Lietuvos futbolo forumas

Viešnagė Norvegijoje
http://www.fkbanga.lt/index.php/naujien ... -norvegija" onclick="window.open(this.href);return false;

Gruodžio 7-10 dienomis Gargždų „Bangos“ sporto direktorius ir jaunimo ugdymo programų vadovas svečiavosi Egersunde (Norvegija).

Pietinėje Rogaland apskrities dalyje įsikūręs 7500 gyventojų turintis miestelis gali pasigirti antroje lygoje rungtyniaujančia vietine komanda bei jos sukurta futbolo infrastruktūra.
Trumpo vizito metu „Bangos“ atstovai stebėjo, kaip vyksta jaunimo komandų treniruočių procesas, kaip naujam sezonui ruošiasi pagrindinė komanda bei kaip klubas brėžia ateities vizijas ir jas pamažu įgyvendina.
Šiuo metu Egersundo „EIK“ klubo gretose yra net 800 įvairaus amžiaus vaikų. Ketvirtadalis jų – daliosios lyties atstovės. Klubas stengiasi iki 70 procentų savo biudžeto (2013 metų jis siekia 8 milijonus Norvegijos kronų - t.y. apie 3,2 mln. litų) skirti vaikų reikmėms ir infrastruktūros gerinimui. Šiuo metu klubas disponuoja modernia baze (administracinės patalpos, centrinis natūralios žolės stadionas ir dvi dirbtinės dangos aikštės), o ateinančiais metais tikisi pastatyti nepilnų matmenų futbolo ir gimnastikos maniežą (80 x 50 m). Pasak „EIK“ klubo atstovų Norvegijos futbolo federacija finansiškai neprisideda prie dirbtinės dangos stadionų įrengimo, tačiau trečdalis statyboms išleistų pinigų po kelerių metų gali būti atgauti iš vyriausybės biudžeto.
Atsižvelgdama į šalies geografiją Norvegijos futbolo federacija iki 13 metų vaikų ir jaunių pirmenybes vykdo tik regioniniu principu. 6-10 metų vaikams oficialios varžybos vykdomos 5 prieš 5 sistema, nuo 11 metų pradedama žaisti 7 prieš 7 ir tik nuo 13 metų – 11 prieš 11. Iki pradedant žaisti 11 prieš 11 rezultatai vaikų pirmenybėse nefiksuojami. Pradėjus žaisti per visą aikštę jaunieji „EIK“ klubo atstovai rungtyniauja pietiniame Rogaland apskrities rajone. Pavasarį pietinio, vidurinio ir šiaurinio rajonų laimėtojai varžosi dėl apskrities čempiono titulo ir tik vėliau gali grumtis dėl šalies nugalėtojo vardo (rungtyniaujama taurės principu).
Norvegijoje įprasta, kad iki 13-15 metų su vaikais dirba savanoriai (dažniausiai vaikų tėvai). Kiekvienoje jaunimo komandoje dirba 2-4 treneriai, o ekipos treniruočių procesas susideda tik iš trijų treniruočių. Su vaikais dirbantys savanoriai privalo išlaikyti UEFA C licenciją arba išklausyti apskrities futbolo federacijos rengiamus trijų pakopų kursus, kurių metu suteikiam bendra informacija, kaip galima bendrauti su vaikais bei kaip juos treniruoti. Nuo 15 metų su vaikais dirbančiam treneriui mokami nedideli pinigai, o gabiausi šio amžiaus vaikai gali sportuoti papildomai su vyresniais. Šių metų pagrindinės komandos peržiūroje net 2 „EIK“ klubo šešiolikmečiai, kurie stengiasi prasibrauti į pagrindinės ekipos gretas.
Praeityje žinomas puolėjas Bengt Sæternes, kuris rungtyniavo Norvegijos, Danijos ir Belgijos aukščiausios lygos komandose, „EIK“ ekipą perėmė po nesėkmingo praeitų metų čempionato starto ir šiuo metu siekia ją sustiprinti, kad galėtų pakilti į pirmą lygą. Treneris paminėjo, kad jauniems žaidėjams Norvegijoje nėra lengva patekti į pagrindinę komandą ir tam įtakos turi tam tikrų priemonių stoka. Pavyzdžiui kaimyninėje Danijoje, komanda rungtynėms gali registruoti tik 14 žaidėjų, bet šį skaičių galima padidinti, papildomai registruojant 2-4 U-19 žaidėjus.

Informaciją parengė Pavel Kozlov.

Vaizdai, kaip gyvena nedidelis Norvegijos futbolo klubas.

