to Mulkis: manau reikėtų atskiro skyriaus Lietuvos futbolo stadionams. Ta proga:

Nacionalinis stadionas vėl reikalauja aukų
http://www.diena.lt/naujienos/miestas/n ... uku-263827

Nors nacionalinio stadiono statybos įpusėjusios, o už 113 mln. litų suręsti griaučiai ant Šeškinės kalvų pusmetį nejudinami merdi, tik dabar pradėta ieškoti atsakymų: verta ar ne statybas tęsti. Atsakymas mokesčių mokėtojams kainuos iki 200 tūkst. litų.

Sukrapštė paskutinius centus

Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo planuojama skirti iki 200 tūkst. litų nacionalinio stadiono galimybių studijai parengti. Už šias lėšas planuojama konkurso būdu nusamdyti konsultantus, kurie pateiktų visas įmanomas vizijas dėl tolesnių stadiono statybų. Konkursą laimėtų mažiausią sumą pasiūlę konsultantai.

"Konsultantai turės atsakyti, ar verta tęsti stadiono statybas ir kokiu būdu jas finansuoti, o gal geriau stadioną konservuoti. Galbūt net nugriauti, sulyginti su žeme arba parduoti, o gal statyti kitoje vietoje. Variantų daug, mums reikės pasirinkti vieną", – vardijo vicemeras Romas Adomavičius.

Konkursą konsultantų paieškoms Vilniaus valdžia planuoja skelbti šio mėnesio pabaigoje. Kadangi konkursas greičiausiai bus tarptautinis, nugalėtojas galėtų paaiškėti tik po trijų mėnesių, apie gegužę.

Kas sumokės už studiją?

Tačiau lėšos galimybių studijai iš administracijos direktoriaus rezervo skolinamos laikinai. Visa suma ateityje turės būtų sugrąžinta. Pusę dengtų pati Vilniaus savivaldybė, kuri, tikslindama šių metų biudžetą, žada rasti iki 100 tūkst. litų. Tiek pat tikimasi sulaukti iš Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD).

Pasak vicemero R.Adomavičiaus, mokėti pusę sumos departamentą įpareigojusi pati Vyriausybė, tačiau KKDS vadovybė tikina, kad tokio nurodymo nesama ir šiemet jokių lėšų stadiono galimybių studijai skirti neketinanti.

"Tai – ne įpareigojimas, o tik pasitarimo protokolas, kuriame parašyta, kad miesto savivaldybė su sporto departamentu paruoštų galimybių studiją. Bet šių metų departamento biudžete lėšų tam nenumatyta. Ir teisinio pagrindo mokėti taip pat neturime. Todėl negalime nei garantuoti, nei žadėti, kad pusę sumos padengsime. Ir į Vyriausybę dėl šių lėšų nesikreipsime, dėl to, kad turime ir kitų problemų: numatyta tarptautinių varžybų, kurioms irgi reikės finansavimo", – sakė KKSD generalinio direktoriaus pavaduotojas Mykolas Kačkanas.

Klausimai tik įpusėjus statyboms

Ši nacionaliniam stadionui skiriama galimybių studija nebūtų pirmoji. Viena jų buvo rengta 2008 m. ir mokesčių mokėtojams atsiėjo 400 tūkst. litų. Studiją parengusi bendrovė "Deloitte Lietuva" tąkart nagrinėjo, kokios bus jau pastatyto stadiono valdymo galimybės. Ir paaiškėjo, kad projektas – neatsiperkantis. Mat visame pasaulyje daugiafunkciai stadionai finansinės naudos neduoda, todėl jiems išlaikyti būtina papildomai skirti lėšų. Prieš dvejus metus apskaičiuota, kad mūsiškiam nacionaliniam stadionui išlaikyti kasmet reikėtų skirti po 4 mln. litų.

Pastarojoje studijoje konsultantai visiškai nenagrinėjo stadiono statybų ir jų finansavimo galimybių. Ir nereikėjo, nes 2007 m. Vyriausybė buvo priėmusi politinį sprendimą, kad stadiono statybos bus finansuojamos iš valstybės biudžeto. Šiuo tikslu ir buvo skirta 100 mln. litų 2008 m. ir dar 9 mln. litų – pernai.

Tačiau 2009 m. pabaigoje per Vyriausybės išvažiuojamąjį posėdį į Vilniaus miesto savivaldybę tiek Finansų ministrė Ingrida Šimonytė, tiek pats premjeras Andrius Kubilius nukirto – kol nebus dar vienos galimybių studijos, stadiono statyboms iš valstybės biudžeto nebus skiriama nė lito. Kodėl įpusėjus statyboms staiga Vyriausybė vėl užsimano kitos galimybių studijos, kuri vėl bus apmokama iš mokesčių mokėtojų lėšų?

