Gargžduose – skulptūros futbolui idėja
„Gargždų kraštas“
http://sportas.delfi.lt/futbolas/gargzd ... slink=true" onclick="window.open(this.href);return false;
2013 m. sausio 5 d. 10:51

Pasitikdami jubiliejinius, 760-uosius miesto gimtadienio metus, gargždiškiai diskutuoja, kad miestelyje galėtų atsirasti skulptūra futbolui ir legendinei komandai Gargždų „Banga“. Nauja idėja Gargžduose pastatyti skulptūrą, skirtą futbolui, jau sulaukė palaikymo. „Visur Lietuvoje ir pasaulyje gyvas legendinis „Bangos“ šūkis „Kas laimės, kas laimės – Gargždų „Banga“ – išties garsina mūsų miestelį. Be to, futbolo tradicija yra ne tik praeities, bet ir šių dienų legenda, kasmet garsinanti mūsų miesto vardą. Parodytas ne vienas televizijos laidų reportažas, parašytas ne vienas straipsnis narpliojant, kokia futbolo populiarumo Gargžduose ir Gargždų „Bangos“ fenomeno Lietuvoje, priežastis. Esame įsitikinę, kad būtina originaliai įamžinti futbolo tradicijas Gargžduose. Tai šiandienos, o ne vakar dienos vertingiausia mūsų miestelio tradicija ir aktualija“, - teigia idėjos autoriai - neformalaus jaunimo bendruomenė „Taškas G“.

Meras pritaria

Išgirdęs apie jaunuolių pateiktą pasiūlymą Gargžduose įamžinti futbolo klubo „Banga“ fenomeną, Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas entuziastingai sutiko šią idėją. „Netrukus „Banga“ kaip tik švęs 50-ąjį jubiliejų, galėtume įamžinti futbolo tradicijas Gargžduose, - svarstė V. Dačkauskas. – Pritarčiau, jei stadione, ar šalia stadiono atsirastų skulptūra futbolui. Juolab, kad futbolo tradicijos Gargžduose buvo gyvos ir prieškariu, ne tik sovietmečiu. Istoriniuose šaltiniuose randama informacijos, kad tuomet, kai Gargžduose 60 proc. gyventojų buvo žydai, čia žaidė jų įkurta komanda „Makabi“, o gargždiškių komanda žaidė pasivadinusi „Ąžuolyno“ vardu. Manau, kad jaunimo idėja gera, tikiu, kad sulauks ir bendruomenės pritarimo“, - sakė V. Dačkauskas.

Buvęs meras prisidėtų

Klaipėdos rajono savivaldybės Opozicijos lyderis Sigitas Karbauskas „Gargždų kraštui“ sakė, kad ir pats pagal išgales finansiškai prisidėtų prie tokios idėjos įgyvendinimo Gargžduose. „Puiki idėja. Dar smagiau, kad ją atnešė ne valdininkai, o gargždiškiai, - „Gargždų kraštui“ sakė S. Karbauskas. – Šiandien vienas labiausiai Gargždus garsinančių projektų – būtent futbolo klubas „Banga“. Futbolas yra tas dalykas, kurį visi mėgstame ir už kurį daugelis sergame. Ne veltui į Gargždų stadioną stebėti rungtynių ateina bene daugiausiai žiūrovų šalyje. Manau, kad idėja turi racijos. Klaipėdos rajono pavadinimo greičiausiai nepakeisime, todėl būtent dėl to svarbu stiprinti ir garsinti Gargždų vardą“, - savaitraščiui sakė Opozicijos lyderis. S. Karbauskas mano, kad skulptūros futbolui vietą turėtų parinkti gargždiškiai.