Metų sporto apžvalga – kas vyko Lietuvos futbolo pasaulyje
http://www.lrytas.lt/sportas/futbolas/m ... roFuPQW18E" onclick="window.open(this.href);return false;
Rolandas V.Eidvilas
2013-12-24 22:19, atnaujinta 2013-12-24 22:53

Lietuvos futbolo rinktinė vėl smarkiai atsiliko nuo pasaulio čempionato atrankos lyderių ir atsisveikino su dar vienu treneriu, mūsų šalis tapo net kelių UEFA varžybų šeimininke, A lygoje netrūko kurioziškų įvykių, o visus svarbiausius metų prizus susižėrė po 14 sezonų pertraukos čempionu tapęs ir Europos lygoje gerais rezultatais džiuginęs Vilniaus „Žalgiris“. Tokie 2013 metai buvo Lietuvos futbolui.

Prieš porą metų ištraukus pasaulio čempionato burtus Lietuvoje buvo džiaugiamasi palyginti silpnais varžovais ir horizonte šmėstelėjusiu istoriniu šansu pirmą kartą patekti į baigiamąjį turnyrą. Deja, realios viltys išsisklaidė dar 2012-aisiais, o šiais metais Lietuvos rinktinė pratęsė nesėkmingų rungtynių seriją ir atrankos grupėje užėmė tik ketvirtąją vietą. Atrankos ciklą nacionalinė komanda baigė jau be trenerio Csabos Laszlo. Paradoksalu, bet sutartis su vengru buvo nutraukta rinktinei nutraukus septynerių nelaimėtų mačų seriją ir namie nugalėjus Lichtenšteino futbolininkus.

Lietuvos vidaus varžybos šiais metais buvo nudažytos žaliai ir baltai. Tai padarė atgimęs Vilniaus „Žalgiris“, kuris iš pradžių laimėjo šalies supertaurę, po to – LFF taurę, o galiausiai po 14 metų pertraukos iškovojo Lietuvos pirmenybių aukso medalius. Žalgiriečiai nenuvylė ir tarptautiniame fronte. Jie Europos lygos atrankoje nugalėjo tris varžovus ir tik atkrintamajame etape atsitrenkė į „Salzburg“ barjerą.

Šiais metais Lietuvoje įvyko itin daug UEFA turnyrų. Aukščiausio rango varžybos buvo liepos ir rugpjūčio mėnesiais Kaune, Alytuje ir Marijampolėje surengtas Europos vaikinų iki 19 metų čempionatas, kurio nugalėtoja tapo Serbijos rinktinė. Mūsų šalis taip pat priėmė kelis atrankos turnyrus: salės futbolo Europos čempionato, moterų pasaulio čempionato, merginų iki 19 metų Europos čempionato, vaikinų iki 17 metų Europos čempionato ir salės futbolo UEFA taurės. Deja, ne visos varžybos vyko sklandžiai. Vienerias 17-mečių rungtynes teko atidėti dėl smarkiai lyjant pažliugusios Marijampolės stadiono aikštės. Kurioziškų įvykių nestigo ir A lygos varžybose. Per šalies čempionato rungtynes tarpusavyje susimušė Alytaus „Dainavos“ futbolininkai, o Pakruojo „Kruojoje“ žaidė teisės gyventi Lietuvoje neturėjęs užsienietis.

Svarbiausi 2013 metų Lietuvos futbolo įvykiai

Sausis
Sausio 14 d. Klaipėdos „Atlanto“ treneriu paskirtas rusas Konstantinas Sarsanija.
Sausio 27 d. Kaune baigėsi Europos salės futbolo čempionato pirmojo atrankos etapo turnyras. Lietuvos rinktinė tarp trijų komandų užėmė antrąją vietą.

Vasaris
Vasario 23 d. Lietuvos moterų salės futbolo čempione tapo Šiaulių „Gintra-Universitetas“.

Kovas
Kovo 2 d. Marijampolėje Lietuvos supertaurės rungtynėse Vilniaus „Žalgiris“ nugalėjo Panevėžio „Ekraną“ 1:0 (po pratęsimo).
Kovo 3 d. Lietuvos salės futbolo čempione tapo po metų pertraukos titulą susigrąžinusi Kauno „Nautara“. Sidabro medalius laimėjo Kazlų Rūdos „Stihl“, bronzos – Radviliškio „Lokomotyvas“.
Kovo 9 d. Prasidėjo Lietuvos A lygos čempionatas. Jame dalyvavo 9 komandos.
Kovo 22 d. Lietuvos rinktinė Žilinoje pasaulio čempionato atrankos rungtynėse sužaidė lygiosiomis su Slovakija 1:1. Lietuvai įvartį įmušė Darvydas Šernas.
Kovo 26 d. Lietuvos rinktinė Tiranoje pralaimėjo draugiškas rungtynes Albanijai 1:4. Įvartį Lietuvos komandai įmušė Evaldas Raziulis.

