Lietuvos futbolo forumas

Akibrokštas: A.Kubilius nerado laiko priimti UEFA prezidentą M.Platini
http://www.lrytas.lt/-13052900091304837 ... latini.htm" onclick="window.open(this.href);return false;
Zigmas Jurevičius
2011-05-13 18:17

Karmėlavos oro uoste penktadienio popietę nusileido nedidelis privatus lėktuvas, atskraidinęs UEFA prezidentą Michelį Platini. Europos futbolo strategas Kaune susitiks su LFF vadovais bei Kauno ir Vilniaus miestų merais, tačiau šalies Vyriausybės dėmesio nesulaukė. 55 metų prancūzas, lengvai varstantis daugelio Europos valstybių prezidentų ir premjerų kabinetų duris, Lietuvos vyriausybės atstovams įspūdžio, matyt, nepadarė. Jie nerado laiko ir galimybių priimti vieną įtakingiausių pasaulio futbolo personų. „Norėjome, kad per trumpą vizitą M.Platini užsuktų į Vyriausybę, tačiau mums buvo atsakyta, kad tokių galimybių nėra“, - gūžčiojo pečiais Lietuvos futbolo federacijos (LFF) atstovai.

Buvusi Prancūzijos futbolo legenda Kaune susitiks su naujuoju miesto meru Rimantu Mikaičiu bei Vilniaus miesto vadovu Artūru Zuoku. Drauge su LFF prezidentu Liutauru Varanavičiumi ir šalies kūno kultūros ir sporto departamento vadovu Klemensu Rimšeliu UEFA delegacija kalbėsis apie šalies futbolo pasiekimus ir opiausias problemas. Manoma, kad daugiausia dėmesio teks nacionalinio stadiono klausimui. Kovo pabaigoje Lietuvos vardas vėl plačiai nuskambėjo Europoje. Tąsyk 2012 metų Europos čempionato atrankos varžybų žaisti atvykę pasaulio čempionai ispanai buvo pašiurpę dėl pasibaisėtinos S,Dariaus ir S.Girėno sporto centro stadiono vejos.

Prieš oficialius susitikimus M.Platini apsilankys Nacionalinėje futbolo akademijoje Kaune, kurios atidaryme jis dalyvavo 2007 metais. UEFA prezidentas šalia akademijos esančiame aikštyne paskelbs apie vaikų ir jaunimo varžybų „Ežiogolas“ ir „UEFA Grasroots day - Švęskime futbolą kartu!“ renginio pradžią.

Politikė siūlo nebeįleisti į Lietuvą chuliganiškai nusiteikusių sporto fanų
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=47627963" onclick="window.open(this.href);return false;
2011 liepos mėn. 15 d. 13:57



Seimo Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė kreipėsi į laikinai policijos generalinio komisaro pareigas einantį Algirdą Stončaitį prašydama atsakyti, kokių įstatymų pataisų dar reikėtų tam, kad aršieji sporto komandų fanai nebebūtų įleidžiami į Lietuvos Respublikos teritoriją ir nebekeltų grėsmės Lietuvos piliečiams. „Nebe pirmą kartą stebime atkaklias Lietuvos policininkų pastangas apginti Lietuvos žmones nuo chuliganų, prisistatančių „futbolo fanais“. Jų veiksmai kelia pasibaisėjimą, o jų bandomi įsivežti į Lietuvos Respublikos teritoriją įrankiai (beisbolo lazdos, peiliai ir netgi kirviai) gąsdina Lietuvos žmones ir kelia grėsmę jų saugumui“, – pranešime spaudai piktinasi politikė. Kreipimesi Seimo narė teiraujasi kokių dar įstatymų (Baudžiamojo, Administracinio, Civilinio kodekso) pataisų reikėtų, kad sporto chuliganai galėtų būti teismo paskelbti nepageidaujamais asmenimis ir ateityje teisėtai nebūtų įleidžiami į Lietuvos Respublikos teritoriją. Anot Seimo narės, Lietuva turi pasipriešinti nežabotam iš užsienio valstybių atvykstančių sporto sirgalių siautėjimui, Lietuvos vardo bei jos žmonių orumo žeminimui. Anot parlamentarės, tokiais savo veiksmais chuliganai nedaro garbės ir savo šalims. Šį klausimą parlamentarė siūlo spręsti kuo greičiau – ateinančios Seimo rudens sesijos metu.