Reikia legendos

Tarybos narys Martynas Pocius taip pat palankiai sutiko šį pasiūlymą. „Manau, kad jau per šių metų Gargždų jubiliejų galėtume įgyvendinti sumanymą. Žinant gargždiškių meilę futbolui, esu įsitikinęs, kad ir privačių rėmėjų, aistruolių lėšų šiam projektui įgyvendinti galima būtų pritraukti, - sakė jis. – Įsivaizduočiau šią skulptūrą stovint netoli stadiono, arba net Klaipėdos gatvėje, gal prie įvažiavimo į miestą. Skulptūra galėtų turėti ir kokią nors kitą idėją. Pavyzdžiui, sostinėje labai išpopuliarėjo „Stebuklo“ plytelė, kuri neva išpildo norus. Galbūt reikia kurti legendą, kad patrynus Gargžduose stovinčio futbolo kamuolio skulptūrą tris kartus, ar apėjus aplink ją tris ratus, laimėsite kokį nors savo gyvenimo mūšį, ar varžybas, kaip visuomet laimi Gargždų „Banga“, kaip skelbiama skanduotėje „Kas laimės, kas laimės...“, - šmaikštavo politikas.

Idėjas - bendruomenei

Labdaros ir paramos fondo „Gargždų rėmėjas“ vadovas Nerijus Galvanauskas „Gargždų kraštui“ sakė palaikantis idėją įamžinti futbolą Gargžduose. „Pirmiausia į galvą šauna dvi erdvės, kur tokia skulptūra galėtų atsirasti – stadiono prieigose arba Gargždų parke. Tačiau manau, kad geriausiai vietą tokiam svarbiam simboliui parinktų urbanistai, architektai. Reikėtų atsižvelgti į žmonių srautus, kitus niuansus, - savaitraščiui teigė jis. – Manau, kad į diskusiją reikia įtraukti bendruomenę. Gargždiškių nuomonė, kokia skulptūra futbolui, kokioje vietoje, su kokia idėja, turi atsirasti Gargžduose – svarbi. Esu įsitikinęs, kad galime įamžinti ir cepelinus, kurie anksčiau labiau garsino Gargždus, ir Gargždų futbolo klubo „Banga“ veiklą, kuri garsina miestą šiandien, yra aktuali jaunimui. Gargždų miesto vardo garsinimo niekada nebus per daug, todėl visos iniciatyvos – geras dalykas“, - sakė N. Galvanauskas.

Kamuolio neužtektų

VŠĮ „Gargždų futbolas“ vadovas Rimantas Mikalauskas „Gargždų kraštui“ prisipažino, kad apie „Bangos“ ir futbolo įamžinimą pagalvojęs jau tuomet, kai gargždiškiai plačiai aptarinėjo skulptūros cepelinams idėją. „Žinoma, kad man ši idėja patinka, juk esu futbolą populiarinančios įstaigos vadovas. Smagu, kad ir jaunimas mato prasmę įamžinti futbolą Gargžduose. Galbūt tiktų tokią skulptūrą pastatyti netoli stadiono, tačiau tai tik viena iš galimų vietų. Reikėtų pasitari su bendruomene, galbūt paskelbti konkursą, kad būtų pasiūlyta geriausia vieta, geriausia idėja skulptūrai, - svarstė „Gargždų futbolas“ direktorius. – Manau, kad neužtektų pastatyti futbolo kamuolio ar futbolo batelių skulptūrą, nes Gargždų „Banga“ yra ne vien tik profesionali futbolo komanda. Tai ir vaikai, kurie mokosi žaisti futbolą, ir jų tėveliai, bendruomenė, sirgaliai ir aistruoliai, privatūs rėmėjai nuolat palaikantys futbolo idėją ir savivalda, kuri iš dalies finansuoja ir palaiko futbolo tradicijas Gargžduose. Vien futbolo kamuolys neatspindėtų Gargždų „Bangos“ legendos dvasios“, – „Gargždų kraštui“ sakė R. Mikalauskas. Jo nuomone, skulptūros ar paminklo futbolui finansavimas galėtų susidėti iš kelių lėšų šaltinių. „Dabar Gargždų „Banga“ finansuojama ir iš savivaldybės biudžeto, ir iš privačių rėmėjų lėšų, prie futbolo puoselėjimo prisideda ir kiekvienas sirgalius, perkantis bilietą į varžybas, ar „Bangos“ marškinėlius. Tokiu pat principu, manau, turėtų būti surinktos lėšos ir skulptūrai. Viliuosi, kad idėja sulauks ir politikų, ir bendruomenės pritarimo bei idėjų, kaip geriau tą idėją įgyvendinti“, - teigė R. Mikalauskas.

