Labai būtų gerai, kad ši tema gyvuotų ir prieš kiekvienus rinkimus sumestumėte aktyvumą susijusį su futbolo tematika ir vykstančiais savivaldybių rinkimais. Nes visada matome daug pažadų, facebooke prieš rinkimus sukuriami atskiri reklaminiai puslapiai kurie po rinkimų būna pamiršti, kaip ir pažadai.
Taigi ši tema kas ką žada
Re: Savivaldybių rinkimai ir futbolas
Ačių Buzui už informaciją:
MAFF Prezidentas Žydrūnas Buzas, lankėsi Kalvarijoje, kur susitiko su naujai išrinktu Meru, buvusiu futbolininku, Nerijumi Šidlausku. Susitikime apžvelgta futbolo situacija Kalvarijoje ir sutarta dėl bendrų projektų įgyvendinimo.
Re: Savivaldybių rinkimai ir futbolas
Atgims legendinis FK Pieno cechas 
Re: Savivaldybių rinkimai ir futbolas
Panevėžio miesto taryboje dirbs buvęs profesionalus futbolininkas P. Janušauskas
https://jp.lt/panevezio-miesto-taryboje ... nusauskas/
Panevėžio miesto tarybą palieka ir mandato atsisako politinio komiteto „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ narys, dviejų universitetų profesorius Darius Viržonis.
Pagal savivaldos rinkimų tvarką, D. Viržonį keičia kitas politikas, futbolo akademijos „Panevėžys“ techninis direktorius Paulius Janušauskas. Savivaldos rinkimų sąrašuose jis buvo įrašytas 12-tu numerių, o porinkiminis numeris sąraše – 18-tas. P. Janušauskas prisieks gruodžio 28-tos dienos Tarybos posėdyje.
2023 metų savivaldos rinkimuose į Panevėžio miesto tarybą išrinktas D. Viržonis dirbo Švietimo, mokslo ir jaunimo reikalų komitete. Prisiekęs naujas Tarybos narys P. Janušauskas dirbs Bendruomenių, socialinių reikalų, sveikatos ir sporto komitete.
D. Viržonis naujienų portalui JP trumpai paaiškino, kodėl palieka Tarybą. „Dėl asmeninių priežasčių. Ši kadencija buvo antroji. Pirmą kartą į Panevėžio miesto tarybą buvau išrinktas 2015–2019 metais. Dirbu profesoriumi dviejuose universitetuose – Gedimino technikos ir Kauno technologijos. Esu mokslų daktaras“, – sakė D. Viržonis.
Buvęs profesionalus futbolininkas, saugas, o dabar futbolo akademijos techninis direktorius P. Janušauskas sakė esąs pasirengęs naujiems iššūkiams.
„Prisieksiu dirbti Panevėžiui ir panevėžiečiams. Tai bus pirmoji kadencija miesto taryboje. Laukia naujovės, tačiau jaučiuosi puikiai ir darbui esu pasirengęs. Ne vienerius metus esu politinio komiteto „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ komandoje, joje dažnai aptariame miestui svarbius klausimus, tad esu tikras, kad netikėtumų nebus ir pavyks sklandžiai įsilieti į Tarybos darbą. Kadangi daugiausia žinių ir patirties esu sukaupęs sporto srityje, todėl ir miesto taryboje koncentruosiuos į sporto klausimų sprendimus“, – naujienų portalui JP teigė P. Janušauskas.
https://jp.lt/panevezio-miesto-taryboje ... nusauskas/
Panevėžio miesto tarybą palieka ir mandato atsisako politinio komiteto „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ narys, dviejų universitetų profesorius Darius Viržonis.
Pagal savivaldos rinkimų tvarką, D. Viržonį keičia kitas politikas, futbolo akademijos „Panevėžys“ techninis direktorius Paulius Janušauskas. Savivaldos rinkimų sąrašuose jis buvo įrašytas 12-tu numerių, o porinkiminis numeris sąraše – 18-tas. P. Janušauskas prisieks gruodžio 28-tos dienos Tarybos posėdyje.
