suvalkijos derbį, o treneris su kepure vėl džiugins nuoširdžiais pasisakymais
Re: Kazlų Rūdos "Šilas"
Prajuokinai. "Atmazkių" dėl pralaimėjimų prisiklausysime kitais metais, jeigu tik dalyvaus šitie veikėjai.
Re: Kazlų Rūdos "Šilas"
Tai pirmam rate Silas prakiso Bangai 0:4. Nebutu didelis stebuklas, jei ir vel prakistujeigu užfixintų lemiamas rungtynes, Šilas galėtų užkalti dafiga pinigų. Visam kitam sezonui užtektų
vis dėlto manau kad stebuklų nenutiks ir Šilas bus pirmas. O tai reikš, kad kitąmet A lygoj turėsim ypatingą Suvalkijos derbį, o treneris su kepure vėl džiugins nuoširdžiais pasisakymais
Re: Kazlų Rūdos "Šilas"
Dabar namų aikštė bus kazlųrūdiškiečių pusėje ir motyvacija stipresnė. Nors, aišku, niekada negali būti garantuotas. Kaip Anbo juokavo, per vienas fikso varžybas, galima užsidirbti pinigėlių visam sezonui. Nors abejoju, kad fikso pinigai sueitų klubo reikmėms. Melžimui juk yra savivaldybė. Dar neprasidėjo 2017 metai, o jau, kiek girdėjau, plaunamos smegenys KR rajono valdžiai, kad skirtų pinigų kitam sezonui, nes nusprendę yra eiti į A lygą.