slasher
Pranešimai: 5333
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 13:13
Miestas: Kaunas

Kybartų "Sveikata"

2012 Geg 22 15:09

Paveikslėlis

http://lt.wikipedia.org/wiki/FK_Sveikata_Kybartai" onclick="window.open(this.href);return false;
1918 m., po I pasaulinio karo, iš Lietuvos išsikraustant vokiečių okupacinei kariuomenei Kybartų mieste buvo kuriama futbolo komanda, kuri pasivadino „Banga“. 1919 m. vokietis Freitachas rado kemsuotą, neaptvertą pievą prie geležinkelio, įsigijo kamuolį ir subūręs entuziastus. Komanda pasivadino „Sveikata“, joje žaidė lietuviai, rusai, vokiečiai ir žydai. „Sveikata“ turėjo mėlynai raudoną vėliavą. Komanda rungtyniavo su Rytprūsių, Klaipėdos, Kauno, Vilkaviškio komandomis.

Ėjo metai, komanda stiprėjo, kad ir sunkiai, bet atkakliai yrėsi į priekį, nes tais laikais futbolas nebuvo gerbiamas. Tačiau atsirado futbolo mecenatų, kurie paremdavo futbolo komandą savo lėšomis. Pirmą dešimtmetį padėjo muitininkas A. Draugelaitis, kuris siekdamas išlaikyti komandą pradėjo pardavinėti savo žemes, po to nupirko autobusą, o už pervežimus gautas pajamas skirdavo „Sveikatos“ reikalams. 1919–1924 m. komanda pradėjo stiprėti, į komandą įsiliejo pora žaidėjų iš Kauno. Kada traukiniu, kada vežimais išriedėdavo futbolininkai į susitikimus su varžovais. Didesniuose turnyruose kybartiečiai užimdavo 3–4 vietas. Pirmosios Lietuvos pirmenybės prasidėjo 1922 m., tačiau Kybartų sporto klubas „Sveikata“ jose nedalyvavo. 1930 m. Kybartai jau turėjo reikiamų matmenų futbolo aikštę, kurioje „Sveikata“ žaidžia iki šiol.

Karo metu Kybartai savo aikštės neturėjo, joje stovėjo barikados, ganėsi karininkų arkliai, todėl futbolą tekdavo žaisti dr. Šneiderio pievoje. Jau patį pirmąjį sekmadienį po karo Kybartai vėl žaidė futbolą. Pokario metais pasikeitus santvarkai, komandai teko keisti pavadinimą, tačiau tai buvo laikina. Vėliau komanda žaidė Lietuvos A klasės „Nemuno“ čempionate. Žymesni laimėjimai – 3-oji vieta 1978 m., 1-oji vieta 1980 ir 1984 m. Tuo metu beveik visi žaidėjai dirbo Kybartų prekybos įrengimų gamykloje. Komanda žaidė aukščiausiojoje lygoje, tačiau neretai iškrisdavo į I lygą („Nemuno“ zoną).

Atkūrus nepriklausomybę komandai buvo ne pats lengviausias metas, joje tuo metu žaidė labai daug jaunimo. Komandą treniravo ilgametis treneris V. Miknevičius, vėliau keletą metų treneriu dirbo G. Jarmala. 1994 m. komandą pradėjo treniruoti ilgametis žaidėjas J. Murinas ir rezultatai pradėjo gerėti. Tris kartus II lygoje buvo iškovoti medaliai (1999, 2000 ir 2001 m.). [1] Vėliau komandos rezultatai pablogėjo, tačiau ji tebežaidžia II lygoje.

http://www.fksveikata.lt/" onclick="window.open(this.href);return false;

slasher
Pranešimai: 5333
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 13:13
Miestas: Kaunas

Re: Kybartų "Sveikata"

2012 Geg 22 15:13

Geras b6 mobo nario vyjezdo į Kybartus aprašas :)

Didysis groundhoppingo turas per Lietuvą (1 dalis). Kybartų „Sveikata“
http://www.b6.lt/" onclick="window.open(this.href);return false;

