Nacionalinis stadionas
Moderatorius: Respublik
Re: Nacionalinis stadionas
Tas baltas/mėlynas išdažymas man irgi nepatinka, primena nuobuodžius Turkijos stadionus. Ir vargiai ar turi bent ką bendro su aplinka ar kokius Vilniaus klubu/Lietuvos rinktine...
Re: Nacionalinis stadionas
Koncesininkas nesiryžta prognozuoti, kiek galėtų išaugti Nacionalinio stadiono kaina
https://www.alfa.lt/aktualijos/vilnius/ ... ina/251627
Arvydas Jockus
Per metus, kai Viešųjų pirkimų tarnyba buvo sustabdžiusi Nacionalinio stadiono su sporto kompleksu projektą, jo kaina dėl brangstančių statybos medžiagų jau išaugo 15 mln. eurų.
„Tikriausiai pirmą kartą Lietuvos istorijoje tiksliai galime pasakyti, kiek kainavo biurokratų neryžtingumas ir įsikišimas į projektą“, – valdininkų veiksmų vertę 2021 m. vasarą vertino Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Miesto vadovas džiaugėsi, kad išaugusių sąnaudų riziką sutiko prisiimti pagrindiniu projekto vykdytoju – koncesininku – tapęs buvęs projekto finansuotojas „BaltCap“ Infrastruktūros fondas.
„BaltCap“ fondas nusiteikęs Daugiafunkcio sporto komplekso su stadionu statybą pradėti 2023 m. ir baigti per dvejus metus. Vėliausia planuojama objekto pridavimo data – 2025 m. pirmas ketvirtis.
Statybų kainos Lietuvoje jau kurį laiką kyla kone kas mėnesį
Statybų žaliavų ir medžiagų kainoms dėl pandemijos ir karo Ukrainoje toliau sparčiai augant, „BaltCap“ dabar nedrįsta prognozuoti, kiek dar milijonų eurų per ateinančius trejus metus galėtų išaugti Nacionalinio stadiono sąmata.
„Sunku spėlioti apie ateitį. Jeigu galėtume spėti ir žinoti, kaip bus, turbūt atitinkamai ir elgtumėmės. Tiesiog stebime, kas vyksta, ir bandome reaguoti“, – naujienų portalui Alfa.lt sakė „Baltcap“ Infrastruktūros fondo partneris Šarūnas Stepukonis.
Į prašymą prognozuoti, kiek procentų galėtų brangti statybos per ateinančius trejus metus, Š. Stepukonis atsakė, kad kainos auga taip sparčiai, jog konkreti prognozė tiesiog būtų „kvailas spėjimas“.
Vis dėlto koncesininko atstovas prisipažino, jog „BaltCap“ pasirengęs finansuoti išaugusią projekto sąmatą ir jos neperkelti ant statybos rangovų pečių. „Greičiausiai teks mums prisiimti (išaugusias sąnaudas – red.)“, – sakė Š. Stepukonis.
Kita vertus, koncesininko atstovas nenorėjo įvardyti, ar „BaltCap“ fondo sutartyje su rangovais bus numatyta sąlyga, kad išaugusios statybų kainos turėtų būti indeksuojamos pagal tam tikrus Statistikos departamento ar žaliavų biržų rodiklius. „Kai galutines detales dėliosimės, bus aišku“, – sakė Š. Stepukonis.
„BaltCap“ numato Nacionalinio stadiono generalinį rangovą pasirinkti iš norą dalyvauti projekte pareiškusių trijų Lietuvos statybos kompanijų – Panevėžio statybos tresto, „Veikmės“ ir „Conrestos“.
Statyboms – du trečdaliai lėšų
Nacionalinio stadiono su sporto kompleksu ant Šeškinės kalno Vilniuje vertė pagal 2021 m. pasirašytą koncesijos sutartį yra 156 mln. eurų.
Maždaug du trečdaliai šios sumos – apie 100 mln. eurų – sudarytų statybų išlaidos. Likusi dalis būtų skiriama projekto finansavimo rizikos kaštams per 25 metų laikotarpį padengti. Į projektą Vyriausybė įneš 54,5 mln. eurų, Vilniaus miesto savivaldybė – 101,5 mln. eurų.
Vilniaus miesto savivaldybė papildomai planuoja skirti apie 35 mln. eurų aplinkinei infrastruktūrai sutvarkyti.
„Baltcap“ infrastruktūros fondas per dvejus metus pastatys ne tik stadioną, bet ir kitus Daugiafunkcio sporto komplekso statinius. 22 ha teritorijoje šalia prekybos centro „Akropolis“ 2025 m. atsiras 300 vietų vaikų darželis, neformaliojo ugdymo veiklai skirtas 56 tūkst. kv. m objektas, po stogu sutalpinsiantis šešias krepšinio aikšteles, rankinio ir futbolo, meninės ir sportinės gimnastikos, bokso, imtynių ir fizinio pasirengimo sales bei administracines patalpas. Ant Šeškinės kalno numatyta pastatyti UEFA reikalavimus atitinkančias tris futbolo aikštes ir IAAF reikalavimus atitinkantį lengvosios atletikos stadioną su 3 tūkst. vietų žiūrovams.
Pakeitė „Icor“
Alfa.lt primena, kad Nacionalinio stadiono koncesijos konkursą laimėjusio konsorciumo pagrindinė partnerė, koncerno „Icor“ įmonė „Axis Industries“, praėjusią vasarą pasitraukė iš projekto. Jos vietą užėmė privataus ir rizikos kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ Infrastruktūros fondas („BaltCap Infrastructure Fund“), iki tol projekte turėjęs finansinio partnerio poziciją.
„BaltCap“ Infrastruktūros fondas įsigijo bendrovę „Venetus Capital“, kuriai priklauso 98 proc. specialiosios projekto bendrovės (SPV) akcijų. „Axis Industries“ toliau valdo 1 proc. SPV įmonės akcijų, dar 1 proc. SPV akcijų turi bendrovė „Kauno arena“.
„BaltCap“ Infrastruktūros fondas yra privataus kapitalo fondas, į kurį 80 proc. lėšų yra investavę pensijų fondai ir bankai. Po 20 proc. fondo kapitalo priklauso SEB pensijų fondui, „Swedbank“ pensijų fondui, Europos Investicijų Bankui, Europos Rekonstrukcijos ir Plėtros Bankui. Mažesni investuotojai yra Latvijos „Citadelės“ pensijų fondas, Estijos banko LHV pensijų fondas, Šiaurės šalių (Danijos, Suomijos, Islandijos, Norvegijos ir Švedijos) aplinkos apsaugos finansų korporacija (NEFCO).
Nesėkmių istorija
Nacionalinio stadiono projektavimo ir statybų epopėja tęsiasi 37 metus.
Nacionalinio stadiono Vilniuje projektavimas pradėtas 1985 m. Pirmojo stadiono projekto autorius buvo architektas Algimantas Nasvytis. 1987 m. patvirtinus projektą stadionas pradėtas statyti. Iki 1991 m. buvo sumontuoti stadiono tribūnų pamatai ir dalis tribūnų rėmų, tačiau 1993 m. statybos darbai nutraukti, o pastatyti pamatai bei laikančiosios konstrukcijos užkonservuotos. 2008 m. atnaujintas stadiono statybas nutraukė kilusi pasaulinė finansų krizė.
Pastaraisiais metais Nacionalinio stadiono projektas strigo kilus ginčų su teisėsauga ir Viešųjų pirkimų tarnyba, pripažinusia koncesijos konkursą neteisėtu, tačiau Vilniaus apygardos teismas šį sprendimą panaikino, o tarnyba teismo verdikto nebeskundė.
https://www.alfa.lt/aktualijos/vilnius/ ... ina/251627
Arvydas Jockus
Per metus, kai Viešųjų pirkimų tarnyba buvo sustabdžiusi Nacionalinio stadiono su sporto kompleksu projektą, jo kaina dėl brangstančių statybos medžiagų jau išaugo 15 mln. eurų.
„Tikriausiai pirmą kartą Lietuvos istorijoje tiksliai galime pasakyti, kiek kainavo biurokratų neryžtingumas ir įsikišimas į projektą“, – valdininkų veiksmų vertę 2021 m. vasarą vertino Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Miesto vadovas džiaugėsi, kad išaugusių sąnaudų riziką sutiko prisiimti pagrindiniu projekto vykdytoju – koncesininku – tapęs buvęs projekto finansuotojas „BaltCap“ Infrastruktūros fondas.
„BaltCap“ fondas nusiteikęs Daugiafunkcio sporto komplekso su stadionu statybą pradėti 2023 m. ir baigti per dvejus metus. Vėliausia planuojama objekto pridavimo data – 2025 m. pirmas ketvirtis.
Statybų kainos Lietuvoje jau kurį laiką kyla kone kas mėnesį
Statybų žaliavų ir medžiagų kainoms dėl pandemijos ir karo Ukrainoje toliau sparčiai augant, „BaltCap“ dabar nedrįsta prognozuoti, kiek dar milijonų eurų per ateinančius trejus metus galėtų išaugti Nacionalinio stadiono sąmata.
„Sunku spėlioti apie ateitį. Jeigu galėtume spėti ir žinoti, kaip bus, turbūt atitinkamai ir elgtumėmės. Tiesiog stebime, kas vyksta, ir bandome reaguoti“, – naujienų portalui Alfa.lt sakė „Baltcap“ Infrastruktūros fondo partneris Šarūnas Stepukonis.
Į prašymą prognozuoti, kiek procentų galėtų brangti statybos per ateinančius trejus metus, Š. Stepukonis atsakė, kad kainos auga taip sparčiai, jog konkreti prognozė tiesiog būtų „kvailas spėjimas“.
Vis dėlto koncesininko atstovas prisipažino, jog „BaltCap“ pasirengęs finansuoti išaugusią projekto sąmatą ir jos neperkelti ant statybos rangovų pečių. „Greičiausiai teks mums prisiimti (išaugusias sąnaudas – red.)“, – sakė Š. Stepukonis.
Kita vertus, koncesininko atstovas nenorėjo įvardyti, ar „BaltCap“ fondo sutartyje su rangovais bus numatyta sąlyga, kad išaugusios statybų kainos turėtų būti indeksuojamos pagal tam tikrus Statistikos departamento ar žaliavų biržų rodiklius. „Kai galutines detales dėliosimės, bus aišku“, – sakė Š. Stepukonis.
„BaltCap“ numato Nacionalinio stadiono generalinį rangovą pasirinkti iš norą dalyvauti projekte pareiškusių trijų Lietuvos statybos kompanijų – Panevėžio statybos tresto, „Veikmės“ ir „Conrestos“.
Statyboms – du trečdaliai lėšų
Nacionalinio stadiono su sporto kompleksu ant Šeškinės kalno Vilniuje vertė pagal 2021 m. pasirašytą koncesijos sutartį yra 156 mln. eurų.
