Pretendentas į LFF prezidento postą R.Karpavičius: „Taip, kaip buvo, niekada nebebus“
http://www.sportas.lt/straipsnis/preten ... bus-115503" onclick="window.open(this.href);return false;

„Apie ką kalbėsime? Apie mano praeitį ar apie futbolą? Galiu kalbėti ir viena, ir kita tema. Tiesiog įdomu“, - klausimais pokalbį pradėjo vienas iš keturių pretendentų į Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidento postą Raimondas Karpavičius. Per daug nekreipiantis dėmesio į konkurentus, tačiau savimi pasitikintis ir žodžio kišenėje neieškantis verslininkas iš dabartinio LFF prezidento Juliaus Kvedaro laukia atsiprašymo už šmeižtą bei ruošia skundą teismui. Taip pat vienas turtingiausių Lietuvos žmonių įtemptai ruošiasi sausio 20 dieną įvyksiantiems prezidento rinkimams. „Svarbiausia, kad Vykdomasis komitetas patvirtino mano kandidatūrą. Žinant LFF darbo principus, buvo galima tikėtis visko“, - teigė R.Karpavičius. Daug kritikos Kvedarui, daug faktų iš rinktinės ir Sąjūdžio veikla pasibaigus rinkimams. Apie viską išsamiai. A lyga. Taip negali būti, kad dvi komandos per vieną sezoną nebaigia čempionato. Federacija rinkdama starto mokesčius privalo užtikrinti, kad tie klubai bent iki sezono pabaigos išgyventų. Dabar federacijos vadovai sako, kad pinigų nėra. Nesąmonė, jų yra pakankamai. Tik jie panaudojami ne tiems tikslams. Be to, kai bus dirbama, o ne po stalu, galiu pažadėti, kad į futbolą ateis žmonės, kurie turi pinigų ir nori padėti. Pasakykit, kodėl jie turėtų tą daryti dabar? Nacionalinė futbolo akademija. Ten vyksta ne žaidėjų auginimas, o „prekyba“ žmonėmis. Tos lėšos, kuriomis disponuoja ši akademija, patikėkite manimi, užtektų ir Panevėžiui, ir Šiauliams, ir Klaipėdai. Aš esu verslo žmogus, tad skaičius šiek tiek suprantu. Lygiai tą patį galiu pasakyti apie vaikus iš gatvės. Suteikime jiems galimybę ir futbolą žaidžiančių vaikų skaičius išaugs dvigubai. Vizija. Egzistuoja didžiulė trenerių problema, tačiau turime kelias kryptis. Viena jų – Aurelijus Skarbalius ir daniška patirtis. Kita kryptis – Gruzija, kuri, pabrėšiu, neturėdama didelių pinigų, yra labai stipriai pažengusi į priekį. Galėčiau vardinti ir toliau, tačiau ir šio pavyzdžio aišku, kad viską lemia ne pinigai, o darbas. Kvedaras. Aš noriu pasakyti, kad Kvedarui seniai laikas įvertinti savo veiksmus. Rinktinė yra 126 reitingo vietoje, o jis sako, kad viskas gerai. Kažkada anksčiau aš jo klausiau: Juliau, kodėl komanda eina žemyn? Jis man atsako: Raimondai, o ko tu nori? Nėra žaidėjų. Tada aš jo klausiu, kaip gali nebūti pinigų, jei yra didžiuliai Nacionalinės futbolo akademijos biudžetai? Kodėl prieš dvidešimt metų buvo žaidėjų, o dabar nėra? Kur tie žaidėjai dingo? Jis visiškai nieko neatsakė. Žinote kodėl? Todėl, kad jam svarbiausia buvo turėti prezidento postą, turėti aplinkui žmones, kuriuos būtų galima valdyti. - Bet dabar nekandidatuodamas jis viso to atsisako.. - Nepasakyčiau. Taip jo prezidento poste nebelieka, tačiau sistema su jo sukurtomis šešiomis asociacijomis lieka. Ar jūs atkreipėte dėmesį, jog tos visos asociacijos yra Kauno dispozicijoje? Dabar prieš rinkimus pasikviečia Skarbalių, įkuria trenerių tarybą, pasikviečia Šemberą ir rinktinės treneriu pastato Jankauską. Pavardės garsios ir sprendimai sveikintini, bet dabartinė sistema iš vietos pajudėti neleis. Patikėkite, pasikeitus valdžiai, rankos būtų atrištos visiems. Pradėję Sąjūdžio veiklą, mes sulaukėme daug futbolo žmonių palaikymo, kurie apskritai prie futbolo neprileidžiami. Kita dalis sako, kad su banditais nenori turėti nieko bendro. Atsiminkite, kaip vyko rinkimai: vieni pririšti prie radiatorių, kiti nupirkti. Mes tuo pačiu keliu eiti negalime. Galiu pažadėti, kad nei vieno cento neskirsiu balsų pirkimui. - Girdėjote pozicijos klausimą, kur buvote ketverius metus ir