to slasher: jau aišku, kad vienas iš rašytojų bus Kesminas.

M.Eltermanis nežaidė pirmose trejose „Kruojos“ rungtynėse. „Pirmas praleidau, nes praėjusio sezono pabaigoje buvau gavęs raudoną kortelę, - pasakojo ir lietuviškai kalbantis latvis. - Tiksliai nežinojome, ar nuobauda perkeliama į kitus metus, klubas nenorėjo rizikuoti ir neįtraukė mano pavardės į protokolą“.

- Uau!!!!

Šiaip tokia nuostata yra, bet Drausmės komitetas matyt niekada netikrina, ką pats būna pripaistęs ankstesniais metais.

Bardakas

Bardakas

Nepamenu sezono, kad su Drausmės komitetu nebūtų bardako. Aišku, ne kiekvienais metais nusiritam iki tokio lygio, kai reikia pralaimėjimą užskaityti, nes kažkas diskvalifikuotą žaidėją išleido (berods Vėtrai su Šilute žaidžiant tas įvyko, reiškia jau labai seniai), o DK net nebuvo to pažymėjęs.

Aišku, ne kiekvienais metais nusiritam iki tokio lygio, kai reikia pralaimėjimą užskaityti, nes kažkas diskvalifikuotą žaidėją išleido (berods Vėtrai su Šilute žaidžiant tas įvyko, reiškia jau labai seniai), o DK net nebuvo to pažymėjęs.

Ten tai viduryje sezono ŠILUTĖ ir VĖRTA žaidė... Vėtra laimėjo (gal 2-1), o paskui šilutiškiai užprotestavo...
O čia gi sezono pradžia...

UEFA atstovas: "Kovai su sutartinėmis rungtynėmis būtinas teisėsaugos dalyvavimas"
http://www.lff.lt/lt/article/uefa_atsto ... alyvavimas" onclick="window.open(this.href);return false;

Kovai su sutartinėmis rungtynėmis sporte būtinas įstatyminės bazės stiprinimas ir aktyvus teisėsaugos institucijų dalyvavimas. Tai pažymėjo Lietuvoje apsilankęs Europos futbolo asociacijų sąjungos (UEFA) Sąžiningo žaidimo pareigūnas Ursas Kluseris.

Už sutartų rungtynių prevenciją atsakingas UEFA specialistas Vilniuje viešėjo Lietuvos futbolo federacijos kvietimu. Per dvi dienas svečias apsilankė svarbiausiose šalies valdžios ir sporto institucijose, susitiko su futbolo bendruomenės nariais.

Susitikimas LR Seime

Trečiadienį U.Kluseris, LFF prezidentas Julius Kvedaras ir generalinis direktorius Edvinas Eimontas apsilankė Lietuvos Respublikos Seime. Tarp susitikimo dalyvių buvo Seimo pirmininko pavaduotojas Kęstas Komskis, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Juras Požela, Kūno kultūros ir sporto departamento direktorius Klemensas Rimšelis.

U.Kluseris pažymėjo, kad sutartinės rungtynės ir manipuliacijos lažybomis - globali viso sporto problema. Rungtynių rezultatams daroma nelegali įtaka ne tik nacionaliniuose čempionatuose, bet ir tarptautinėse varžybose. Vien kasmetinė sporto statymų oficialiose pasaulio lažybų kontorose apyvarta siekia apie 500 milijardų eurų.

„Visos sporto šakos turi šią problemą, tačiau futbolas - populiariausias sportas, todėl į jo problemas atkreipiamas didžiausias dėmesys. Svarbu pažymėti, kad į sutartas rungtynes vis dažniau įsitraukia kriminalinės struktūros, - sakė UEFA specialistas - Turime įvairių priemonių kovoti su šiuo reiškiniu, tačiau esame sporto - futbolo, o ne teisėsaugos organizacija."

U.Kluseris teigė, kad norint kovoti su sutartomis rungtynėmis būtina valdžios institucijų pagalba. Ypač trūksta specializuotos įstatyminės bazės, kuri suteiktų teisėsaugos institucijomis tvirtą pagrindą imtis veiksmų. Tokio teisinio reguliavimo atsiradimas - bendra tendencija Europos šalyse.