Maždaug du trečdaliai šios sumos – apie 100 mln. eurų – sudarytų statybų išlaidos. Likusi dalis būtų skiriama projekto finansavimo rizikos kaštams per 25 metų laikotarpį padengti. Į projektą Vyriausybė įneš 54,5 mln. eurų, Vilniaus miesto savivaldybė – 101,5 mln. eurų.
Vilniaus miesto savivaldybė papildomai planuoja skirti apie 35 mln. eurų aplinkinei infrastruktūrai sutvarkyti.
„Baltcap“ infrastruktūros fondas per dvejus metus pastatys ne tik stadioną, bet ir kitus Daugiafunkcio sporto komplekso statinius. 22 ha teritorijoje šalia prekybos centro „Akropolis“ 2025 m. atsiras 300 vietų vaikų darželis, neformaliojo ugdymo veiklai skirtas 56 tūkst. kv. m objektas, po stogu sutalpinsiantis šešias krepšinio aikšteles, rankinio ir futbolo, meninės ir sportinės gimnastikos, bokso, imtynių ir fizinio pasirengimo sales bei administracines patalpas. Ant Šeškinės kalno numatyta pastatyti UEFA reikalavimus atitinkančias tris futbolo aikštes ir IAAF reikalavimus atitinkantį lengvosios atletikos stadioną su 3 tūkst. vietų žiūrovams.
Pakeitė „Icor“
Alfa.lt primena, kad Nacionalinio stadiono koncesijos konkursą laimėjusio konsorciumo pagrindinė partnerė, koncerno „Icor“ įmonė „Axis Industries“, praėjusią vasarą pasitraukė iš projekto. Jos vietą užėmė privataus ir rizikos kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ Infrastruktūros fondas („BaltCap Infrastructure Fund“), iki tol projekte turėjęs finansinio partnerio poziciją.
„BaltCap“ Infrastruktūros fondas įsigijo bendrovę „Venetus Capital“, kuriai priklauso 98 proc. specialiosios projekto bendrovės (SPV) akcijų. „Axis Industries“ toliau valdo 1 proc. SPV įmonės akcijų, dar 1 proc. SPV akcijų turi bendrovė „Kauno arena“.
„BaltCap“ Infrastruktūros fondas yra privataus kapitalo fondas, į kurį 80 proc. lėšų yra investavę pensijų fondai ir bankai. Po 20 proc. fondo kapitalo priklauso SEB pensijų fondui, „Swedbank“ pensijų fondui, Europos Investicijų Bankui, Europos Rekonstrukcijos ir Plėtros Bankui. Mažesni investuotojai yra Latvijos „Citadelės“ pensijų fondas, Estijos banko LHV pensijų fondas, Šiaurės šalių (Danijos, Suomijos, Islandijos, Norvegijos ir Švedijos) aplinkos apsaugos finansų korporacija (NEFCO).
Nesėkmių istorija
Nacionalinio stadiono projektavimo ir statybų epopėja tęsiasi 37 metus.
Nacionalinio stadiono Vilniuje projektavimas pradėtas 1985 m. Pirmojo stadiono projekto autorius buvo architektas Algimantas Nasvytis. 1987 m. patvirtinus projektą stadionas pradėtas statyti. Iki 1991 m. buvo sumontuoti stadiono tribūnų pamatai ir dalis tribūnų rėmų, tačiau 1993 m. statybos darbai nutraukti, o pastatyti pamatai bei laikančiosios konstrukcijos užkonservuotos. 2008 m. atnaujintas stadiono statybas nutraukė kilusi pasaulinė finansų krizė.
Pastaraisiais metais Nacionalinio stadiono projektas strigo kilus ginčų su teisėsauga ir Viešųjų pirkimų tarnyba, pripažinusia koncesijos konkursą neteisėtu, tačiau Vilniaus apygardos teismas šį sprendimą panaikino, o tarnyba teismo verdikto nebeskundė.
-
bronius
- Vyr. diskusijų administratorius
- Pranešimai: 11812
- Užsiregistravo: 2010 Vas 10 14:01
- Palaikoma komanda: LT rinktinė
- Miestas: Vilnius
Re: Nacionalinis stadionas
Gyventojai kviečiami į Nacionalinio stadiono projektų viešą konsultaciją
https://madeinvilnius.lt/verslas/nekiln ... sultacija/
2022 m. balandžio 21 d. 08:001
Gegužės 9 d. 16 val. gyventojai kviečiami į Daugiafunkcio sveikatinimo, ugdymo, kultūros ir užimtumo skatinimo komplekso projektinių pasiūlymų aptarimą. Projekto sprendinius visuomenei pristatys komplekso projektuotojų komanda „Cloud architektai“ ir „Populous“.
„Projekto apimtis yra neįprastai didelė – ji apima ne vieno objekto statybas, o didelės teritorijos su 8 naujais statiniais sutvarkymą, todėl iki šiol gyventojams ir kitiems suinteresuotiems asmenims buvo sudėtinga susidaryti pagrįstą nuomonę apie Daugiafunkcį kompleksą. Viešųjų konsultacijų metu gyventojai bus išsamiai supažindinti tiek su statinių išdėstymu, tiek teritorijos sutvarkymo planais bei jungtimis su aplinkine infrastruktūra. Tikimės, kad konsultacijų metu gims konstruktyvus dialogas, suteiksiantis aiškumo patiems gyventojams ir padėsiantis įgyvendinti geresnius sprendinius projekto autoriams“, – sako Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
Siekiant su projektiniais pasiūlymais supažindinti kuo daugiau suinteresuotų asmenų, viešosios konsultacijos vyks nuotoliniu būdu, adresu http://vilniausstadionas.zoomtv.lt/.
Asmenys, neturintys galimybių dalyvauti viešame susirinkime nuotoliniu būdu, gali teikti klausimus ir pasiūlymus projektuotojui raštu arba elektroniniu paštu iki susirinkimo dienos.
Numatyti 8 statiniai
Numatyta, kad Ozo g. 27 esančiame sklype bus sukurti 8 statiniai: nacionalinis stadionas, sporto centras, 2 futbolo treniruočių aikštės, lengvosios atletikos apšilimo zona, lengvosios atletikos stadionas, kultūros centras ir 300 vietų darželis.
Nacionalinis stadionas bus įrengtas 4 aukštų pastate ir talpins 15 tūkst. žmonių. Pirmame aukšte numatoma žaidimo aikštė bei VIP žiūrovų holas – priimamasis, žaidėjų zona su persirengimo patalpomis, žiniasklaidos zona, administracinės, personalo, pagalbinės patalpos, taip pat infrastruktūra aptarnaujančiam transportui, maitinimui. Pietinėje dalyje projektuojamas sporto muziejus. Pastato antrasis aukštas bus pagrindinio įėjimo aukštas, su įėjimais iš visų pusių. Antrajame aukšte projektuojama pagrindinė lankytojų zona, apžvelgianti futbolo aikštę, iš kurios bus patenkama į žiūrovų tribūnas. Trečiajame aukšte projektuojamos tribūnos bei dalis lankytojų zonų. Ketvirtajame aukšte, be žiūrovų tribūnų, projektuojama operatorinė, iš kurios bus valdoma stadiono veikla, bei žiniasklaidos zona: komentatorių, transliacijų patalpos.
Sporto centre numatytos 3 krepšinio salės, pritaikytos sportuoti neįgaliems žmonėms, 1 rankinio salė, meninės ir sportinės gimnastikos salės, bokso, imtynių ir fizinio pasirengimo salės. Ant pastato stogo planuojama įrengti futbolo aikštę. Dar dvi futbolo treniruočių aikštės su aptvėrimais ir gaudyklėmis bei apšvietimu projektuojamos greta sporto centro. Netoli sporto centro įėjimo taip pat bus įkurta lengvosios atletikos treniruočių aikštė su apšilimo zona.
Lengvosios atletikos stadione tilps viena natūralios dangos futbolo aikštė su lengvosios atletikos mėtymo rungtims pritaikyta danga, devyniais dirbtinės dangos bėgimo takais bei lengvosios atletikos apšilimų aikšte.
Šiaurinėje sklypo dalyje projektuojamą kultūros ir ugdymo centro ir bibliotekos objektą sudarys kultūros ir ugdymo centras, komunikacijos ir informacijos centras, intelektinio ugdymo patalpos.
Kiek atokiau, vieno aukšto V formos pastate planuojama įkurti mažiausiai 300 vietų darželį, kuris darbo dienomis teiks apgyvendinimo ir maitinimo, priežiūros, žaidimų ir ikimokyklinio ugdymo paslaugas vaikams. Dėl skirtingų funkcijų pastatas projektuojamos toliau nuo viešųjų kultūros renginių ir sporto renginių organizavimo infrastruktūros objekto.
Teritorijoje – platus pėsčiųjų takų tinklas
Atsižvelgiant į sklypo padėtį miesto atžvilgiu ir galimus srautus, numatoma, kad didžioji dalis komplekso lankytojų atvyks iš šiaurinės pusės, dalis – pro pietinėje dalyje suplanuotą pėsčiųjų viaduką, o likę lankytojai – iš rytinėje dalyje esančių automobilių aikštelių ar kitų pastatų. Dėl to pastatai projekte išdėstyti taip, kad kuo geriau nukreiptų lankytojų srautus – sklypas sujungtas su aplinkinėmis teritorijomis ir traukos centrais: pagrindinėmis Ozo ir Ukmergės gatvių autobusų stotelėmis, Šeškinės rajonu, Akropolio prekybos centru.
Sklypo šiaurinėje dalyje, kur numatomi didžiausi žmonių srautai, planuojama suformuoti pagrindinę aikštę, iš kurios lankytojų srautai pasiskirstys kitų objektų link.
Žmonių srautų organizavimui bei patogiai prieigai pastatų numatoma išvystyti platų pėsčiųjų takų tinklą, taip pat kaip natūralias srautų nukreipimo priemones pasitelkti ne tik kietąsias dangas, bet ir želdinius. Planuojama, kad į Daugiafunkcio komplekso teritoriją ves ir komplekso apylinkėse numatyto Mamuto parko takai, nukreipsiantys pėsčiuosius tiek link pastatų, tiek kertant teritoriją – link autobusų stotelių.
https://madeinvilnius.lt/verslas/nekiln ... sultacija/
2022 m. balandžio 21 d. 08:001
Gegužės 9 d. 16 val. gyventojai kviečiami į Daugiafunkcio sveikatinimo, ugdymo, kultūros ir užimtumo skatinimo komplekso projektinių pasiūlymų aptarimą. Projekto sprendinius visuomenei pristatys komplekso projektuotojų komanda „Cloud architektai“ ir „Populous“.