2023 metų savivaldos rinkimuose į Panevėžio miesto tarybą išrinktas D. Viržonis dirbo Švietimo, mokslo ir jaunimo reikalų komitete. Prisiekęs naujas Tarybos narys P. Janušauskas dirbs Bendruomenių, socialinių reikalų, sveikatos ir sporto komitete.
D. Viržonis naujienų portalui JP trumpai paaiškino, kodėl palieka Tarybą. „Dėl asmeninių priežasčių. Ši kadencija buvo antroji. Pirmą kartą į Panevėžio miesto tarybą buvau išrinktas 2015–2019 metais. Dirbu profesoriumi dviejuose universitetuose – Gedimino technikos ir Kauno technologijos. Esu mokslų daktaras“, – sakė D. Viržonis.
Buvęs profesionalus futbolininkas, saugas, o dabar futbolo akademijos techninis direktorius P. Janušauskas sakė esąs pasirengęs naujiems iššūkiams.
„Prisieksiu dirbti Panevėžiui ir panevėžiečiams. Tai bus pirmoji kadencija miesto taryboje. Laukia naujovės, tačiau jaučiuosi puikiai ir darbui esu pasirengęs. Ne vienerius metus esu politinio komiteto „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ komandoje, joje dažnai aptariame miestui svarbius klausimus, tad esu tikras, kad netikėtumų nebus ir pavyks sklandžiai įsilieti į Tarybos darbą. Kadangi daugiausia žinių ir patirties esu sukaupęs sporto srityje, todėl ir miesto taryboje koncentruosiuos į sporto klausimų sprendimus“, – naujienų portalui JP teigė P. Janušauskas.
Re: Savivaldybių rinkimai ir futbolas
Straipsnis už paywall:
Sausio 23 dienos „Suvalkietyje” skaitykite
Kalvarijos savivaldybės meras Nerijus Šidlauskas: „Politikoje, kaip ir futbole, reikia geros komandos“
https://www.suvalkietis.lt/2024/01/22/s ... itykite-4/
Prasidėjus 2024-iesiems, kalbinome merą Nerijų ŠIDLAUSKĄ (45 m.) apie būsimus darbus, apie futbolą ir apie… Drakoną.
Sausio 23 dienos „Suvalkietyje” skaitykite
Kalvarijos savivaldybės meras Nerijus Šidlauskas: „Politikoje, kaip ir futbole, reikia geros komandos“
https://www.suvalkietis.lt/2024/01/22/s ... itykite-4/
Prasidėjus 2024-iesiems, kalbinome merą Nerijų ŠIDLAUSKĄ (45 m.) apie būsimus darbus, apie futbolą ir apie… Drakoną.
Re: Savivaldybių rinkimai ir futbolas
Politikas ir futbolo teisėjas Kęstutis Bartuškevičius: „Labai norėčiau Veisiejuose atgaivinti futbolo mylėtojų širdis“
https://dzukuzinios.lt/2024/11/politika ... ju-sirdis/
Lazdijų rajono savivaldybės tarybos politikai ne tik priiminėja mūsų krašto žmonėms svarbius sprendimus, bet ir turi įdomių bei prasmingų pomėgių.
Pasirodo, iš Veisiejų kilęs ir neseniai Lazdijų rajono savivaldybės tarybos nariu tapęs socialdemokratas Kęstutis Bartuškevičius yra ne tik politikas, bet ir Nacionalinės kategorijos futbolo teisėjas. Jaunas vyras jau ne vienerius metus teisėjauja Lietuvos Aukščiausiosios lygos futbolo varžybose, o kartais kviečiamas rezerviniu teisėju į tarptautines varžybas.
Apie šį pomėgį, meilę futbolui, norą Veisiejuose atgaivinti futbolą „Dzūkų žinios“ kalbasi su K. Bartuškevičiumi.