Jau senokai galvoje kirbėjo mintis prasinešti pro žemąsias Lietuvos lygas, tačiau teko palaukti pora metų, kol kaip dangaus mana į rankas nukrito kelios dienos atostogų. Tad ilgai nedelsdamas susidariau tvarkaraštį, į kuprinę įsimečiau fotoaparatą ir ketvirtadienį (gegužės 17 d.) popiet traukinuku išdundėjau iš Vilniaus.
Pirmasis taškas – Kybartai. Savo laiku teko nemažai trankytis po Lietuvą, tačiau šis pasienio taškas lyg užkeiktas nesidavė aplankomas. Vis dėlto galų gale legendinis Lietuvos futbolo istorijoje miestelis atvėrė savo vartus.
Nuotaika nuo pat kelionės pradžios buvo atmosferinė – gal dėl to „kaltas“ tas seniai jau beragautas atostogų – tokių, kai prieš nieką nesijauti atsakingas ir niekam neturi atsiskaitinėti – skonis, gal apniukęs gegužės dangus, gal Mergaitės istorijos atomazga Garliavoje. Traukinys iš Kauno kaip tik judėjo pro šį karštą tašką, buvo proga prisiminti NKL finalo ketvertą ir tą slegiantį vizitą Klonio gatvėje.
Tačiau jau po kelių minučių, iš akipločio dingus Garliavos pavadinimui, mintys vėl grįžo prie Kybartų, juk miestelis svarbus ne tik futbolo istorijos prasme: būtent šis pasienio miestelis tapo paskutine lietuviška vieta, menančia į Vakarus pasitraukusį A.Smetoną, o kur dar Lenino stabtelėjimas ir Turgenevo palaikų pervežimas.
Pirmas įspūdis įkvepia: nesibaigiantys krovininių traukinių ešelonai, atrodo, tik stovėk ant tilto ir mėgaukis trainspottingu. Be to, nuo tilto atsiveria neblogas vaizdas į, jei taip galima pavadinti, Kybartų senamiestį, kuris sėkmingai derina raudonų plytų vokišką architektūrą ir tradicinius lietuviškus medinukus, cerkvę, bažnyčią. Tačiau nusileidus nuo pėsčiųjų tiltų, šis žavesys staigiai ir dingsta.
Pagrindinė apie šešis tūkstančius turinčio miestelio gyventojų arterija – J.Basanavičiaus gatvė, kuria be perstojo Karaliausčiaus link zuja fūros. Palei ją ar netoli jos ir išsidėstę visi svarbiausi taškai, pradedant užeigomis ir kebabų kiosku, baigiant legendiniu „Sveikatos“ stadionu, kuris yra toje pačioje vietoje, kur 1919 metais ir buvo pradėtas spardyti kamuolys. Miestelį kerta Ėglupis, kuris tik žemėlapyje atrodo kaip pusėtina upės gija, o iš tikro – greičiau griovys, nei upė.
Vietos užeigoje atbulais dantimis sukramtęs itin keistą močiutės kepsnį (10 lt), apsidžiaugiu, šaldytuve išvydęs mažą „Amstel“ skardinę (3 lt) – vis šiokia tokia sėkmingesnė alternatyva „Švyturiui/Utenai“, kuris Vilkaviškio krašte dar valdo. Nuotaiką kiek praskaidrina prie šios užkandinės pritvirtintas „Utenos gėrimų“ ženklas – ar dar kas jį atsimena? O Dieve, Utena tuomet dar nustebindavo fantastišku GJ bei „Gaudeamus“ alumi...Et, prisimenu studentiškas 1992-1996 metų šventes, ir akyse tvenkiasi prisiminimų ašarų upeliai...
O štai ir stadionas. Įėjimas į šventovę, žinoma, nieko nekainuoja – būtų keista, jei antroje lygoje būtų kitaip. Kybartų „Sveikata“, kiek atsigavusi po nokdauno, patirto Kaune nuo Prienų „Rūdupio“ (kybartiškiai ne tik į savo vartus leido vieną įvartį po kito, bet patyrę vieno žaidėjo nokautą pačia tiesiausia šio žodžio prasme (futbolo rungtynės trumpam virto bušido ringu, kas, rodos, žemosiose Lietuvos lygose nėra labai retas reiškinys), išėjo iš aikštės) iš karto pabandė kibti į atlapus Naujosios Vilnios „Granitui-2”, ir po dviejų kontratakų pirmą kėlinį baigė pirmaudama 2:0. Per pertrauką dar pasižvalgau aplink – sovietinės architektūros centrinė tribūna su plastikinėmis sėdynėmis, joje – apie šimtą aistruolių, keli kibicai net vilki „Sveikatos“ marškinėliais. Jokių skanduočių ir raginimų, tačiau į įvykius aikštėje reaguojama aktyviai, žinoma, nepamirštant į burną susižerti išlukštentų saulėgrąžų ar gurkštelėti spirituoto vynelio.
Antras kėlinys „Sveikatai“ prasideda ir baigiasi katastrofiškai: vienas po kito sukrenta trys įvarčiai, patys nekantriausi žiūrovai kyla nuo kėdžių, apžergia dviračius ir dingsta pamažu kylančioje gegužės migloje (laikrodis jau rodo apie puse devynių valandų vakaro). Vis dėlto, apie 80 procentų tribūnų dar laukia stebuklo, bet paskutinę minutę sulaukia ketvirto įvarčio į „Sveikatos“ vartus – tuomet aistruoliai jau ,masiškai kyla iš savo vietų, nors teisėjo švilpukas, turintis pranešti apie mačo pabaigą, dar tyli.
Pirmoji groundhoppingo turo diena baigiasi nemenkomis išlaidomis. Viešasis transportas jau senokai nebekursuoja, tad iki nakvynės vietos Vilkaviškyje, esančiame už 20 km, tenka nusigauti taksi (40 lt). Viešbutis „Širvinta“ ištiesia „malonės“ ranką – vienviečių laisvų kambarių nėra, tad už vienviečio kainą (80 lt) įsileidžia į dvivietį. Viešbutis (vienintelis Vilkaviškyje) įvertintas dviems žvaigždutėms, tačiau įspūdinęs į kambarį pagalvoji: tai kaip tada atrodo vienos žvaigždutės viešbutis?

Foto ataskaita rasite čia: http://foto.delfi.lt/my_album/66177/" onclick="window.open(this.href);return false;

...