Walking the Roads to Victory in Lithuania’s Sports Capital
https://visit.kaunas.lt/en/kaunastic/wa ... s-capital/

The entrance to the National Football Academy in Žaliakalnis is marked by the sculpture “Lithuanian Footballer” by Džiugas Jurkūnas, erected in 2009. The sketch was inspired by the Lithuanian press of 1934, which is what the young players looked like then. One more football symbol awaits on Jonava street. Not far from where the Jewish sports and gymnastics union Makabi opened a stadium 100 years ago, a sculpture by artist Gediminas Pašvenskas was unveiled in 2020. It replicates a footballer’s shoe in the running phase.


„Makabi“ stadiono vietą primins skulptūra Jonavos gatvėje
https://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas ... eje-993726
Šarūnė Kutinskaitė-Būdavienė

Jonavos gatvėje, netoli nuo tos vietos, kur prieš 100 metų buvo atidarytas „Makabi“ stadionas, iškilmingai atidengta menininko Gedimino Pašvensko skulptūra.

Važiuodami šešių eismo juostų Jonavos gatve, veikiausiai, nei nesusimąstote, kad lygiai prieš 100 metų čia buvo futbolo stadionas – 1920-aisiais įkurta žydų sporto ir gimnastikos sąjunga „Makabi“ dar po metų, spalio 19 dieną Neries pakrantėje įrengė futbolo aikštę, pavadintą tokiu pat vardu.

„Pirmasis stadionas buvo Ąžuolyne. Antrasis – čia, tiesa, šiek tiek toliau nuo vietos, kurioje dabar stovime. Buvo ir trečias – Panemunėje, tik Panemunė tuo metu priklausė ne Kaunui, o Kauno sričiai “, – prisiminimais dalijosi Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas, anuomet aikštėje ir pats ne kartą spardęs futbolo kamuolį.

Nuo 1920 iki 1940 metų veikęs stadionas talpino maždaug pustrečio tūkstančio žiūrovų, turėjo bėgimo taką ir nedidelę tribūną.

„Viskas buvo gerai, tik jei kamuolys nuriedėdavo į Nerį, žiūrovai išsiskirstydavo. Nelaukdavo 10 min. kol kas nors jį ištrauks iš vandens“, – kuriozines situacijas prisiminė G.Žakas. Jo prisiminimus savaisiais papildė Lietuvos sporto klubo „Makabi“ prezidentas Semionas Finkelšteinas. Ilgametis vadovas prisiminė ne tik į vandenį krentančius kamuolius, bet ir 1926-1931 metų potvynius, kurie užsemdavo visą aikštę, palikdama kyšoti tik tribūnas.

Stadione buvo surengta daugybė varžybų. 1922-aisiais čia vyko pirmasis Lietuvos futbolo čempionatas, 1931 metais – pirmosios tarptautinės futbolo varžybos, kuriose susirungė Rumunijos ir Lietuvos sportininkai. Pastariesiems tąkart nepasisekė – rezultatu 4:2, šeimininkai turėjo pripažinti svečių pranašumą.

„Labai teisingai pastebėjo S.Finkelšteinas, kad šiame stadione vyko ne tik žydų „Makabi“, bet ir Lietuvos rinktinės varžybos. Tai reiškia, kad stadionas buvo atviras ne tik savo sporto klubo nariams“, – Kauno žydų bendruomenės pirmininkas neslėpė sielvarto, kad dauguma klubo narių, dovanojusių skambias pergales, neliko gyvųjų tarpe – jie buvo nužudyti.