Vilniaus savivaldybės Investicinių projektų skyriaus vedėja Rasa Cibulskienė atskleidė, kad galimybių studiją rengti verčia pasikeitusi finansinė padėtis. Kadangi tolesnėms stadiono statyboms lėšų neturi nei savivaldybė, nei valstybė, tenka keisti statybų finansavimo būdą. Būtina ieškoti privataus investuotojo, kuris savomis lėšomis stadioną pastatytų, tačiau jam investuotą sumą valstybė vėliau grąžintų dalimis per dešimtmetį ir daugiau.

"Norint vykdyti projektą viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės būdu, būtina parengti galimybių studiją. To reikalauja 2009 m. Vyriausybės nutarimas. Ši galimybių studija būtų atsakymas mokesčių mokėtojams, verta ar ne išleisti milijonus tolesnėms stadiono statyboms", – tikino R.Cibulskienė.

Studijos kainą įspėti sunku

Kadangi galimybių studiją daryti verčia Vyriausybės nutarimas, Vilniaus valdžiai lieka viltis, kad šis pirkinys kainuos ne daugiau nei 200 tūkst. litų. Viliamasi, kad konsultantų paslaugą pavyks įsigyti gerokai pigiau. Mat ši suma – maksimumas, ką iš praskolinto biudžeto gali išspausti miesto valdžia tam, kad stadiono klausimas bent kiek pajudėtų iš mirties taško.

Konsultacijų paslaugas tiekiančios bendrovės "A.Abišala ir partneriai" direktorius Aleksandras Abišala tikino, kad 200 tūkst. litų už galimybių studiją gali būti ir labai didelė, ir labai maža suma. Mat ji priklauso nuo konsultantų kvalifikacijos, jiems keliamų reikalavimų ir darbo apimties.

"Jeigu šitam darbui reikia sugaišti 20 valandų, tai 200 tūkst. litų užmokestis protu nesuvokiamas. Jeigu – 2 tūkst. valandų – tai visiškai įmanoma. Bet pabrėžiu, labai sunku vertinti nežinant užduoties. Juk galimybių studija galima vadinti ir 4 lapų ataskaitėlę, ir labai detalią analizę su keliomis alternatyvomis, apžvalgomis. Ir konsultantai už valandą prašo labai įvairiai. Lietuvoje valanda kainuoja nuo 100 litų, gal mažiau, iki 1 tūkst. litų. O pasaulyje super ekstra žvaigždės paslaugos gali kainuoti ir 300–500 eurų už valandą", – sakė A.Abišala.

Ant mūsų šalelės viskas, prie ko prisiliečia valdžia, yra skaičiuojama šimtais tūkstančių arba milijonais. Nervai nelaiko paskaičius tokius straipsnius

uzknisa toj bananu respublikoj. idomu kelinta jau studija ir kiek tokiem atsiprasant sh jau ismetyta mokesciu moketoju pinigu?.. uzknisa, kodel prokurorai nesusidomi niekad tokiais akivaizdziais pinigu plovimais? aj tiesa, jie taip pat savo gauna...

neputokit, zmones, yra kaip yra, nieko mes cia nepakeisim, panasu kad dar ilgai ilgai neturesim normalaus stadiono...

Iš čia: http://www.miestai.net/forumas/showthre ... post446151

Stadiono likimas vėl svarstomas iš naujo
Publikuota: 2010 liepos 26d. 06:30
Autorius: Violeta Grigaliūnaitė / Laikraštis „15 minučių“
http://www.15min.lt/naujiena/miestas/vi ... -41-108766

Jau kelis dešimtmečius su ilgomis pertraukomis vykstančios Nacionalinio stadiono statybos Vilniuje vėl įstrigo. Sostinės valdžia nusprendė dar kartą panagrinėti, ar šis objektas apskritai reikalingas.

Nacionalinis stadionas Šeškinės mikrorajone pradėtas statyti dar 1987 metais, tačiau netrukus dėl lėšų stygiaus šie darbai buvo nutraukti. Tik 2007 metais, pakoregavus projektą, prie statinio griaučių vėl pradėjo plušėti statybininkai. Tačiau pritrūkus pinigų statybos dar kartą įstrigo.

Nuo 2007 metų į šias statybas investuota apie 120 mln. Lt, tačiau šiuo metu trūksta lėšų net užkonservuoti stadiono „griaučius“, tad dar kartą imta svarstyti, ar šio statinio iš viso reikia Vilniui ir Lietuvai. Į šį klausimą turėtų atsakyti šiuo metu atliekama galimybių studija. Anot Vilniaus vicemero Romo Adomavičiaus, studijos rezultatus tikimasi gauti iki rugpjūčio vidurio. Tuomet turėtų paaiškėti, ar verta tęsti stadiono statybas, o jeigu verta – pagal kokį projektą ir kieno lėšomis. Vicemeras svarstė, jog projektą galbūt vertėtų tobulinti. „Jis jau pradėtas, įdėta nemažai pinigų, pastatytos pagrindinės konstrukcijos. Tačiau reikėtų susimąstyti, ar tikrai reikia tęsti projektą tokį, koks jis yra dabar. Aš manau, kad kol mes po projekto parengimo ruošėmės statyti stadioną, atsirado naujų tendencijų, naujų funkcionalumo, eksploatavimo poreikių, net ir naujų madų. Reikėtų tą projektą koreguoti ar gerokai pakeisti“, – kalbėjo R.Adomavičius.