„Projekto apimtis yra neįprastai didelė – ji apima ne vieno objekto statybas, o didelės teritorijos su 8 naujais statiniais sutvarkymą, todėl iki šiol gyventojams ir kitiems suinteresuotiems asmenims buvo sudėtinga susidaryti pagrįstą nuomonę apie Daugiafunkcį kompleksą. Viešųjų konsultacijų metu gyventojai bus išsamiai supažindinti tiek su statinių išdėstymu, tiek teritorijos sutvarkymo planais bei jungtimis su aplinkine infrastruktūra. Tikimės, kad konsultacijų metu gims konstruktyvus dialogas, suteiksiantis aiškumo patiems gyventojams ir padėsiantis įgyvendinti geresnius sprendinius projekto autoriams“, – sako Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
Siekiant su projektiniais pasiūlymais supažindinti kuo daugiau suinteresuotų asmenų, viešosios konsultacijos vyks nuotoliniu būdu, adresu http://vilniausstadionas.zoomtv.lt/.
Asmenys, neturintys galimybių dalyvauti viešame susirinkime nuotoliniu būdu, gali teikti klausimus ir pasiūlymus projektuotojui raštu arba elektroniniu paštu iki susirinkimo dienos.
Numatyti 8 statiniai
Numatyta, kad Ozo g. 27 esančiame sklype bus sukurti 8 statiniai: nacionalinis stadionas, sporto centras, 2 futbolo treniruočių aikštės, lengvosios atletikos apšilimo zona, lengvosios atletikos stadionas, kultūros centras ir 300 vietų darželis.
Nacionalinis stadionas bus įrengtas 4 aukštų pastate ir talpins 15 tūkst. žmonių. Pirmame aukšte numatoma žaidimo aikštė bei VIP žiūrovų holas – priimamasis, žaidėjų zona su persirengimo patalpomis, žiniasklaidos zona, administracinės, personalo, pagalbinės patalpos, taip pat infrastruktūra aptarnaujančiam transportui, maitinimui. Pietinėje dalyje projektuojamas sporto muziejus. Pastato antrasis aukštas bus pagrindinio įėjimo aukštas, su įėjimais iš visų pusių. Antrajame aukšte projektuojama pagrindinė lankytojų zona, apžvelgianti futbolo aikštę, iš kurios bus patenkama į žiūrovų tribūnas. Trečiajame aukšte projektuojamos tribūnos bei dalis lankytojų zonų. Ketvirtajame aukšte, be žiūrovų tribūnų, projektuojama operatorinė, iš kurios bus valdoma stadiono veikla, bei žiniasklaidos zona: komentatorių, transliacijų patalpos.
Sporto centre numatytos 3 krepšinio salės, pritaikytos sportuoti neįgaliems žmonėms, 1 rankinio salė, meninės ir sportinės gimnastikos salės, bokso, imtynių ir fizinio pasirengimo salės. Ant pastato stogo planuojama įrengti futbolo aikštę. Dar dvi futbolo treniruočių aikštės su aptvėrimais ir gaudyklėmis bei apšvietimu projektuojamos greta sporto centro. Netoli sporto centro įėjimo taip pat bus įkurta lengvosios atletikos treniruočių aikštė su apšilimo zona.
Lengvosios atletikos stadione tilps viena natūralios dangos futbolo aikštė su lengvosios atletikos mėtymo rungtims pritaikyta danga, devyniais dirbtinės dangos bėgimo takais bei lengvosios atletikos apšilimų aikšte.
Šiaurinėje sklypo dalyje projektuojamą kultūros ir ugdymo centro ir bibliotekos objektą sudarys kultūros ir ugdymo centras, komunikacijos ir informacijos centras, intelektinio ugdymo patalpos.
Kiek atokiau, vieno aukšto V formos pastate planuojama įkurti mažiausiai 300 vietų darželį, kuris darbo dienomis teiks apgyvendinimo ir maitinimo, priežiūros, žaidimų ir ikimokyklinio ugdymo paslaugas vaikams. Dėl skirtingų funkcijų pastatas projektuojamos toliau nuo viešųjų kultūros renginių ir sporto renginių organizavimo infrastruktūros objekto.
Teritorijoje – platus pėsčiųjų takų tinklas
Atsižvelgiant į sklypo padėtį miesto atžvilgiu ir galimus srautus, numatoma, kad didžioji dalis komplekso lankytojų atvyks iš šiaurinės pusės, dalis – pro pietinėje dalyje suplanuotą pėsčiųjų viaduką, o likę lankytojai – iš rytinėje dalyje esančių automobilių aikštelių ar kitų pastatų. Dėl to pastatai projekte išdėstyti taip, kad kuo geriau nukreiptų lankytojų srautus – sklypas sujungtas su aplinkinėmis teritorijomis ir traukos centrais: pagrindinėmis Ozo ir Ukmergės gatvių autobusų stotelėmis, Šeškinės rajonu, Akropolio prekybos centru.
Sklypo šiaurinėje dalyje, kur numatomi didžiausi žmonių srautai, planuojama suformuoti pagrindinę aikštę, iš kurios lankytojų srautai pasiskirstys kitų objektų link.
Žmonių srautų organizavimui bei patogiai prieigai pastatų numatoma išvystyti platų pėsčiųjų takų tinklą, taip pat kaip natūralias srautų nukreipimo priemones pasitelkti ne tik kietąsias dangas, bet ir želdinius. Planuojama, kad į Daugiafunkcio komplekso teritoriją ves ir komplekso apylinkėse numatyto Mamuto parko takai, nukreipsiantys pėsčiuosius tiek link pastatų, tiek kertant teritoriją – link autobusų stotelių.
Re: Nacionalinis stadionas
Nacionalinio stadiono griovėjams koją pakišo kaimynai: gyventojų ramybe niekas nepasirūpino
https://www.lrytas.lt/bustas/nekilnojam ... o-23212027
Nacionalinio stadiono Šeškinėje griovimo darbai jau vėluoja. Jie turėjo būti baigti gegužės pradžioje, bet dėl kaimynų priekaištų darbų spartą teko sulėtinti.
Šeškinės stadiono antžeminės konstrukcijos bus baigtos griauti laiku. Tuo gali įsitikinti kiekvienas vilnietis, nes griaučių beveik nebelikę. Tačiau pamatus dar teks ardyti ne vieną dieną.
Apsaugojo tik „Akropolį“
„Siekiant sumažinti nepatogumus kaimynams ir aplinkiniams gyventojams buvo nuspręsta sulėtinti griovimo spartą“, – aiškino vicemeras Valdas Benkunskas.
Žiemą pradėjus griauti stadioną V.Benkunskas pasakojo apie pradėtus formuoti pylimus taip siekiant sumažinti triukšmą gyventojams. Jo žodžiais, numatyti 4–5 metrų aukščio pylimai, kurie paspartins darbus.
„Dabar tiesiog dirba trys mašinos, kad būtų kuo mažiau garso ir mažiau dulkių iš tos suskaldytos betono medžiagos. Tiesiog ji yra dar perdirbama, išlupamos metalo konstrukcijos, suformuojamos betono trintys ir tada bus sustumdyti tie pylimai, tai turėtų būti artimiausiu metu“, – sausį pasakojo vicemeras.
Tačiau pylimai atsirado tik iš pramogų ir prekybos centro „Akropolis“ pusės – ten, kur nėra gyventojų. O gyventojų prie Ukmergės ir Ozo gatvių ramybe niekas taip ir nepasirūpino – pylimų tose vietose nėra. Pasipylė gyventojų skundai dėl triukšmo.
Betoną vežios po miestą?
Stadiono konstrukcijų betonas permalamas ir išvežamas iš statybų aikštelės, užuot būtų panaudotas pylimams statyti. Šiuo metu išardyta apie 6 tūkst. kubinių metrų betono konstrukcijų. Pridėjus pamatus, jų bus gerokai daugiau.
Naujoms daugiafunkcio komplekso konstrukcijoms prireiks daug betono mišinio. Paklaustas, ar ketinama komplekso teritorijoje statyti laikinąją betono gamyklą, kad nereikėtų šios statybinės medžiagos vežti per miestą, V.Benkunskas sakė, kad tol, kol nėra parengtas techninis projektas, reikalingi betono kiekiai nėra žinomi.
„Statybos organizavimas ir medžiagų tiekimo klausimai bus sprendžiami vėliau, kai bus parengtas projektas ir tiksliai žinoma, kiek ir kokių medžiagų reikės“, – dėstė vicemeras.
Dviejų kapsulių dar nerado
Sunkioji technika nuo 1993 metų užkonservuotas nebaigto statyti stadiono konstrukcijas pradėjo ardyti sausį, kai bendrovė „Vilniaus BDT“ už 300 tūkst. eurų įsipareigojo nugriauti yrančias žiūrovų tribūnas, išvalyti teritoriją ir parengti aikštelę 85 tūkst. kvadratinių metrų daugiafunkciam kompleksui, kurio pagrindinis objektas – nacionalinis stadionas.
Meras Remigijus Šimašius tada svarstė, kad valydami komplekso teritoriją statybininkai turbūt ras ir jau dvi įkastas nacionalinio stadiono statybų pradžios kapsules: „Tikiu, kad trečioji bus paskutinė.“ Kol kas kapsulių statybininkai nerado.
Beardant stadioną savivaldybė užsakė iškasti savaime prie griaučių užaugusius medžius ir juos persodinti prie gatvių.
Viešai pristatys projektą
„Projekto apimtis yra neįprastai didelė – ji apima ne vieno objekto statybas, o didelės teritorijos su aštuoniais naujais statiniais sutvarkymą, todėl iki šiol gyventojams ir kitiems suinteresuotiems asmenims buvo sudėtinga susidaryti pagrįstą nuomonę apie daugiafunkcį kompleksą. Viešųjų konsultacijų metu gyventojai bus supažindinti tiek su statinių išdėstymu, tiek su teritorijos sutvarkymo planais bei jungtimis su aplinkine infrastruktūra“, – apie gegužę prasidėsiančias konsultacijas pasakojo V.Benkunskas.
Gegužės 9-ąją projekto sprendinius visuomenei pristatys komplekso projektuotojų komanda „Cloud architektai“ ir „Populous“.
Bus įrengtas keturių aukštų pastatas
Numatyta, kad Ozo gatvėje esančiame sklype bus nacionalinis stadionas, sporto centras, dvi futbolo treniruočių aikštės, lengvosios atletikos apšilimo zona ir stadionas, kultūros centras ir 300 vietų darželis.
Nacionalinis stadionas bus įrengtas keturių aukštų pastate ir jame tilps 15 tūkst. žmonių.
Pirmajame aukšte numatoma žaidimo aikštė bei VIP žiūrovų holas – priimamasis, žaidėjų zona su persirengimo patalpomis, žiniasklaidos zona, administracinės, personalo, pagalbinės patalpos, taip pat infrastruktūra aptarnaujančiam transportui, maitinimui. Pietinėje dalyje projektuojamas sporto muziejus.