Balandis
Balandžio 9 d. Vilniuje baigėsi moterų pasaulio čempionato išankstinio atrankos etapo turnyras. Lietuvos rinktinė per 3 rungtynes surinko 1 tašką ir tarp 4 komandų užėmė 4-ąją vietą.
Balandžio 25 d. Po penkerių darbo metų atsistatydino Panevėžio „Ekrano“ klubo treneris Valdas Urbonas.

Gegužė
Gegužės 19 d. Lietuvos futbolo federacijos taurės finale Vilniaus „Žalgiris“ nugalėjo Klaipėdos „Atlantą“ 3:3 (baudiniai 8:7).
Gegužės 26 d. Marius Stankevičius (Romos „Lazio“) tapo Italijos taurės laimėtoju. „Lazio“ klubas finale 1:0 nugalėjo „Roma“, o M.Stankevičius buvo tarp atsarginių. Tarp „Roma“ atsarginių buvo Tomas Švedkauskas.

Birželis
Birželio 2 d. Linas Plibaitis (Djoro ETO) tapo Vengrijos čempionu.
Birželio 6 d. Lietuvos jaunimo (iki 21 m.) rinktinė Marijampolėje laimėjo Europos čempionato atrankos rungtynes su San Marinu 2:1.
Birželio 7 d. Lietuvos rinktinė Vilniuje pralaimėjo pasaulio čempionato atrankos rungtynes Graikijai 0:1.
Birželio 10 d. Aurelijus Skarbalius atleistas iš „Brondby“ klubo trenerio pareigų.
Birželio 11 d. Lietuvos jaunimo (iki 21 m.) rinktinė Europos čempionato atrankos rungtynėse Ouluje sužaidė lygiosiomis su Suomija 2:2.
Birželio 18 d. Treneris Valdas Ivanauskas pasirašė sutartį su Chabarovsko „SKA-Energija“ klubu.
Birželio 28 d. Futbolo jaunių (iki 18 m.) ir jaunučių (iki 16 m.) vaikinų Baltijos taurės varžybose Suomijoje Lietuvos rinktinės tarp keturių komandų užėmė paskutiniąją vietą.

Liepa
Liepos 11 d. Europos lygos atrankos pirmajame rate Vilniaus „Žalgiris“ nugalėjo Dublino „St.Patrick‘s“, Marijampolės „Sūduva“ pralaimėjo „Turnovo“ (Makedonija), Pakruojo „Kruoja“ pralaimėjo Minsko „Dinamo“.
Liepos 16 d. Čempionų lygos atrankos antrojo etapo pirmose rungtynėse Panevėžio „Ekranas“ namie pralaimėjo Hafnarfjordziro FH 0:1.
Liepos 18 d. Europos lygos atrankos antrojo etapo pirmose rungtynėse Vilniaus „Žalgiris“ namie nugalėjo Jerevano „Piunik“ 2:0.
Liepos 20 d. Kaune, Marijampolėje ir Alytuje prasidėjo Europos jaunių (iki 19 m.) čempionatas.
Liepos 23 d. Čempionų lygos atrankos antrojo etapo atsakomosiose rungtynėse Panevėžio „Ekranas“ svečiuose pralaimėjo Hafnarfjordziro FH 1:2 ir nepateko į kitą etapą.
Liepos 25 d. Europos lygos atrankos antrojo etapo atsakomosiose rungtynėse Vilniaus „Žalgiris“ svečiuose sužaidė lygiosiomis su Jerevano „Piunik“ 1:1 ir pateko į kitą etapą.
Liepos 26 d. Lietuvos jaunių (iki 19 m.) rinktinė Lietuvoje vykusiame Europos čempionate pralaimėjo trečias iš eilės rungtynes ir A grupėje tarp keturių komandų užėmė ketvirtąją vietą.