– Kas Jums yra futbolas, kada jis atsirado Jūsų gyvenime?
– Man futbolas visą laiką buvo daugiau nei žaidimas, meilė jam gimė Veisiejuose, kurią paskatino treneriai Teisutis ir Drąsutis Targauskai. Visą laiką man tai buvo daugiau vertybinis dalykas, nes futbolas yra komandinis sportas: atsakomybė ne tik už save, bet ir už draugus. Kartais sunkiomis akimirkomis turi vienas kitą palaikyti. Šis žaidimas labiau apie bendrystę ir vertybes, kurias man nuo vaikystės skiepijo mūsų treneriai, kurie akcentavo, jog pergalė visų pirma pasiekiama garbingai.
– Ar pats žaidėte futbolą?
– Taip, realiai nuo trečios klasės Veisiejuose pradėjau žaisti futbolą su vyresniais vaikais. Žaidžiau už Veisiejų „Dainavos“ komandą Alytaus apskrities pirmenybėse. Kai mokiausi dvyliktoje klasėje, Linas Masys davė užuominą, kad gal norėčiau pradėti teisėjauti. Prisimenu, kai su L. Masiu prie Liepų rato pasikalbėjome, tada supratau, kad futbolininku nebūsiu, bet noriu likti prie šios sporto šakos. Paprašiau jo, kad jis nuvežtų mane į teisėjų seminarus. Pradėjau po truputį teisėjauti, tada išvažiavau į Kauną studijuoti, o jau tada prasidėjo mano, kaip futbolo teisėjo, karjera.
– Kokios savybės reikalingos futbolo teisėjui?
– Jei kalbėtume apie charakterio savybes, tai reikalinga diplomatija, nes reikia aikštėje suvaldyti 22 žaidėjus, turinčius įvairias nuomones. Taip pat pasitikėjimas savimi, kad žinodamas teisingą sprendimą, visada sugebėtum jį pareikšti. Jei kalbėtume apie fizinius reikalavimus, tai mes, Aukščiausiosios lygos teisėjai, turime tris kartus per metus išlaikyti fizinio pasirengimo testus, atitinkančius europinius standartus, du kartus per metus laikome ir teorijos egzaminus. Jei nuolat nesportuosi, tai tų fizinio testų neišlaikysi – aš bent keturis kartus per savaitę sportuoju. Svarbiausia – bėgimas, nes suskaičiavau, jog per rungtynes vidutiniškai nubėgu apie 12 kilometrų.
– Kokia Jūsų teisėjo kategorija?
– Nacionalinė, Lietuvos standartais – tai aukščiausia kategorija, kitas etapas – Tarptautinė kategorija, kurią Lietuvoje turi tik trys aikštės teisėjai.
– Kokio rango varžybose galite teisėjauti?
– Aš galiu teisėjauti Lietuvos aukščiausiojoje lygoje ir galiu būti paskirtas kaip rezervinis teisėjas tarptautinėse rungtynėse. Buvau rrezervinis teisėjas, kai žaidė Vilniaus „Žalgirio“ ir Mančesterio „United“ jaunimas. Rezervinis teisėjas rūpinasi suolelių kontrole, keitimais, o jei kas nors atsitiktų aikštės teisėjams, turi būti pasirengęs juos pakeisti.
– Ko gero, teisėjo darbas nėra Jūsų pragyvenimo šaltinis? Kiek rungtynių tenka teisėjauti per sezoną?
– Lietuvoje mes neturime profesionalių futbolo teisėjų, mes visi esame futbolo entuziastai, tai yra labiau mūsų hobis, ne darbas. Pragyventi iš teisėjavimo Lietuvoje neįmanoma. O per sezoną Aukščiausioje lygoje tenka teisėjauti nuo 15 iki 20 rungtynių.
– Ar teko skirti aikštėje susimušusius žaidėjus, ar aistruoliai neskyrė teisėjui riebių epitetų, pavyzdžiui, „teisėją į muilą“?