Pagerbiant išėjusiųjų atminimą, prisimenant istoriją ir kelią, kurį per 100 metų nuėjo „Makabi“ klubas, penktadienio popietę šalia ofisų pastato „Kauno dokas“ atidengta skulptūra. Anot idėjos sumanytojo, skulptoriaus G.Pašvensko, jo darbas atkartojo futbolininko batelį bėgimo stadijoje.

„Puiki mintis ir nepriekaištingai atliktas darbas“, – susirinkusieji negailėjo pagyrų kūrėjui ir vylėsi, kad Neries krantinėje paliktas ženklas, bus tarsi priminimas jaunajai kartai.



------------------
Skulptūra „Makabi“ – stadionui Kaune atminti
mokslolietuva.lt/2020/12/skulptura-makabi-stadionui-kaune-atminti/

Neseniai Kauno žydų bendruomenė pakvietė į skulptūros, žyminčios pirmosios Lietuvos Respublikos (1918–1940) laikais įkurto garsaus „Makabi“ stadiono vietą, atidengimo ceremoniją Jonavos gatvėje prie biurų pastato „Kauno dokas“. Pagerbiant išėjusiųjų atminimą ir prisimenant „Makabi“ Lietuvoje kelią, kurį per 100 metų nuėjo klubas, Neries pakrantėje buvo atidengta Gedimino Pašvensko skulptūra, primenanti bėgančio futbolininko batelį.

Lietuvos žydų sporto klubas buvo įkurtas 1920 m. spalio 19 d. Kaune. Iki 1923 m. vadintas gimnastikos ir sporto sąjunga, iki 1940 m. – Lietuvos žydų gimnastikos ir sporto sąjunga. 1926 m. jau veikė 83 „Makabi“ skyriai, vieniję per 4 tūkst. narių. Klubas leido dvisavaitį laikraštį „Makabi“. Daugiausia buvo lengvosios atletikos, futbolo, bokso, stalo teniso, dviračių ir šachmatų sportininkų. Jų atstovai tapo Lietuvos čempionais ir rekordininkais, ne kartą gynė Lietuvos garbę tarptautinėse arenose, su Lietuvos trispalve dalyvavo Olimpinėse žaidynėse, Pasaulio makabiadose. Šiame stadione 1922-aisiais įvyko pirmasis Lietuvos futbolo čempionatas, 1931-aisiais – pirmosios tarptautinės futbolo varžybos, kuriose susirungė Rumunijos ir Lietuvos sportininkai.


Pirmosios Lietuvos Respublikos (1918–1940) laikotarpiu žydai buvo visateisiai nepriklausomos Lietuvos piliečiai. Jie dalyvavo kovose už Lietuvos nepriklausomybę, tarnavo Lietuvos kariuomenėje, dirbo valstybinėje tarnyboje, verslo, pramonės, mokslo, medicinos, švietimo, kultūros ir kitose srityse. Ne išimtis buvo ir besikuriantis sportinis gyvenimas. Nemažai sporto klubų Lietuvoje turėjo ir žydai. Lietuvos žydų sporto klubų sąjunga „Makabi“ gyvavo Lietuvoje iki 1940 m., kai po sovietinės okupacijos jos veikla buvo sustabdyta. Per Antrąjį pasaulinį karą daug žydų sportininkų žuvo. Sąjunga buvo atkurta 1989 m. Vilniuje.

2020 metus Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais.

Ąžuolai supa ir paminklą
https://www.lrytas.lt/sportas/krepsinis ... -17395414/

Dar keturi ąžuolai 2014 metais buvo pasodinti Vytauto parko pakraštyje, greta Vaižganto gatvės.

„Tada buvo minimos Lietuvos sporto sąjungos įkūrimo metinės. 1919 metais įkūrus šią sąjungą jai priklausė keturių sporto šakų – futbolo, teniso, sunkiosios ir lengvosios atletikos – sportininkai. Vytauto parke ta proga vyko šių sporto šakų varžybos. Pagerbiant profesionalaus sporto atsiradimą Lietuvoje toje vietoje ir pastatėme paminklą, pasodinome 4 ąžuolus“, – pasakojo P.Majauskas.