Pastato antrasis aukštas bus pagrindinio įėjimo aukštas su įėjimais iš visų pusių. Šiame aukšte projektuojama pagrindinė lankytojų zona, apžvelgianti futbolo aikštę, iš kurios bus patenkama į žiūrovų tribūnas.
Trečiajame aukšte projektuojamos tribūnos bei dalis lankytojų zonų.
Ketvirtajame aukšte, be žiūrovų tribūnų, projektuojama operatorinė, iš kurios bus valdoma stadiono veikla, bei žiniasklaidos zona – komentatorių, transliacijų patalpos.
https://www.lrytas.lt/bustas/nekilnojam ... o-23212027
Nacionalinio stadiono Šeškinėje griovimo darbai jau vėluoja. Jie turėjo būti baigti gegužės pradžioje, bet dėl kaimynų priekaištų darbų spartą teko sulėtinti.
Šeškinės stadiono antžeminės konstrukcijos bus baigtos griauti laiku. Tuo gali įsitikinti kiekvienas vilnietis, nes griaučių beveik nebelikę. Tačiau pamatus dar teks ardyti ne vieną dieną.
Apsaugojo tik „Akropolį“
„Siekiant sumažinti nepatogumus kaimynams ir aplinkiniams gyventojams buvo nuspręsta sulėtinti griovimo spartą“, – aiškino vicemeras Valdas Benkunskas.
Žiemą pradėjus griauti stadioną V.Benkunskas pasakojo apie pradėtus formuoti pylimus taip siekiant sumažinti triukšmą gyventojams. Jo žodžiais, numatyti 4–5 metrų aukščio pylimai, kurie paspartins darbus.
„Dabar tiesiog dirba trys mašinos, kad būtų kuo mažiau garso ir mažiau dulkių iš tos suskaldytos betono medžiagos. Tiesiog ji yra dar perdirbama, išlupamos metalo konstrukcijos, suformuojamos betono trintys ir tada bus sustumdyti tie pylimai, tai turėtų būti artimiausiu metu“, – sausį pasakojo vicemeras.
Tačiau pylimai atsirado tik iš pramogų ir prekybos centro „Akropolis“ pusės – ten, kur nėra gyventojų. O gyventojų prie Ukmergės ir Ozo gatvių ramybe niekas taip ir nepasirūpino – pylimų tose vietose nėra. Pasipylė gyventojų skundai dėl triukšmo.
Betoną vežios po miestą?
Stadiono konstrukcijų betonas permalamas ir išvežamas iš statybų aikštelės, užuot būtų panaudotas pylimams statyti. Šiuo metu išardyta apie 6 tūkst. kubinių metrų betono konstrukcijų. Pridėjus pamatus, jų bus gerokai daugiau.
Naujoms daugiafunkcio komplekso konstrukcijoms prireiks daug betono mišinio. Paklaustas, ar ketinama komplekso teritorijoje statyti laikinąją betono gamyklą, kad nereikėtų šios statybinės medžiagos vežti per miestą, V.Benkunskas sakė, kad tol, kol nėra parengtas techninis projektas, reikalingi betono kiekiai nėra žinomi.
„Statybos organizavimas ir medžiagų tiekimo klausimai bus sprendžiami vėliau, kai bus parengtas projektas ir tiksliai žinoma, kiek ir kokių medžiagų reikės“, – dėstė vicemeras.
Dviejų kapsulių dar nerado
Sunkioji technika nuo 1993 metų užkonservuotas nebaigto statyti stadiono konstrukcijas pradėjo ardyti sausį, kai bendrovė „Vilniaus BDT“ už 300 tūkst. eurų įsipareigojo nugriauti yrančias žiūrovų tribūnas, išvalyti teritoriją ir parengti aikštelę 85 tūkst. kvadratinių metrų daugiafunkciam kompleksui, kurio pagrindinis objektas – nacionalinis stadionas.
Meras Remigijus Šimašius tada svarstė, kad valydami komplekso teritoriją statybininkai turbūt ras ir jau dvi įkastas nacionalinio stadiono statybų pradžios kapsules: „Tikiu, kad trečioji bus paskutinė.“ Kol kas kapsulių statybininkai nerado.
Beardant stadioną savivaldybė užsakė iškasti savaime prie griaučių užaugusius medžius ir juos persodinti prie gatvių.
Viešai pristatys projektą
„Projekto apimtis yra neįprastai didelė – ji apima ne vieno objekto statybas, o didelės teritorijos su aštuoniais naujais statiniais sutvarkymą, todėl iki šiol gyventojams ir kitiems suinteresuotiems asmenims buvo sudėtinga susidaryti pagrįstą nuomonę apie daugiafunkcį kompleksą. Viešųjų konsultacijų metu gyventojai bus supažindinti tiek su statinių išdėstymu, tiek su teritorijos sutvarkymo planais bei jungtimis su aplinkine infrastruktūra“, – apie gegužę prasidėsiančias konsultacijas pasakojo V.Benkunskas.
Gegužės 9-ąją projekto sprendinius visuomenei pristatys komplekso projektuotojų komanda „Cloud architektai“ ir „Populous“.
Bus įrengtas keturių aukštų pastatas
Numatyta, kad Ozo gatvėje esančiame sklype bus nacionalinis stadionas, sporto centras, dvi futbolo treniruočių aikštės, lengvosios atletikos apšilimo zona ir stadionas, kultūros centras ir 300 vietų darželis.
Nacionalinis stadionas bus įrengtas keturių aukštų pastate ir jame tilps 15 tūkst. žmonių.
Pirmajame aukšte numatoma žaidimo aikštė bei VIP žiūrovų holas – priimamasis, žaidėjų zona su persirengimo patalpomis, žiniasklaidos zona, administracinės, personalo, pagalbinės patalpos, taip pat infrastruktūra aptarnaujančiam transportui, maitinimui. Pietinėje dalyje projektuojamas sporto muziejus.
Pastato antrasis aukštas bus pagrindinio įėjimo aukštas su įėjimais iš visų pusių. Šiame aukšte projektuojama pagrindinė lankytojų zona, apžvelgianti futbolo aikštę, iš kurios bus patenkama į žiūrovų tribūnas.
Trečiajame aukšte projektuojamos tribūnos bei dalis lankytojų zonų.
Ketvirtajame aukšte, be žiūrovų tribūnų, projektuojama operatorinė, iš kurios bus valdoma stadiono veikla, bei žiniasklaidos zona – komentatorių, transliacijų patalpos.
Re: Nacionalinis stadionas
Tarsi užkeikimas: Vilniaus stadiono statyboms koją kiša infliacija
https://www.delfi.lt/verslas/nekilnojam ... d=90238631
Brangstančios žaliavos, įskaitant ir augančias kuro kainas, smarkiai koreguoja ambicingų statybų grafikus. Nesibaigiančios Nacionalinio stadiono Vilniuje statybos yra vienas iš galinčių brangti projektų, tačiau problemų kyla ne tik sostinėje, praneša LNK Žinios.
Prieš tris dešimtmečius į stadiono statybas Vilniuje investuota daugiau kaip 100 mln. litų, iš tų investicijų dabar lieka susmulkintas betono laužas. Vis dėlto net ir kadaise užkonservuotus betono griaučius šiuo metu sutvarkyti ypač sunku, nes žaliavos pabrango ir dar brangsta.
„Nacionalinio stadiono įkainiai buvo skaičiuoti esant vienoms kainoms, pavyzdžiui, kuro įkainis padidėjo 50 proc. – tai turi įtakos. Kaip matote, pas mus didžioji įdirbio dalis yra technika, kuri naudoja kurą“, – sako bendrovės „Vilniaus BDT“ darbų vadovas Arnoldas Stankus.
Keičiasi ir darbų trukmė. Anksčiau tikėtasi, kad nugriauti ilgą laiką riogsojusias betono ir metalo konstrukcijas užtruks keturis mėnesius, bet darbai prailgo mažiausiai trimis mėnesiais. Stadiono pamatas lieti dar nepradėtas, o savivaldybė skaičiuoja, kad maždaug 160 mln. Eur vertės projektas gali dar brangti.
„Pagal koncesijos sutartį įmanoma, kad koncesininkas ateitų su prašymu indeksuoti. Maksimali indeksavimo suma procentais yra 7 proc. Tai čia pinigais apie 7 mln. Eur. Visa kita, jeigu auganti infliacija, augančios statybos kainos, ir bus didesnės, tai tą riziką suvaldyti ir tilpti į tas kainas jau yra koncesininko atsakomybė“, – kalbėjo Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
https://www.delfi.lt/verslas/nekilnojam ... d=90238631
Brangstančios žaliavos, įskaitant ir augančias kuro kainas, smarkiai koreguoja ambicingų statybų grafikus. Nesibaigiančios Nacionalinio stadiono Vilniuje statybos yra vienas iš galinčių brangti projektų, tačiau problemų kyla ne tik sostinėje, praneša LNK Žinios.
Prieš tris dešimtmečius į stadiono statybas Vilniuje investuota daugiau kaip 100 mln. litų, iš tų investicijų dabar lieka susmulkintas betono laužas. Vis dėlto net ir kadaise užkonservuotus betono griaučius šiuo metu sutvarkyti ypač sunku, nes žaliavos pabrango ir dar brangsta.
„Nacionalinio stadiono įkainiai buvo skaičiuoti esant vienoms kainoms, pavyzdžiui, kuro įkainis padidėjo 50 proc. – tai turi įtakos. Kaip matote, pas mus didžioji įdirbio dalis yra technika, kuri naudoja kurą“, – sako bendrovės „Vilniaus BDT“ darbų vadovas Arnoldas Stankus.
Keičiasi ir darbų trukmė. Anksčiau tikėtasi, kad nugriauti ilgą laiką riogsojusias betono ir metalo konstrukcijas užtruks keturis mėnesius, bet darbai prailgo mažiausiai trimis mėnesiais. Stadiono pamatas lieti dar nepradėtas, o savivaldybė skaičiuoja, kad maždaug 160 mln. Eur vertės projektas gali dar brangti.
„Pagal koncesijos sutartį įmanoma, kad koncesininkas ateitų su prašymu indeksuoti. Maksimali indeksavimo suma procentais yra 7 proc. Tai čia pinigais apie 7 mln. Eur. Visa kita, jeigu auganti infliacija, augančios statybos kainos, ir bus didesnės, tai tą riziką suvaldyti ir tilpti į tas kainas jau yra koncesininko atsakomybė“, – kalbėjo Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
Re: Nacionalinis stadionas
Kaunui planuojant po mėnesio atidaryti stadioną, Vilniuje stringa griovimo darbai
https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/ ... imo-darbai
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje buvo girdimos kalbos, kad stringa tiek Kauno Dariaus ir Girėno stadiono rekonstrukcija, tiek Vilniaus nacionalinio stadiono griaučių griovimo darbai. Gandus apie Dariaus ir Girėno stadioną šią savaitę paneigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, tvirtinęs, kad iki stadiono atidarymo liko ne daugiau negu pusantro mėnesio, o Vilniaus vadovybė pripažįsta, jog ne viskas einasi pagal planą.
Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas aiškina, kad visų griovimo darbų nebuvo spėta padaryti per numatytą keturių mėnesių laikotarpį nuo šių metų sausio iki gegužės, todėl, kad požeminė stadiono dalis dėl savo konstrukcijos ardoma sunkiau nei numatyta.
Tačiau, pasak jo, antžeminių konstrukcijų griovimo darbai buvo įvykdyti laiku.
„Siekdamas sukelti kuo mažiau nepatogumų gyventojams ir aplinkinių teritorijų lankytojams, rangovas negali naudoti tiek technikos, kiek galėtų pasitelkti, kad darbai būtų vykdomi sparčiau, todėl griovimo darbų pabaiga nukelta į rudens pradžią“, – Eltai teigė V. Benkunskas.
Vicemero teigimu, tolesni darbų etapai užtrukti neturėtų, nes po pabaigtų griovimo darbų iki pat Naujųjų metų teritorijoje nenumatytos jokios statybos.
„Kitiems projekto etapams įtakos užsitęsę griovimo darbai neturės, nes iki 2023 m. sausio sklype nenumatytos statybos – tik techninis projektavimas ir statybą leidžiančio dokumento derinimas“, – sakė V. Benkunskas.
Numatoma Nacionalinio stadiono statybos darbų pradžia – kitų metų sausį
Vilniaus vicemeras V. Benkunskas tvirtino, kad pabaigus griovimo ir sklypo paruošimo darbus šių metų rugsėjo mėnesį bus grįžta prie anksčiau numatyto plano. Anot jo, iki 2023 m. sausio mėn. turėtų būti pabaigtas techninis stadiono projektavimas bei tuo pat metu prasidėti statybos darbai.
„Artimiausias siekis yra sutarties įsigaliojimo sąlygų įgyvendinimas. Sutartyje numatytos sąlygos turi būti įgyvendintos ir sutartis turi įsigalioti ne vėliau kaip iki 2022 liepos 4 dienos“, – tikino vicemeras.
„2023 m. sausio mėnesį turėtų būti suteiktas statybos leidimas, 2023-iųjų sausio – 2025-ųjų balandžio mėn. vykti statybos darbai ir galiausiai, 2025 m. birželį – veiklos ir mokėjimų pradžia“, – pridėjo jis.
ELTA primena, kad Vilniuje griaunamos nuo 1993 metų nebaigto statyti Nacionalinio stadiono konstrukcijos. Išvalius teritoriją ant sostinėje esančios Šeškinės kalvos turėtų prasidėti naujo daugiafunkcio komplekso statybos.
Pagal koncesijos sutartį su investicijų bendrove „BaltCap“, šalia prekybos centro „Akropolis“ Vilniuje bus statomas daugiafunkcis sporto kompleksas, kurį, be nacionalinio stadiono, sudarytų dar 15 sporto objektų: lengvosios atletikos aikštė, 6 krepšinio salės, 3 futbolo treniruočių aikštės, rankinio, gimnastikos, bokso salės. Taip pat suplanuoti sporto muziejus, bendruomenės centras, biblioteka, vaikų darželis.
https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/ ... imo-darbai
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje buvo girdimos kalbos, kad stringa tiek Kauno Dariaus ir Girėno stadiono rekonstrukcija, tiek Vilniaus nacionalinio stadiono griaučių griovimo darbai. Gandus apie Dariaus ir Girėno stadioną šią savaitę paneigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, tvirtinęs, kad iki stadiono atidarymo liko ne daugiau negu pusantro mėnesio, o Vilniaus vadovybė pripažįsta, jog ne viskas einasi pagal planą.
Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas aiškina, kad visų griovimo darbų nebuvo spėta padaryti per numatytą keturių mėnesių laikotarpį nuo šių metų sausio iki gegužės, todėl, kad požeminė stadiono dalis dėl savo konstrukcijos ardoma sunkiau nei numatyta.
Tačiau, pasak jo, antžeminių konstrukcijų griovimo darbai buvo įvykdyti laiku.
„Siekdamas sukelti kuo mažiau nepatogumų gyventojams ir aplinkinių teritorijų lankytojams, rangovas negali naudoti tiek technikos, kiek galėtų pasitelkti, kad darbai būtų vykdomi sparčiau, todėl griovimo darbų pabaiga nukelta į rudens pradžią“, – Eltai teigė V. Benkunskas.
Vicemero teigimu, tolesni darbų etapai užtrukti neturėtų, nes po pabaigtų griovimo darbų iki pat Naujųjų metų teritorijoje nenumatytos jokios statybos.
„Kitiems projekto etapams įtakos užsitęsę griovimo darbai neturės, nes iki 2023 m. sausio sklype nenumatytos statybos – tik techninis projektavimas ir statybą leidžiančio dokumento derinimas“, – sakė V. Benkunskas.
Numatoma Nacionalinio stadiono statybos darbų pradžia – kitų metų sausį
Vilniaus vicemeras V. Benkunskas tvirtino, kad pabaigus griovimo ir sklypo paruošimo darbus šių metų rugsėjo mėnesį bus grįžta prie anksčiau numatyto plano. Anot jo, iki 2023 m. sausio mėn. turėtų būti pabaigtas techninis stadiono projektavimas bei tuo pat metu prasidėti statybos darbai.
„Artimiausias siekis yra sutarties įsigaliojimo sąlygų įgyvendinimas. Sutartyje numatytos sąlygos turi būti įgyvendintos ir sutartis turi įsigalioti ne vėliau kaip iki 2022 liepos 4 dienos“, – tikino vicemeras.
„2023 m. sausio mėnesį turėtų būti suteiktas statybos leidimas, 2023-iųjų sausio – 2025-ųjų balandžio mėn. vykti statybos darbai ir galiausiai, 2025 m. birželį – veiklos ir mokėjimų pradžia“, – pridėjo jis.
ELTA primena, kad Vilniuje griaunamos nuo 1993 metų nebaigto statyti Nacionalinio stadiono konstrukcijos. Išvalius teritoriją ant sostinėje esančios Šeškinės kalvos turėtų prasidėti naujo daugiafunkcio komplekso statybos.
Pagal koncesijos sutartį su investicijų bendrove „BaltCap“, šalia prekybos centro „Akropolis“ Vilniuje bus statomas daugiafunkcis sporto kompleksas, kurį, be nacionalinio stadiono, sudarytų dar 15 sporto objektų: lengvosios atletikos aikštė, 6 krepšinio salės, 3 futbolo treniruočių aikštės, rankinio, gimnastikos, bokso salės. Taip pat suplanuoti sporto muziejus, bendruomenės centras, biblioteka, vaikų darželis.
Re: Nacionalinis stadionas
Vilniaus valdžia pritarė Nacionalinio stadiono projektiniams pasiūlymams
https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/ ... asiulymams
Vilniaus valdžia pritarė esminiams būsimo Nacionalinio stadiono ir šalia esančio daugiafunkcinio sporto komplekso projektiniams pasiūlymams. Rengiant techninį projektą visas projektas bus toliau tobulinamas, pranešė savivaldybė.
Pasak Vilniaus savivaldybės vyriausiojo architekto Mindaugo Pakalnio, pritarimas komplekso projektiniams pasiūlymams reiškia, kad tvirtinama pagrindinė sprendinių idėja, tačiau specialiuosiuose reikalavimuose projektuotojams bus išdėstyta, kaip projektas turi būti toliau tobulinamas.
„Rengdami techninį projektą projektuotojai dar turės tobulinti ne tik atskirų pastatų architektūrinę išraišką, bet ir funkcinių ryšių, tai yra, atvykimo ir išvykimo sprendimus, numatyti sklandžius ryšius su aplinkinėmis teritorijomis“, – pranešime teigė M. Pakalnis.
Pasak savivaldybės, planuojama, kad jame bus pastatyti aštuoni statiniai – futbolo stadionas, sporto centras, dvi futbolo treniruočių aikštės, lengvosios atletikos apšilimo zona ir stadionas, kultūros centras ir 300 vietų vaikų darželis.
Anksčiau skelbta, kad komplekse, be stadiono, būtų dar 15 objektų: lengvosios atletikos aikštė, šešios krepšinio salės, trys futbolo treniruočių aikštės, rankinio, gimnastikos, bokso salės, taip pat sporto muziejus, bendruomenės centras, biblioteka, vaikų darželis. 2021 metų spalį savivaldybė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei investicinis fondas „BaltCap Infrastructure Fund“ pasirašė 160 mln. eurų vertės koncesijos sutartį. Savivaldybės įsipareigojimai sutartyje siekia apie 100 mln. eurų, valstybės – 53,4 mln. eurų.
Planuoja, kad komplekso statybos truks dvejus metus – nuo 2022-ųjų pabaigos iki 2024-ųjų pabaigos.
Šiuo metu vyksta pradėto ir nebaigto statyti stadiono konstrukcijų ardymo darbai, juos atlieka bendrovė „Vilniaus BTD“.
Pirmą kartą stadionas šalia Vilniaus „Akropolio“ pradėtas statyti 1987 metais, o 1993-iaisiais užkonservuoti jau pastatyti pamatai bei laikančiosios konstrukcijos. 2008 metais į objektą investavus dar 33,6 mln. eurų, statybos darbai tuomet nutrūko dėl finansavimo trūkumo.
Diskusijos dėl stadiono vėl atgimė 2015-aisiais, pastaraisiais metais projektas įstrigo kilus ginčų su teisėsauga ir Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), pripažinusia koncesijos konkursą neteisėtu, tačiau teismas šį sprendimą panaikino, o tarnyba teismo verdikto nebeskundė.
https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/ ... asiulymams
Vilniaus valdžia pritarė esminiams būsimo Nacionalinio stadiono ir šalia esančio daugiafunkcinio sporto komplekso projektiniams pasiūlymams. Rengiant techninį projektą visas projektas bus toliau tobulinamas, pranešė savivaldybė.
Pasak Vilniaus savivaldybės vyriausiojo architekto Mindaugo Pakalnio, pritarimas komplekso projektiniams pasiūlymams reiškia, kad tvirtinama pagrindinė sprendinių idėja, tačiau specialiuosiuose reikalavimuose projektuotojams bus išdėstyta, kaip projektas turi būti toliau tobulinamas.
„Rengdami techninį projektą projektuotojai dar turės tobulinti ne tik atskirų pastatų architektūrinę išraišką, bet ir funkcinių ryšių, tai yra, atvykimo ir išvykimo sprendimus, numatyti sklandžius ryšius su aplinkinėmis teritorijomis“, – pranešime teigė M. Pakalnis.