– Visko būna. Praėjusį sezoną teisėjavau rungtynėse, kur žaidė Gargždų „Banga“ prieš Telšių „Džiugą“. Po rungtynių į mane iš tribūnų metė plastmasinį alaus bokaliuką. Rungtynių metu yra tekę skirti besistumdančius žaidėjus. Kartais po rungtynių tekdavo iš aikštės išeiti su apsaugininkų palyda.
Praėjusį savaitgalį žaidė Šiaulių ir Telšių komandos, „Džiugas“ laimėjo, bet mane sirgaliai išvadino „vištos vyru“. Buvo juokinga. Po rungtynių paprašiau „Džiugo“ komandos trenerio, kad jis fanams pasakytų, kad aš nei gaidys, nei dar kas nors.
– Kokias prisimenate sunkiausias rungtynes savo praktikoje?
– Kiekvienos rungtynės nėra lengvos. Šiemet teko didelė atsakomybė teisėjauti Lietuvos futbolo taurės pusfinalyje, tai buvo įsimintinas darbas, nes rungtynės vyko S. Dariaus ir S. Girėno stadione, ten ir žiūrovų buvo per 6 tūkstančius. Pusfinalio dalyviams tai buvo labai svarbios varžybos, teko būti labai atidžiam.
Šį sezoną teko garbė dalyvauti Konferencijų lygos rungtynėse Šiaurės Airijoje, buvau rezervinis teisėjas. Rungtynės buvo sudėtingos, nes ten buvo daug spręstinų momentų, o po rungtynių kilo masinės muštynės, pasibaigus rungtynėms skirtam laikui, mušėsi abi komandos, teko padėti aikštės teisėjams, neturėjome progos prarasti dėmesio koncentracijos.
– Ar daug kartų raudoną kortelę esate parodęs?
– Praėjusį šeštadienį teko parodyti tokią kortelę. Bet futbolas ir yra toks žaidimas – jei šiurkštus pažeidimas, kortelę reikia rodyti. Nesu tas, kuris kortelėmis švaistausi, bet, esant reikalui, parodau.
– Ar teisėjavimas atima visą Jūsų laisvalaikį?
– Yra užkietėję žvejai, medžiotojai, kurie, turėdami laisvo laiko, važiuoja prie ežerų, į miškus, tai aš, turėdamas laisvo laiko, visada važiuoju į stadioną.
– Lietuvos futbolą visi kritikuoja. Kokią matote Lietuvos futbolo perspektyvą?
– Nuklysiu šiek tiek į politiką, bet manau, kad reikia sportui skirti didesnį dėmesį. Šiuo metu futbolas žaidžiamas Lietuvoje septynis mėnesius, o likusius penkis mėnesius visi užsidaro mažose patalpose, neturi galimybės normaliai treniruotis, nes mes neturime infrastruktūros, kad galėtume ištisus metus visaverčiai treniruotis, tobulėti. Norint patekti į Aukščiausiąją lygą, reikia kažkur treniruotis, tobulėti. Vaikams nėra užtikrinamos futbolo treniruočių sąlygos, trūksta uždarų patalpų. Futbolo federacijos prezidentas pasakojo, jog pagal UEFA atliktą tyrimą, norint Vilniuje patenkinti futbolą norinčių žaisti vaikų poreikius, reiktų pastatyti bent dešimt uždarų maniežų.
– Jūsų vaikystės laikais Veisiejai garsėjo futbolo pasiekimais. Kokias matote Lazdijų krašto futbolo perspektyvas?
– Mano mokykliniais laikais Lazdijuose dominavo krepšinis, tinklinis, o Veisiejuose – futbolas. Žinau, kad yra tam tikrų problemų su futbolo aikštėmis Veisiejuose, parke nėra tinkamos aikštės. Žinau, kad Teisutis ir toliau treniruoja vaikus, o viena mergaitė iš mūsų krašto jau žaidžia futbolą Vilniaus komandoje. Manau, kad geriems rezultatams trūksta infrastruktūros ir entuziazmo. Mano lūkestis – atidarius Lazdijuose sporto centrą, mes galėsime dairytis naujų projektų futbolo plėtrai. Žinau, kad Veisiejuose galima padaryti dirbtinės dangos futbolo aikštę. Labai norėčiau Veisiejuose atgaivinti futbolo mylėtojų širdis.