Ekonomiškai neefektyvus projektas

Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas Liutauras Varanavičius įsitikinęs, kad toks stadionas, koks suplanuotas dabar, Lietuvai iš viso nereikalingas. „Manau, kad reikėtų apsispręsti nugriauti tą stadioną ir pastatyti normalų. Aš nelabai suprantu, kam Lietuvai reikia 30 tūkst. vietų olimpinio stadiono, kuris realiai futbolo poreikiams netinka, o lengvaatlečiai turi puikų stadioną Kaune. Tas projektas yra ekonomiškai neefektyvus, šį stadioną pastačius reikės beveik 10 mln. Lt per metus jo išlaikymui. Nežinau, iš kur tiek pinigų galima būtų gauti“, – teigė L.Varanavičius.

Anot LFF prezidento, už tuos beveik 300 mln. Lt, kurių reikia pabaigti šį stadioną, galima būtų pastatyti dešimt sporto bazių visoje Lietuvoje, kurios šiuo metu reikalingesnės. „Pilną stadioną futbolas galėtų surinkti vos kartą per kelerius metus. Nežinau, kiek renginių ten turėtų lengvaatlečiai, tačiau irgi nemanau, kad labai daug. Stadionai turi būti tokie, kuriuose galėtų žaisti ir vietiniai futbolo klubai. Kiek lietuviškų klubų galėtų sau leisti žaisti olimpiniame stadione? Optimaliausia, ko dabar reikia Lietuvai, yra 15–20 tūkst. vietų futbolo stadionas“, – dėstė L.Varanavičius.

Sostinės mero pavaduotojas su tokia nuomone nesutinka. Anot R.Adomavičiaus, stadione turi virti gyvenimas, jis turėtų padėti pritraukti turistus į Lietuvą ir Vilnių. Todėl, anot vicemero, vargu, ar šiuo metu Vilnius gali sau leisti prabangą turėti naują, vien futbolui skirtą, stadioną. „Aš manau, kad šis stadionas turėtų būti daugiafunkcis statinys, kuris tiktų viskam, bet pagrindinė sporto šaka būtų futbolas, nes šią sporto šaką Vilniuje būtina atgaivinti. Turėdami rimtą stadioną galėtume kviesti užsienio komandas, populiarinti šitą žaidimą, pagaliau – atrodyti solidžiai, kai atvyksta kitų šalių rinktinės“, – sakė vicemeras.

L.Varanavičiaus teigimu, šiuo metu tinkamiausias futbolui Vilniuje yra „Vėtros“ stadionas. Parengtas ir „Žalgirio“ stadiono rekonstravimo projektas, tad tik nuo jo savininkų priklausys, kada jis bus pradėtas tvarkyti.

„Stadionas Kalnų parke taip pat yra geroje vietoje, jį galima būtų suremontuoti ir turėtume patrauklų nedidelį stadioną. Tik jis šiek tiek pamirštas. Mes ne kartą kreipėmės į Kūno kultūros ir sporto departamentą bei Vidaus reikalų ministeriją, kuriai jis ir priklauso, bet reikalai nepajudėjo“, – sakė L.Varanavičius.

Spręs Vyriausybė

Studija dėl Nacionalinio stadiono turėtų būti baigta rugpjūčio viduryje, jai atlikti iš savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo fondo buvo skirta 200 tūkst. Lt. Nuspręsti tolesnį stadiono likimą turės Vyriausybė, skirianti finansavimą statyboms. Anot R.Adomavičiaus, jeigu bus nuspręsta statybas tęsti, savivaldybė pradės ieškoti, kas galėtų projektą finansuoti, parinkti rangovus ir statytojus.

„Aš manau, kad turėtų ateiti konsorciumas, kurio nariai projektą finansuotų, statytų bei vykdytų priežiūrą. Nenorėčiau užbėgti įvykiams už akių, kol neturime parengtos studijos, tačiau manau, kad reikėtų statybas tęsti, nes būtų nelogiška tuos 120 mln. Lt, kurie jau yra įdėti, lengva ranka nubraukti“, – savo nuomonės neslėpė vicemeras. Šiuo metu sprendžiama ir kaip už atliktus darbus atsiskaityti su stadioną stačiusia bendrove „Veikmė“. Anot vicemero, skola siekia apie 3 mln. Lt, ši informacija perduota Vyriausybei.

Stadiono statiniai šiuo metu nelabai kam rūpi, jie net nėra užkonservuoti. „Ateinanti žiema tikrai nelabai padės stadiono konstrukcijoms, todėl bent minimalūs darbai turėtų būti padaryti. Dar tarsimės dėl to, svarstysime šį klausimą su Vyriausybe“, – žadėjo R.Adomavičius.

