Lietuvos futbolas gyvas ir knygose
https://www.respublika.lt/lt/naujienos/ ... r_knygose/
Sporto karalius futbolas į Lietuvą atkeliavo daugiau nei prieš 100 metų. Apie nelengvus pirmuosius jo žingsnius, žaidimo pionierius, prieškario pirmenybes, klubus ir trenerius rašoma naujoje trenerio, dėstytojo ir futbolo istoriko
Algirdo Klimkevičiaus knygoje „Nepriklausomos Lietuvos futbolo istorija (1918-1940)“.
Kauno entuziastai
Kituose šio leidinio skyriuose autorius išsamiai aprašo futbolo gimimą ir jo greitą vystymąsi nepriklausomoje Lietuvoje. Dar prieš pirmąjį pasaulinį karą Kaunas tapo pirmuoju futbolo plėtros centru mūsų šalyje. O futbolo žaidimo pradininku tapo carinės Rusijos armijos karininkas Vincas Petrauskas. 1906 m. demobilizavęsis iš kariuomenės ir grįžęs į Kauną, jis pasišovė įkurti savo sporto klubą.
Futbolo entuziastų atsirado nemažai, V.Petrauskas sudarė dvi komandas, tarp kurių ir įvyko pirmosios futbolo rungtynės dar 1911 m. O jau 1912 m. į Kauną buvo pakviesta Vilniaus futbolo rinktinė. Pagal V.Petrausko aprašymą, jas laimėjo vilniečiai rezultatu 10:5. Jo iniciatyva buvo surengtos ir pirmosios tarptautinės futbolo rungtynės Kaunas-Sitkūnai (Vokietijos pasienio miestas). Svečiai laimėjo 3:0, revanšą Eitkūnuose 1913 m. kauniečiai vėl pralaimėjo 1:2.
Spaudoje 1911 m. pasirodė Mato Grigonio Seinuose išleista knyga „200 žaidimų“, kurioje aprašytas „Anglų sviedinių žaidimas“, su piešiniais. Knyga turėjo didelį pasisekimą, todėl 1914 m. buvo išleista antra laida. Šiam mūsų šalies autoriui į pagalbą atėjo 1911-1912 m. anglų specialisto P. Faberio rusų kalba išleistas vadovėlis „Futbolas“.
1914 m. prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas futbolo plitimą Lietuvoje gerokai pristabdė. Tikrasis futbolo atgimimas prasidėjo 1918 m. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę. Pagrindiniai, su futbolu susiję įvykiai ir toliau plėtojasi Kaune. Sportinio judėjimo pradininku tapo Steponas Garbačiauskas. Jis - pirmųjų pokario futbolo rungtynių tarp LSS (Lietuvos sporto sąjunga) ir Aviacijos mokyklos komandų iniciatorius ir dalyvis (1919 m).
1921 m. S.Garbačiauskas išleido knygą „Futbolas“. Kauniečiai pirmieji pradėjo rungtyniauti su užsienio futbolo kolektyvais. 1922 m. įvyko futbolo rungtynės tarp Rytprūsių „OST“ (Eitkūnai) ir Kauno LFLS (Lietuvos fizinio lavinimo sąjunga) komandų. Tiek žiūrovų (1000-1500) Kaunas dar nebuvo matęs. Svečiai laimėjo 3:1. 1922-ieji tapo didelio futbolo pakilimo metais - įvyko pirmosios Lietuvos futbolo pirmenybės. 1923-ųjų ypatingas įvykis - Lietuva priimta į FIFA (tarptautinė futbolo asociacija) organizaciją! Be to, sužaistos pirmosios tarpvalstybinės rungtynės Kaune: Lietuva-Estija 0:5.
1924 m. Lietuvos futbolo rinktinė debiutavo VIII olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Pamoka skaudi - pralaimėta Šveicarijai 0:9! Nepriklausomybės laikotarpiu mūsų šalies futbole buvo skaudžių nesėkmių ir gražių pergalių. Galų gale atėjo džiugi žinia - 1938 m. Lietuvos futbolo rinktinei Europos reitinge skirta solidi 16-ta vieta!
Klubai, treneriai, stadionai
Kituose monografijos skyriuose A.Klimkevičius nagrinėja futbolo žaidimo taktiką, įvairias jo žaidimo sistemas. Toliau autorius išdėsto susikūrusias futbolo žaidimo įvairias struktūras: LFLS, LFL (Lietuvos futbolo lyga), Kauno „Maistas“ (MSK), Kauno „Makabi“, Šaulių „Kovas“ ir kt. 1926 m. reikšmingas įvykis - įkurta Lietuvos futbolo teisėjų kolegija (LFTK). 1932 m. futbolas suvalstybinamas, įsteigiamas futbolo komitetas (FK).