Trys prevencijos kryptys

Svečio pirmos dienos dienotvarkėje taip pat buvo susitikimas su Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) bei „Transparency International" atstovais. Antrąją dieną UEFA specialistas susitiko su futbolo bendruomenės - klubų ir asociacijų darbuotojais. Savo prezentacijoje U.Kluseris pristatė lažybų verslo specifiką, sutartų rungtynių pavyzdžius, kovojant su šiuo reiškiniu iškylančius sunkumus.

Pasak UEFA Sąžiningo žaidimo pareigūno, svarbi ir vidinė prevencija - futbolo varžybų dalyviai privalo nedelsiant informuoti savo šalies federaciją bei UEFA, jei jiems siūloma nelegaliai įtakoti rungtynių rezultatus. U.Kluseris pažymėjo, kad įtarimų dėl sutartų rungtynių Lietuvoje nėra daugiau nei kitose šalyse.

LFF generalinis direktorius E.Eimontas teigė, kad nutarta dirbti trimis kryptimis: „Tai teisinės bazės stiprinimas, sporto ir teisėsaugos bendradarbiavimas operatyviniuose veiksmuose bei viešumas ir edukacija. Problema yra kompleksinė, todėl vienos priemonės ar sprendimo taip pat neužteks.".

Lietuvos čempionato rungtynes ketvirtus metus stebi UEFA partnerė „Sportradar", kuri analizuoja šimtų lažybų kontorų duomenis ir pagal lažinimosi tendencijas nustato potencialiai įtartinas rungtynes. LFF, kaip ir kitos Europos futbolo asociacijos, turi po vieną asmenį, kuris atlieka Sąžiningumo pareigūno funkciją.

Už sutartų rungtynių prevenciją atsakingas UEFA specialistas

UEFA kažkokias pieškas siuntinėja... rimtą kokį bachūrą atsiųstų... lažybininką kokį. Iš tokių vizitų jokios naudos... Tulpinių tokiais pasiseilėjimais neišrausi su šaknimis iš LT futbolo...

Jau kelinti metai LFF su tarptautinėm organizacijomis kovoja prieš sutartus A lygos mačus. Bet, taip niekas ir nebuvo nustatytas. Tai prieš ką jie kovoja, jeigu sutartų rungtynių paprasčiausiai čia nėra.

Tie durniai nesupranta, kad Lietuva, tai Marijos žemė, čia visi gyventojai yra tyyyyros sielos
P.S. ne tyroooos sielos, o tyyyyros sielos.

Merginai futbolas reiškia viską (Karolina Stažytė)
http://www.futbolo.tv/straipsniai/2013- ... urnalistai" onclick="window.open(this.href);return false;

„Man futbolas reiškia viską, – drąsiai pareiškė Tauragės žurnalistė Karolina Stažytė. – Būna juodų dienų, kai viskas nusibosta, bet futbolas – niekada. Jis visada pakelia nuotaiką. Nesvarbu, ar palaikoma komanda laimi, ar ne.“

Mergina juokiasi, kad jos meilė futbolui prasidėjo nuo tėvų pažinties. Tėtis Jonas Stažys specialiai susimuliavo traumą, kad susipažintų su tuomet medicinos seserimi dirbusia būsima žmona. Pastarajai suteikus pagalbą, J. Stažys moterį pakvietė į pasimatymą.

J. Stažys su Tauragės futbolo susijęs daugiau kaip tris dešimtmečius – ir pats žaidė, ir treniravo. Jis meile futbolui užkrėtė ne tik treneriu tapusį sūnų Dainių, bet ir dukrą Karoliną. Ji kartais treniruodavosi su berniukais, kartu su Tauragės komanda vykdavo į kiekvienas rungtynes.

„Saugodavau žaidėjų vestuvinių žiedus, pinigines, padavinėdavau kamuolius. Buvau priversta mylėti futbolą“, – pasakojo K. Stažytė.

Futbolo patarlė skelbia, jog mergina komandos autobuse – praleistas įvartis. „Tai girdėdavau kas kartą. Tačiau manęs nelaikydavo eiline mergina. Buvau tarsi talismanas“, – šypsojosi Karolina.