Pasak savivaldybės, planuojama, kad jame bus pastatyti aštuoni statiniai – futbolo stadionas, sporto centras, dvi futbolo treniruočių aikštės, lengvosios atletikos apšilimo zona ir stadionas, kultūros centras ir 300 vietų vaikų darželis.
Anksčiau skelbta, kad komplekse, be stadiono, būtų dar 15 objektų: lengvosios atletikos aikštė, šešios krepšinio salės, trys futbolo treniruočių aikštės, rankinio, gimnastikos, bokso salės, taip pat sporto muziejus, bendruomenės centras, biblioteka, vaikų darželis. 2021 metų spalį savivaldybė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei investicinis fondas „BaltCap Infrastructure Fund“ pasirašė 160 mln. eurų vertės koncesijos sutartį. Savivaldybės įsipareigojimai sutartyje siekia apie 100 mln. eurų, valstybės – 53,4 mln. eurų.
Planuoja, kad komplekso statybos truks dvejus metus – nuo 2022-ųjų pabaigos iki 2024-ųjų pabaigos.
Šiuo metu vyksta pradėto ir nebaigto statyti stadiono konstrukcijų ardymo darbai, juos atlieka bendrovė „Vilniaus BTD“.
Pirmą kartą stadionas šalia Vilniaus „Akropolio“ pradėtas statyti 1987 metais, o 1993-iaisiais užkonservuoti jau pastatyti pamatai bei laikančiosios konstrukcijos. 2008 metais į objektą investavus dar 33,6 mln. eurų, statybos darbai tuomet nutrūko dėl finansavimo trūkumo.
Diskusijos dėl stadiono vėl atgimė 2015-aisiais, pastaraisiais metais projektas įstrigo kilus ginčų su teisėsauga ir Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), pripažinusia koncesijos konkursą neteisėtu, tačiau teismas šį sprendimą panaikino, o tarnyba teismo verdikto nebeskundė.
Re: Nacionalinis stadionas
Laikas jau tiksi: nacionalinio stadiono koncesijos sutartis įsigaliojo – po 3 metų turėtų vykti pirmosios varžybos
https://www.lrytas.lt/bustas/nekilnojam ... s-23880331
Nacionalinio stadiono Vilniuje prakeiksmas nuimtas – šiandien įsigaliojusi Daugiafunkcio komplekso (DK) koncesijos sutartis numato, kad nuo šios dienos stadionas turi būti pastatytas ir pradėti veikti per 3 metus – tokia yra koncesininko atsakomybė. Atitinkamai, Daugiafunkcio komplekso su nacionaliniu stadionu statybos pabaiga planuojama 2025 m. balandį.
Pasak Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus, dabartinė sudėtinga ekonominė ir žaliavų situacija tik patvirtino, kad sprendimas kurti Daugiafunkcį kompleksą koncesijos būdu buvo teisingas ir toliaregiškas.
„Jei būtume pasirinkę viešųjų pirkimų kelią – šiuo metu nacionalinio stadiono mitas ir toliau būtų prasitęsęs be realios galimybės jį įgyvendinti. Dabar jau turime konkretų terminą – treji metai nuo šiandien, ir Šeškinės kalva virs didžiausiu sporto kompleksu Lietuvoje“, – teigia Vilniaus meras. „Sutarties įsigaliojimas – svarbus žingsnis projekte. Po šiuo teisiniu terminu slepiasi daugybė nematomų procedūrų ne tik vietinėse bet ir tarptautinėse institucijose, be kurių palaiminimo, projektas negali judėti į priekį. Tačiau svarbiausia, yra tai, kad sutarties sąlygos nuo šiol formaliai įpareigoja šalis šį sporto kompleksą paversti realybe konkrečiuose laiko rėmuose. Kita vertus, siekiant taupyti laiką, su koncesininku dalį sklypo paruošimo ir projektavimo darbų, taip pat derybas su UEFA pradėjome dar iki įsigaliojant sutarčiai“, – sako Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
Pagal projekto terminus, numatyta, kad visi buvusių konstrukcijų griovimo ir sklypo paruošimo darbai bus baigti iki rugsėjo. Techninis projektas bus parengtas iki 2023 m. sausio. Iki tol taip pat planuojama gauti statybą leidžiantį dokumentą, o faktiniai statybos darbai numatyti nuo 2023 m. sausio iki 2025 m. balandžio mėnesio. Komplekso veiklos pradžia planuojama jau 2025 m. birželį.
„Sutarties įsigaliojimas mums reiškia reikšmingo ir daug pastangų pareikalavusio etapo pabaigą. Procesas vyko ir vyksta itin nestabilioje, sunkiai prognozuojamoje aplinkoje, todėl šiuo metu vadovaujamės „žingsnis po žingsnio“ strategija. Griovimo ir aikštelės paruošimo darbai turėtų būti užbaigti numatytu laiku, todėl šiuo metu visos pastangos sutelktos sėkmingam projektavimo etapo užbaigimui“, – pažymėjo „BaltCap Infrastructure Fund“ partneris Šarūnas Stepukonis.
Pagal sutarties įsigaliojimo sąlygas, dar pernai Vilniaus miesto savivaldybė sujungė atskirus žemės sklypus ir 22 ha teritoriją Ozo g. 27 išnuomojo UAB „BaltCap“ visam statybos laikotarpiui bei atleido koncesininką nuo žemės nuomos mokesčio. O šiais metais susitarta ir dėl sąlygų, susijusių su būsimaisiais projekto sprendiniais.
Koncesininkas UAB „BaltCap“ savo ruožtu pasirinko pagrindinius projekto tiekėjus. Techninį komplekso projektą rengs lietuvių bendrovė „Cloud architektai“, į pagalbą pasitelksianti Didžiosios Britanijos architektūros įmonę „Populous“. Rangos darbus atlikti planuoja UAB „Veikmės statyba“. O objekto valdymo ir priežiūros paslaugas teiks estų įmonė SOL Baltics OÜ.
Planuojama, kad Ozo g. 27 bus pastatyti aštuoni statiniai, į kuriuos įeina daugiau objektų – nacionalinis stadionas su sporto muziejumi viduje, sporto centras su krepšinio, rankinio, gimnastikos, bokso salėmis ir futbolo aikšte ant stogo, dar dvi futbolo treniruočių aikštės šalia sporto centro, lengvosios atletikos apšilimo zona, lengvosios atletikos stadionas, kultūros centras ir 300 vietų vaikų darželis.
https://www.lrytas.lt/bustas/nekilnojam ... s-23880331
Nacionalinio stadiono Vilniuje prakeiksmas nuimtas – šiandien įsigaliojusi Daugiafunkcio komplekso (DK) koncesijos sutartis numato, kad nuo šios dienos stadionas turi būti pastatytas ir pradėti veikti per 3 metus – tokia yra koncesininko atsakomybė. Atitinkamai, Daugiafunkcio komplekso su nacionaliniu stadionu statybos pabaiga planuojama 2025 m. balandį.
Pasak Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus, dabartinė sudėtinga ekonominė ir žaliavų situacija tik patvirtino, kad sprendimas kurti Daugiafunkcį kompleksą koncesijos būdu buvo teisingas ir toliaregiškas.
„Jei būtume pasirinkę viešųjų pirkimų kelią – šiuo metu nacionalinio stadiono mitas ir toliau būtų prasitęsęs be realios galimybės jį įgyvendinti. Dabar jau turime konkretų terminą – treji metai nuo šiandien, ir Šeškinės kalva virs didžiausiu sporto kompleksu Lietuvoje“, – teigia Vilniaus meras. „Sutarties įsigaliojimas – svarbus žingsnis projekte. Po šiuo teisiniu terminu slepiasi daugybė nematomų procedūrų ne tik vietinėse bet ir tarptautinėse institucijose, be kurių palaiminimo, projektas negali judėti į priekį. Tačiau svarbiausia, yra tai, kad sutarties sąlygos nuo šiol formaliai įpareigoja šalis šį sporto kompleksą paversti realybe konkrečiuose laiko rėmuose. Kita vertus, siekiant taupyti laiką, su koncesininku dalį sklypo paruošimo ir projektavimo darbų, taip pat derybas su UEFA pradėjome dar iki įsigaliojant sutarčiai“, – sako Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
Pagal projekto terminus, numatyta, kad visi buvusių konstrukcijų griovimo ir sklypo paruošimo darbai bus baigti iki rugsėjo. Techninis projektas bus parengtas iki 2023 m. sausio. Iki tol taip pat planuojama gauti statybą leidžiantį dokumentą, o faktiniai statybos darbai numatyti nuo 2023 m. sausio iki 2025 m. balandžio mėnesio. Komplekso veiklos pradžia planuojama jau 2025 m. birželį.
„Sutarties įsigaliojimas mums reiškia reikšmingo ir daug pastangų pareikalavusio etapo pabaigą. Procesas vyko ir vyksta itin nestabilioje, sunkiai prognozuojamoje aplinkoje, todėl šiuo metu vadovaujamės „žingsnis po žingsnio“ strategija. Griovimo ir aikštelės paruošimo darbai turėtų būti užbaigti numatytu laiku, todėl šiuo metu visos pastangos sutelktos sėkmingam projektavimo etapo užbaigimui“, – pažymėjo „BaltCap Infrastructure Fund“ partneris Šarūnas Stepukonis.
Pagal sutarties įsigaliojimo sąlygas, dar pernai Vilniaus miesto savivaldybė sujungė atskirus žemės sklypus ir 22 ha teritoriją Ozo g. 27 išnuomojo UAB „BaltCap“ visam statybos laikotarpiui bei atleido koncesininką nuo žemės nuomos mokesčio. O šiais metais susitarta ir dėl sąlygų, susijusių su būsimaisiais projekto sprendiniais.
Koncesininkas UAB „BaltCap“ savo ruožtu pasirinko pagrindinius projekto tiekėjus. Techninį komplekso projektą rengs lietuvių bendrovė „Cloud architektai“, į pagalbą pasitelksianti Didžiosios Britanijos architektūros įmonę „Populous“. Rangos darbus atlikti planuoja UAB „Veikmės statyba“. O objekto valdymo ir priežiūros paslaugas teiks estų įmonė SOL Baltics OÜ.
Planuojama, kad Ozo g. 27 bus pastatyti aštuoni statiniai, į kuriuos įeina daugiau objektų – nacionalinis stadionas su sporto muziejumi viduje, sporto centras su krepšinio, rankinio, gimnastikos, bokso salėmis ir futbolo aikšte ant stogo, dar dvi futbolo treniruočių aikštės šalia sporto centro, lengvosios atletikos apšilimo zona, lengvosios atletikos stadionas, kultūros centras ir 300 vietų vaikų darželis.