pasirodėte tik prieš rinkimus? - Šis pasiūlymas skamba maždaug taip: aš ateinu į futbolą, remiu komandą ir tuo pačiu padedu Kvedarui gyventi. O jis man vadovaus. Supraskite, tai neadekvatu. Aš niekada nedirbau su tais žmonėmis, kurių veikla man yra neaiški ir neskaidri. Kad būtų aiškiau, pavyzdys iš šio sezono. „Klaipėdos granitas“ už lošimus pašalintas iš pirmenybių. Įstatuose parašyta, kad taškai turėtų būti anuliuoti, tačiau jie neanuliuojami. Aš ne toks žmogus, kad eičiau į tokią sistemą, kur nesuprasi kas, kur ir kaip. - Viešoje erdvėje turbūt girdėjote, kad Sąjūdis federaciją nori užimti tam, kad pardavinėtų rungtynes, pirktų rinkėjų balsus ir pan. - Kvedaras mano atžvilgiu jau yra iškreipęs ne vieną faktą. Aš su tuo nesitaikstysiu. Advokatai jau yra paruošę raštą, kurį dar šią savaitę išsiųsime Kvedarui, kad jis paneigtų spaudoje pasirodžiusią informaciją apie tikrovės neatitinkančius faktus. Jei nepaneigs – kreipsiuos į teismą. Aš esu verslo žmogus ir jo kalbos man tiesiogiai daro nuostolius. - Kokią informaciją turite omeny? - Nesuprantu, kaip viešas asmuo gali kalbėti tai, kas tuo metu šauna į galvą. Jis gal nežino, kad aš 25 metus esu tokiame versle Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, kokio jis net nematęs ir negirdėjęs. Nupirkęs bankrutavusią Marijampolėje pieno įmonę, įdarbinau 900 žmonių, kurie moka mokesčius. Įmonė pelninga – ji taip pat moka mokesčius. Gyvenime aš kažkada padariau klaidą – už tai atlikau bausmę. Tačiau tai buvo prieš 35 metus. O dabar susidaro įspūdis, kad žiniasklaidai yra įdomu ne tai, ką aš prezidento poste planuoju nuveikti, o tai, kad gyvenime esu padaręs klaidų. Dėl Sąjūdžio darbų aš esu visiškai ramus, nes žinau, kad viską darau tvarkingai ir dorai. O kaip bus, pamatysime. Galiu tik pabrėžti, kad postai man niekada nebuvo svarbūs. - Tai kodėl jūs kandidatuojate? - Ne aš pats nusprendžiau. Mane futbolo žmonės pakvietė dėl to, kad tiek verslo, tiek politikos pasaulyje aš turiu šiek tiek įtakos, kas padės pakeisti požiūrį į futbolą bei pritraukti naujus reikšmingus rėmėjus. Mano principas federacijoje būtų paprastas – paleisti sistemą, o toliau leisti dirbti kompetetingiems žmonėms. Reikalinga, kad kartą per ketvirtį būtų padarytas viešas ir skaidrus atsiskaitymas už nuveiktus darbus. Jeigu mes ateiname, prižadu, kad nuolat tai darysime. Kiekvienas turės atsakykyti, kam buvo reikalingi pinigai, kiek kainavo vienas ar kitas darbas. Ir viską darysime skaičiais centų tikslumu. Ne procentais, kaip yra daroma dabar, o būtent skaičiais. Pasakykite, ką tie procentai sako, kai nežinome kiek pinigų kainavo vienas ar kitas projektas? Nieko. Tiesiog Kvedarui leidžia sukti savo reikaliukus. Juk dabartinėje federacijos veikloje svarbiausia Kvedaro neliesti. Iki federacijos šis žmogus dirbo pas Romanovą už 400 eurų algą. Tai supraskite, kokiu lygiu žmogus gyveno. Dabar jis paėmė Lietuvos vardą ir panaudojo jį savo reikmėms. - Pasakykit atvirai, tikite, kad jums rinkimuose užteks balsų? - Manau, kad prie atviro balsavimo galimybių būtų mažiau, bet prie slapto – žymiai daugiau. Žmonės ten yra įbauginti. Jie bijo. Ar kas man gali paaiškinti, kodėl federacijos būstinė yra įsikūrusi Vilniuje, o rinkimai vyksta Kaune? Galime žiūrėti kaip norime, tačiau vėl viskas susiveda į vieną žmogų – Julių Kvedarą. Ir jo organizacinius sugebėjimus. - Tai kaip su tais balsais? Užteks? - Aš turiu savo matematiką, tačiau viskas yra ant ribos. Kita vertus, taip kaip buvo – jau niekada nebebus. Teisėsauga, politika ir kiti veiksniai lemia, kad situacija jau pasikeitė negrįžtamai. Nebebus Kvedaro, nebebus dar kažko. - Tačiau Edvinas Eimontas bus.Nemanote, kad jį jau dabar galima sveikinti laimėjus rinkimus? - Nemanau, nes kaip ir minėjau, taip, kaip buvo federacijoje – daugiau nebebus. Aš tuo