Ar futbolininkai dažnai rodo dėmesį? „Taip, neslėpsiu, – juokėsi tauragiškė. – Mergina, besidominti futbolu, žaidėjams patinka. Tačiau nenoriu vyro futbolininko. Juo labiau, kad man greit bus 28-eri. Dabar daugelis žaidėjų – jaunesni.“

K. Stažytė šiuo metu eina „Tauro“ atstovės spaudai pareigas, dirba korespondente „Tauragės kurjeryje“, pusantrų metų veda vietinio radijo laidą „Futbolas – jėga“.

„Žmonėms labai sunku paaiškinti, kad man futbolas patinka ne todėl, jog jį žaidžia gražūs berniukai. Kai taip sako, visuomet išsitraukiu savo nuotrauką, kai buvau penkerių – stadione laikau lėlę, o už manęs treniruojasi vyrai, – kalbėjo K. Stažytė. – Man patinka futbolo azartas. Džiaugiuosi, kai laimi ne favoritai. Malonu matyti žaidėjų, sirgalių ašaras. Atsibosta, kai laimi „Barcelona“. Galbūt todėl ir esu prieš ją. Lietuvoje didžiausias emocijas kelia, kad neseniai vos nebankrutavęs „Atlantas“ šiuo metu pirmauja.“

K. Stažytės dėdė Jaunutis Šetkus – „Tauro“ prezidentas, pusbrolis Ernestas Šetkus – Lietuvos rinktinės vartininkas.

Žurnalistas – „Pirmosios armados“ atstovas (Linas Jocius)
http://www.futbolo.tv/straipsniai/2013- ... urnalistai" onclick="window.open(this.href);return false;

Liną Jocių futbolas žavi nuo aštuonerių metų. Lrytas.lt sporto žurnalistas dar ir dabar prisimena, kad pirmąjį kartą „Ekrano“ stadione, greta gamyklos, stebėjo 1992 metais. „Susižavėjau futbolu, patiko komanda. Pradėjau ir pats futbolą žaisti. Meilė neišblėso iki dabar“, – žavėjosi L. Jocius.

Jis lankė Panevėžio futbolo mokyklą. Daugiau kaip ketverius metus L. Jocių treniravo žinomas specialistas Algimantas Balilionis. Pastarasis ugdęs ne tik dabartinį lrytas.lt sporto žurnalistą, bet ir Virginijų Liubšį, Albertą Klimavičių, Raimondą Vilėniškį, Valdą Urboną, Stasį Danisevičių, Gintarą Rimkų.

„Patinka, kad futbolas – komandinis žaidimas. Reikia komunikacijos su komandos draugais, fizinės jėgos, ištvermės. Kiekvienose rungtynėse pasigamini nemažai adrenalino. Nesvarbu, tai būtų Sekmadienio futbolo lyga, mačas su draugais ar tiesiog žaidimas salėje. Smagu ir nugalėti“, – sakė SFL rungtyniaujantis L. Jocius.

Žurnalistas neslepia, kad jo mėgstamiausios komandos – Lietuvos rinktinė ir „Ekranas“. Iš Panevėžio kilęs L. Jocius nuo 2002 metų yra „Ekrano“ sirgalių grupuotės „Pirmoji armada“ narys. Anksčiau buvo ir vienas „Pirmosios armados“ lyderių.

L. Jociui, kaip ir E. Gelumbauskui, šiemetinė „SMScredit.lt A lyga“ palieka teigiamą įspūdį – yra intriga, kiekviename ture būna netikėtumų. Prie jų L. Jocius priskiria įdomias šeštadienio „Atlanto“ ir „Sūduvos“ lygiosios. Sekmadienį susitiko skirtingo kalibro „Ekrano“ ir „Dainavos“ ekipos, bet panevėžiečių pergalė buvo sunki.