Rugpjūtis
Rugpjūčio 1 d. Europos lygos atrankos trečiojo etapo pirmose rungtynėse Vilniaus „Žalgiris“ namie nugalėjo Poznanės „Lech“ 1:0.
Rugpjūčio 1 d. Marijampolėje baigėsi Europos jaunių (iki 19 m.) čempionatas. Jo finale Serbija nugalėjo Prancūziją 1:0.
Rugpjūčio 8 d. Europos lygos atrankos trečiojo etapo atsakomosiose rungtynėse Vilniaus „Žalgiris“ svečiuose pralaimėjo Poznanės „Lech“ 1:2, bet pateko į kitą etapą. „Lech“ sirgaliai pirmajame kėlinyje iškėlė lietuvius įžeidžiantį plakatą.
Rugpjūčio 9 d. Tomas Danilevičius pasirašė sutartį su „Parma“ klubu, bet iškart buvo paskolintas „ND Gorica“ klubui.
Rugpjūčio 13 d. Moterų Čempionių lygos atrankos turnyre Kluže (Rumunija) Šiaulių „Gintra-Universitetas“ per 3 rungtynes surinko 3 taškus, tarp 4 komandų užėmė trečiąją vietą ir nepateko į kitą etapą.
Rugpjūčio 14 d. Per Lietuvos pirmosios lygos rungtynes tarp Vilniaus „Polonijos“ ir Vilniaus „Žalgirio-3“ komandų iš „Polonijos“ sirgalių sektoriaus mesta petarda stipriai apgadino LFF stadiono aikštės dangą.
Rugpjūčio 14 d. Lietuvos rinktinė Liuksemburge pralaimėjo draugiškas rungtynes Liuksemburgui 1:2. Lietuvai įvartį įmušė Deivydas Matulevičius.
Rugpjūčio 14 d. Lietuvos jaunimo (iki 21 m.) rinktinė Seravalėje Europos čempionato atrankos rungtynėse nugalėjo San Mariną 1:0.
Rugpjūčio 22 d. Europos lygos atkrintamojo etapo pirmose rungtynėse Vilniaus „Žalgiris“ svečiuose pralaimėjo „Salzburg“ 0:5.
Rugpjūčio 25 d. Vilniuje baigėsi moterų Baltijos taurės turnyras. Jo nugalėtoja tapo Suomijos rinktinė. Lietuvos komanda užėmė antrąją vietą (per 2 rungtynes surinko 3 taškus).
Rugpjūčio 29 d. Kaune baigėsi salės futbolo UEFA taurės preliminarus atrankos turnyras. Jame Kauno „Nautara“ pralaimėjo abejas rungtynes ir tarp trijų komandų liko paskutinė. Antrose rungtynėse „Nautara“ pralaimėjo Paryžiaus „Sporting“ 0:17.
Rugpjūčio 29 d. Europos lygos atkrintamojo etapo atsakomosiose rungtynėse Vilniaus „Žalgiris“ namie pralaimėjo „Salzburg“ 0:2 ir nepateko į kitą etapą.

Rugsėjis
Rugsėjo 5 d. Lietuvos jaunimo (iki 21 m.) rinktinė Vilniuje pralaimėjo Europos čempionato atrankos rungtynes Suomijai 0:1.
Rugsėjo 6 d. Lietuvos rinktinė Rygoje pralaimėjo pasaulio čempionato atrankos rungtynes Latvijai 1:2. Lietuvai įvartį įmušė Deivydas Matulevičius.
Rugsėjo 6 d. Dukart geriausiu Lietuvos futbolininku rinktas Marius Stankevičius pasirašė sutartį su „Gaziantepspor“ klubu,
Rugsėjo 10 d. Lietuvos rinktinė Marijampolėje laimėjo pasaulio čempionato atrankos rungtynes su Lichtenšteinu 2:0. Lietuvai įvarčius įmušė Deivydas Matulevičius ir Tadas Kijanskas.
Rugsėjo 12 d. Lietuvos futbolo federacija nutraukė sutartį su vyrų rinktinės treneriu Csaba Laszlo. Laikinuoju treneriu paskirtas Igoris Pankratjevas.
Rugsėjo 26 d. Lietuvoje vykusiame Europos merginų (iki 19 m.) čempionato atrankos turnyre Lietuvos rinktinė pralaimėjo visas trejas rungtynes ir užėmė paskutinę ketvirtąją vietą.