Re: Kybartų "Sveikata"

2012 Geg 23 10:47

Šita komanda, sakyčiau, yra konkretūs mužikai. :D
Nuvažiavo į KAuną ir gaidenosi. Kai pacukai nejaučia pagarbos rimtiems bachūrams, tai pagal visas nerašytas taisykles atsako durnos galvos. Už besaikį gaidenimąsi nuo PRIENŲ gavo į snarglines. Po to skaičiau komentarus III lygoj, kad klausė, ar nebijosite atvažiuoti į kibartus. Tfuj, aukštas lygis, nors savo kaimo pavadinimo nesugeba parašyti teisingai, bet pasigaidenti sugeba.
SVEIKTATOJE tik Kučio trūskta ir būtų tobula komanda. :lol: Rodytų fakius ir siuntinėtų visus... :evil:

...

Re: Kybartų "Sveikata"

2012 Lie 11 15:41

SVEIKATOS naujienos

Klubas visus sveikina su šv. Kalėdom. :mrgreen: Praėjusiom. :mrgreen:
Liepos vidurys, o pas juos štilis- oficialus saitas merdi??? :roll:

...

Re: Kybartų "Sveikata"

2014 Kov 03 17:09

Kokia prasmė yra nuolat marinuotis, jeigu nekyli į aukštesnį levelį??? ..
Tai kokia Kybartų "Sveikata" pagal tave yra idiotai, kad marinuojasi II-oje lygoje.

Klubas nusipelnęs žymiai daugiau pagarbos nei koks tavo dievinamas babkėm aptekęs dabartinis Žalgiris, patekęs į A lygą iš priešpaskutinės vietos.
psichologijos daktare, mentaliste, gerb. slasher
o kodėl jie iki II-os lygos traukia.. todėl, kad čia jų vieta. II-oje lygoje kaip tik :mrgreen:

istorija domiuosi, bet nematau perspektyvos, nei vadybos, nei dar kažko. Kuo ŠIANDIEN jie gali pasigirti? ir kaip bus rytoj???
Juročkos juk į tokius klubus neinvestuoja, vietinis verslas ribotais ištekliais, bendruomenė irgi šykštūs...

ŽALGIRIS yra A lygos klubas, tad nematau reikalo lyginti jo su nykštukais. :ugeek:
Profesionalus, turtingas klubas.. ir mėgėjai. Kurioje vietoje tu dedi lygybės ženklą??? :mrgreen:

slasher
Pranešimai: 5333
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 13:13
Miestas: Kaunas

Re: Kybartų "Sveikata"

2014 Kov 03 17:23

Kokia prasmė yra nuolat marinuotis, jeigu nekyli į aukštesnį levelį??? ..
o kodėl jie iki II-os lygos traukia.. todėl, kad čia jų vieta. II-oje lygoje kaip tik :mrgreen:
Pagal tavąją logika jiems nelabai dabar yra prasmės žaisti antroje lygoje. Gal palaukia tegul keletą metų, atsiras rėmėjų ir iškarto į pirmą lygą. Kokio velnio čia marinuotis. Panašūs miesteliai, kaip Pakruojis, Trakai turi klubus A lygoje, tai ko Kybartai negali turėti?

...

Re: Kybartų "Sveikata"

2014 Kov 03 17:36

prasmė yra, nes juk žaidžia net II-oje lygoje, kur tokios legendos ar jų parodija kaip F-B-K KAUNAS grajina.. :P
geriau, nei žaisti SLF`e arba nieko nedaryti apskritai...
II lyga kaip tik jiems.

beveik teisingai supranti, turėtų rėmėją, tai pusę Afrikos atsivežtų, a lygoje išstatytų juos, nes Kybartų talentai yra II-os lygos veikėjai.
Atitinkamo lygmens žaidėjai, su jais galima pasibūti I-oje lygoje.. iki A lygos paaukti reikėtų...
Būtų Scanu ir pernykščio TAURO atitikmuo, jeigu paimtum Juročką kokį, vaikų ir Nigerio deltos ir vietinius, kur pernai žaidė...
bet taip nėra.. Kybartai net ne rajono centras. Apie Vilkaviškio miesto klubus visai neteko senai girdėti, kokios jų gyvybinės funkcijos nežinoma..

Neige
Pranešimai: 77
Užsiregistravo: 2012 Bal 19 15:54
Palaikoma komanda: Vėtra
Miestas: Vilnius

Re: Kybartų "Sveikata"

2014 Kov 03 22:18

Cezio požiūris modernus, Slasherio - idėjinis. Ir jūs čia gražiuoju nesutarsit, nors kiekvieno žodžiuose yra tiesos.

Mano kuklia nuomonė matyt yra šiek tiek artimesnė Slasheriui. Futbole bendruomenė turėtų būti svarbiau už pinigus. Žinoma nepamirštant elementarios vadybos ir PR'o, ko mano akimis labai trūksta "mažesniesiems".
Yesterday, upon the stair, I met a man who wasn't there. He wasn't there again today, I wish, I wish he'd go away...

...

Re: Kybartų "Sveikata"

2014 Kov 04 12:12

Cezio požiūris modernus, Slasherio - idėjinis. Ir jūs čia gražiuoju nesutarsit, nors kiekvieno žodžiuose yra tiesos.