--------------------
senesnis
Būsimasis tarybos narys Kęstutis Bartuškevičius: „Politikas turi ne tik žmogų išklausyti, bet ir jį išgirsti“
https://dzukuzinios.lt/2024/04/busimasi ... -isgirsti/
2024-04-27
Nuo ateinančio pirmadienio taryboje darbą pradės pagal Lietuvos socialdemokratų partijos sąrašą išrinktas Kęstutis Bartuškevičius. Jis taryboje pakeis socialdemokratą Arūną Vaišnorą, kuriam dėl „čekučių“ skandalo teko atsisakyti tarybos nario mandato.
https://dzukuzinios.lt/2024/11/politika ... ju-sirdis/
Lazdijų rajono savivaldybės tarybos politikai ne tik priiminėja mūsų krašto žmonėms svarbius sprendimus, bet ir turi įdomių bei prasmingų pomėgių.
Pasirodo, iš Veisiejų kilęs ir neseniai Lazdijų rajono savivaldybės tarybos nariu tapęs socialdemokratas Kęstutis Bartuškevičius yra ne tik politikas, bet ir Nacionalinės kategorijos futbolo teisėjas. Jaunas vyras jau ne vienerius metus teisėjauja Lietuvos Aukščiausiosios lygos futbolo varžybose, o kartais kviečiamas rezerviniu teisėju į tarptautines varžybas.
Apie šį pomėgį, meilę futbolui, norą Veisiejuose atgaivinti futbolą „Dzūkų žinios“ kalbasi su K. Bartuškevičiumi.
– Kas Jums yra futbolas, kada jis atsirado Jūsų gyvenime?
– Man futbolas visą laiką buvo daugiau nei žaidimas, meilė jam gimė Veisiejuose, kurią paskatino treneriai Teisutis ir Drąsutis Targauskai. Visą laiką man tai buvo daugiau vertybinis dalykas, nes futbolas yra komandinis sportas: atsakomybė ne tik už save, bet ir už draugus. Kartais sunkiomis akimirkomis turi vienas kitą palaikyti. Šis žaidimas labiau apie bendrystę ir vertybes, kurias man nuo vaikystės skiepijo mūsų treneriai, kurie akcentavo, jog pergalė visų pirma pasiekiama garbingai.
– Ar pats žaidėte futbolą?
– Taip, realiai nuo trečios klasės Veisiejuose pradėjau žaisti futbolą su vyresniais vaikais. Žaidžiau už Veisiejų „Dainavos“ komandą Alytaus apskrities pirmenybėse. Kai mokiausi dvyliktoje klasėje, Linas Masys davė užuominą, kad gal norėčiau pradėti teisėjauti. Prisimenu, kai su L. Masiu prie Liepų rato pasikalbėjome, tada supratau, kad futbolininku nebūsiu, bet noriu likti prie šios sporto šakos. Paprašiau jo, kad jis nuvežtų mane į teisėjų seminarus. Pradėjau po truputį teisėjauti, tada išvažiavau į Kauną studijuoti, o jau tada prasidėjo mano, kaip futbolo teisėjo, karjera.
– Kokios savybės reikalingos futbolo teisėjui?