Knygoje autorius parodo ir mūsų akademinio futbolo raidą ir nemažą jo reikšmę šalyje. Plačiai apžvelgiama mūsų futbolo padėtis ir didelė jo plėtotė miestuose, rajonuose ir net mažuose mūsų šalies miesteliuose. Taip pat pagrįstai akcentuojama, kad futbolas negalėjo pilnavertiškai gyventi be šalies jaunųjų futbolininkų - mūsų atžalyno aktyvaus kūrimosi ir vystymosi Lietuvoje.
Toliau autorius monografijoje daug dėmesio ir vietos skiria Lietuvos futbolo pirmenybėms (jos pradėtos organizuoti 1922 m.). Pirmieji mūsų futbolo čempionai - LFLS I komanda (Kaunas). Knygoje matome visų žaistų rungtynių statistiką ir geriausių komandų nuotraukas.
Lietuvos futbolo specialistus ir mylėtojus turėtų ypač sudominti šioje knygoje parengta medžiaga „Treneriai ir treniruotės“. Įdomi informacija apie pirmuosius trenerius ir jų darbo metodus mūsų šalyje. Taip pat apie futbolo teisėjus ir teisėjavimą, žinomiausius žaidėjus ir žinoma - žiūrovus.
Autorius knygos pabaigoje apžvelgia ir tuo meto Lietuvoje - miestuose ir periferijoje - buvusių stadionų, futbolo aikščių padėtį. Įdomu, kad pirmoji futbolo aikštė, atitinkanti žaidimo taisyklių reikalavimus, buvo įrengta Kaune (Ąžuolyne) tik 1921 m. Aikštės projektą parengė legendinis lakūnas Steponas Darius. Ir tik 1936 m. pavasarį Kauno Ąžuolyne iškilo valstybinis stadionas su nedidelėmis medinėmis tribūnomis. Jame sužaistas rungtynes, kuriose Lietuva 2:0 įveikė Estiją, stebėjo 5000 žiūrovų. Didžiausias paradoksas - praėjo 83 m., o Lietuva šiandien dar neturi valstybinio stadiono.
Trilogija dar nebaigta
A. Klimkevičiaus monografijoje futbolo statistikos aistruoliai suras Lietuvos futbolo rinktinės tarpvalstybinių rungtynių rezultatus ir įvairių žaistų rungtynių (draugiškų, Pabaltijo turnyrų, tarpmiestinių) suvestines. Taip pat juos sudomins ir Lietuvos futbolo rinktinės žaidėjų (jų buvo 128) ir jų žaistų rungtynių skaičiai. Knygos pabaigoje autoriaus pateikia įdomią ir gausią dokumentinę medžiagą.
Prie autoriaus pateiktų išvadų, kaip vieną iš pagrindinių, matome šią: „Lietuvos futbolas per 20 metų nuėjo sudėtingą vystymosi kelią ir buvo vedlys kitoms sporto šakoms. Išugdė daugelį šalies patriotų, futbolo organizatorių, vadovų, futbolo mylėtojų ir sudarė pagrindą tolimesniam futbolo augimui kitais Lietuvos raidos metais. Gerbėjų ir talkininkų gretose buvo iškilių ir žinomų žmonių.
Prasmingais darbais Lietuvos futbolo istorijoje įsiamžino futbolo treneriai, žaidėjai, organizatoriai: V.Balčiūnas, R.Marcinkus, trys broliai Vilimavičiai, Žebrauskai, Sabaliauskai, A.Dzindziliauskas, broliai V. ir L.Ilgūnai, V.Jaškevičius ir visa eilė kitų. Didelės pagarbos nusipelnė prie futbolo vairo stojęs S.Garbačiauskas, S.Darius, V.Balčiūnas, K.Bulota ir kt. Laisvės kovų ir futbolo kūrėjų gretose keturiolika aukščiausio valstybės apdovanojimo - Vyčio Kryžiaus ordino - kavalierių. Lai ši knyga bus kuklus monumentas jiems atminti“.
Ši monografija yra antrasis A.Klimkevičiaus leidinys iš jo trilogijos. Pirmasis - „Lietuvos futbolo istorija. Žmonės (1911-1990)“, jau yra išleistas. Lauksime trečiojo - „Lietuvos futbolo istorija. 50 metų (1940-1990) nelaisvėje“.