Mano kuklia nuomonė matyt yra šiek tiek artimesnė Slasheriui. Futbole bendruomenė turėtų būti svarbiau už pinigus. Žinoma nepamirštant elementarios vadybos ir PR'o, ko mano akimis labai trūksta "mažesniesiems".
Nesu fanatikas kurio nors klubo. Bet turiu simpatijų, turiu antipatijų, kai kuriems PYPT... :mrgreen:

slasher`is tai tik žiūrovų skaičiumi stadione gyvas, jį tai jaudina... kuo garsiau paskanduoti... manęs tai neveža.. masiškumas ir dar kažkas... Juk realiai reikia viską vertinti, o ne svaigti "Arsenalais".. savo kieme turime "Sveikatas" ir dar kažkokius klubelius, o ne Bundeslygos vidutiniokus, tad lankomumu ir meistrišku, masiškumu niekada neprilygsime, nes esame futbole nykštukai. O pretenzingumas ir fanatiškumas mane juokina. :P

slasher
Pranešimai: 5333
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 13:13
Miestas: Kaunas

Re: Kybartų "Sveikata"

2014 Kov 06 14:21

Info iš FB
Kybartų ,,Sveikatos“ futbolininkai pradėjo pasiruošimą naujam 2014-ųjų metų futbolo sezonui. Iki artėjančio Lietuvos futbolo II-os lygos sezono pradžios liko beveik du mėnesiai.Ateinantis laikotarpis žada dar didesnį krūvį futbolistams, komandų treneriams, kurie ir šiais metais pasiryžę dirbti ir paruoštisavo komandąateities kovoms taip, kad jos žaidimas būtų įvertintas ir sulauktų puikių rezultatų. Praėjusiais metais futbolo komanda „Sveikata“ Lietuvos futbolo II-os lygos pietų zonos čempionate užėmė penktąją vietą. Neabejojama tuo, kad naujame futbolo sezone ambicijos bus dar didesnės. Nors ,,sveikatiečiai“ vis dar dalyvauja Vilkaviškio rajono salės futbolo pirmenybėse, tačiau vasario 24-ąją dieną futbolininkai susirinko į pirmąją treniruotę. Pirmoje treniruotėje dalyvavo keletas komandos senbuvių, taip pat ,,Sveikata-2‘‘ jaunieji žaidėjai.Naujojo sezono metu, futbolo klubo gerbėjai, galės ir vėl pamatyti beveik visus komandai atstovaujančius futbolininkus, kurie žaidė ir praėjusiais metais. Ekipa prarado Karolį Kereišą, kuris patyrė traumą ir nepradės sezono kartu su visa komanda.Netekę vieno iš pagrindinių žaidėjų, komanda ieško naujokų, galinčių papildyti Lietuvoje gerai žinomą futbolo klubą.Šiuo metu vyksta vadinamasis įvadinis, aerobinis darbas. Kovo mėnesį entuziastingai pradėsime fizinio krūvio treniruotes, balandį (visa tai nulems oro sąlygos) derinsime draugiškų varžybų grafiką “, – trumpai apie ateities planus pasakojo „Sveikatos“ treneris H.Katilius.2014-ųjų metų Lietuvos futbolo II-os lygos pietų zonos čempionato startas numatytas balandžio-gegužės mėnesį.

...

Re: Kybartų "Sveikata"

2014 Kov 06 15:22

gal kokių žvaigždžių užsiveš iš Sovietų Moldovos?

mafia7
Pranešimai: 6399
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 15:17
Palaikoma komanda: A-lyga
Miestas: Šiauliai

Re: Kybartų "Sveikata"

2014 Kov 06 18:25

Su šiuo klubu kažką reikia daryti.Vienas iš seniausiu Lietuvos klubų.

...

Re: Kybartų "Sveikata"

2014 Kov 06 18:43

Ko tasai Giuzepe Garibaldis nenusiperka SVEIKATOS??? Italų užvežtų ir varliaėdžių, tuoj A lygoje dėl penktos vietos kapotųsi..

slasher
Pranešimai: 5333
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 13:13
Miestas: Kaunas

Re: Kybartų "Sveikata"

2014 Kov 21 13:17

Ei, kybartiečiai: Romas Karka niekur neišėjo!

http://kybartai.lt/ei-kybartieciai-roma ... r-neisejo/" onclick="window.open(this.href);return false;
Paveikslėlis

Kybartų miesto pavadinimas dabar asocijuojasi su stambia muitine prie pat Lieponos upelio, pro kurią pravažiuoja tūkstančiai automobilių į daugelį pasaulio šalių. Bet vietos žmonės dar prisimena tuos laikus, kai muitinės teritorijos vietoj buvo krepšinio ir futbolo aikštynas. Jame – lietuviškojo futbolo kelio pradžia… Ten ateidavo pažaisti žinomi praeityje futbolininkai ir treneriai. Žiūrovai, seni ir jauni, seneliai ir anūkai jais žavėjosi. Argi visų pavardes įmanoma suminėt? Paprasti Kybartų žmonės verti ne menkesnio dėmesio. Jie – šio miestelio unikalios istorijos kūrėjai ir iš lūpų į lūpas pasakoja neišgalvotas isorijas. Gaila, kad daug praeities liudytojų mus jau palikę. Lengva tebūna jiems žemelė gražiai prižiūrimose Kybartų kapinėse! Vienas jų – Romas Karka – puikus sportininkas, nuostabus žmogus ir miestelio patriotas. Jam palikus aktyvųjį sportą, oi, kiek daug prarado kelios futbolo sirgalių kartos…

Paskutinės rungtynės

1979 m. spalio 27-oji. Tą atmintiną dieną „Sveikatos“ klubui sukako 60 metų. Žiūrovai įsimena tik vieninteles mylimo futbolininko rungtynes. Jubiliejinėse atsisveikinimo rungtynėse į priekį kaip strėlė skriejo komandos kapitonas Romas Jakimavičius, vartus saugojo Rimantas Kanopa, sklandžiai organizavuodamas gynimo grandies darbą šaukė: „Maaaano!”