– Jei kalbėtume apie charakterio savybes, tai reikalinga diplomatija, nes reikia aikštėje suvaldyti 22 žaidėjus, turinčius įvairias nuomones. Taip pat pasitikėjimas savimi, kad žinodamas teisingą sprendimą, visada sugebėtum jį pareikšti. Jei kalbėtume apie fizinius reikalavimus, tai mes, Aukščiausiosios lygos teisėjai, turime tris kartus per metus išlaikyti fizinio pasirengimo testus, atitinkančius europinius standartus, du kartus per metus laikome ir teorijos egzaminus. Jei nuolat nesportuosi, tai tų fizinio testų neišlaikysi – aš bent keturis kartus per savaitę sportuoju. Svarbiausia – bėgimas, nes suskaičiavau, jog per rungtynes vidutiniškai nubėgu apie 12 kilometrų.
– Kokia Jūsų teisėjo kategorija?
– Nacionalinė, Lietuvos standartais – tai aukščiausia kategorija, kitas etapas – Tarptautinė kategorija, kurią Lietuvoje turi tik trys aikštės teisėjai.
– Kokio rango varžybose galite teisėjauti?
– Aš galiu teisėjauti Lietuvos aukščiausiojoje lygoje ir galiu būti paskirtas kaip rezervinis teisėjas tarptautinėse rungtynėse. Buvau rrezervinis teisėjas, kai žaidė Vilniaus „Žalgirio“ ir Mančesterio „United“ jaunimas. Rezervinis teisėjas rūpinasi suolelių kontrole, keitimais, o jei kas nors atsitiktų aikštės teisėjams, turi būti pasirengęs juos pakeisti.
– Ko gero, teisėjo darbas nėra Jūsų pragyvenimo šaltinis? Kiek rungtynių tenka teisėjauti per sezoną?
– Lietuvoje mes neturime profesionalių futbolo teisėjų, mes visi esame futbolo entuziastai, tai yra labiau mūsų hobis, ne darbas. Pragyventi iš teisėjavimo Lietuvoje neįmanoma. O per sezoną Aukščiausioje lygoje tenka teisėjauti nuo 15 iki 20 rungtynių.
– Ar teko skirti aikštėje susimušusius žaidėjus, ar aistruoliai neskyrė teisėjui riebių epitetų, pavyzdžiui, „teisėją į muilą“?
– Visko būna. Praėjusį sezoną teisėjavau rungtynėse, kur žaidė Gargždų „Banga“ prieš Telšių „Džiugą“. Po rungtynių į mane iš tribūnų metė plastmasinį alaus bokaliuką. Rungtynių metu yra tekę skirti besistumdančius žaidėjus. Kartais po rungtynių tekdavo iš aikštės išeiti su apsaugininkų palyda.
Praėjusį savaitgalį žaidė Šiaulių ir Telšių komandos, „Džiugas“ laimėjo, bet mane sirgaliai išvadino „vištos vyru“. Buvo juokinga. Po rungtynių paprašiau „Džiugo“ komandos trenerio, kad jis fanams pasakytų, kad aš nei gaidys, nei dar kas nors.
– Kokias prisimenate sunkiausias rungtynes savo praktikoje?
– Kiekvienos rungtynės nėra lengvos. Šiemet teko didelė atsakomybė teisėjauti Lietuvos futbolo taurės pusfinalyje, tai buvo įsimintinas darbas, nes rungtynės vyko S. Dariaus ir S. Girėno stadione, ten ir žiūrovų buvo per 6 tūkstančius. Pusfinalio dalyviams tai buvo labai svarbios varžybos, teko būti labai atidžiam.
Šį sezoną teko garbė dalyvauti Konferencijų lygos rungtynėse Šiaurės Airijoje, buvau rezervinis teisėjas. Rungtynės buvo sudėtingos, nes ten buvo daug spręstinų momentų, o po rungtynių kilo masinės muštynės, pasibaigus rungtynėms skirtam laikui, mušėsi abi komandos, teko padėti aikštės teisėjams, neturėjome progos prarasti dėmesio koncentracijos.
– Ar daug kartų raudoną kortelę esate parodęs?
– Praėjusį šeštadienį teko parodyti tokią kortelę. Bet futbolas ir yra toks žaidimas – jei šiurkštus pažeidimas, kortelę reikia rodyti. Nesu tas, kuris kortelėmis švaistausi, bet, esant reikalui, parodau.