įsitikinęs. Sąjūdis pasistengs, kad taip atsitiktų. - Bet kaip jūs tai įsivaizduojate, esant tokiems LFF įstatams? - Įstatų keitimas – pirma sąlyga. Negalima bus nekeisti. - Net jei laimės Eimontas? - Taip. O koks skirtumas? Nėra kitų variantų. - Jūs daug kartų paminėjote Kvedarą. O jeigu jis prieštaraus įstatų keitimui? - O Kvedaro niekas neklaus. Yra kitos teisinės priemonės. - Kad būtų aiškiau, jūs tikite, kad būsite išrinktas? - Paprasta matematika – aš tikėjimais neužsiimu. Todėl dar iki rinkimų susiskaičiuosiu visus „už“ ir „prieš“. - Tarkime, kad bus daugiau „prieš“. Liksite kovoti ar pasitrauksite? - Jeigu viskas bus mano nenaudai, ieškosiu sprendimų. Kol kas taip nėra. - Nemanote, kad rinkiminei kampanijai Sąjūdis pasiliko per mažai laiko? - Mes to laiko neturėjome, nes rinkimai neteisėtai buvo paskelbti per anksti. Jūs patys matote, kad visur daromi sąmoningi veiksmai. Rinkimai anksčiausiai turėjo įvykti kovą, o pagal įprastą tvarką – gegužę. - Futbolo visuomenėje dabar dažniausiai iškeliamas nacionalinės rinktinės klausimas, kurį išspręsti bus be proto sudėtinga. Sutinkate? - Žinoma, taip. Tačiau negali būti taip, kaip dabar. Žmonės ateina į stadioną žinodami, kad Lietuvos rinktinė pralaimės. Dabar vos laimi prieš San Mariną ir išpučia didžiausią burbulą, kad pasiekė stebuklą. Suprasčiau, jei išvykoje būtų laimėta 2:0, o namie 6:0. O dabar? Kitas dalykas – VIP auditorija. Kodėl ten nėra nei vieno seimo nario, vyriausybės atstovo, ministro? Ten uždara sistema, į kurią patekti neįmanoma. Tada Kvedaras skundžiasi, kad valstybė ir savivaldybės futbolui nepadeda. O kodėl jie turėtų padėti? Jis deklaruoja, kad vieno dengto maniežo kaina 4-6 milijonai eurų. Aš jam atsakau – mes pastatysime už 1.5 milijono. Šiuos skaičius sakau labai atsakingai. Geras normalių matmenų maniežas su apšildymu kainuoja būtent tiek pinigų, o ne tiek, kiek sako Kvedaras. Dabar technologijos leidžia rasti naujus sprendimus. - Dar vienas klausimas apie rinktinę. Ko jai labiausiai reikia? - Visų pirma, reikia kviesti pačius geriausius žaidėjus. Taip pat reikia spręsti dėl atstatomųjų priemonių problemą. Žaidėjai turi gauti tuos papildus, kurie jiems būtų veiksmingi ir per keturias dienas antroms rungtynėms leistų visiškai atgauti jėgas. - O dabar negauna? - Jie ne tai kad reikalingiausių medikamentų negauna, jie net žmonėmis nelaikomi. Skridau su komanda, kai Lietuva su tuometine Pasaulio čempione Italija sužaidė 1:1. Lėktuvas neišskrido laiku, nes Vilnių dengė tirštas rūkas. Žaidėjai visą naktį iki dešimtos ryto prasedėjo ant kėdžių oro uoste. Pavyzdžiui, Mikoliūnas atsigulė ant žemės. Aš pamačiau ir nustėrau. Nuėjau pas tuometinius vadovus ir sakau: Liutaurai, paimk viešbutį, kitos rungtynės po keturių dienų. Jis man atsakė: nėra pinigų. Kitas variantas – skristi ne į Vilnių, o į Kauną. Kaune rūko nebuvo. Būtų kainavę 2000 eurų. Vėl atsakymas: nėra pinigų. Tada aš jam atsakiau, kad rungtynes Škotijai mes jau pralaimėjome. Taip ir buvo. Buvau Škotijoje, kai vienas mūsų puolėjas sąmoningai sužaidė ranka ir „gavome“ 11 metrų baudinį. Puolėjas savo baudos aikštelėje nusprendė pažaisti tinklinį. Škotai įmušė baudinį ir laimėjo rungtynes 1:0. Tokie dalykai atsitiktinai nevyksta. Negali puolėjas šiaip sau mušti kamuolį ranka. - Nebijote, kad LFF vėl mojuos FIFA korta? - FIFA kortomis gali nemojuoti. Jie teismo sprendimų nemojuoja. Be to, tiek FIFA, tiek UEFA šiandien turi truputį didesnių problemų, nei galvoti, kaip ten gyvena Lietuvos futbolo federacija. Čia ne aš sugalvojau. LFF narėmis yra šešios asociacijos – visos iš Kauno. Nėra nei asmenų, nei įvykdytų darbų, nei tų, kas turi balso teisę, bet tos asociacijos turi po penkis balsus. Jums atrodo, kad tai normalu? Tas klausimas bus išspręstas, nepriklausomai nuo to, kas taps prezidentu.