Šie medžiai taip pat yra prižiūrimi ir auga.

P.Majauskas įsitikinęs, jog kauniečiai yra pagerbę tikrai išskirtinius sporto atstovus ar įvykius, ir džiaugėsi, kad medžiai nepaliekami likimo valiai.

Lakūno sodinuko nesaugojo

Mieste yra ir sportininkams skirtų medžių, kurie buvo pasodinti seniau ir juos daugelis jau yra pamiršę. Apie tokius pagarbos ženklus puikiai žino buvęs ilgametis Lietuvos sporto muziejaus direktorius Pranas Majauskas.

Aktyvus kaunietis pasakojo, kad prie S.Dariaus ir S.Girėno stadiono ąžuolą dar tarpukariu buvo pasodinęs Steponas Darius. Garsus lakūnas buvo ir Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos pirmininkas. Sovietmečiu remontuojant stadiono prieigas ąžuolas nudžiūvo, nes jo niekas nesistengė saugoti.

P.Majauskas sakė, kad minint sąjungos 95 metų sukaktį 2014 metais ąžuolas vėl buvo pasodintas. Dar vienas ąžuolas auga visai netoli –- prie pagrindinio Kauno sporto halės įėjimo. Jis skirtas legendiniam boksininkui Algirdui Šocikui atminti. Medelis buvo pasodintas 2014 metais.

„Nors abu sporto objektai atnaujinami, mačiau, kad medžiai nėra nukentėję“, – džiaugėsi P.Majauskas.

Pasvalio kultūrinis fenomenas: medžio drožėjų kūrybinės stovyklos
https://www.bernardinai.lt/pasvalio-kul ... stovyklos/


Skulptūra „Į stadioną“ Pasvalio kultūros ir poilsio parke (1986 m.). Gražvydo Balčiūnaičio nuotrauka

The Sporting Statues Project records and researches statues of sportsmen and women around the world
http://offbeat.group.shef.ac.uk/statues/

Pasaulinė duombazė.

Ir Vytauto Kochanausko skulptūra vienintelė įregistruota Baltijos šalyse.
http://offbeat.group.shef.ac.uk/statues ... tautas.htm


‘A lot of grounds are like bland town centres – they need some visual identity’ – the rise of football statues
https://theathletic.com/2976821/2021/11 ... ll-statues

Since 1990, across Britain and beyond, football statues have been on the rise. There are over 600 of them now, with more in the pipeline of planners and the studios of sculptors.

Kunigaikštis Vildaugas, „Žalgiris“, berniukas Vilnius... Kokie personažai pasakoja sostinės istoriją?
https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/200 ... s-istorija
https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12 ... -istorijos

Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose vykstančioje parodoje „Aš esu vilnietis“. Apie išskirtines istorines asmenybes ir net keistuolius, kurie atskleidžia Vilniaus įvairovę ir kosmopolitiškumą, pokalbis su muziejininke Diana Streikuviene.

Parodą „Aš esu vilnietis“ Istorijų namuose apžiūrėti galima iki kitų metų rudens.

Alfredas Pliadis karantino metu nutarė susitvarkyti savo nuotraukų archyvą ir surado kadaise nupirktus senus negatyvus;
Paminklas futbolininkui Jaunimo stadione (1962 m.)

Vytauto Tallat-Kelpšos skulptūra „Panevėžio futbolininkams“
https://paneveziokrastas.pavb.lt/istori ... lininkams/
https://paneveziokrastas.pavb.lt/skulpt ... lininkams/


Megana Pesse nuotr.

Skulptūra „Panevėžio futbolininkams“ stovi prie „Aukštaitijos“ stadiono ir buvo pastatyta 2005 metais. Skirta tais metais Lietuvos čempionų titulą iškovojusiai Panevėžio futbolo komandai „Ekranas“. Vėliau Panevėžio futbolininkai šį titulą laimėjo dar penkis kartus iš eilės.