– Ar teisėjavimas atima visą Jūsų laisvalaikį?
– Yra užkietėję žvejai, medžiotojai, kurie, turėdami laisvo laiko, važiuoja prie ežerų, į miškus, tai aš, turėdamas laisvo laiko, visada važiuoju į stadioną.
– Lietuvos futbolą visi kritikuoja. Kokią matote Lietuvos futbolo perspektyvą?
– Nuklysiu šiek tiek į politiką, bet manau, kad reikia sportui skirti didesnį dėmesį. Šiuo metu futbolas žaidžiamas Lietuvoje septynis mėnesius, o likusius penkis mėnesius visi užsidaro mažose patalpose, neturi galimybės normaliai treniruotis, nes mes neturime infrastruktūros, kad galėtume ištisus metus visaverčiai treniruotis, tobulėti. Norint patekti į Aukščiausiąją lygą, reikia kažkur treniruotis, tobulėti. Vaikams nėra užtikrinamos futbolo treniruočių sąlygos, trūksta uždarų patalpų. Futbolo federacijos prezidentas pasakojo, jog pagal UEFA atliktą tyrimą, norint Vilniuje patenkinti futbolą norinčių žaisti vaikų poreikius, reiktų pastatyti bent dešimt uždarų maniežų.
– Jūsų vaikystės laikais Veisiejai garsėjo futbolo pasiekimais. Kokias matote Lazdijų krašto futbolo perspektyvas?
– Mano mokykliniais laikais Lazdijuose dominavo krepšinis, tinklinis, o Veisiejuose – futbolas. Žinau, kad yra tam tikrų problemų su futbolo aikštėmis Veisiejuose, parke nėra tinkamos aikštės. Žinau, kad Teisutis ir toliau treniruoja vaikus, o viena mergaitė iš mūsų krašto jau žaidžia futbolą Vilniaus komandoje. Manau, kad geriems rezultatams trūksta infrastruktūros ir entuziazmo. Mano lūkestis – atidarius Lazdijuose sporto centrą, mes galėsime dairytis naujų projektų futbolo plėtrai. Žinau, kad Veisiejuose galima padaryti dirbtinės dangos futbolo aikštę. Labai norėčiau Veisiejuose atgaivinti futbolo mylėtojų širdis.
--------------------
senesnis
Būsimasis tarybos narys Kęstutis Bartuškevičius: „Politikas turi ne tik žmogų išklausyti, bet ir jį išgirsti“
https://dzukuzinios.lt/2024/04/busimasi ... -isgirsti/
2024-04-27
Nuo ateinančio pirmadienio taryboje darbą pradės pagal Lietuvos socialdemokratų partijos sąrašą išrinktas Kęstutis Bartuškevičius. Jis taryboje pakeis socialdemokratą Arūną Vaišnorą, kuriam dėl „čekučių“ skandalo teko atsisakyti tarybos nario mandato.
Re: Savivaldybių rinkimai ir futbolas
https://aina.lt/i-jaunuju-panevezio-fut ... -treneriu/Nuo liepos 18 dienos prie Panevėžio futbolo akademijos vairo stojo 36-erių metų Paulius Janušauskas, kuris iki šių metų balandžio dirbo įstaigos techniniu direktoriumi, o vėliau laikinai ėjo direktoriaus pareigas. Konkursas Panevėžio futbolo akademijos direktoriaus pareigoms užimti įvyko šių metų birželio 26 dieną, o jį laimėjęs P. Janušauskas privalėjo atsisakyti vietos Panevėžio miesto taryboje
https://jp.lt/naujasis-futbolo-akademij ... ns-miesta/„Priimti jauni perspektyvūs futbolo treneriai. Du jau dirba, o trečias turėtų pradėti dirbti jau kitą savaitę. Treneriais dirba Ronaldas Misiūnas ir Rokas Lazdinauskas. Kai pradės dirbti trečias, apie jį pateiksime informaciją. Labai džiaugiamės, kad futbolu pradėjo domėtis ir mergaitės. Iki 13 metų futbolą žaidžia apie 50 mergaičių. Jas treniruoja Linas Niurka“, – pasakojo P. Janušauskas ir mano, kad futbolas vėl garsins Panevėžį.
