Čia prie Kauno Karmėlavos oro uosto.
„Tai vagystė“: savivaldybė nori paimti privačių sklypų, juose statyti stadioną
https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/ ... i-stadiona
Jonavos rajono savivaldybė Užusalių kaime ateityje planuoja kurti rekreacinę zoną su stadionu. Savivaldybė sako, kad tai – ateities planai. Nors šiuo metu kaime gyvena 665 žmonės, savivaldybė neatmeta, kad jų daugės, todėl, anot jos, sporto aikštyno įrengimas yra tikslingas.
Teritorijoje, kurioje ateityje galėtų įsikurti ši zona, yra keturi privatūs sklypai, numatoma, kad galėtų būti paimama trijų hektarų privati teritorija. „Tai gražiai vadinama žemės paėmimu visuomenės poreikiams, bet iš tikrųjų tai yra vagystė“, – taip apie savivaldybės planus ateityje paimti privačių sklypų žemės ir ten įrengti rekreacinę zoną atsiliepia Daiva. Daiva (vardas straipsnyje pakeistas) LRT.lt pasakoja, kad apie Jonavos rajono savivaldybės planą ji išgirdo ne iš pačios savivaldybės, o iš kaimynės, kai planas jau buvo patvirtintas.
Žinia, kad Daivos ir kitų kaimynų privačioje teritorijoje ateityje gali būti įrengtas stadionas ir aikštynas, jos šeimai skambėjo kaip anekdotas. „Mes nusijuokėme – kaip gali būti stadionas daromas kažkur kaime, prie tvenkinio? Viskas nuskambėjo labai neįtikinamai“, – prisimena Daiva.
Pamačiusi savivaldybės planą, šeima buvo šokiruota. Stebino ir tai, kad savivaldybė nebuvo tiesiogiai susisiekusi su žemės sklypų savininkais, ir kad stadioną norima statyti būtent šioje teritorijoje. Daivos ir jos kaimynų sklypai įsikūrę tarp Vilniaus ir Kauno, netoli greitkelio, nuo Kauno nutolę 20 kilometrų. Iki pat sklypų veda išasfaltuotas kelias, susisiekimas – puikus. Šalia – didžiuliai tvenkiniai, vieta vaizdinga, graži, plečiasi gyvenamųjų namų kvartalas.
Bylinėtis dėl savo teritorijų Daiva ir jos kaimynai turėjo ir anksčiau – tuomet bandyta atkirsti dalį sklypų, tačiau juos pavyko atsikovoti: „Po kiek laiko, matyt, surastas naujas būdas kaip nors tą žemę vis tiek paimti.“ Daiva stebisi – nejaugi visoje savivaldybėje nėra jai priklausančių sklypų, kuriuose būtų galima statyti stadioną? O ir stadionas – ne valstybinės reikšmės projektas, kuriam reikėtų imti gyventojų žemes, sako pašnekovė.
„Šalia yra mokykla, ją planuojama uždaryti. Šalia jos yra stadionas – toks mokyklinis, tvarkingas, o dabar staiga prireikė tokioje vietoje statyti naują. (...) Keista, kad tokioje vietoje nori padaryti aikštyną, stadioną. Tai glumina. Suprasčiau, tiestų „Rail Balticą“, tai yra didžiulis nacionalinės reikšmės projektas, tada bent jau nebūtų taip apmaudu“, – dalijasi Daiva. Jai šis projektas kelia ir daugiau klausimų: „Kodėl čia norima paimti žemės iš privačių asmenų, kai aplinkui yra ir savivaldybei priklausančių žemės plotų? Įdomu, kas čia vyksta, ką planuojama su tuo daryti. Klausimas, ar iš tikrųjų ten bus stadionas? Gal tai yra būdas tą žemę pasiimti iš privačios nuosavybės ir tada daryti ką nors kita. Gal bandoma įsisavinti ES struktūrinių fondų pinigus? Tai kelia labai didelį nepasitikėjimą.“
Daiva taip pat pažymi, kad savivaldybė savo planus grindžia Žemės įstatymo 45 straipsniu, kuris nurodo, kad žemės paėmimas iš privačių asmenų galimas tada, kai planuojama tai daryti miestuose, miesteliuose ir kurortuose. Tačiau ši teritorija – nei miestas, nei miestelis, nei kurortas.
„Iš mamos girdėjau gandų, kad bandoma rinkti parašus ir teritoriją paskelbti miesteliu. Nežinau, kaip tai susiję. Galbūt. Bet savivaldybė atsakyme kaimynei į šį advokato suformuotą argumentą niekaip nesureagavo, nekomentavo šio punkto“, – akcentuoja Daiva.