Manau, kad J. Kvedaras nevisiškai pasitrauks iš futbolo. Mes apskritai turime saugoti visus žmones, kurie dirba futbole.

Edvinai, tai yra baisiausias sakinys, kurį tu ištarei per buvimą futbole.

Būtų įdomu pamatyti konferencijos darbotvarkę.

– Užkulisiuose kalbama, kad jums laimėjus rinkimus, iš federacijos trauktųsi S. Stankus. Tokie gandai turi realų pagrindą ar tik atspindi juos skleidžiančių asmenų lūkesčius?

– Futbolo federacija nėra UAB'as. Tai – politinė organizacija, atstovaujanti įvairiausiems interesams. Laikas parodys, ar pats S. Stankus norės dirbti toliau, ar matys save kitoje srityje. Aš manau, kad kažkokie bendri sprendimai tikrai bus. Šiais laikais niekas nėra iškalta akmenyje, pokyčiai turėtų vykti nuolat. Manau, esu tas žmogus, kuris nesiekia apstatyti federacijos tvoromis ir atsiriboti nuo išorės, atvirkščiai. Jeigu kažką darome ir tai neduoda rezultatų – nors mums paties gal ir atrodo, kad darome gerai – reikia ieškoti naujų sprendimų. Manau, iki jų kartu ir prieisime.

Romanas Levinskas (Kaunas)