Nuo 1999 m. Lietuvos futbole dominavo FBK Kaunas. Šis Kauno futbolo beisbolo klubas Lietuvos futbolo A lygos čempionatuose 6 kartus iš eilės laimėjo pirmenybių auksą. Du paskutiniuosius 2003 m. ir 2004 m. sezonus kauniečiams rimtai pasipriešino Panevėžio „Ekranas“. Mūsiškis futbolo klubas ypač arti aukso buvo 2004 metais. Tačiau Panevėžio „Aukštaitijos“ stadione vykusias paskutines ir lemiamas rungtynes ekraniečiai FBK Kaunui pralaimėjo rezultatu 0:2. Tuomet vėlyvą rudenį vykusių varžybų pasižiūrėti ir „Ekraną“ palaikyti susirinko rekordinis žiūrovų skaičius. Stadione tvyrant tirštam rūkui, jas stebėjo 8 000 sirgalių.

Didelį šių rungtynių ažiotažą sukėlė dar tai, kad jų išvakarėse buvo nuspręsta „Ekraną“ pašalinti iš čempionato ir įskaityti „Kaunui“ pergalę. Bet kilus skandalui, vis dėlto buvo nuspręsta, kad mačas turi įvykti. Pažymėtina, kad 2004 m. sezone net trys ekraniečiai Povilas Lukšys, Mantas Savėnas ir Vitalijus Kavaliauskas tapo rezultatyviausiais žaidėjais, atitinkamai įmušę 19, 12 ir 10 įvarčių. Iš A lygos futbolo čempionate dalyvavusių aštuonių komandų panevėžiečiai buvo įmušę daugiausiai 59 įvarčius. Iki lemiamo mačo su kauniečiais Panevėžio „Ekranas“ namuose buvo laimėjęs 6 rungtynes iš eilės. „Ekrano“ futbolo komandą treniravo Virginijus Liubšys.

Dar geriau pasiruošęs ir nusiteikęs, Panevėžio „Ekranas“ užtikrintai pradėjo naująjį 2005 m. A lygos futbolo sezoną. Turėdami pralaimėtas tik vienerias rungtynes, dar iki čempionato pabaigos „Ekranas“ užsitikrino čempiono vardus. Džiaugdamiesi šiuo savo komandos laimėjimu futbolo gerbėjai nutarė jai pastatyti paminklą. Iki tol Panevėžio futbolininkai Lietuvos čempionais buvo tapę prieš dvylika metų.

Paskutines ir jau nieko nelemiančias rungtynes su Šiaulių „Šiauliais“ Panevėžio „Ekrano“ futbolininkai tais metais lapkričio 12 d. žaidė „Aukštaitijos“ stadione. Joms pasibaigus, įvyko iškilminga apdovanojimo ceremonija, kurios metu Panevėžio futbolininkams buvo įteikta Lietuvos čempionų taurė ir atliktas „Ekrano“ futbolo komandai specialiai panevėžiečių sukurtas himnas „Tikrų vyrų giesmė“. Žodžius šiam himnui parašė poetė Elvyra Pažemeckaitė, muziką sukūrė kompozitorius Rimantas Bagdonas.

Po šio apdovanojimo netoliese prie įėjimo į „Aukštaitijos“ stadioną buvo atidengta Panevėžio „Ekrano“ futbolininkų garbei pastatyta skulptūra, kurią puošia ant aukštos kolonos užkeltas granitinis sparnuotas futbolo kamuolys. Ant kolonos iškaltas užrašas liudija: „Panevėžio futbolininkams – dėkinga bendruomenė. 2005“. Skulptūra tituluojama pirmąja Lietuvoje, atidengta futbolui. Ją per rekordiškai trumpą laiką vos mėnesį sukūrė skulptorius Vytautas Tallat-Kelpša. Skulptūrai ir himnui sukurti Panevėžio apskrities futbolo federacija skyrė bei iš privačių rėmėjų buvo surinkta 10 000 litų.