Tik pamatau temą Nacionalinis stadionas - iškart pradeda purtyti šaltis..
Varanavičius neblogai suskėlė, įsivaizduoju viena vienintele Liepkalnio gatve į Vėtros areną besirenkančius kad ir 10 000 žiūrovų, parkingas musėt būtų Rasų kapinėse. Gera tema forumui atgaivinti, ta prasme amžina...

Taigi jis nesiūlė ten rengti rinktinės rungtynių. Tik konstatavo faktą ("šiuo metu tinkamiausias futbolui Vilniuje yra „Vėtros“ stadionas"), su kuriuo nelabai pasiginčysi.
O vicemeras tai papezėjo kaip reikalas. Svarbu pastatyti, o kad po to nebus iš ko viso to gargaro išlaikyti, tai vienodai rodo.

Kažkaip dėl daržinių/arenų pristatytų kiekviename mieste išlaikymo niekas per daug neprotestuoja, kodėl dabar turėtų protestuoti dėl vienintelio nac stadiono išlaikymo??
Ir kodėl Varanas nac stadiono nenori irgi vadinti sporto baze?? Juk ten kaip suprantu vyks ir kažkokie treniruočių (turbūt ne futbolo) procesai.

Kažkaip dėl daržinių/arenų pristatytų kiekviename mieste išlaikymo niekas per daug neprotestuoja, kodėl dabar turėtų protestuoti dėl vienintelio nac stadiono išlaikymo??

Verkia ir Panevėžys, ir Šiauliai, pasistatę tokius monstrus. Kauks dar ir Kaunas. Pas mus gi nacionalinė tradicija: pasistatom, o po to galvojam, ką daryti.

Politikų afera su Nacionaliniu stadionu



A.Medalinskas. Tačiau kodėl statyti kitoje vietoje, kai tiek lėšų jau įdėta į šio stadiono statybą? Tiesa, tai priminė labiau ne statybą, o pinigų plovimą. Juk, atrodo, buvo „Maximos“ savininkų įsipareigojimas skirti lėšų stadiono statybai už leidimą statyti šį prekybos gigantą ant Šeškinės kalnų. Kur tie pinigai?

A.Liubinskas. „Maxima“ davė 40 mln. litų savivaldybei, kaip ir buvo sutarta, bet tie pinigai nežinia kur išgaravo.

A.Medalinskas. Kaip? Vilniaus savivaldybė pinigus, kurie turėjo būti skirti stadionui statyti, praganė? Kada tai atsitiko? Kas tada buvo meras?

L.Varanavičius. Tai įvyko „Akropolio“ statybos laikais. Faktas vienas: verslininkai savivaldybei sumokėjo pinigus, kurie turėjo būti skirti stadionui statyti.

A.Medalinskas. Tada buvo lyg ir mero Artūro Zuoko laikai.

A.Liubinskas. Nesu tikras, bet, atrodo, taip.

A.Medalinskas. Dar viena nutylėta afera? Tai baisu. Bet jei tie pinigai ir būtų paskirti stadionui statyti, nelabai ką už juos būtų galima pastatyti. Ir tada, kai Vilniaus miesto meru jau buvo Juozas Imbrasas, Vyriausybė skyrė 100 mln. litų stadionui statyti. Tačiau sakyta, kad už tokius pinigus nieko nepadarysi. Iki šiol nematyti, kas už tuos 100 mln. litų padaryta. O „Maxima“ skyrė tik 40 milijonų. Ką už tokius pinigus galima buvo padaryti? Kiek dar būtų reikėję valstybei pridėti?

V.Venslovaitienė. Už 40 mln. litų galima pastatyti pusę geriausio stadiono.

A.Medalinskas. Tada už 100 mln. litų buvo galima pastatyti visą stadioną. Jo vis nėra, nes savivaldybė sakė, kad Vyriausybė duoda tik trupinius, nes stadiono kaina pagal sąmatą buvo ne vienas šimtas milijonų litų. Kam tą sąmatą taip išpūtė tie, kurie norėjo gauti pinigų stadionui statyti?

L.Varanavičius. Nežinau, bet norėta statyti tokį stadioną, kurio tikrai nereikia.

R.Žutautas. Jeigu toks stadionas, kaip norėta, būtų pastatytas, pagal sąmatą tai būtų, matyt, pats brangiausias stadionas Europoje.

L.Varanavičius. Vemblio stadionas Londone buvo brangesnis, bet jį sugalvota plėsti ir renovuoti, o ten yra gyvenamųjų namų, juos reikėjo išpirkti. Pas mus statyba turėjo vykti plyname lauke. Pastatyti futbolo stadioną, kuriame būtų 20 tūkst. vietų, kainuotų apie 70 mln. litų.

A.Medalinskas. Ar tokio pakaktų, kad Lietuva kiekvieną kartą, kai tik ateina atrankinės ar kokios nors tarptautinės varžybos, nebūtų murdoma į purvą, nes neturi gerų stadionų?