35 metų Romui Karkai rungtynių metu daugelis žaidėjų draugiškai pavydėjo, kaip jis krisdamas išmuša kamuolį iš priešininko kojų. Futbolininkų kalba – atlieka „padkatą“. Niekas taip nesugebėjo! Atmintiną dieną jis buvo lyderis. Grėsmingi varžovai tai pajuto. Baudos aikštelėje, aukštai iššokęs, galva visus kamuolius nusirinkdavo. Jo apgaulingi judesiai priminė šokėjo ant parketo judesius: stebino visko mačiusius žiūrovus. Žaidė kaip iš natų. Atliko visa tai plastiškai gražiai. Tarytum sakytų, kad futbolas turi savo gražiają, estetinę pusę. Tribūnos gaudė: „Romai, Romai – daryk tvarką!‘‘ Žaliojoje vejoje girdėjosi Romo balsas: „Palik kamuolį,aš sutvarkysiu!…“ Žiūrovai tarpusavy karštai ginčijosi: „Žiūrėk – kodėl jis taip lošia? Kodėl kaip Romka negali kiti?…Sakyk jiem kaip reikia grajinti!“

„… žaidžia ir su rankomis, ir su kojomis, ir su galva.‘‘

Šio sportininko universalumas buvo aukščiausias Everestas, į kurį norėjosi užkopti ir jauniems, ir brandaus amžiaus sportininkams. Jam niekas negalėjo prikišti atmestinai sužaistų rungtynių. Kad nereikia užsidaryti savo pamėgtos sporto šakos kiaute, Romas puikiai įrodinėjo žaisdamas stalo tenisą, tinklinį, gindamas ledo ritulio vartus. Per krepšinio rungtynes savo mėgstamą „padkatą“ puikiai derindavo su kitais žaidimo elementais, šokiruodamas teisėjus ir uždegdamas publiką. Rajono spauda apie tai rašė: „R. Karka krepšinį žaidžia ir su rankomis, ir su kojomis, ir su galva“. Pasirodo, krepšinį žaisti galima… net su futbolo elementais! Po atsisveikinimo rungtynių Romą šiltai pasveikino komandos draugai. Įteikė autografais išmargintą kamuolį. Ant kiekvieno dovanos lopo – visų komandos veteranų ir jaunų žaidėjų parašai: A. Bezikornovas, A. Mačiukaitis, R. Jasulevičius, R. Butauskas, E. Blechertas, M. Balčiūnas, P. Kupčinskas, J. Uldinskas, A. Vaičaitis, A. Katilius, J. Murinas, A. Ziegoraitis, R. Kanopa. Taip, futbolo pasaulyje – šventos tradicijos.

Romo laukė dar viena staigmena. Sirgaliai mėtė švarkus, kepures į viršų: „Romai, Romai!‘‘ O po to vėl: „Romai, neišeik!“ „Sveikatos“ žaidėjai suprato akimirkos svarbą – kad reikia obalsiu, choru pritart. Sirgaliai ir žaidėjai mosavo rankomis, buvo daug gėlių, sveikinimų. Kas gali būt brangiau už žodžius, likusius Romo širdyje: „Teskraido po veją kamuolys, tebus pasveikintas Romas, neleidžiantis 20 metų FUTBOLUI sustoti‘‘… Buvo linksma, smagu, saulutė švietė: atrodė, kad į Kybartus grįžo futbolo pavasaris primindamas garsius prieškario Lietuvos „Sveikatos“ laikus.

Futbolo dievaitis

Nieko nuostabaus: aukštas, atletiškas žaidėjas labai greitai, tiesiog akies mirksniu, pakliuvo į futbolo pirklių akiratį. Jam siūlė aukso kalnus, geriausias privilegijas, kokios buvo tik įmanomos anais tarybiniais laikais, pirmiausia nepamiršdami didžiausio „saldainio“ – rakto nuo buto. Siūlė savo paslaugas Kauno „Inkaras“, Alytaus „Dainava“, Kėdainių „Nevėžis, Ukmergės „Vienybė“. Duonos kasnis – rimtas argumentas. Prieš jį neatsispyrė prieškario LIETUVOS legendinės „Sveikatos“ geriausi žaidėjai. 1935 m. Vytautas Geležiūnas, Česlovas ir Romas Šopiai, Edvardas Čižauskas ir Nikolajus Dmitrijevas perėjo į Kauno MSK komandą. Šioji, gavusi tokį pastiprinimą, tapo Lietuvos čempione. Ir jūs tik pamanykit – Romas atsisakė. Dėl draugų… dėl Kybartų!

Minėtieji klubai įkyriai kvietė pas save. Prazyzė kiaurai ausis. Tuo pat metu Romo sportinio gyvenimo kelyje atsiranda kliūtis, ją galima palyginti su teroristų paslėpta uždelsto veikimo mina.

