Reklaitis: LFF „bachūrai“ dar kieti, bet gatvių jie jau nebevaldo
Vaizdo konferencija
2014-11-21 13:04 Alfa.lt
http://www.alfa.lt/straipsnis/1235603/r ... -nebevaldo" onclick="window.open(this.href);return false;
Lietuvos futbolas – duobėje. Šią frazę iš kepurių traukiame jau kelis dešimtmečius. Regis, jau pradedame kabintis nagais, o po akimirkos pajuntame, kad duobė tapo ne tik gilesnė, bet ir kažkas ant jos bando užstumti dangtį.
Nacionalinės komandos rezultatai dažnai primena medikų bandymą leisgyvį žmogų reanimuoti elektra. Impulsas – blykstelėjimas. Po jo ir vėl viršų ima liga, virusas, sužeidimai. Vadinti tai galima kaip nori, tačiau liūdniausia, kad žalojančių ir įvairiomis „kvarabomis“ krečiančių vaidmenį atlieka to žmogaus artimieji.
Kalbame apie šalies futbolo federaciją (LFF). Tai legendomis ir mitais apipinta organizacija, kuri vis atsiduria skandalų epicentre, kurios vadovai nuolat kritikuojami ir siejami su nusikalstamu pasauliu. Nepaisant to, niekas niekada nesikeičia. Na, taip, keitėsi prezidentai, tačiau tokią rokiruotę ir jos veiksmingumą galima lyginti su „operacija“ „Putinas-Medvedevas-Putinas“.
Kuo čia dėti šiuo metu antipolitikoje siautėjantys Rusijos vadovai? Paprasta. Analogijos daugiau nei akivaizdžios – cenzūros ir palankumo siekimas žiniasklaidoje, įtarimai ir kaltinimai korupcija, agresyvus tonas, jėgos panaudojimo grėsmė ir, galų gale, rezultatas – iš to laimi tik vadukai ir klapčiukai. Kenčia šalis, žmonės, o šiuo atveju – populiariausia pasaulyje sporto šaka.
Apie futbolo pūlinius Lietuvoje ir tarptautiniuose organuose kalbėjomės su sporto komentatoriumi ir žurnalistu Gediminu Reklaičiu. Jis po dar vieno mūsų rinktinės fiasko nusprendė į dienos šviesą vėl mesti purvinas LFF drapanas. Kodėl dar kartą? Apie federacijos nuodėmes mūsų šalies žiniasklaidoje nuolat diskutuojama, tik gal kiek per tyliai. Atėjo metas trinktelėti iš peties, tačiau pašnekovo paklausėme, ar nėra baisu sulaukti atsako tiesiogine šių žodžių prasme.
„Laukiniai 1995-ųjų „Inkaro“ laikai jau praėjo. Nebėra taip, kad teisėjų po rungtynių laukdavo „spintutės“. Yra istorijų, kurios baigdavosi ir traumatologijos skyriuose. Laikai pasikeitė. Prabėgo 20 metų. Aišku, „bachūrai“ vis dar kieti, bet jie jau nebėra valdovai. Jie net nebėra gatvių valdovai, nekalbant apie viešąją erdvę ir baimės atmosferą.
Nežinau, kodėl bijoma. Tie patys futbolo žmonės nori kalbėti, tačiau nori tai daryti anonimiškai. Suprantu, jei tai būtų vienas žmogus, tačiau jei susiburtų bent penki. Ką padarys federacija, jeigu žmonės ant stalo klos argumentus, popierius, įrodymus? Jei matome, jog LFF nusprendžia nefinansuoti jaunimo grupių, stadiono statybos, neimti į rinktines tam tikrų žaidėjų, turime puikius ginklus – socialinius tinklus, portalus, spaudą“, – sakė G. Reklaitis.
Pašnekovas atskleidė vieną įvykį iš federacijos gyvenimo. G. Reklaitis papasakojo, kaip vyksta LFF biudžeto ataskaita. „Į konferenciją iš visų Lietuvos kampelių suvažiuoja atstovai, susirenka federacijos valdžia, kuri pateikia ataskaitą už visą savo metų darbą. Ant lapo surašyta: įplaukos – viena eilutė. Pavyzdžiui, biudžetas – 8 mln. litų. Tuomet įplaukos iš rėmėjų, išlaidos ir panašiai. Žodžiu, yra penkios eilutės, ir niekas neaišku, kas po jomis slepiasi.
Pasižiūrėkite bet kokios mažiausios Lietuvos savivaldybės biudžetą. Kiekvienas litas yra apskaitytas – kiek litų tušinukams, trintukams ir panašiai. LFF yra aštuoni milijonai, ir tu gali sukti, kaip tik nori, nes federacija niekaip neatskaitinga“, – kalbėjo sporto komentatorius ir žurnalistas.
Visas pokalbis su G. Reklaičiu.
Skaitykite daugiau: Reklaitis: LFF „bachūrai“ dar kieti, bet gatvių jie jau nebevaldo | Alfa.lt
http://www.alfa.lt/straipsnis/1235603/r ... z3kfbhStkF" onclick="window.open(this.href);return false;