Ką čia siūlyti? Nebeįleisk ir viskas, gi čia tavo kiemas ir neprivalai visų įleidinėt

galėtų tos vištos idėją išbandyti europos krepšinio čempionato metu. Neįleistų agresyviai atrodančių, graikų, ex-jugų valstybių atstovų, lenkų visų be išimties, rusų, o paskui seimas nuspręstų geras čia užmanymas ar ne.

SLASHER, KREPSINIO SIRGALIAI YRA GERIS, JIE NESA PINIGUS [NORS AS TUO ABEJOJU], O FUTBOLO SIRGALIAI, YPAC LENKAI- YRA BLOGIS

Valstybės dotacijų skerspjūvis: kiek lėšų tenka vienam sportuojančiam ir ar išties krepšinis susižeria daugiausia?
Publikuota: 2012 kovo 26d. 07.25
Autorius: Julius Bliūdžius
http://www.15min.lt/naujiena/sportas/ki ... z1qCogSViZ" onclick="window.open(this.href);return false;

Sporto šakų finansavimas dažniausiai matuojamas lyginant bendras sumas, kurios atseikėjamos federacijoms. „15min“ į valstybinį sporto federacijų finansavimą pažvelgė kitu kampu. Pabandėme paskaičiuoti, kiek valstybės lėšų tenka vienam kiekvienos sporto šakos atstovui. „Krepšinis vėl susižėrė viską“. Tokią frazę nuolat kartoja įvairių sporto šakų atstovai, kai kalba pakrypsta apie sporto finansavimą iš valstybės biudžeto. Tiesa, šiemet aistrų mažiau. Nes Lietuvos krepšinio federacija, pernai gerai užsidirbusi iš mūsų šalyje vykusio Europos vyrų krepšinio čempionato, šiemet atsisakė valstybės dotacijos. Bet vargu, ar tai pakeis nuomonę, jog krepšinis Lietuvoje finansiškai skriaudžia kitas sporto šakas. Paprastai krepšinio federacijai atitenka 2–3 mln. Lt, o tai yra maždaug ketvirtadalis visų sporto federacijoms skiriamų lėšų. Tačiau apeliuojant į krepšinio pinigus dažnai nutylima, kad krepšinį Lietuvoje praktikuoja gerokai daugiau žmonių nei bet kurią kitą sporto šaką.

Formulė, pagal kurią skaičiavome, kiek valstybės lėšų tenka vienam kiekvienos sporto šakos atstovui, paprasta: federacijai skirtas lėšas (pastarųjų trejų metų vidurkį) padalijome iš tą sporto šaką klubuose ir sporto mokymo įstaigose praktikuojančių žmonių skaičiaus. Šiuos duomenis pateikė Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD). Įtraukėme tik tas federacijas, kurios valstybės finansavimą gavo bent dvejus per pastaruosius trejus metus. Rezultatai rėžiantys akį. Iš visų sporto šakų išsiskiria viena – šiuolaikinė penkiakovė. Vienam greitojo čiuožimo atstovui tenka 470 Lt, ir pagal šį rodiklį greitasis čiuožimas rikiuojasi antroje vietoje, o vienam penkiakovininkui tenka net 11 kartų daugiau – 5300 Lt. Sporto šaką, kuri tapo vienu Lietuvos pasididžiavimo simboliu, praktikuoja vos šimtas žmonių (2010 metų duomenimis – 102). Pagal masiškumą penkiakovė nusileidžia netgi, pavyzdžiui, virvės traukimui, aikido ar alpinizmui. Nepaisant to, šiuolaikinės penkiakovės plėtotei šiemet skirta 642 tūkst. litų. Didesnę sumą gavo tik lengvaatlečiai. Paradoksaliai šiame kontekste atrodo Donatos Rimšaitės atvejis. Būtent šiuolaikinės penkiakovės atstovė prieš metus sukėlė skandalą, kai dėl prastų finansinių sąlygų atsisakė atstovauti Lietuvai ir pasirinko turtingesnę Rusiją.