„Tempiu didžiulį girgždantį vežimą…“

Išskyrus komandos trenerį Vytautą Kochanauską ir komandos draugus, niekas nė nenujautė, kad Romui saugumas draudžia išvažiuoti už Kybartų miesto ribų. Romas, kaip žmogus, niekados nemėgo būt įspraustas į siaurus rėmus. Jo aktyvi natūra be futbolo gyvent nemokėjo ir negalėjo. Iš pradžių nežinojo kaip elgtis: skaudėjo galvą, buvo apimtas įtampos – kamavo depresija. Bandė skaityt detektyvus ir nusiraminti, kad taip nukreiptų savo mintis į šalį. Komandos draugui jis kartą pasiskundė: „Tempiu didžiulį girgždantį vežimą, kuriame sukrautas viso pasaulio šlamštas“.

Septyniolikos metų –Tarybų Sąjungos krepšinio čempionas

Pagal tautybę vokietis – Romas nepakluso konstitucijai ir atsisakė priimti TSRS pilietybę. Už tai grėsė tremtis, kalėjimas, na, mažiausiai – namų areštas. Ieškoti teisybės? … Jis nesiryžo, nes jos ir nebuvo. Faktas, kaip lietuviškas dangus, kad Romas jį verbuojantiems didmiesčių komandų bosams sakydavo: „Ei, vyručiai, būkit geri, gal nusiraminkit, turėkit lašelį kantrybės, saugumas… na, išeisiu į pensiją, tada dar pažaisiu pas jus.‘‘ Romo žodžiai turėjo gilią potekstę, tačiau ambicingi vadybininkai nusikvatodavo, kad jis, ko gero, nesuvokia naudos, o gal tyčia dumia akis. Tačiau visada meiliai atsisveikindavo, spausdami futbolo žvaigždei ranką: gal netyčia žalias kybartietis ims ir atvažiuos. Jie nesuvokė, kad Romas turi sportinio gyvenimo patirties. Jis buvo paprastas ir kartu nepaprastas vaikinas. Juk 17 metų buvo tapęs Tarybų Sąjungos krepšinio čempionu. Atstovavo Klaipėdos „Darbo Rezervų“ krepšinio komandai, žaidė su asais – būsimu olimpiniu čempionu M. Paulausku ir Kauno „Žalgirio“ komandos centro žaidėju Gedeminu Budniku. Romas buvo perspektyvus, daug žadantis krepšininkas. Jį kvietė net į „Žalgirį“. Tačiau atsisakė.

Romas džiaugėsi, kad likimas jam buvo maloningas, padovanodamas progą žaisti „Sveikatoje“ su tokiais aukšto lygio žaidėjais, kaip V. Pakalka ir A. Ziegoraitis, J. Sakadauskas ir S. Nacevičius, A. Civinskas, V. Mileris ir B. Demenis, V. Balalis ir V. Ziegoraitis, R. Jakimavičius ir Č. Janušauskas, J. Daniliauskas ir R. Kochanauskas, A. Liubinskas, V. Tutlys, A. Puodžiūnas ir S. Kunickas, R. Kanopa, E. Gudžiūnas ir Č. Bacevičius, V. Makarovas ir L. Linkevičius.

Romui žaidžiant, „Sveikata“ buvo ypatinga komanda – „Nemuno‘‘ draugijos žaidynių čempionė, Lietuvos aukščiausiosios lygos pirmenybių dalyvė, prieškarinės legendinės „Sveikatos“ tradicijų tęsėja. Vienintelė, nepakeitusi savo pavadinimo Lietuvoje. Romo ir kitų Kybartų „Sveikatos“ žaidėjų vardai skambėjo aukščiausiąja styga paprastų kybartiečių lūpose. „Žaidėjai iš „Sveikatos“ buvo kviečiami į pagrindinę Vilniaus „Žalgirio‘‘ meistrų komandą ir jos dublerius, atstovavo įvairių lygių šalies rinktinėms. Nepamirškime, tai buvo žaidėjai iš rajono superklubo“, – taip rašė Lietuvos spauda apie Romo komandą.

Kybartų „Sveikata“ buvo vieninga komanda

Romas sakydavo: „Komanda stipri – jei draugų turi“. Jei nori nepralošti kiekvienų rugtynių, jei nori, kad į komandą įsilietų jaunesni žaidėjai, jei nori, kad komandoje būtų branduolys, kuris vienytų, cementuotų įvairaus amžiaus žaidėjus… Kad tai ne iš piršo laužta tiesa, Romas demonstravo savo žaidimu, kovojo dėl kiekvieno kamuolio, per varžybas nubėgdavo keliolika kilometrų atiduodamas visas jėgas. Kybartų „Sveikata“ buvo vieninga komanda: joje vyravo sportinė dvasia, griežta disciplina ir nesavanaudiškas draugiškumas. To rezultatas: „mėlynųjų-raudonųjų“ kolektyve pritapo ištisa plejeda talentingų žaidėjų, būsimosios Lietuvos futbolo žvaigždės: R. Kochanauskas ir V.Tutlys, A. Puodžiūnas ir A. Liubinskas, K. Gražulis ir J. Aleksa, V. Levendrauskas ir J. Vaitkevičius. Komanda tuo metu žaidė brandų, akiai patrauklų žaidimą, turėjo savo braižą. Eilinės čempionato rungtynės mieste prie Lieponos visada asocijavosi su didele švente.