Ji apgailestauja – šiam sklypui šeima turi sentimentų, planavo ateityje statyti namą, tačiau dabar nebeaišku, ar tai pavyks: „Paimamas privatus turtas. Tai gražiai vadinama žemės paėmimu visuomenės poreikiams, bet iš tikrųjų tai yra vagystė.“
Ateities planai
Jonavos rajono savivaldybės atstovas žiniasklaidai Evaldas Utyra atsakyme LRT.lt teigia, kad būtent šiuo metu savivaldybė
neplanuoja jokių statybų Užusalių kaime ir neplanuoja išpirkti gyventojų žemės sklypų.
Tiesa, sutinka E. Utyra, Užusalių kaimo teritorijos bendrajame plane savivaldybė yra numačiusi galimybę Užusaliuose turėti rekreacinio naudojimo teritoriją, čia ateityje galėtų būti įrengta viešoji erdvė – sporto aikštynas su stadionu. Šiuo metu šioje teritorijoje yra keturi privatūs sklypai, numatoma, kad galėtų būti paimama trijų hektarų teritorija. Atsakydamas į klausimą, kaip žemės savininkams būtų kompensuojamas jų sklypų praradimas, E. Utyra sako, kad tai „vyktų įstatymų numatyta tvarka“.
Šių metų spalio 28 dienos duomenimis, Užusalių kaime gyvenamąją vietą yra deklaravę 665 žmonės. E. Utyra sutinka, kad tokiam skaičiui gyventojų naujas stadionas nėra reikalingas, o gyvenvietės planas yra paruoštas ateičiai.
„Plane numatoma ne tik nauja viešoji erdvė, bet ir naujos plėtros teritorijos, kuriose galėtų įsikurti apie 410 vienbučių-dvibučių gyvenamųjų pastatų“, – LRT.lt sako savivaldybės atstovas. Pasak jo, bendrojo plano koncepcijos autoriai skaičiuoja, kad esamose ir planuojamose gyvenamosiose teritorijose ateityje gyvens apie 4 770 gyventojų, o tokiu atveju Užusaliai jau būtų miestelis. Šis gyventojų rodiklis naudojamas vertinant naujų viešųjų erdvių ir socialinės infrastruktūros poreikius.
Su 3,000 lyg tai ir į miestus galėtų pretenduoti, jeigu teisingai prisimenu savo darbus.
Rezervuojama visuomenės poreikiams
Pasak Jonavos rajono savivaldybės atstovo, savivaldybės taryba Užusalių kaimo teritorijos bendrąjį planą patvirtino dar 2023 metų vasarį, o jo sprendiniai iki patvirtinimo buvo kelis kartus viešinami. Jo teigimu, sporto aikštynas ir stadionas numatomi dėl tokio objekto trūkumo, taip pat siekiant skatinti gyventojų sportinę veiklą, didinti laisvalaikio užimtumo galimybes. Pasak E. Utyros, šiuo metu Užusalių kaimo teritorijoje nėra sporto aikštės, kuri atitiktų standartinio futbolo stadiono parametrus, o esamas mokyklos stadionas yra mažesnis.
„Užusaliai yra seniūnijos centras, čia numatoma urbanistinė plėtra ir kartu sudaromos galimybės didėti gyventojų skaičiui, todėl sporto aikštyno su standartinio dydžio stadionu įrengimas yra perspektyvus ir tikslingas“, – įsitikinęs savivaldybės atstovas.
Pasak jo, atsižvelgiant į tai, kad numatoma, jog čia bus viešojo naudojimo teritorija, bendrojo plano sprendiniais ji rezervuojama visuomenės poreikiams. E. Utyra taip pat atkreipia dėmesį į vaizdingą vietos kraštovaizdį, apie kurį kalbėjo ir Daiva, kai nerimavo, kad privačių sklypų žemės norima paimti būtent dėl gražios aplinkos.
„Aplink Užusalius yra daug miškų, per kaimą teka Šešuva ir jos intakas Pravarta, Užusalių tvenkinyje įrengtas vandenlenčių ir vandens sporto pramogų parkas – tokia kraštovaizdžio aplinka turi nemažą potencialą tiek rekreaciniu, tiek turistiniu požiūriu. Todėl Užusalių kaimo bendrojo plano koncepcija yra siekiama išsaugoti esamą gamtinę aplinką, sustiprinti esamą kraštovaizdžio raišką, sudaryti sąlygas prieiti prie išraiškingiausių gamtos vietų, vandens telkinių“, – vardija savivaldybės atstovas.