V.Venslovaitienė. Tokio stadiono mums visiškai pakaktų. Tai būtų ketvirtos kategorijos stadionas, turintis puikias sąlygas žaidėjams ir žiūrovams.

L.Varanavičius. Kai buvo duoti tie 40 mln. litų, savivaldybei nedaug tereikėjo pridėti, kad tas normalus stadionas būtų pastatytas.

A.Liubinskas. Tuo metu buvo labai dideli pinigai.

V.Venslovaitienė. Buvo statybų krizė ir už tuos pinigus praktiškai galima buvo atlikti didžiąją dalį darbų.

A.Medalinskas. Kartą buvo skirta 40 mln. litų nacionaliniam stadionui statyti ir nieko nepastatyta. Kai Vilnių valdė partija „Tvarka ir teisingumas“ - jau 100 milijonų. Bet rezultatas tas pats. Tai ar ne politikai atsakingi, kad nacionalinė Lietuvos futbolo rinktinė vis dar neturi tarptautinius standartus atitinkančio stadiono, kur rungtynes galėtų stebėti gausus žiūrovų būrys?

A.Liubinskas. Neužmirškime, 30 mln. auksinių rublių buvo skirta tokiam stadionui statyti ir sovietiniais laikais. Bet architektai projektavo stadioną jau griūnant Sovietų Sąjungai. Ir stadionas liko nepastatytas. Pinigai iš Maskvos nebuvo panaudoti.

L.Varanavičius. Tuo metu, kai jis buvo projektuojamas, 1985 metais, jis buvo modernus. Bėda ta, kad praėjo tiek metų, o jo projekto taip niekas ir nepakeitė.

A.Medalinskas. Kokiam skaičiui žmonių jis buvo projektuotas?

L.Varanavičius. 30 tūkst. žiūrovų. Jei jis būtų buvęs tada pastatytas, būtų kažkas panašaus į Minsko stadioną, kuris nėra blogas, tik statytas ankstesniais laikais pagal tų laikų projektą.

R.Žutautas. Tačiau būtų galima jį rekonstruoti ir sėkmingai žaisti.

L.Varanavičius. Net žinant, kad ten sukišta 100 mln. litų, labiau apsimokėtų jį visiškai nugriauti, perprojektuoti ir pastatyti naują, negu dar kažką daryti. Ir statyti stadioną tik futbolui.

A.Medalinskas. Kodėl tik futbolui? Kai politikai aiškino, kad būtina skirti ne 100 mln. litų, o bent tris kartus daugiau šiam stadionui statyti, tvirtinta, kad Nacionalinio stadiono reikia Tūkstantmečio dainų šventei, lengvaatlečių varžyboms.

L.Varanavičius. Nenoriu įžeisti lengvaatlečių, bet realiai įvertinkime situaciją. Jei tai bus 30 tūkst. vietų olimpinis stadionas, kiek kartų aukšto lygio lengvosios atletikos varžybų gali vykti? Kartą per dvidešimt metų? Kam jis reikalingas? Kaune yra puikus stadionas, į kurį investuoti pinigai ir jį gali naudoti lengvatlečiai. Yra bazė, treniruočių aikštelės. Nacionalinis stadionas, kuriame joks klubas nežais, neturi ateities.

Jeigu būtų nutarta toliau šį stadioną statyti ir įkišti ten dar 200 mln. litų, būtų visiškas nusikaltimas.

A.Medalinskas. Visa šio stadiono statybos ar nestatybos istorija panaši į nusikaltimą. Tada, prieš 12 metų, ir dabar. Tik neaišku, kas konkrečiai sugebėjo pasišildyti iš tokios statybos ir prisikrauti kišenes.

L.Varanavičius. Būtų nusikaltimas dar keletą šimtų milijonų investuoti tam niekam nereikalingam stadionui statyti. Geriau pastatyti modernų už 70 mln. litų, o likusių pinigų, numatytų stadiono statybai, užtektų dešimčiai sporto bazių įrengti.

V.Venslovaitienė. Stadiono statyba jau geriau tegu būna paminklas.

L.Varanavičius. Tokia nereali statyba - tik dalis problemos. Yra atlikti oficialūs ekspertų skaičiavimai, kad, šiam stadionui pradėjus veikti sulauktume 10 mln. litų nuostolio per metus. Apie tai vis kalbame, bet niekas negirdi.

A.Medalinskas. Gal todėl, kad politikai, iki šiol rodę interesą statyti šį stadioną, baigdavo tik aferomis ir nežinia kur išleisdavo pinigus. Jie suinteresuoti didesnėmis sąmatomis, nes gauna didesnę asmeninę grąžą arba „otkatą“ iš tų statybų.
L.Varanavičius. Valstybė turi mąstyti, ypač krizės metu, kokias lėšas skirti ir ką su jomis daryti.