DOSNIAUSIAI FINANSUOJAMOS SPORTO ŠAKOS
Biudžeto lėšos, tenkančios vienam sportuojančiam*:
V. Sporto šaka Suma (Lt.)
1. Šiuolaikinė penkiakovė 5317,0
2. Greitasis čiuožimas 469,6
3. Biatlonas 402,3
4. Buriavimas 400,4
5. Sambo imtynės 378,7
6. Dviračių sportas 366,0
7. Kurašas (uzbekų imtynės su diržais) 342,5
8. Beisbolas 271,9
9. Žolės riedulys 248,7
10. Irklavimas 213,4
11. Šaudymas 210,8
12. Kalnų slidinėjimas 207,4
13. Baidarių ir kanojų irklavimas 183,9
14. Ledo ritulys 177,2
15. Kikboksas 175,7
16. Slidinėjimas 169,1
17. Krepšinis 142,4
18. Imtynės 141,3
19. Fechtavimas 135,0
20. Dailusis čiuožimas 130,4

Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos (LŠPF) generalinis sekretorius Viačeslavas Kalininas pripažįsta, kad penkiakovė yra brangi sporto šaka, bet pabrėžia sporto šakos kompleksiškumą. Didinti masiškumą, pasak V.Kalinino, neįmanoma, nes stinga bazių. Šiuolaikinę penkiakovę sudaro penkios rungtys. Kiekvienai jų reikia atskiros sporto bazės. Tai mūsų sporto šaką padaro brangią „Padalinkite tą sumą iš penkių, juk penkiakovę sudaro penkios rungtys. Kiekvienai jų reikia atskiros sporto bazės. Tai mūsų sporto šaką padaro brangią, nes reikia ir baseino, ir žirgyno, ir šaudymo bei fechtavimosi salės. Masiškumą būtų galima didinti, jei bazių būtų daugiau. Ypač trūksta baseinų. Vos telpame į bazes, kurias turime“, – kalbėjo V.Kalininas. Dėl šių aplinkybių penkiakovės geografija Lietuvoje labai siaura, ji praktikuojama tik Vilniuje ir Kaune. „Anksčiau penkiakovė buvo ir Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, tačiau atėjus kapitalizmui visi pradėjo skaičiuoti pinigą. Ne kartą kalbėjome su savivaldybių vadovais, tačiau visus gąsdina kaštai. Per metus penkiakovei reikėtų 100–150 tūkst. litų, o mažesnėms savivaldybėms tai dideli pinigai“, – pridūrė V.Kalininas.

Gavo daugiausia, bet per mažai

Pagal tai, kiek valstybės lėšų tenka vienam sportuojančiam, krepšinis, tėra tik 17-oje vietoje (maždaug 142 litai). Antrąją religiją lenkia ne tik svariais pasiekimais galinčios pasigirti olimpinės sporto šakos – buriavimas, dviračių sportas, irklavimas, baidarių ir kanojų irklavimas ar minėta šiuolaikinė penkiakovė, bet ir beisbolas, slidinėjimas, kalnų slidinėjimas ar mažai kam žinomas kurašas (nacionalinės uzbekų imtynės su diržais, – red. past.).