Ekspertė: tai gali būti visuomenės interesas
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos Žemėtvarkos ir geomatikos katedros docentė dr. Daiva Juknelienė teigia, kad privačios žemės paėmimas siekiant toje teritorijoje statyti stadioną ar kurti rekreacinę zoną gali būti aiškinamas kaip žemės paėmimas visuomenės interesams.
Ekspertė atmeta argumentą, kad kaimo teritorijoje šiais tikslais privatūs žemės sklypai negali būti imami, pasak jos, šiuo atveju ne taip interpretuojamas Žemės įstatymas. Visuomenės poreikiams žemės gali būti paimama visoje Lietuvoje, o atskiriems viešiesiems želdynams tvarkyti – tik miestuose, miesteliuose ar kurortuose. Šiuo atveju, kadangi žemės būtų paimama dėl viešojo intereso, tai leistina ir kaimo teritorijoje.
Visgi, pažymi D. Juknelienė, sklypų savininkai, norėdami ginčyti visuomenės poreikį, visų pirma turėtų ginčyti bendrąjį teritorijos planą.
„Kai ateina prašymas žemę paimti visuomenės poreikiams, žiūrimas savivaldybės prašymas ir patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas. (...) Žemės savininkai pirmiausia turėtų žiūrėti, kaip patvirtintas bendrasis planas, kaip atlikta viešoji procedūra, kaip jis buvo tvirtintas, ar buvo tinkamai iškabinta informacija, ar buvo tinkamai atlikta viešinimo procedūra, ar buvo surinkti visi skundai“, – LRT.lt vardija VDU docentė.
Ji atkreipia dėmesį, kad savivaldybė neturi asmeniškai susisiekti su sklypų savininkais ir jiems pranešti apie planus, susijusius su jų žemėmis. Tačiau net ir patvirtinus planą sklypų savininkai gali kreiptis dėl plano korekcijų. „Savininkai labiausiai turėtų bendradarbiauti su savivaldybe. (...) Teismas labai dažnai atsižvelgia į viešinimo procedūrą tam tikruose ginčuose. (...) Svarbu, kaip ir kokiais pagrindais ir motyvais buvo patvirtintas bendrasis planas“, – sako D. Juknelienė.
Sentimentams vietos nebelieka
Pasak D. Juknelienės, tais atvejais, kai paimamas privatus žemės sklypas, jo savininkui atlyginama pinigais pagal rinkos vertę arba, jei savininkas sutinka, jam gali būti suteikiamas valstybinės žemės sklypas.
„Visa kita savininkui atlyginama – ar ten auga augalai, ar negautas derlius, dėl paėmimo patiriami nuostoliai... Visa tai apskaičiuojama ir savininkui atlyginama. Jei buvo vykdoma ūkinė, komercinė veikla, tai yra apskaičiuojami nuostoliai ir atlyginama. Viskas atlyginama pagal rinkos vertę“, – pabrėžia VDU ekspertė.
Būna tokių situacijų, kai žemės sklypas ar jame esantis namas savininkams reiškia daugiau nei pinigai ir sukelia sentimentų, turi simbolinę reikšmę. Tačiau, pasak D. Juknelienės, teisinėje bazėje į sentimentus neatsižvelgiama. „Sentimentams vietos nebelieka – nesvarbu, kokiu pagrindu gauta žemė“, – LRT.lt sako ekspertė. Kaip sako D. Juknelienė, tiesiant „Rail Balticą“, bus tokių atvejų, kai žmonių sklypai padalinti į dvi dalis: „Kaip sako, mano namas liko vienoje pusėje, tvartas – už geležinkelio ribos. Tai yra labai skausmingas procesas.“
Visgi, pasak jos, šiuo atveju valstybė įgyvendina savo įsipareigojimus ir laikosi principo, kad viešieji interesai yra aukščiau individo interesų. Tiesa, VDU docentė mano, kad šių procesų sklandumas priklauso ir nuo planus rengiančių specialistų.
„Galbūt yra galimybė paprojektuoti kitaip, kad būtų padaryta kuo mažiau žalos savininkams. Reikia bendradarbiauti su savivaldybe, specialistais, žiūrėti, koks būtų geriausias sprendimas, kad būtų įgyvendintas ir visuomenės poreikis, ir mažiausiai nukentėtų savininkas, iš kurio paimama žemė. Turi veikti ir žmogiškumo faktorius“, – pabrėžia D. Juknelienė.