Tačiau į rungtynes būdavo vykstama naktiniais traukiniais ir sunkvežimiais. Dažnai nevalgius. Tai sekino Romo organizmą, tik jis nesikreipė pagalbos į gydytojus: fiziškai vis dar buvo stiprus. Buvo šventai įsitikinęs – jam, komandos kapitonui, sirgti nevalia. Kaip ir dauguma vyrų į poliklinikas jis nevaikščiojo. Matyt, ši aplinkybė pagreitino atomazgą – mirė Romas 49-erių…

V. Kochanauskas, S. Kunickas, A. Bezikornovas, R. Kušlevičius, A. Katilius, R. Kriščiūnas visada iš jo, kaip iš kokio futbolo vadovėlio, sėmėsi žinių. Ir buvo dėkingi. Ką tai reiškė Romui? Kad jis pavyzdys, pedagogas, gyvenimo mokytojas komandos draugams? Nieko panašaus, rimtai apie tai jis nesusimąstydavo. Sakykim, Mažeikiuose vyko Lietuvos aukščiausiosios lygos pirmenybės, varžovai – tituluota „Atmosferos“ komanda, vėliau tapusi Lietuvos futbolo čempione. Rungtynių metu tąkart lijo kaip iš kibiro. Nė vienas akių bluostas jam nevirptelėjo, kad A. Barasa, R. Milieška, J. Stupakovas, R. Šaulys, J. Tarvydas žaidžia prieš jį. Po rungtynių tablo švietė: „Rezultatas: 2:0!“ Romo veidas, aplipęs purvais, spindėjo, jis buvo laimingas kaip vaikas. Po rungtynių „Utenio“ futbolo aikštė skendo, telkšojo didžiulės vandens vonios.

„Sveikata“ džiūgavo – eilinė fiesta Kybartuose!

Tarsi žongliruotų ant stogo

Žinia, Utenoje žaisti prieš „Utenį“ – menkas malonumas, nes pastarosios branduolį sudarė pasiskolinti rusų kariškiai. Aikštėje virė atkakli kova. „Uteniui“ kaip oras buvo reikalinga pergalė norint patekti į prizininkų trejetuką. Rezultatas – 1:1. Buvo likę žaist gal minutė, nes teisėjas dažnai žvilgčiojo į laikrodį. Rungtynių kulminacija pasiekė apogėjų. Netikėtai dešiniu kraštu prasiveržęs nedidukas, bet vikrus varžovų puolėjas stipriai ir klastingai smūgiavo į tolimą A. Civinsko ginamų vartų kampą. Atrodė – kris įvartis! Tačiau Romas sukūrė stebuklą sušukęs ant viso stadiono: „Algiiiiii!.. Bebaimis vartų sargas sureagavo akimirksniu – iš visų jėgų nėrė į dešinį šoną ir, atlikęs milžinšką šuolį, palietė slidų kamuolį pirštų galiukais. Tačiau, kaip sakoma, kamuolys yra apvalus. Atsimušęs nuo vartų skersinio, jis nuriedėjo tiksliai ant vartų linijos. Romas sureagavo pirmas: jo spurtas buvo toks staigus ir veržlus, kad su juo besivaržančiam dėl kamuolio „Utenio“ puolėjui plyšo sportinės kelnaitės. Romas, pirmas atskubėjęs prie kamuolio, išmušė jį už šoninės linijos.

Netikėta situacija: stadionas apimtas ekstazės, daugelis rankomis susiėmę už galvų – dar neseniai, prieš akimirką, tūkstantis „Utenio“ sirgalių skandavo: „ĮVARTIS! ĮVARTIS!“ Ir staiga vaizdas stadione diametraliai pasikeičia: vietos aistruoliai nurimsta ir gedulingomis išraiškomis stebi talentingą futbolininką, kuris pribėga prie savo vartininko, stipriai apkabina jį ir pabučiuoja kakton. Abu džiūgauja, šokinėja: kybartiečiai parklupdė stiprų priešininką!