Rezultatyviausiu 2005 m. futbolo sezono žaidėju tapo Mantas Savėnas, į varžovų vartus įmušęs 27 įvarčius. Jis taip pat pelnė ir geriausio A lygos žaidėjo apdovanojimą. Kiekvienoje pozicijoje „Ekrano“ komanda turėjo savo lyderius. Saugų linijoje be Manto Savėno puikiai žaidė Aurimas Kučys ir Giedrius Tomkevičius, gynyboje – Arūnas Klimavičius ir Gediminas Paulauskas. Atakoje lyderiais buvo Povilas Lukšys ir Vitalijus Kavaliauskas. Vartus patikimai saugojo Arvydas Skrupskis. Panevėžio „Ekraną“ į Lietuvos futbolo čempionų titulą atvedė reprezentacinės mūsų miesto komandos ilgametis treneris Virginijus Liubšys. Legionierių komandoje nebuvo, pasikliauta savais žaidėjais.

Auksinio Panevėžio „Ekrano“ amžius prasidėjo, kai 2008 m. prie komandos vairo stojo Valdas Urbonas. Jo treniruojama „Ekrano“ komanda 2008–2012 m. be Lietuvos čempionų titulo dar du kartus iškovojo Lietuvos futbolo federacijos taurę ir du kartus laimėjo Supertaurę. Tapusi daugkartine Lietuvos čempione, ketverius metus iš eilės dalyvavo UEFA Čempionų lygos atkrentamosiose varžybose, kur 2011 m. ir 2012 m. iškopė į kitą varžybų atrankos etapą. 2013 m. po nesėkmingo starto tris kartus geriausiu A lygos treneriu išrinktas Valdas Urbonas buvo atleistas iš FK „Ekranas“ vyriausiojo trenerio pareigų. Tais metais finansinių problemų kamuojama „Ekrano“ komanda Lietuvos čempionate užėmė trečią vietą. 2014 m. dar labiau finansinių sunkumų prislėgtam „Ekranui“ buvo jau paskutiniai. 2015 m. pradžioje Lietuvos futbolo federacija dėl skolų „Ekrano“ nepriėmė į A lygą ir jis iširo. Tiesa, „Ekranas“ tais metais dar galėjo žaisti Pirmoje lygoje, bet užuot jį gelbėję, žinomi Panevėžio futbolo bendruomenės atstovai įkūrė naują futbolo klubą „Panevėžys“. Panevėžio apygardos teismas buvusį FK „Ekranas“ prezidentą Aušrį Labiną nuteisė lygtinai dėl 2,5 mln. eurų pasisavinimo ir priteisė iš jo šią žalą atlyginti.

Prie Kėdainių stadiono iškilo skulptūra
https://rinkosaikste.lt/prie-kedainiu-s ... skulptura/


Kristinos Kasparavičės nuotr.

Prie miesto stadiono iškilo nauja skulptūra – ant metalinio stovo puikuojasi futbolo kamuolys. Nors darbai dar nebaigti, šis statinys jau, galima sakyti, tapo ryškiu akcentu įamžinant futbolo tradicijas Kėdainiuose ir kartu gražinant viešąsias miesto erdves.

Iniciatyva kilo iš pačios Kėdainių futbolo bendruomenės – jos aktyviausi nariai, kartu su futbolo klubu „Nevėžis“ ir sporto veteranų grupe, nusprendė, kad metas atnaujinti stadiono prieigas.

Anksčiau ten stovėjęs dar sovietmečio laikus menantis stovas buvo praradęs prasmę ir estetinę vertę. Tad gimė idėja jo vietoje pastatyti skulptūrą, kuri reprezentuotų futbolą – sporto šaką, stipriai įsišaknijusią Kėdainiuose.

„Tai mūsų futbolo bendruomenės noras – turėti kažką, kas simbolizuotų mūsų veiklą ir kartu pagražintų aplinką. Idėja buvo suderinta su rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriumi. O pati skulptūra pastatyta rėmėjų ir pavienių žmonių lėšomis. Kol kas jų viešai neįvardinsiu, bet esu labai dėkingas kiekvienam prisidėjusiam“, – sako su VšĮ „Sporto perspektyvos“ prezidentas bei futbolo klubo „Nevėžis“ vadovas Saulius Skibiniauskas.