Lengvosios atletikos federacija šiemet gavo didžiausią biudžetinio pyrago dalį – 812 tūkst. Lt. Tai 120 tūkst. Lt daugiau nei pernai. Vis dėlto pagal tai, kiek lėšų tenka vienam sportuojančiam, lengvoji atletika atsiduria net už dvidešimtuko ribų – 114 Lt vienam žmogui. Lengvąją atletiką sporto mokymo įstaigose ir klubuose praktikuoja daugiau nei 6000 žmonių, tai yra ketvirta pagal masiškumą sporto šaka Lietuvoje. „Mūsų federacija viena didžiausių, mes turime daugiausia olimpiečių. Tad visai normalu, kad daugiausia lėšų gavome mes. Kita vertus, mūsų poreikiai yra dar didesni. Juk reikia galvoti ne tik apie olimpines žaidynes, bet ir apie jaunimo rengimą. Žaidynės ateis ir praeis, o investuoti į jaunimą reikia nuolat“, – teigė Lietuvos lengvosios atletikos federacijos generalinė sekretorė Nijolė Medvedeva.

Futbolas ir tenisas – skriaudžiami

Pagal duomenis, kuriuos pateikia KKSD, futbolas ir tenisas patenka į masiškiausių sporto šakų trejetuką, nepralenkiamas tik krepšinis. Tačiau tai ir labiausiai valstybės skriaudžiamos sporto šakos – vienam tenisininkui iš biudžeto tenka vos 10, o žaidžiančiam futbolą – vos 21 Lt. Logika čia ta pati – neva nėra rezultatų. Teniso pasiekimus valdininkams apskritai sunku įsprausti į formulę, pagal kurią skirstomos valstybės lėšos, mat Ričardo Berankio ar Lauryno Grigelio pasirodymai ATP turnyruose netraktuojami kaip atstovavimas Lietuvai. Tiesa, kai kurios ankstesnės vyriausybės tenisui yra skyrusios išskirtines dotacijas.

„10 litų? Tai trys teniso kamuoliukai, – reagavo Teniso sąjungos prezidentas Ramūnas Grušas. – Tenisas išties iškrenta iš to pinigų skaičiavimo mechanizmo, kuriame labiausiai vertinami Europos, pasaulio čempionatų medaliai. Tenise tokių čempionatų nėra. Tačiau ar patekimas į pasaulio jaunių reitingo 80-tuką, kuriame dabar yra Lukas Mugevičius, yra mažesnis pasiekimas nei pasaulio jaunių čempionato medalis, pavyzdžiui, lengvojoje atletikoje? Nemanau“, – teigė R.Grušas. „Nenoriu vertinti šiuolaikinės penkiakovės ar kitų sporto šakų finansavimo. Jų pasiekimai puikūs, tačiau tuo ir mes galime pasigirti. R.Berankio patekimas į ATP reitingo šimtuką – pasiekimas, kokio šimtą metų neturėjome. Niekas to nevertina. Norėtųsi daug ką išsakyti, bet neturime tikslo tai daryti. Nes neatrodo, kad kas nors keistųsi. Tiesiog stengiamės gyventi su tuo, ką gauname“, – pridūrė R.Grušas.

KUKLIAUSIAI FINANSUOJAMOS SPORTO ŠAKOS
Biudžeto lėšos, tenkančios vienam sportuojančiam*:
V. Sporto šaka Suma (Lt.)
1. Tenisas 10,4
2. Futbolas 21,8
3. Tinklinis 24,1
4. Keliautojų sportas 27,5
5. Tailando boksas 29,2
6. Dziudo imtynės 32,7
7. Šachmatai 35,5
8. Kultūrizmas ir kūno rengyba 36,5
9. Kiokušin karatė 39,6
10. Lietuviškas ritinis 40,0

Lietuviškai „ripkai“ – trupiniai

Tarp sporto šakų, kurių atstovams tenka mažiausiai lėšų, atsiduria ir ritinis – vienintelė valstybės finansuojama lietuviška sporto šaka. Ritinis, kitaip „ripka“, kilo iš lietuvių liaudies žaidimo, kuris aprašytas buvo dar XVII a. Praėjusio šimtmečio pradžioje Karolis Dineika susistemino taisykles ir ritinis tapo visaverte sporto šaka. Tiesa, netgi savo tėvynėje „ripka“ nėra populiari – Lietuvoje ritinį žaidžia vos šimtas žmonių. Sporto šakos unikalumas ir lietuviškų tradicijų puoselėjimas nėra rimti argumentai pretenduojant į valstybės pinigus. O štai sambo – nacionalinė rusų sporto šaka – finansuojama kur kas dosniau. Užsiimančių sambo Lietuvoje taip pat ne per daugiausia – maždaug 300. Tačiau vienam sambo imtynininkui tenka beveik 380 Lt, o vienam ritinio žaidėjui – vos 40 Lt.