„Norėtųsi, kad futbolo bendruomenė aktyviau rinktųsi į A lygos rungtynes. Tačiau pagerėjo orai, išaugs ir lankomumas. Ypač antrojoje sezono pusėje, kai vyks lemiami mačai. Finišas turėtų būti įdomus. Nemanau, kad „Ekraną“ jau galime nurašyti. Dar sulauksime staigmenų. Šis čempionatas – vienas įdomesnių per penkerius pastaruosius metus“, – mano L. Jocius.

Aikštėje naudojasi patirtimi (Evaldas Gelumbauskas)

„Žavi ne tik futbolas, bet ir krepšinis krepšinis. Tačiau kadangi gimiau, užaugau nepakankamai aukštas, nuo mažens žaidžiu, domėjausi ir gyvenu futbolu“, – pasakojo „Respublikos“ sporto žurnalistas Evaldas Gelumbauskas.

Jis yra rungtyniavęs Kauno vaikų, jaunimo komandose. E. Gelumbauskas į aikštę žengdavo dar būdamas pirmokas, o reguliariai treniravosi nuo šeštos iki dvylikos klasės.

„Futbolas žavi tuo, kad yra dinamiškas, gali būti techniškas. Be to, tai – komandinis žaidimas. 11 žmonių – didelė grupė, – mano E. Gelumbauskas. – Vaikystėje būdavo sunku suprasti, kaip galima gerai žaisti be kamuolio. Bėgant metams, tai tampa aišku.“

Pasak E. Gelumbausko, viena didžiausių metų švenčių – rinktinės rungtynės. Jos itin laukiamos. Tiesa, nacionalinės komandos mačai, apie kuriuos reikia rašyti, Evaldui tapo darbu.

Žurnalistas džiaugiasi futbolą žaisdamas ir pats. 35-erių E. Gelumbauskas rungtyniauja Sekmadienio futbolo lygoje (SFL) žaidžiančioje „Olimpijos“ komandoje „Mane su amžiumi stumia į patį galą. Esu atsitraukęs gynėjas. Bandau naudotis patirtimi“, – juokėsi E. Gelumbauskas.

Jis paanalizavo ir pirmąjį „SMScredit.lt A lygos“ ratą. E. Gelumbausko nuomone, kol kas čempionatas – įdomus. Buvo netikėtų rezultatų. Žurnalistą ne tik kalbomis, bet ir darbais nustebino Klaipėdos „Atlantas“, nuliūdino – Panevėžio „Ekranas“, Marijampolės „Sūduva“. E. Gelumbauskas tikėjosi, kad Gargždų „Banga“, Alytaus „Dainava“ ir Tauragės „Tauras“ kovos dėl paskutinių pozicijų.

„Linkėčiau, kad intriga išliktų ir toliau. Daug lems antradienio rungtynės, kuriose kausis Klaipėdos „Atlantas“ ir Vilniaus „Žalgiris“. Jos parodys, ar klaipėdiečių pergalės – netikėtumas. Tikiuosi, kad vasarą išliks komandų sudėtys, nenutekės kojos ir protai“, – linkėjo E. Gelumbauskas.

Jaunimas A lygoje: ką sako A.Liubinskas ir ką sako skaičiai
2013 m. liepa 27 d., šeštadienis
http://gargzdas.blogspot.com/2013/07/ja ... as-ir.html" onclick="window.open(this.href);return false;