Atsiliepkite, jaunieji talentai

Kybartų miestą šlovinančių įžymybių suskaičiuotume ne vieną dešimtį. Futbolo pasaulio žmonės V. Geležiūnas, J. Klimas, V. Draugėla, muzikai ir futbolininkai S. Sinkevičius ir A. Ziegoraitis, pasaulio teniso garsenybė V. Gerulaitis, architektas V. Landsbergis-Žemkalnis, inžinieriai ir kraštotyrininkai V. Mickevičius ir A.Vaitkevičius, Čikagos lietuvių veikėjas, Pasaulio kybartiečių pirmininkas L. Narbutis, profesorius E. Červinskas, aktyvus partizaninio judėjimo dalyvis ir futbolininkas K. Širvys, archivyskupas S. Tamkevičius… Tai kultūrinio gyvenimo Kybartuose forpostas. Ir it perkūnas iš giedro dangaus: Romo Karkos taurės vaikų ir moksleivių futbolo turnyras! Jau 10 metų. Ir 20, kai Romas žvelgia į visa tai iš Anapus… Energija trykštantis Kybartų jaunuolis, turėjęs savo filosofiją – žaisti futbolą. Gal todėl Romo Karkos taurės turnyras tapo masiniu. Tas faktas, kad šiais metais į organizatorių prašymą atsiliepė 18 komandų, rodo, jog šis renginys – sportinio meistriškumo mokykla, būsimų futbolo meistrų kalvė. Mieste, kur vaikams skirtoje futbolo aikštėje žolė aukščiau juosmens, kur ant kiekvieno gatvės kampo reklaminės iškabos, kur viena šalia kitos krautuvės, krautuvėlės, kur, atrodo, viskas perkama ir parduodama… Būtent tose vietose, kur Romas, būdamas jaunuolis, gainiojo kamuolį, žongliravo ant stogo svajodamas, kaip patekti į „Sveikatos“ žaidėjų gretas. R. Montvydas, V. Pakalka, J. Sakadauskas, J. Daniliauskas, R. Munikas, J. Bujinauskas, A. Mikalauskas, A. Civinskas, D. Žiurkus, A. Venskevičius, R. Simanavičius, Č. Janušauskas, B. Šalaševičius,V. Ūsevičius, E. Gudžiūnas jam buvo įkvėpėjai, o ne vokiškos dešrelės ir alaus skardinės ant reklaminių skydų.

Pagrindiniai turnyro organizatoriai – Vytautas Valiokas, E. Gudžiūnas, R. Kanopa. Pastarasis neslepia: „Auginame ne rojaus obuoliukus, o užgrūdintus futbolininkus. Ir viską darome Romui atminti“. Gabūs, talentingi Kybartų žaidėjai – T. Zavickas, T. Burba, E. Stonkus, R. Gudelis, D. Raulynaitis, R. Sasnauskas – buvo kviečiami į Nacionalinę futbolo akademiją ir Kybartų „Sveikatą“ , ragavo kovos krikšto turnyro kovose. Dabar R. Sasnauskas tęsia jaunojo futbolininko karjerą Airijoje. Apie jo žaidimą palankiai atsiliepia vietos futbolo specialistai ir spauda.

Dar vienas reikšmingas faktas – turnyras tampa tarptautiniu. Dėl Romo Karkos taurės šiemet varžysis Lenkijos, Rusijos ir Lietuvos komandos. Nugalėtojai bus apdovanojami aukso spalvos taurėmis. Žinomas Lietuvos vaikų futbolo specialistas R. Kochanauskas sako: „Daug džiaugsmo, emocijų suteikiantis turnyras atitraukia vaikus nuo gatvės, kompiuterių, televizijos, vokiškų dešrelių ir alaus, automobilių reklamų ir kitokių velniškų pagundų. Jos trukdo vaikams domėtis nuostabiu žaidimu. Žaidimu, kuriam Romas Karka atidavė savo gyvenimą, žaidimu, kurį dabar žaidžia milijonai vaikų visame pasaulyje“.

Kai, sutikę gatvėje mirusiojo artimuosius ar draugus, išgirstame daug gražių pasisakymų apie velionį, dažnai liūdnai susimąstome: kiek daug jausmingų žodžių mirusiam žmogui, taip panašių į tūkstančius spaudoje perskaitytų trafaretinių nekrologų… Kybartiečiai neverkšlena, šią tradiciją jie sulaužė įsteigdami žymaus futbolininko Romo Karkos taurę – vaikų ir moksleivių futbolo turnyrą. Vikrus kaip katinas, intelektualus žaidėjas, komandinio žaidimo architektas Romas Karka nežaidė už Vilniaus „Žalgirio“ meistrų komandą, nebuvo olimpinis čempionas, nedalyvavo Europos ir Pasaulio futbolo čempionatuose, bet paprastų kybartiečių – vis dar minimas, gerbiamas ir vertinamas. O ką čia slėpt, kartais ima kas nors ir uždainuoja:

„Romai, neišeik neišeik iš komandos,
Nepaliki komandos draugų.
Be tavęs, be tavęs bus nuobodu,
Be tavęs bus komandoje nyku…“

P. S. Rengiant šį straipsnį naudotasi buvusių komandos futbolininkų Algimanto Puodžiūno, Rimo Kochanausko, Algimanto Liubinsko, Kęstučio Gražulio, Vytauto Tutlio, Algio Ramanausko, Vytauto Balalio, Liudo Linkevičiaus, Lioniaus Blauzdžiūno, Rimo Kanopos, Antano Ziegoraičio, Algio Civinsko, Jono Statkūno, Vytauto Miknevičiaus, Romo Simanavičiaus, Artūro Jakušovo prisiminimais, Vytauto Kochanausko „Sveikatos“ archyvu, Albino Vaitkevičiaus monografija „Kybartai. Lieponos–Širvintos parubežės vietovaldų istorinė apybraiža“ ir Pasaulio kybartiečių draugijos archyvine medžiaga. Nuoširdi padėka visų kybartiečiu vardu Romo Karkos žmonai Dalijai Agotai Karkienei bei sūnums Sauliui, Tomui ir Haroldui už prisiminimus bei šeimyninio albumo nuotraukas.

SIGITAS KURAS

...

Re: Kybartų "Sveikata"

2014 Kov 21 13:20

Ei, kybartiečiai: Romas Karka niekur neišėjo!
Žemaičiai gali neskaityti..

Grįžti į