Rezultatai svarbiau nei masiškumas?

Valstybės biudžeto lėšos sporto šakoms skirstomos pagal painią formulę, kurioje svarbiausi dėmenys yra šie – pasiekti rezultatai ir sporto šakos masiškumas. Buvęs KKSD generalinis direktorius, dabar – LTOK viceprezidentas Algirdas Raslanas teigia, kad tai atgyvenusi sistema. Pasak jo, sportinių rezultatų ir masiškumo kriterijų skirstant valstybės pinigus nereikėtų suplakti į vieną indą. K.Rimšelis taip pat priduria, kad, negalėdama pasigirti dideliu masiškumu, šiuolaikinė penkiakovė dosnų finansavimą gauna pelnytai.

Algirdas Raslanas, buvęs KKSD generalinis direktorius:

„Dabartinė lėšų skirstymo sistema – atgyvenusi. Keičiasi gyvenimas, pasaulinės tendencijos, ir turime prie to prisitaikyti. Mūsų didelio meistriškumo sportininkų rengimo sistema pamažu optimizuojamai, tačiau norint pasiekti dar aukštesnių rezultatų, reikia dar labiau sugriežtinti kriterijus, kad geriausius rezultatus demonstruojantys sportininkai būtų visiškai aprūpinti. Sportininkų rengimo pradžia vyksta per klubus ir sporto mokyklas. Galbūt turėtume daugiau lėšų nukreipti į savivaldybes, o federacijoms palikti tik pačią viršūnėlę. Rezultatas ir jo siekimas turi būti pagrindinis kriterijus, skirstant lėšas federacijoms. Masiškumas, susijęs su sveikatingumu ir fiziniu aktyvumu, turi būti finansuojamas pagal atskiras programas. Suplakti viską į vieną yra netikslinga. Galbūt tik 25 proc. iš lankančių sporto mokyklas siekia aukšto meistriškumo. Kiti tai daro dėl sveikatingumo ar užimtumo. Taigi jau sporto mokyklose turi būti atskirtos grupės, orientuotos į meistriškumą. Manau, per artimiausius metus reikia ieškoti būdų, kaip aiškiai atskirti, kas skirta dideliam meistriškumui, o kas – masiškumo plėtojimui. Tokios yra ir pasaulinės tendencijos. Taip, pateisinu šiuolaikinei penkiakovei skiriamas lėšas, nes šiuo atveju kalbame apie aukštų rezultatų siekimą. Visame pasaulyje taip yra ir visos valstybės tam teikia dėmesį. Tad ir Lietuva turi koncentruotis į tas sporto šakas, kuriose galime pasiekti rezultatų“.

Masiškiausios sporto šakos Lietuvoje*:
V. Sporto šaka Sportuojantieji
1. Krepšinis 22 447
2. Futbolas 13 947
3. Tenisas 12 016
4. Lengvoji atletika 6 323
5. Plaukimas 5 637
6. Tinklinis 5 165
7. Gimnastika 5 161
8. Rankinis 4 434
9. Dziudo imtynės 4 034
10. Aerobika 3 802

* – įtrauktas tik organizuotai sportuojančių, tai yra, sportuojančių klubuose ir sporto mokymo įstaigose, skaičius 2010 metais; duomenis pateikia KKSD.