Visas tekstas (ne tik apie stadiona):

http://www.alfa.lt/straipsnis/10398873/ ... 8-06_07-18

Stadiono griaučiai bus sulyginti su žeme
2010 08 24 / 09:20
ELTA ir http://www.lrt.lt/news.php?strid=5082&id=5549880" onclick="window.open(this.href);return false;

Anot Vilniaus merą pavaduojančio G. Babravičiaus, 100 mln. kainavę Nacionalinio stadiono griaučiai veikiausiai bus sulyginti su žeme. Vyriausybė nusprendė naikinti specialiai įsteigtą komisiją, prižiūrinčią nacionalinio stadiono statybas. Motyvas – prižiūrėti nebėra ko.

Vilniuje, Ozo gatvėje, stovintys nacionalinio stadiono griaučiai tik primena neseno klestėjimo laikus. Amžiaus statybos, pradėtos dar 1987 m., o atgaivintos 2007-aisiais, turėjo būti baigtos 2009-ųjų birželį. Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad su statybininkais ankstesnės sostinės valdžios pasirašyta sutartis – niekinė, rašo „Vakaro žinios“. Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Milėnas patvirtino, kad statybos nebebus tęsiamos. Nieko tokio net tai, kad stadionui išmesta suma – 100 mln. litų. „Teismo sprendimas baigiamas vykdyti, tad kol kas statybos stovi. Daroma galimybių studija, tariamės su Vyriausybe, kad stadionas būtų pastatytas už privačių investuotojų lėšas, nes valstybė pinigų neturi. Tikimės, kad pavyks“, – cituojamas V. Milėnas. Paklaustas, kas atsakys už tokios daugybės pinigų paleidimą vėjais, jis gynėsi, kad surasti kaltuosius – teisėsaugos institucijų darbas. „Bet viskas buvo padaryta iki mūsų“, – teisinosi V. Milėnas. Vilniaus merą laikinai vaduojantis vicemeras Gintautas Babravičius, žengė dar toliau – pasak jo, šimtą milijonų kainavę griaučiai veikiausiai bus sulyginti su žeme. „Jei klaustumėte žmonių, kurie domisi stadionų statybomis, jie pasakytų, kad neapsimoka statyti toliau“, – apie stadiono perspektyvas kalbėjo G. Babravičius.

http://forum.igol.pl/index.php?showtopi ... entry25263" onclick="window.open(this.href);return false;
Lenkijoje už 150 mln. zlotų stato šį gražuolį. Pagal išleistus pinigus Lietuvoje stadionas neturėtų atrodyti kaip griaučiai

Konsultantai siūlo užbaigti statyti Nacionalinį stadioną

http://vz.lt/4/straipsnis/2010/08/24/Ko ... _stadiona2" onclick="window.open(this.href);return false;

Nacionalinio stadiono sostinėje likimas dar neaiškus, tačiau preliminarios konsultantų išvados rodo, kad statybas vertėtų užbaigti, sako Romas Adomavičius, Vilniaus vicemeras.

Jis žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus esą statybos nebebus tęsiamos, arba kad stadiono griaučiai veikiausiai bus sulyginti su žeme, vadina netiesa ir tikina, jog dėl stadiono ateities savivaldybė ir Vyriausybė apsispręs tik po galimybių studijos išvadų.

„Jau turime tarpines išvadas, kurios rodo, kad stadioną reikia užbaigti“, - VZ.LT sakė vicemeras.

Anot jo, studijos dalį, kuri leis Vyriausybei apsispręsti, tikimasi turėti jau ateinantį pirmadienį.

„Tada nuspręsime, ar bus gilinama studija, rengiamos tarptautinio konkurso sąlygos, finansavimo sąlygos, modeliai“, - aiškino p. Adomavičius.

Jo teigimu, valstybė neturi pinigų stadionui užbaigti, dėl to reikėtų ieškoti būdų, kaip pritraukti privačių lėšų, bei rasti stadiono gyvybingumą užtikrinsiantį operatorių.

VZ.LT rašė, jog savivaldybė sudarė 331.000 Lt (įskaitant PVM) vertės sutartį su advokatų kontora „Varul Vilgerts Smaliukas“ ir UAB „Eikos statyba“. Jiems patikėta užduotis – išsiaiškinti, ar verta tęsti Nacionalinio stadiono sostinėje statybas.

Pasamdyti konsultantai turės įvertinti dabartinę stadiono būklę, parengti statybos bei valdymo projekto galimybių studiją ir pateikti atsakymus, ar naudingiau tęsti statybas ir kaip jas finansuoti, ar stadiono konservuoti, o gal net nugriauti ar parduoti.

Nacionalinis stadionas sostinės Šeškinės rajone pradėtas statyti dar 1987 m., tačiau vėliau darbai nutraukti.

Projekto įgyvendinimas buvo tęsiamas 2007 m., bet dėl lėšų stygiaus statybos vėl sustabdytos. Preliminariais skaičiavimais, norint baigti stadioną, reikėtų surasti apie 300 mln. Lt.

Valstybė Nacionalinį stadioną statys išsimokėtinai?

http://www.diena.lt/naujienos/miestas/v ... nai-295333" onclick="window.open(this.href);return false;

Politikai siekia atgaivinti Nacionalinio stadiono statybas. Jas galbūt finansuos privatus investuotojas, o valstybė verslininkams sugrąžins įmerktus pinigus.