Darbai dar nebaigti

Nors skulptūra jau stovi, teritorijos tvarkymo darbai dar vyksta. Šiuo metu objektas apjuostas apsaugine juosta, nes laukia baigiamieji aplinkos tvarkymo etapai – bus atvežta žemių, supilta skalda, suformuota aplinkos danga.

Tikimasi, kad artimiausiu metu teritorija bus visiškai sutvarkyta, o skulptūra taps ne tik futbolo bendruomenės pasididžiavimu, bet ir patraukliu miesto akcentu visiems praeiviams ir sporto aistruoliams.

Kaune – Lietuvos futbolo čempionams skirtas grafitis
https://www.alfa.lt/sportas/futbolas/ka ... is/393165/ | https://zalgiris.lt/naujienos/kaune-lie ... s-grafitis

2025-aisiais įvykęs istorinis – pirmasis futbolo klubo „Kauno Žalgiris“ triumfas Lietuvos čempionate – įamžintas ir Kauno miesto gatvėse. Grafitį gyvai galima išvysti Karaliaus Mindaugo prospekte ant buvusio „Pergalės“ koncerno teritoriją juosiančios sienos. Daugiau nei 150 kvadratinių metrų piešinys žaliai baltomis spalvomis įamžina po 18 metų pertraukos iškovotą kauniečių titulą.

Muralo autorius – vienas žinomiausių Lietuvos gatvės menininkų Timotiejus Norvila, geriau žinomas Morfai vardu. Prie kūrinio įgyvendinimo prisidėjo ir menininkas Hodas Art. Autorius yra sukūręs ne vieną ryškų darbą Kaune, o jo kūriniai jau tapo neatsiejama miesto tapatybę formuojančia dalimi.

Piešinyje pavaizduoti svarbiausi komandos veidai: Lietuvos vyrų futbolo rinktinės ir „Kauno Žalgirio“ kapitonas Fiodoras Černychas, ilgamečiai klubo žaidėjai Gratas Sirgėdas ir Deividas Mikelionis, čempioniškame sezone komandai vadovavęs vyr. treneris Eivinas Černiauskas, gynybos ramstis iš Kolumbijos Aldayras Hernandezas bei 2025 metų Lietuvos čempionato geriausias futbolininkas Amine’as Benchaibas.

Egidijaus Kairio futbolo atributikos kolekcijios paroda
https://www.birzai.lt/gyventojams/rengi ... 38?lang=lt

2026-06-13 - 2026-07-26 Nuo 13:00 iki 17:30
Biržų krašto muziejus „Sėla“, mažoji parodų salė

Krepšinio genijus Klaipėdoje ruošiasi įsikurti amžiams: „Modės“ skulptūros idėja artėja prie finalinės stadijos
https://ve.lt/sportas/krepsinio-genijus ... rteja-prie

Trumpai sakant, Lietuvoje su žinomų, garsių asmenybių įamžinimais – visiškas chaosas. Dairydamasis po pasaulį pastebėjau daug meninių akcentų (paminklų, biustų, garbės lentų), skirtų garsiems sportininkams prisiminti, tačiau Lietuvos ir lietuvių tame sąraše neaptiksime.

O kiek toks projektas gali kainuoti?

Galutinė suma priklausys nuo meninių ir techninių sprendimų eigos, tačiau kalbame apie šimto tūkstančių eurų sumą. Norime, kad tai nebūtų tik judesyje esantis bronzinis žmogus ant postamento. Norisi sukurti objektą, kuris kalbėtų su miestiečiais. Kad prie jo fotografuotųsi vaikai, sustotų turistai, o senesnės kartos sirgaliai prisimintų rungtynes, kurios jau tapo legenda. Trumpai tariant, siekiame sukurti ne paminklą, o istoriją, kurią būtų galima paliesti.