Vidaus reikalų ministerija siūlo 500 mln. litų pinigų šaltinį Lietuvos sportui
http://sportas.delfi.lt/national/vidaus ... d=59419493" onclick="window.open(this.href);return false;
2012 m. rugpjūčio 31 d. 09:42

Vidaus reikalų ministras Artūras Melianas teikia Vyriausybei pasiūlymą dėl sveikatinimo ir sporto infrastruktūros finansavimo galimybių naujoje 2014-2020 metų Europos Sąjungos (ES) finansinėje perspektyvoje. Jei ministrų kabinetas pritars šiam pasiūlymui, per septynerius metus šalies sveikatinimui ir sportui atiteks 2 proc. planuojamos ES struktūrinės paramos, kas sudarys maždaug 500 mln. litų. „Sportas – viena iš prioritetinių mūsų valstybės sričių, todėl manau, turi būti įtraukta į rengiamą 2014-2020 metų Nacionalinės pažangos programos projektą, kuriame numatomas ir ES finansinės paramos panaudojimas ilgalaikiams valstybės prioritetams įgyvendinti“, – sakė ministras A. Melianas. Iki šiol planuojant ES finansinės paramos prioritetus ir tikslus, sportas strateginiuose dokumentuose buvo nepelnytai pamirštas. Ministro įsitikinimu, taip atsitiko todėl, kad planuodami finansinę paramą Lietuvai, mūsų atstovai ES lygmens strateginiuose dokumentuose nerado tiesiogiai įvardintų su sporto finansavimu susijusių nuostatų.

Europos Komisijos (EK) parengtuose ES struktūrinės paramos reglamentų projektuose tiesiogiai nėra siūloma finansuoti sporto infrastruktūros, tačiau EK nuomone, veiksmai susiję su sporto infrastruktūra gali būti finansuojami, jei jie aiškiai prisideda prie 2014–2020 m. ES sanglaudos politikos reglamentų projektuose nustatytų tematinių tikslų ir investavimo prioritetų įgyvendinimo. „Taigi, žalia šviesa sporto infrastruktūros gerinimui ir atnaujinimui uždegta, dabar viskas priklausys tik nuo Vyriausybės sprendimo. Jei ministrai šiam pasiūlymui pritars, neabejoju, jog Lietuvoje bus ir baseinų, ir puikių stadionų. Taip užtikrinsime geras sąlygas ne tik profesionaliems sportininkams treniruotis, bet ir skatinsime visų savo žmonių sveiką gyvenseną bei fizinį aktyvumą“, – įsitikinęs A. Melianas. Priėmus protokolinį sprendimą dėl sporto objektų finansavimo galimybių 2014-2020 metų ES finansinėje perspektyvoje, Nacionalinės pažangos programos projekto prioriteto „Ekonominiam augimui palanki aplinka“ tikslas „Didinti teritorinę sanglaudą regionuose“ pasipildytų nauju uždaviniu – atnaujinti ir plėtoti tolygią sveiką gyvenseną, fizinį aktyvumą ir sportą skatinančią viešąją infrastruktūrą. Pagal skiriamas proporcijas, šiam uždaviniui įgyvendinti būtų skirta apie 500 mln. litų ES struktūrinės paramos.

Svarbiausia - bendruomenės susitelkimas
VRM inf.
2012 m. rugsėjo 25 d. 13:01
http://www.sportas.info/naujienos/13804 ... kimas.html" onclick="window.open(this.href);return false;

Vidaus reikalų ministras Artūras Melianas neabejoja futbolo perspektyvomis ir svajoja apie "Chelsea", "Real" ir Milan" viešnages Lietuvoje