Re: Nacionalinis stadionas
Nugriauto nacionalinio stadiono likučiams – antras gyvenimas
Ruošiantis statyti naująjį daugiafunkcį kompleksą su stadionu, Vilniuje šių metų pradžioje buvo pradėta ruošti jam skirta teritorija. Sausio-balandžio mėnesiais išardyti 1993 metais užkonservuoti neužbaigto nacionalinio stadiono griaučiai. Ilgus metus savo dienos laukę pastato griaučiai dabar galės būti panaudoti kitur.
Nugriautas nacionalinis stadionas gali pavirsti pagrindu stovėjimo aikštelei ar privačiam keliui – iš perdirbtų šio pastato konstrukcijų pagamintas betono skaldos mišinys. Jo kokybė užtikrinama sertifikatais, nurodančiais, kad mišinio gamyba vyko tinkamai. Balandžio 15 d. įmonei „Vilniaus BDT“, griovusiai neužbaigtas senojo nacionalinio stadiono betonines konstrukcijas, buvo išduotas atitikties sertifikatas. Sertifikuota trupinto betono skaldos mišinio gamyba mobilia įranga. Trupintuvais ir sijotuvais stadionui numatytoje teritorijoje Šeškinėje buvo pagamintas trupinto betono skaldos mišinys.
„Iš viso planuojama pagaminti apie 30 tūkst. tonų šio mišinio. Jis bus pakartotinai panaudotas kelių tiesime, pagrindų po pastatų grindimis įrengime ir statybose“, – sako „Vilniaus BDT“ direktorius Giedrius Masalskas.
Ruošiantis statyti naująjį daugiafunkcį kompleksą su stadionu, Vilniuje šių metų pradžioje buvo pradėta ruošti jam skirta teritorija. Sausio-balandžio mėnesiais išardyti 1993 metais užkonservuoti neužbaigto nacionalinio stadiono griaučiai. Ilgus metus savo dienos laukę pastato griaučiai dabar galės būti panaudoti kitur.
Nugriautas nacionalinis stadionas gali pavirsti pagrindu stovėjimo aikštelei ar privačiam keliui – iš perdirbtų šio pastato konstrukcijų pagamintas betono skaldos mišinys. Jo kokybė užtikrinama sertifikatais, nurodančiais, kad mišinio gamyba vyko tinkamai. Balandžio 15 d. įmonei „Vilniaus BDT“, griovusiai neužbaigtas senojo nacionalinio stadiono betonines konstrukcijas, buvo išduotas atitikties sertifikatas. Sertifikuota trupinto betono skaldos mišinio gamyba mobilia įranga. Trupintuvais ir sijotuvais stadionui numatytoje teritorijoje Šeškinėje buvo pagamintas trupinto betono skaldos mišinys.
„Iš viso planuojama pagaminti apie 30 tūkst. tonų šio mišinio. Jis bus pakartotinai panaudotas kelių tiesime, pagrindų po pastatų grindimis įrengime ir statybose“, – sako „Vilniaus BDT“ direktorius Giedrius Masalskas.
Re: Nacionalinis stadionas
Nebe į temą, bet:
Prašmatnios poilsio buveinės Birštone kūrėjas pajuto kirtį iš pasalų: įtaria iš anksto planavus užvaldymą
https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/akt ... a-21987124
Prašmatnios poilsio buveinės Birštone kūrėjas pajuto kirtį iš pasalų: įtaria iš anksto planavus užvaldymą
https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/akt ... a-21987124
Prieš Naujuosius metus Vilniaus miesto apylinkės teismą pasiekė ieškinys dėl kai kurių sandorių ir akcininkų susirinkimų nutarimų pripažinimo negaliojančiais.
Vienas garsaus projekto plėtotojų be kito žinios esą sumanė sujungti skirtingo pelningumo bendroves, vienos įmonės skolų naštą galbūt permesti kitai. Neva dėl to galėjo būti net klastojami dokumentai. Projekto plėtotojas N.Pranckus dėl galbūt neteisėtų veiksmų įtarimų pažėrė bendražygiui Vytui Brusokui.
Šio vilniečio verslininko ir jo šeimynykščių pavardės yra šmėžavusios ne viename projekte, tarp jų – ir Vilniuje daug metų nepastatomo nacionalinio stadiono konkurse. 2018 metais dalyvauti šiame konkurse nesėkmingai siekė su V.Brusoku ir jo pensininke motina susijusi įmonė „Vilniaus nacionalinis stadionas“, kurios įstatinis kapitalas buvo vos 3 tūkstančiai eurų. Kalbėta, kad įmonė galėjo būti fiktyvi.
„Nekomentuosiu“, – kaip kirviu nukirto V.Brusokas, paklaustas apie jo ir šeimynykščių buvusius grandiozinius užmojus statyti nacionalinį stadioną.
Re: Nacionalinis stadionas
Kam Tamstai vengrų vizualizacijos? Buk patrijotas laukiam Nacionalinio super-duper komplekso.Vizualizacija neblogai atrodo. Gal yra daugiau vaizdų?
2017 metu gale apsispres
2018 metu gale susiprojektuos
2020 metais po daug konkursu susiras kas statys
2025 metais bus atidarymas stadiono. Samata nuo 2020 metu bus išaugusi dvigubai. Nes tai valstybinis projektas.
Čia mano peace prognoze. Jei bus geriau tai jega bet manau kad griečiausiai netilps i terminus.
Haus, kad ir išnykęs iš forumo praėjusiais metais, sakyčiau nusipelno medalio.- Dar žiūrėk rusai sumombarduos.. ir be stadiono liks maušiai..
nelemta litwinams turėti stasiono, Algirdo Mykolo dvasia prakeis tas statybas..
Re: Nacionalinis stadionas
Šimašius: jeigu ankstesnei Vyriausybei būtų labiau rūpėjęs Vilniaus stadionas, jį būtume turėję dvejais metais anksčiau
https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10 ... s-anksciau
Vilniaus meras Remigijus Šimašius tvirtina, kad Vilniaus Nacionalinio stadiono statybos darbai būtų galėję baigtis dvejais metai anksčiau, negu dabar yra numatyta, jeigu buvusi Sauliaus Skvernelio vadovauja Vyriausybė būtų skyrusi stadionui didesnį dėmesį ir nevilkintų projekto.
„Buvo labai aišku, kad dėl to, jog ankstesnė Švietimo ministerija būdama projekto partnere su mumis nusprendė projektą pavilkinti, jis bus užbaigtas dvejais metais vėliau, negu galėjo įvykti“, – interviu portalui 15min antradienį teigė R. Šimašius. „Gal buvo galima labiau pataikauti ankstesnei Vyriausybei, kad nebūtų trukdžiusi tam stadionui, bet čia ne mano savigarbos klausimas ar dar kažko. Tikrai nemanau, kad tokie dalykai turėtų būti ant politinių svarstyklių, nes akivaizdu, kad jeigu ankstesnei Vyriausybei būtų labiau rūpėjęs Vilniaus stadionas, kaip ir buvo sutarta, tai būtume jį turėję dvejais metais anksčiau“, – pridūrė jis.
Politikas tikino besidžiaugiantis, kad stadiono statybos darbai kol kas juda sklandžiai pagal planą, o patį projektą pavadino „gėda, kurią reikia nusiplauti“.
„Mums reikia tą gėdą nusiplauti ir stadioną pastatyti. Visas procesas vyksta sklandžiai ir viskas sudėliota. Džiaugiuosi, kad Vilniaus stadiono reikalas juda labai sklandžiai į priekį ir 2025-ais, kaip ir numatyta (bus užbaigtas – ELTA). Kol kas kliuvinių nematau tam“, – tvirtino sostinės meras.
R. Šimašius pažymėjo, kad stadionas anksčiau buvo statytas neatsakingai, neatsižvelgiant į tai, ar bus pinigų jo statybos pabaigai, ar ne. Tuo tarpu šįsyk, pasak jo, mokesčių mokėtojų pinigai bus leidžiami tik po statybos darbų pabaigos.
„30 metų, du kartus pradėtas statyti ir du kartus užkonservuotas stadionas, abudu kartus buvo pradėtas statyti sovietiniu stiliumi, neatsakingai, dėl to, kad maždaug ten įleidome pamatinį bloką ir paskui kažkaip surinksime pinigų pabaigai. Matosi, kad abu kartus nepaėjo taip, tai šiandien ką galima užfiksuoti, kad mokesčių mokėtojų pinigai tam neleidžiami tol, kol nebus rakteliai įteikiami miesto valdžiai, kuri tuo metu bus ir kol nebus ten sužaistos rungtynės“, – tikino politikas. „Šiuo atveju, nėra taip, kad leidžiame miestiečių pinigus, o neaišku, ar turėsime (stadioną – ELTA)“, – pridėjo jis.
https://www.youtube.com/watch?v=gIWFwO5Csxs
ELTA primena, kad Vilniuje pradėtos griauti nuo 1993 metų nebaigto statyti Nacionalinio stadiono konstrukcijos. Išvalius teritoriją ant sostinėje esančios Šeškinės kalvos, turėtų prasidėti naujo daugiafunkcio komplekso statybos.
Pagal koncesijos sutartį su investicijų bendrove „BaltCap“, šalia prekybos centro „Akropolis“ Vilniuje bus statomas daugiafunkcis sporto kompleksas, kurį, be nacionalinio stadiono, sudarytų dar 15 sporto objektų: lengvosios atletikos aikštė, 6 krepšinio salės, 3 futbolo treniruočių aikštės, rankinio, gimnastikos, bokso salės. Taip pat suplanuoti sporto muziejus, bendruomenės centras, biblioteka, vaikų darželis. Projektą numatoma baigti iki 2024 m. pabaigos.
2021 m. spalio pradžioje projektas dėl naujo komplekso susilaukė palaikymo miesto Taryboje, taip uždegus žalią šviesą koncesijos sutarčiai, Nacionalinio stadiono techniniam projektavimui ir statyboms. Sutartis iki pateikiant Tarybai buvo kiek pakoreguota, atsižvelgus į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pateiktas pastabas. Nekeistas pats finansinis veiklos modelis: liko Vilniaus miesto savivaldybės metinio mokėjimo dydis, numatytas galutiniame pasiūlyme, o projekto vertė, įskaitant kapitalo investicijas, finansavimo kaštus, sudaro 146 mln. 185 tūkst. eurų (be PVM). Daugiau nei pusė šios sumos – projekto kapitalo investicijos.
Vyriausybės nutarime numatyta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos maksimalių įsipareigojimų suma – 53,4 mln. eurų (su PVM). Numatyta, kad stadionas turi būti UEFA IV kategorijos.