Stadionas išsimokėtinai

Pirmadienį turėtų būti baigta nacionalinio stadiono galimybių studija. Kaip diena.lt teigė sostinės mero pavaduotojas Romas Adomavičius, labiausiai tikėtina, kad Vyriausybei bus siūloma tęsti statybas. Esą tikriausiai bus ieškoma stambaus investuotojo, kuris finansuotų šimtus milijonų litų kainuosiančius darbus, o valstybė vėliau investuotojams šiuos pinigus grąžintų.

„Jeigu matysime, kad galimybių studiją galima teikti Vyriausybei, nedelsdami tai padarysime. Visada buvo palaikoma ta mintis, kad reikia tęsti stadiono statybas. Manau, kad privatūs investuotojai turėtų duoti visą statyboms reikalingą sumą, o valstybė per tam tikrą laiką, 10, 15 ar 20 metų – kaip nuspręs Vyriausybė, galėtų palengva tas investicijas grąžinti investuotojui. Tai būtų logiška. Tai būtų daug lengviau valstybei. Ir turėtume gerą daiktą“, – kalbėjo R.Adomavičius.

Pasak jo, yra nemažai įmonių, kurios domisi tiek stadiono statybomis, tiek jo valdymu. Tačiau potencialių statytojų ar stadiono valdytojų vicemeras nepanoro įvardyti – esą tai bus galima padaryti tuomet, kai jie pateiks oficialius pasiūlymus.

R.Adomavičiaus teigimu, jeigu nacionalinis stadionas būtų statomas pagal prieš keletą metų nustatytą koncepciją, statyboms prireiktų apie 300 mln. litų. Tačiau koncepcija esą neabejotinai keisis, o tikslią statybų kainą bus galima pasakyti tik tuomet, kai bus parinkti darbų vykdytojai.

100 milijonų teks užkasti

Stadiono teritorijoje jau beveik metus nevyksta jokie darbai, statinį ėda korozija. Kaip diena.lt teigė sostinės mero pavaduotojas Gintautas Babravičius, stadiono būklė artėja prie kritinės.

„Specialistai teigia, kad per metus objektas pradės irti, nes nebuvo rasta pinigų net jam konservuoti. Esu sakęs, kad tuomet, kai praeis tie metai, reikės nurašyti daugiau kaip 100 mln. litų, „įdėtų“ į šitą objektą“, – kalbėjo G.Babravičius.

Esą gali būti, kad netrukus labiau apsimokės ne gaivinti statybas, o viską sulyginti su žeme ir pradėti iš naujo. „Specialistai sako, kad architektūriniai, techniniai sprendimai yra šiek tiek morališkai pasenę. Šito negaliu teigti vienareikšmiškai, bet teigiama, kad griauti viską ir pastatyti naują stadioną būtų pigiau negu pratęsti senas statybas“, – sakė G.Babravičius.

Vicemeras pabrėžė, kad sprendimas dar nepriimtas. Pasak jo, visus atsakymus turėtų pateikti galimybių studija.

Ruoš naują projektą

R.Adomavičius nemano, kad stadiono statybos bus pradedamos nuo nulio. Esą kur kas labiau tikėtina, kad ant dabar stovinčių griaučių stadionas bus statomas pagal pakoreguotą projektą.

„Visiškai tikėtina, kad dabartinį projektą reikėtų koreguoti. Tai, kas čia sumanyta, gerokai atsilieka nuo to, kas dabar statoma Europoje ir pasaulyje“, – kalbėjo politikas.

Pasak jo, architektams veikiausiai reikėtų perbraižyti stadiono planus ir pritaikyti juos prie potencialaus investuotojo norų. Esą sostinės valdžia laikosi kelių pagrindinių principų. Visų pirma, stadione gyvenimas turės virti nuolat, ne tik per sporto varžybas ar koncertus. Antra, norint, kad stadionas Lietuvos klimato sąlygomis būtų rentabilus, esą būtina, kad jis būtų su stogu. Specialios stogo konstrukcijos, žinoma, kainuotų papildomus milijonus.

Statybos – jau pavasarį?

Anot vicemero, pagal optimistinį scenarijų nacionalinio stadiono statybos galėtų atgyti jau kitų metų pavasarį.

„Objekto konservuoti nesiruošiama, iki Vyriausybė priims sprendimą, kaip elgtis su stadionu. Čia jau Vyriausybės reikalas. Galimybių studijos rengėjai paminėjo, kad yra keletas bendrovių, kurios domisi. Tikėtina, kad paskelbus konkursą atsirastų dalyvaujančių bendrovių. Jeigu konkursas bus skelbiamas, procedūros keletą mėnesių užtruks, jo rezultatų analizė – taip pat. Jeigu iki Naujųjų metų sugebėtume surengti konkursą, o per žiemą konkurso laimėtojas sutvarkytų projektą, pavasarį galėtų prasidėti darbai. Labiausiai optimistiškas terminas – balandžio arba gegužės mėnuo“, – aiškino R.Adomavičius.