A. Melianas norėtų Lietuvoje matyti didžiuosius Europos klubus
pliadisfoto.lt

Lietuvos futbolui reikia pokyčių, o susidariusi padėtis turėtų paskatinti futbolo bendruomenę jiems susitelkti – tokios nuomonės laikosi vidaus reikalų ministras Artūras Melianas, apžvelgdamas vienos svarbiausių sporto šakų – futbolo – situaciją šalyje. „Akivaizdu, kad futbolui iki šiol buvo skiriamas nepakankamas dėmesys, todėl būtina imtis priemonių, kad situacija pasikeistų į gerąją pusę. Futbolui reikia ir gerų mokyklų, ir stadionų, ir pergalių, tačiau dar labiau – susitelkusios ir pokyčiams pasiruošusios bendruomenės. Todėl raginu trenerius, sportininkus ir visus futbolo simpatikus susitelkti bendram darbui, o ne stebėti futbolo padėtį iš šono“, – teigia ministras A. Melianas. Vertinant pastarojo meto įvykius, susijusius su Lietuvos futbolo federacija (LFF), vidaus reikalų ministras pabrėžia, jog valstybės institucijos negali kištis į LFF savivaldą, tačiau tikimasi, kad Lietuvos futbolo bendruomenė šioje situacijoje ras tinkamiausią išeitį ir konstruktyviai išspręs visas problemas. Tuo tarpu valstybės politiką kūno kultūros ir sporto srityje formuojanti Vidaus reikalų ministerija yra atvira pasiūlymams ir pagal savo kompetenciją pasiruošusi padėti futbolo bendruomenei prikelti šią sporto šaką Lietuvoje. „Aš, kaip ir daugelis Lietuvos žmonių, esu už skaidrų ir gerą futbolą. Neabejoju šios sporto šakos perspektyvomis ir tikiu, kad pas mus atvažiuos žaisti ir „Chelsea“, ir „Real“, ir „Milan“, – sako ministras A. Melianas.

Lietuvos futbolui reikia pokyčių, o susidariusi padėtis turėtų paskatinti futbolo bendruomenę jiems susitelkti – tokios nuomonės laikosi vidaus reikalų ministras Artūras Melianas,

Kada tos futbolo bendruomenės visiems nariams pagaliau susišvies, kad privalu turėti vieną palaikomą lietuvišką klubą ir aplankyti bent du trečdalius jo sezono rungtynių, tada bus galima šnekėti apie kažkokius mistinius susitelkimus. Tik jų manau nebereikėtų.

Keistas žmogus tas ministras užsimislijo visokiu nesamoniu manau kad daug pigau išeitu sįta ministeri nuvesti y milana londona nei čia atitemti tas jo tris išvajotas komandas

Svarstau: FC "Melianas" gerai skamba. Egzotika. Pirmyn Artūrai
Jis man protingas vaikis atrodo, suvadovautų futbolo klubui geriau nei Sakariukas, Turskius, ir Vaitginas kartu paėmus.

Neturėjau laiko užmesti į Arcės turto deklaraciją... sakau, gal tegul kuria kokį klubą, ar nusiperka KĖDAINIUS ir stumia į A lygą.

Jis man protingas vaikis atrodo, suvadovautų futbolo klubui geriau nei Sakariukas, Turskius, ir Vaitginas kartu paėmus.

Todėl ir nevadovauja futbolo klubui, kad protingas....

Jis man protingas vaikis atrodo, suvadovautų futbolo klubui geriau nei Sakariukas, Turskius, ir Vaitginas kartu paėmus.

Todėl ir nevadovauja futbolo klubui, kad protingas....

...bet jau mąsto apie kovas su BARCELONA ir kitais futbolo grandais...
...gal ims staiga jam kišenes "babkytės" drąskyti ir sukus kokį FC MELIANĄ???

Dauguma Lietuvos sporto žmonių Seimo rinkimuose patyrė skaudžią nesėkmę
ELTA ir http://sportas.delfi.lt/national/daugum ... d=59777275" onclick="window.open(this.href);return false;
2012 m. spalio 17 d. 07:49

