M. Kalonas svajoja grįžti į Lietuvos rinktinę
http://www.lrytas.lt/sportas/futbolas/m ... nktine.htm" onclick="window.open(this.href);return false;
Giedrius Janonis („Lietuvos rytas“) 2013-02-26
Iš gyvenimo klaidų pasimokęs Mindaugas Kalonas įspūdingai debiutavo Azerbaidžano pirmenybėse. Tris įvarčius per trejas pirmąsias rungtynes įmušęs 28-erių futbolininkas tikisi vėl grįžti į Lietuvos rinktinę.
Tik vasario mėnesį sutartį su Baku „Revan“ pasirašęs buvęs Lietuvos rinktinės saugas dar nė vieno mačo nepaliko aikštės, neįmušęs įvarčio.
Nors šį kartą 28-erių saugo naujoji komanda namuose 2:3 nusileido “Karabach” ekipai, M.Kalonas pasižymėjo trečias rungtynes iš eilės.
Vienu talentingiausiu iš savo kartos futbolininkų Lietuvoje vadintas varėniškis labai anksti pradėjo legionieriaus karjerą, kai dar nesulaukęs aštuoniolikos iš Vilniaus „Žalgirio“ išvažiavo į Maskvos „Dinamo“ (Rusija).
Nuo 2002-ųjų M. Kalonas yra atstovavęs Rusijos, Portugalijos, Latvijos, Airijos, Ukrainos ir Lenkijos klubams.
Kartu su Liepojos „Metalurgs“ komanda M. Kalonas tapo Latvijos (2005) ir Baltijos lygos (2007), o su Dublino „Bohemians“ - Airijos (2008) čempionu, bet talentingo futbolininko karjerą žemyn smukdė bohemiškas gyvenimo būdas.
"Padariau išvadas. Nusprendžiau ir sau, ir visiems kitiems įrodyti, kad dar ne viską parodžiau aikštėje”, – prisipažino M.Kalonas, svajojantis vėl apsivilkti Lietuvos rinktinės marškinėlius.
– Mindaugai, Azerbaidžane jau įmušėte tris įvarčius. Ar tikėjotės, kad debiutas naujojoje komandoje bus toks sėkmingas?
– Tikrai nesitikėjau. Galvojau, kad įsivažiuosiu pamažu. Bet esu tikrai neblogos formos. Džiaugiuosi, kad su kiekvienu maču ji dar gerėja. Daug dirbau pastaruosius metus. Vilniuje individualiai sportavau, padedamas fizinio rengimo trenerio Gedimino Adomaičio. Gal neveltui ir esu geros formos. Kai tiek darbo įdėta, jo rezultatai ir matosi.
- Baku klubo vadovai dar nepatrigubino premijų, kad toliau muštumėte įvarčius?
- Kai įmušiau pirmąjį, jie juokdamiesi klausinėjo, ar jis nebus paskutinis. Po antrojo pažadėjo ant rankų nešioti, jeigu įmušiu ir trečiose rungtynėse. Dabar nežinau, gal jau nereikėtų daugiau žaisti (juokiasi). Aišku, sulaukiau daug sveikinimų ir komplimentų spaudoje. Pačiam malonu, bet suprantu, kad turiu toliau nenuleisti kartelės. Stengsiuosi, kad kiekvienose rungtynėse žaisčiau neprasčiau.
- Baku klubas yra jau 12 stotelė jūsų karjeroje. Kodėl pasirinkote Azerbaidžaną?
- Šios šalies klubai tikrai yra pajėgūs finansiškai, o čempionato lygis kasmet kyla. Buvau sulaukęs pasiūlymų iš Azerbaidžano dar tuomet, kai žaidžiau Ukrainoje. Anksčiau šią šalį mažiau vertinau, bet kai gyvenimas taip susiklostė, pagalvojau – kodėl ji ne. Gavau konkretų gerą pasiūlymą. Mėginsiu čia užsikabinti. Nenorėjau laukti, nes man dabar svarbu žaisti.
- Per karjerą teko pažinti net 7 šalių futbolą. Kuo išsiskiria Azerbaidžanas?
- Žmonių mentalitetas čia visiškai kitoks. Tai šalis su labai didelėmis ambicijomis. Jie tikisi pasiekti, kad šalies futbolo čempionatas po 5- 7 metų būtų toks, kaip Turkijoje. Azerbaidžaniečiai tikrai labai nori ir stengiasi, kad grįžtų susidomėjimas futbolu.
- “Revan” kovoja dėl teisės likti aukščiausioje šalies lygoje. Kokias sąlygas turi žaidėjai?
- Tikrai niekuo negaliu skųstis. Turim treniruočių aikštę, viską, ko reikia atgauti jėgoms po rungtynių, klubas išnuomavo gerą butą. Komandoje dar yra argentinietis, du serbai, vienas žaidėjas iš Moldovos. Visi puikiai sutariam, todėl esu tikrai patenkintas. Mus remia stambi draudimo kompanija, “Nissan” automobilių prekybos atstovai. Beje, komanda kaip ir draudimo bendrovė pavadinta klubo savininko sūnaus vardu.
- Lietuvos rinktinėje sužadėte 35 mačus, tačiau paskutinįsyk jos marškinėlius vilkėjote dar 2010-aisiais. Norėtumėte grįžti į rinktinę?
- Labai. Tikiuosi, kad man turėtų pasisekti, nes einu teisingu keliu. Buvau gyvenime padaręs klaidų, pasirinkęs ne tą gyvenimo būdą. Daug žmonių mane jau buvo nurašę kaip futbolininką. Jaučiausi skolingas ir draugams, ir artimiesiems, kurie manimi tikėjo. Labiausiai norėčiau padėkoti treneriams Viktorui Osetrovui, G.Adomaičiui, broliui Mariui ir vaikystės bičiuliui, o dabar futbolo agentu dirbančiam Pauliui Pakniui, kuris padėjo susirasti klubą Azerbaidžane. Nusprendžiau ir sau, ir visiems kitiems įrodyti, kad aikštėje dar galiu žaisti net geriau negu anksčiau. Tikiuosi, dar įdėjęs pastangų tikrai pasieksiu savo tikslą.
- Csaba Laszlo neslepia, jog nori atnaujinti rinktinę. Ar turite vilčių, jog įvarčiai Azerbaidžane padės atkreipti trenerio dėmesį?
- Viliuosi, kad mano pastangas įvertins ir rinktinės treneris, ir vadovai. Tikrai nesiruošiu savęs dėl amžiaus nurašyti. Karjeros piką futbolininkas gali pasiekti būdamas 29-erių ar 30 metų. Nemanau, kad mane jau vertins kaip veteraną. Tokiu tikrai nesijaučiu. Tikiuosi, kad pavyks dar ne kartą apsivilkti rinktinės marškinėlius.