Pasak jo, Vyriausybė neturėtų išsigąsti skelbti stadiono statybų konkurso. Esą jeigu paaiškės, kad investuotojai siūlo valstybei neparankias sąlygas, sutarčių bus galima ir nepasirašyti.

Stadioną reikės maitinti

Kaip jau skelbėme, G.Babravičiaus teigimu, stadioną reikėtų dotuoti. Esą jo šeimininkai iš valstybės kišenės kasmet turėtų gauti iki 10 mln. litų per metus.

„Visi apsimeta, kad neišgirsta rimčiausio klausimo: kas – Vilniaus miestas ar Vyriausybė – mokėtų vadinamuosius infrastruktūrinius mokesčius? Matyt, naivu tikėtis, kad stadione kasdien vyks po du koncertus ar po trejas sporto varžybas. O išlaikymas gana brangus. Įvairiais skaičiavimais, šie dydžiai svyruoja nuo 5 iki 10 mln. litų per metus. Kad stadionas būtų – mūsų garbės reikalas. Bet kas nors turi pasakyti, kas mokės tuos milijonus. Ir kol nebus atsakymo, kas prisiima šitą naštą, nebus ir investuotojų šitam stadionui“, – įsitikinęs sostinės mero pavaduotojas.

Pasak jo, sostinė galbūt sutiktų prisiimti dalį stadiono išlaikymo naštos. „Vilnius kokiu kukliu milijonu, ko gera, prisidėtų prie bendrų reikalų. Bet tikrai negalime prisiimti tos visos naštos“, – svarstė pašnekovas.

R.Adomavičius ir čia nesutinka su kolega. Anot jo, stadiono galbūt apskritai nereikės dotuoti. „Nežinau, iš kur tie skaičiai – 10 mln. litų per metus. Jeigu būtų paskelbtas stadiono valdytojo konkursas, pamatytume konkrečius pasiūlymus. Galimas daiktas, kad stadiono iš viso nereikės dotuoti. Valdytojas turi pasiūlyti, kas tame stadione turi būti“, – sakė vicemeras.

Šiemet nacionaliniam stadionui valstybė pinigų neskyrė. G.Babravičiaus teigimu, pinigų veikiausiai nebus ir kitąmet.

Tačiau R.Adomavičius mano, kad statybas pavyks išjudinti, jeigu bus rastas statytojas, kuris padengs statybų išlaidas ir valstybei leis stadioną pasistatyti, paprastai tariant, išsimokėtinai.

Antplūdis – nebent „AC/DC“ koncerte

Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinis direktorius Klemensas Rimšelis diena.lt teigė, esą nacionalinis stadionas būtų sausakimšas nebent tokiu atveju, jei į Lietuvą atvažiuotų, pavyzdžiui, roko veteranai „AC/DC“.

„Manau, stadionas būtų pilnas, jeigu čia koncertuotų, kol dar jie gyvi, „AC/DC“. Net nežinau, kas dar galėtų tiek žmonių sutraukti“, – svarstė pašnekovas.

Tačiau KKSD vadovas laikosi nuomonės, kad stadionas, kuris tik retkarčiais sulauktų didesnio būrio žiūrovų, vis vien reikalingas Lietuvai. Pasak jo, stadioną būtų galima išnaudoti kaip universalią sporto bazę. Esą jį visiškai įmanoma pritaikyti ne tik renginiams ir varžyboms, bet ir sporto mokykloms, profesionalių sportininkų ir mėgėjų treniruotėms. Esą būtų galima pagalvoti ir apie aukšto lygio tarptautinių lengvosios atletikos varžybų rengimą.

„Kiek aš turiu informacijos, stadionas turėtų būti daugiafunkcis. Mano nuomone, to stadiono reikia. Manau, kad valstybės ir galbūt Vilniaus savivaldybės parama bus reikalinga“, – sakė K.Rimšelis.

Pasak jo, stadioną konservuoti būtų netikslinga. „Ką reiškia konservavimas? Tai iš tikrųjų yra lėšų švaistymas: įdėti pinigus, konservuoti, laukti ir vėl leisti pinigus naujoms galimybių studijoms“, – pabrėžė pašnekovas.

KKSD vadovas stebėjosi, kad nacionaliniam stadionui rengiama dar viena galimybių studija. „Man kyla klausimas, kada tos studijos baigsis, kada bus kokie nors sprendimai. Dar analizė, dar analizė. Taip analizuojant gali ir konstrukcijos surūdyti“, – ironizavo K.Rimšelis.

300 mln. Lt....dar tiek reikalinga joa...Verta palaidoti 100mln investicijas nes mat korozijos paveiktas stadionas, uz Lt sienos pasistato nuo 50mln iki 150mln lt puikiausius stadionus, o cia net 400mln bendro reikia...greiciau ekranas pasistatis..