Nei olimpinėse žaidynėse iškovoti medaliai, nei Kauno „Žalgirio“ vardas nelėmė politinės pergalės atletams ir sporto valdininkams. Per 20 sporto žmonių Seimo rinkimuose patyrė skaudžią nesėkmę. Rimantas Kaukėnas, Darjušas ir Kšyštofas Lavrinovičiai yra įpratę žaisti geruose klubuose ir laimėti, bet politikoje jų komandai atiteko paskutinė vieta, - rašo „Lietuvos rytas“ „Žalgirio“ savininko Vladimiro Romanovo įkurta Lietuvos žmonių partija Seimo rinkimuose liko 18-a tarp 18-os politinių judėjimų, daugiamandatėje apygardoje surinkusi 0,25 proc. balsų, „Mes jaučiamės kaip nugalėtojai, nes pavyko užregistruoti partiją ir įgyti patirties. Mes pamatėme spektaklį ir jo negalima vadinti rinkimais“, - Škotijos dienraščiui „Evening News“ rinkimų rezultatus komentavo V. Romanovas, nepaaiškinęs, kuo konkrečiai liko nepatenkintas. R. Kaukėnas rinkimuose gavo 302 pirmumo balsus ir partijos kandidatų sąraše iš 5-os vietos pakilo į 4-ą. Kaip ir R. Kaukėnas, vienmandatėje apygardoje nesivaržę broliai irgi pakilo partijos reitinge: Darjušas iš 9-os vietos į 6-ą, o Kšyštofas - iš 11-os į 7-ą, teigia „Lietuvos rytas“. Nepasisekė į Seimą patekti ir buvusiems krepšininkams Vitoldui Masalskiui bei Anatolijui Čiupkovui.

Dar daugiau sporto pasaulio žmonių Seimo rinkimams buvo įregistravusi Sąjunga TAIP. Vilniaus mero Artūro Zuoko vadovaujamai partijai atstovavo galiūnas Žydrūnas Savickas, „Lietuvos ryto“ komandos treneris Darius Maskoliūnas, buvęs Lietuvos futbolo rinktinės treneris Algimantas Liubinskas, olimpiniai prizininkai imtynininkas Mindaugas Mizgaitis ir penkiakovininkas Andrejus Zadneprovskis, taip pat futbolo teisėjas Nerijus Dunauskas, Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubo vadovė Vilma Venslovaitienė, Ledo ritulio federacijos prezidentas Petras Nausėda, Vilniaus moterų krepšinio komandos „Kibirkštis-Viči-Iki“ vadovas Rosvaldas Gorbačiovas, - informuoja „Lietuvos rytas“. Tačiau Sąjunga TAIP surinko tik 1,72 proc. balsų ir neperkopė 5 proc. barjero. Vieną įtakingą sporto visuomenės atstovą tarp kandidatų turėjo Liberalų ir centro sąjunga. Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinis direktorius Klemensas Rimšelis su partijos bendražygiais irgi liko už Seimo durų.

Vienmandatėse apygardose dėl Seimo nario mandato varžėsi 8 su Lietuvos sportu susiję kandidatai. Į antrą turą pateko ir spalio 28-ą toliau tęs kovą trys politikai, priklausantys Darbo partijai: Lietuvos krepšinio trenerių asociacijos garbės prezidentas ir LKF vykdomojo komiteto narys Vydas Gedvilas, Lietuvos ralio čempionas Saulius Girdauskas ir Vilniaus apskrities futbolo federacijos prezidentas bei buvęs KKSD vadovas Ritas Vaiginas, - praneša „Lietuvos rytas“. Šansus pakliūti į Seimą vis dar turi buvęs krepšininkas Sergejus Jovaiša (Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionių demokratų partija) ir šachmatininkė Viktorija Čmilytė (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis). Rinkimai nesėkmingi buvo penkiakovininkui Edvinui Krungolcui (TS-LKD), Lietuvos automobilių sporto federacijos prezidentui Gintarui Jonui Furmanavičiui (Darbo partija), buvusiam krepšininkui Linui Kvedaravičiui (LRLS), Klaipėdos rankinio klubo „Žemaitijos dragūnas“ prezidentui Egidijui Skarbaliui („Drąsos kelias“) ir sveikuoliui Dainiui Kepeniui (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga).

LT sporto žmonės nežinojo, kad balsus reikia pirkti iš "zekų" ir rimtų bachūrų. Vienžo, tik charizmos neuženka, kad patektum į Seimą.
Čia reikia pirkti rinkėjų balsus, o ne naiviai tikėtis, kad juos rinks vien dėl gražių akių.