P. Janušauskas traukiasi iš Panevėžio miesto Tarybos: paaiškėjo, kas užims jo vietą
https://jp.lt/p-janusauskas-traukiasi-i ... s-jo-kede/
Panevėžio futbolo akademija verčia naują puslapį savo istorijoje – oficialiai patvirtintas ir naujuoju direktoriumi tapo 36-erių metų Paulius Janušauskas. Jis šias atsakingas pareigas perima iš ilgamečio vadovo Dariaus Butkaus, akademijai atidavusio net 16 metų ir padėjusio jai tapti svarbiu regiono futbolo centru. P. Janušauskas į pareigas bus paskirtas 5 metų kadencijai.
Be to, Panevėžio futbolo akademijos direktoriumi tapęs P. Janušauskas privalės atsisakyti Panevėžio miesto savivaldybės Tarybos nario mandato. Šis žingsnis yra būtinas, nes naujosios pareigos yra nesuderinamos su savivaldybės tarybos nario statusu, kaip numato Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nustatytos taisyklės.
Sieks aukščiausių tikslų
Akademijoje techninio direktoriaus pareigas nuo 2021 m. lapkričio ėjęs P. Janušauskas, kuris nuo balandžio laikinai užėmė ir direktoriaus poziciją, per šį laikotarpį spėjo iš arčiau susipažinti su Panevėžio futbolo akademijos specifika. Šio gerai žinomo futbolo specialisto paskyrimas direktoriumi reiškia ne tik vadovybės pasikeitimą, bet ir žymi galimą naują kryptį bei ambicijas futbolo akademijai „Panevėžys“. Pagrindinis vadovo tikslas – užtikrinti, kad kuo daugiau jaunųjų Panevėžio futbolininkų pasiektų elitinį lygį ir papildytų futbolo klubą „Panevėžys“ bei Lietuvos rinktines.
Naujasis Panevėžio futbolo akademijos vadovas P. Janušauskas kelia ambicingus tikslus, orientuotus į visapusišką futbolininkų ugdymą. Jis sieks įdiegti individualizuotas treniruočių programas, atsižvelgiančias į kiekvieno vaiko gebėjimus, bei skatins sveiką gyvenseną ir fizinį aktyvumą ne tik tarp akademijos auklėtinių, bet ir jų šeimų. Dėmesys bus skiriamas komandinių ir socialinių įgūdžių ugdymui, taip pat nuolatiniam trenerių kvalifikacijos kėlimui. P. Janušauskas taip pat pabrėžia infrastruktūros gerinimo svarbą – sieks, kad treniruočių aikštelės ir įranga atitiktų aukščiausius standartus. Be to, bus stiprinamas bendradarbiavimas su vietos mokyklomis, sporto organizacijomis ir bendruomenėmis.
Turės trauktis iš Tarybos
P. Janušauskas taip pat yra Panevėžio miesto savivaldybės Tarybos narys. Jis į tarybą pateko 2023 metų gruodį, pakeisdamas mokslų daktarą, profesorių Darių Viržonį. Taryboje P. Janušauskas priklauso politiniam komitetui „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ ir dirba Bendruomenių, socialinių reikalų, sveikatos ir sporto komitete.
Pagal LR vietos savivaldos įstatymą, pradedant eiti pareigas, kurios yra nesuderinamos su tarybos nario pareigomis, tarybos narys privalo pateikti prašymą VRK dėl įgaliojimų nutraukimo. Tuomet VRK posėdyje priima sprendimą, pripažindama šio savivaldybės tarybos nario įgaliojimus nutrūkusiais.