Šį tekstą parašyti įkvėpė buvęs Lietuvos rinktinės treneris Algimantas Liubinskas, kurį pakalbinti mėgsta kai kurie žurnalistai ir kuris mėgsta išsakyti savo pastebėjimus ir rekomendacijas. Deja, kartais niekuo nepagrįstus.
Pavyzdžiui, paskutiniame interviu lrytas.lt treneris mostelėjo tokius pastebėjimus: „vietoj to, kad A lygos komandose žaistų trečiarūšiai legionieriai, reikia duoti pasireikšti jaunimui“ (čia cituojamas pats A.Liubinskas) ir (ką jau persakė žurnalistas) "treneris siūlo A lygoje įvesti taisyklę, pagal kurią aikštėje privalėtų būti bent du jauni žaidėjai. Panaši praktika yra taikoma ir kitose šalyse. Anksčiau taip elgtasi Sovietų Sąjungos laikais".
Dėl legionierių rūšies nesiginčysime, nes nežinome, kokius kriterijus treneris turėjo omenyje kalbėdamas apie trečiarūšius, o savų nesiūlysime. Bet dėl jaunimo kiekio ir minėtos taisyklės įvedimo A lygoje galima ir padiskutuoti. Ar tikrai to jaunimo tiek mažai, kad tokia taisyklė tiesiog būtina?
Kad nereiktų bergždžiai ginčytis, kas tas jaunimas, laikykime atskaitos tašku dabartines U-21 rinktines, kurios iš esmės ir yra paskutinės jaunimo rinktinės. Šiuo metu 2013-2015 U-21 Europos čempionato atrankoje besivaržančiose rinktinėse gali žaisti žaidėjai, gimę 1992 metų sausio 1 dieną ir vėliau.
Šiame sezone A lygos komandos į aikštę jau išleido 66 žaidėjus, kurie galėtų pretenduoti į U-21 rinktinę (skaičiuoti tik tie, kurie žaidė, o ne vien pasėdėjo ant atsarginių suolo). Šie jauni žaidėjai aikštėje praleido 18,33 proc. viso sužaisto laiko. Lyderiai šiuo atžvilgiu yra "Dainava" ir "Šiauliai", kurie dažniausiai rėmėsi jaunais žaidėjais - atitinkamai 29,05 ir 27,64 proc. A.Liubinsko pagirtas "Atlantas" - trečias su 23,88 proc.
Liubinsko siūloma taisyklė turėti du jaunus žaidėjus aikštėje statistiškai turėtų reikšti, kad jaunimas žaidžia ne mažiau kaip 18,19 proc. viso laiko. Šiandien net 6 iš 9 komandų šią ribą viršija. Jos nepasiekia tik "Banga" (16,59), "Kruoja" (4,09) ir "Žalgiris", kuris šį sezoną į aikštę dar nebuvo išleidęs nei vieno 1992 ir vėliau gimusio lietuvių futbolininko. Bet matyt vilniečiams ir netaikytinas A.Liubinsko išsakytas priekaištas dėl trečiarūšių legionierių. Kitose ekipose taip pat ne legionieriai išstumia jaunimą - "Kruojoje" legionieriai nežaidė net 10 procentų viso laiko, o "Bangoje" - 28,35 proc., kai maksimaliai pasitelkiant legionierius (penki vienu metu aikštėje) būtų galima išnaudoti 45,45 proc. Netgi kai komandos artėja prie šio maksimalaus rodiklio, tai nereiškia, kad jaunimui nelieka vietos aikštėje. Pavyzdžiui, "Sūduva" legionieriais rėmėsi 37,58 proc. viso laiko, tačiau jaunimas žaidė 18,43 proc. - t.y. daugiau nei pageidautų taisyklėmis įtvirtinti treneris.

Lentelė. U-21 amžiaus žaidėjų skaičius ir procentas nuo viso komandos laiko aikštėje.


Žaidėjų skaičius Procentas laiko
1 Dainava 8 29.05
2 Šiauliai 11 27.64
3 Atlantas 11 23.88
4 Tauras 13 23.22
5 Ekranas 5 20.95
6 Sūduva 10 18.43
7 Banga 7 16.59
8 Kruoja 3 4.90
9 Žalgiris 0 0.00