Nacionalinio stadiono sostinės Šeškinės rajone projektavimas prasidėjo 1985 m., o pačios statybos – 1987 m. Tačiau jau 1993 m. statybos darbai buvo nutraukti. 2008 m. projektui buvo skirta dar 33,6 mln. eurų, tačiau statybos darbai nutrūko ir tą kartą.
https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10 ... s-anksciau
Vilniaus meras Remigijus Šimašius tvirtina, kad Vilniaus Nacionalinio stadiono statybos darbai būtų galėję baigtis dvejais metai anksčiau, negu dabar yra numatyta, jeigu buvusi Sauliaus Skvernelio vadovauja Vyriausybė būtų skyrusi stadionui didesnį dėmesį ir nevilkintų projekto.
„Buvo labai aišku, kad dėl to, jog ankstesnė Švietimo ministerija būdama projekto partnere su mumis nusprendė projektą pavilkinti, jis bus užbaigtas dvejais metais vėliau, negu galėjo įvykti“, – interviu portalui 15min antradienį teigė R. Šimašius. „Gal buvo galima labiau pataikauti ankstesnei Vyriausybei, kad nebūtų trukdžiusi tam stadionui, bet čia ne mano savigarbos klausimas ar dar kažko. Tikrai nemanau, kad tokie dalykai turėtų būti ant politinių svarstyklių, nes akivaizdu, kad jeigu ankstesnei Vyriausybei būtų labiau rūpėjęs Vilniaus stadionas, kaip ir buvo sutarta, tai būtume jį turėję dvejais metais anksčiau“, – pridūrė jis.
Politikas tikino besidžiaugiantis, kad stadiono statybos darbai kol kas juda sklandžiai pagal planą, o patį projektą pavadino „gėda, kurią reikia nusiplauti“.
„Mums reikia tą gėdą nusiplauti ir stadioną pastatyti. Visas procesas vyksta sklandžiai ir viskas sudėliota. Džiaugiuosi, kad Vilniaus stadiono reikalas juda labai sklandžiai į priekį ir 2025-ais, kaip ir numatyta (bus užbaigtas – ELTA). Kol kas kliuvinių nematau tam“, – tvirtino sostinės meras.
R. Šimašius pažymėjo, kad stadionas anksčiau buvo statytas neatsakingai, neatsižvelgiant į tai, ar bus pinigų jo statybos pabaigai, ar ne. Tuo tarpu šįsyk, pasak jo, mokesčių mokėtojų pinigai bus leidžiami tik po statybos darbų pabaigos.
„30 metų, du kartus pradėtas statyti ir du kartus užkonservuotas stadionas, abudu kartus buvo pradėtas statyti sovietiniu stiliumi, neatsakingai, dėl to, kad maždaug ten įleidome pamatinį bloką ir paskui kažkaip surinksime pinigų pabaigai. Matosi, kad abu kartus nepaėjo taip, tai šiandien ką galima užfiksuoti, kad mokesčių mokėtojų pinigai tam neleidžiami tol, kol nebus rakteliai įteikiami miesto valdžiai, kuri tuo metu bus ir kol nebus ten sužaistos rungtynės“, – tikino politikas. „Šiuo atveju, nėra taip, kad leidžiame miestiečių pinigus, o neaišku, ar turėsime (stadioną – ELTA)“, – pridėjo jis.
https://www.youtube.com/watch?v=gIWFwO5Csxs
ELTA primena, kad Vilniuje pradėtos griauti nuo 1993 metų nebaigto statyti Nacionalinio stadiono konstrukcijos. Išvalius teritoriją ant sostinėje esančios Šeškinės kalvos, turėtų prasidėti naujo daugiafunkcio komplekso statybos.
Pagal koncesijos sutartį su investicijų bendrove „BaltCap“, šalia prekybos centro „Akropolis“ Vilniuje bus statomas daugiafunkcis sporto kompleksas, kurį, be nacionalinio stadiono, sudarytų dar 15 sporto objektų: lengvosios atletikos aikštė, 6 krepšinio salės, 3 futbolo treniruočių aikštės, rankinio, gimnastikos, bokso salės. Taip pat suplanuoti sporto muziejus, bendruomenės centras, biblioteka, vaikų darželis. Projektą numatoma baigti iki 2024 m. pabaigos.
2021 m. spalio pradžioje projektas dėl naujo komplekso susilaukė palaikymo miesto Taryboje, taip uždegus žalią šviesą koncesijos sutarčiai, Nacionalinio stadiono techniniam projektavimui ir statyboms. Sutartis iki pateikiant Tarybai buvo kiek pakoreguota, atsižvelgus į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pateiktas pastabas. Nekeistas pats finansinis veiklos modelis: liko Vilniaus miesto savivaldybės metinio mokėjimo dydis, numatytas galutiniame pasiūlyme, o projekto vertė, įskaitant kapitalo investicijas, finansavimo kaštus, sudaro 146 mln. 185 tūkst. eurų (be PVM). Daugiau nei pusė šios sumos – projekto kapitalo investicijos.
Vyriausybės nutarime numatyta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos maksimalių įsipareigojimų suma – 53,4 mln. eurų (su PVM). Numatyta, kad stadionas turi būti UEFA IV kategorijos.
Nacionalinio stadiono sostinės Šeškinės rajone projektavimas prasidėjo 1985 m., o pačios statybos – 1987 m. Tačiau jau 1993 m. statybos darbai buvo nutraukti. 2008 m. projektui buvo skirta dar 33,6 mln. eurų, tačiau statybos darbai nutrūko ir tą kartą.
Re: Nacionalinis stadionas
Vicemeras: Nacionalinio stadiono projektas Vilniaus miesto savivaldybei turėtų būti pristatytas sausio mėnesį
https://www.respublika.lt/lt/naujienos/ ... io-menesi/
Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas tvirtina, kad artėjančių metų sausio mėnesį, Vilniaus miesto savivaldybei turėtų būti pristatytas numatomas daugiafunkcio komplekso, kartu su Nacionaliniu stadionu, projektas.
„Daugiafunkcio komplekso projektuotojai yra numatę pirminį projektą Vilniaus miesto savivaldybei pristatyti sausio mėnesį“, – teigė V. Benkunskas.
Konservatorius pažymėjo, kad nepaisant kilusių trukdžių griaunant senąsias stadiono konstrukcijas ir nutraukus jų sprogdinimą, visi darbai vis tiek vyksta pagal planą ir iki statybų pradžios, kuri yra numatyta 2023 m. sausį, griovimo ir sklypo paruošimo darbai bus įgyvendinti.
„Senųjų konstrukcijų griovimo darbai vyksta nuosekliai. Atsisakius sprogdinimo technologijos, rangovai grįžo prie pamatų demontavimo hidrauliniais kaltais“, – sakė vicemeras. „Siekiant sumažinti triukšmo lygį ir sukelti kuo mažiau diskomforto aplinkiniams gyventojams, griovimo ir sklypo paruošimo darbus rangovai išdėstys iki statybos darbų pradžios“, – pridūrė jis.
V. Benkunskas aiškino, kad užsitęsę konstrukcijų griovimo darbai neturėjo įtakos ir galutinės koncesijos sąlygoms bei jos nesikeitė. Pasak jo, komplekso statybos, kaip ir yra įsipareigota, bus užbaigtos 2025 m. „Galutinės koncesijos sąlygos nesikeitė. Koncesininkas yra įsipareigojęs komplekso statybas užbaigti 2025 m. Objekto pridavimas numatytas 2025 m. liepą“, – tvirtino kandidatas į Vilniaus merus.
Primename, kad Vilniuje metų pradžioje pradėtos griauti nuo 1993 metų nebaigto statyti Nacionalinio stadiono konstrukcijos. Išvalius teritoriją ant sostinėje esančios Šeškinės kalvos, turėtų prasidėti naujo daugiafunkcio komplekso statybos.
Pagal koncesijos sutartį su investicijų bendrove „BaltCap“, šalia prekybos centro „Akropolis“ Vilniuje bus statomas daugiafunkcis sporto kompleksas, kurį, be nacionalinio stadiono, sudarytų dar 15 sporto objektų: lengvosios atletikos aikštė, 6 krepšinio salės, 3 futbolo treniruočių aikštės, rankinio, gimnastikos, bokso salės. Taip pat suplanuoti sporto muziejus, bendruomenės centras, biblioteka, vaikų darželis. Projektą numatoma baigti iki 2024 m. pabaigos.
https://www.respublika.lt/lt/naujienos/ ... io-menesi/
Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas tvirtina, kad artėjančių metų sausio mėnesį, Vilniaus miesto savivaldybei turėtų būti pristatytas numatomas daugiafunkcio komplekso, kartu su Nacionaliniu stadionu, projektas.
„Daugiafunkcio komplekso projektuotojai yra numatę pirminį projektą Vilniaus miesto savivaldybei pristatyti sausio mėnesį“, – teigė V. Benkunskas.
Konservatorius pažymėjo, kad nepaisant kilusių trukdžių griaunant senąsias stadiono konstrukcijas ir nutraukus jų sprogdinimą, visi darbai vis tiek vyksta pagal planą ir iki statybų pradžios, kuri yra numatyta 2023 m. sausį, griovimo ir sklypo paruošimo darbai bus įgyvendinti.
„Senųjų konstrukcijų griovimo darbai vyksta nuosekliai. Atsisakius sprogdinimo technologijos, rangovai grįžo prie pamatų demontavimo hidrauliniais kaltais“, – sakė vicemeras. „Siekiant sumažinti triukšmo lygį ir sukelti kuo mažiau diskomforto aplinkiniams gyventojams, griovimo ir sklypo paruošimo darbus rangovai išdėstys iki statybos darbų pradžios“, – pridūrė jis.
V. Benkunskas aiškino, kad užsitęsę konstrukcijų griovimo darbai neturėjo įtakos ir galutinės koncesijos sąlygoms bei jos nesikeitė. Pasak jo, komplekso statybos, kaip ir yra įsipareigota, bus užbaigtos 2025 m. „Galutinės koncesijos sąlygos nesikeitė. Koncesininkas yra įsipareigojęs komplekso statybas užbaigti 2025 m. Objekto pridavimas numatytas 2025 m. liepą“, – tvirtino kandidatas į Vilniaus merus.
Primename, kad Vilniuje metų pradžioje pradėtos griauti nuo 1993 metų nebaigto statyti Nacionalinio stadiono konstrukcijos. Išvalius teritoriją ant sostinėje esančios Šeškinės kalvos, turėtų prasidėti naujo daugiafunkcio komplekso statybos.
Pagal koncesijos sutartį su investicijų bendrove „BaltCap“, šalia prekybos centro „Akropolis“ Vilniuje bus statomas daugiafunkcis sporto kompleksas, kurį, be nacionalinio stadiono, sudarytų dar 15 sporto objektų: lengvosios atletikos aikštė, 6 krepšinio salės, 3 futbolo treniruočių aikštės, rankinio, gimnastikos, bokso salės. Taip pat suplanuoti sporto muziejus, bendruomenės centras, biblioteka, vaikų darželis. Projektą numatoma baigti iki 2024 m. pabaigos.