Tad klausimas yra paprastas: kokia prasmė taisyklėse numatyti tai, kas realiame gyvenime ir be specialių nurodymų vyksta? Nebent į tą realų gyvenimą nelabai žiūri ir pasakoji, kaip liaudis sako, kas ant seilės užėjo.
Beje, mūsų čempionate rungtyniaujančio jaunimo skaičius yra aukštas, jei lyginame Lietuvą su kai kuriomis kitomis šalimis. Pavyzdžiui, Anglijoje 2012-2013 metų sezone aukščiausioje pakopoje vietiniai U-21 amžiaus futbolininkai aikštėje praleido tik 2,28 procentus laiko. Nedaug anglus lenkia ir kiti futbolo lyderiai: Italija - 2,38, Ispanija - 3,40, Vokietija - 6,22, Prancūzija - 7,32 procento.
Kadangi minėtame interviu buvo kalbama ir apie U-19 rinktinę, tai galima atskirai išskirti ir tokio amžiaus (gimusius 1994 metais ir vėliau) futbolininkus A lygoje. Iš tikrųjų devyniolikmečiai ir jaunesni sudaro daugiau nei pusę minėto A lygos jaunimo. Aikštėse matėme 36 žaidėjus, kurie potencialiai galėjo pretenduoti į U-19 rinktinę. Klausimas, kodėl rinktinės treneris A.Vingilys pasirinko tuos, kurie žaidžia dublerių pirmenybėse arba I lygoje (apie ką kalba ir A.Liubinskas: "Žaisdamas dublerių turnyruose ar pirmoje lygoje, jaunimas nieko iš to nelaimės. Duokime jiems pažaisti bent pusmetį tarp vyrų ir jie iškart subręs"), o ne tuos, kurie rungtyniavo A lygoje, kyla ir kai kuriems treneriams. Pavyzdžiui, R.Žvingilas nesuprato, kodėl į rinktinę nebuvo paimtas G.Žukauskas, o A.Ramonas stebėjosi, kodėl užribyje liko keletas "Sūduvos" pagrindinėje sudėtyje žaidžiančių futbolininkų. Iš penkiolikos daugiausiai laiko aikštėje A lygoje išbuvusių 1994-1996 metais gimusių futbolininkų į rinktinę pateko tik du - D.Kazlauskas ir L.Artimavičius. Kodėl nepakviesti kiti? Galbūt tikrąjį atsakymą po rungtynių su Ispanija įvardijo pats A.Vingilys? Galbūt todėl, kad jie, kaip ir R.Baravykas, nebuvo rengiami Nacionalinėje futbolo akademijoje? Ar tai tinkamas atrankos į rinktinę kriterijus, matyt reiktų klausti futbolo ekspertų. Tiesa, nežinau, ar A.Liubinsko

Įvyko Alytaus sporto ir rekreacijos centro direktoriaus konkursas
http://www.alytausgidas.lt/lt/naujienos ... konkursas/" onclick="window.open(this.href);return false;

Alytaus sporto ir rekreacijos centro (ASRC) direktoriaus konkurse, kuris buvo skelbiamas dusyk, pirmą kartą panoro dalyvauti penki, antrąkart – šeši kandidatai. Iš jų konkurse Alytaus miesto savivaldybėje dalyvavo trys – Alytaus profesinio rengimo cento darbuotoja Aušra Jakubėlienė, profesionalus sporto vadybininkas Tomas Stuparis ir Alytaus poliklinikos direktoriaus pavaduotojas Tautvydas Žemaitis.

Komisija, kuriai vadovavo iš atostogų atšaukta miesto mero pavaduotoja Nijolė Makštutienė, geriausiai buvo įvertintas T. Stuparis. Antroje vietoje liko A. Jakubėlienė, trečioje – T. Žemaitis. Jeigu konkurso rezultatai nebus apskųsti, naujuoju ASRC direktoriumi turėtų tapti T. Stuparis. Jis – Lietuvos sporto universiteto (LSU) magistro studijas baigęs sporto vadybininkas, šiuo metu studijuojantis LSU doktorantūroje.

„Alytus turėtų tapti Pietų Lietuvos sporto centru“, - savo, kaip būsimo sporto ir rekreacijos centro direktoriaus, planą trumpai įvardijo T. Stuparis, anksčiau oficialias pareigas ėjęs Lietuvos krepšinio trenerių asociacijoje.

Alytausgidas.lt naujienų portalui T. Stuparis sakė, kad konkursas nebuvo lengvas. Konkurso laimėtojo kandidatūrą turės patvirtinti Alytaus miesto taryba. Posėdis turėtų įvykti paskutinį rugpjūčio ketvirtadienį. Pareiginis ARSC vadovo atlyginimas su mokesčiais bus 4148 Lt.

Alytaus sporto ir rekreacijos centro (ASRC) direktoriaus konkurso nugalėtojas - profesionalus sporto vadybininkas Tomas Stuparis