Spalis
Spalio 10 d. Lietuvos futbolo federacijos Drausmės komitetas penkerioms rungtynėms diskvalifikavo Alytaus ‚Dainavos“ futbolininką Deividą Padaigį, kuris spalio 8d. per A lygos rungtynes su Gargždų „Banga“ užpuolė komandos draugą Titą Vitukyną.
Spalio 11 d. Lietuvos jaunimo (iki 21 m.) rinktinė Bangore pralaimėjo Europos čempionato atrankos rungtynes Velsui 0:2.
Spalio 11 d. Lietuvos rinktinė Vilniuje laimėjo pasaulio čempionato atrankos rungtynes su Latvija 2:0. Įvarčius įmušė Fiodoras Černychas ir Saulius Mikoliūnas.
Spalio 15 d. Lietuvos vaikinų (iki 19 m.) rinktinė Lenkijoje vykusiame Europos čempionato atrankos turnyre užėmė 2-ąją vietą (4 taškai per 3 rungt.) ir pateko į kitą atrankos etapą.
Spalio 15 d. Lietuvos jaunimo (iki 21 m.) rinktinė Ipsviče pralaimėjo Europos čempionato atrankos rungtynes Anglijai 0:5.
Spalio 15 d. Lietuvos rinktinė Kaune pralaimėjo pasaulio čempionato atrankos rungtynes Bosnijai ir Herecgovinai 0:1. Lietuviai per 10 rungtynių surinko 11 taškų ir atrankos grupėje užėmė 4-ąją vietą.
Spalio 20 d. Baigėsi moterų A lygos čempionatas. Aukso medalius laimėjo Šiaulių „Gintra-Universitetas“, sidabro – „Akmenė“, bronzos – Vilniaus „Žalgiris“.
Spalio 21 d. Marijampolėje turėjusios vykti Europos vaikinų (iki 17 m.) čempionato atrankos turnyro rungtynės tarp Ukrainos ir Švedijos buvo nukeltos vienai dienai dėl pažliugusios aikštės.
Spalio 22 d. Lietuvos futbolo federacijos Drausmės komitetas ketverioms rungtynėms diskvalifikavo Vilniaus „Žalgirio“ žaidėją Egidijų Vaitkūną, kuris per rungtynes su Panevėžio „Ekranu“ apspjovė varžovą.
Spalio 24 d. Baigėsi Marijampolėje, Alytuje ir Kaune vykęs Europos vaikinų (iki 17 m.) futbolo čempionato atrankos turnyras. Lietuvos rinktinė užėmė 4-ąją vietą (2 taškai per 3 rungt.) ir nepateko į kitą etapą.
Spalio 26 d. Lietuvos rinktinės futbolininkas Marius Žaliūkas sudarė sutartį su „Leeds United“ klubu (Anglija).

Lapkritis
Lapkričio 3 d. Ukmergėje Lietuvos moterų taurės finale Šiaulių „Gintra-Universitetas“ nugalėjo Kauno „Žarą“ 3:0.
Lapkričio 7 d. Iš „Šiaulių“ futbolo klubo sporto direktoriaus pareigų atsistatydino Deivis Kančelskis, iš trenerio pareigų – jo brolis Tomas Kančelskis.
Lapkričio 8 d. Lietuvos Valstybės sienos apsaugos tarnyba nurodė iš Lietuvos išvykti Pakruojos „Kruojos“ futbolininkui, Gajanos Respublikos piliečiui Trayonui Bobbui.
Lapkričio 9 d. Lietuvos rinktinės futbolininkas Kęstutis Ivaškevičius („Bnei Yehuda“) per Izraelio lygos rungtynes patyrė sunkią dešinės kojos traumą.
Lapkričio 9 d. Baigėsi Lietuvos A lygos čempionatas. Aukso medalius laimėjo Vilniaus „Žalgiris“, sidabro – Klaipėdos „Atlantas“, bronzos – Panevėžio „Ekranas“. „Žalgiris“ šalies čempionu tapo po 14 metų pertraukos. Rezultatyviausiu turnyro žaidėju tapo 27 įvarčius įmušęs Nerijus Valskis (Marijampolės „Sūduva“).
Lapkričio 9 d. Robertas Freidgeimas ir Simonas Paulius („Ventspils“) tapo Latvijos čempionais.
Lapkričio 14 d. Kėdainiuose įvyko Lietuvos futbolo sezono uždarymo šventė. Geriausiu 2013 m. Lietuvos futbolininku išrinktas Mindaugas Kalonas („Baky“), geriausiu A lygos futbolininku – Nerijus Valskis (Marijampolės „Sūduva‘), geriausiu jaunu futbolininku – Gratas Sirgėdas („Stuttgart“), geriausiu treneriu – Konstantinas Sarsanija (Klaipėdos „Atlantas“).
Lapkričio 18 d. Lietuvos rinktinė Kišineve draugiškose rungtynėse sužaidė lygiosiomis 1:1 su Moldova. Lietuvai įvartį įmušė Mindaugas Kalonas.
Lapkričio 18 d. Lietuvos jaunimo (iki 21 m.) rinktinė Tiraspolyje pralaimėjo Europos čempionato atrankos rungtynes Moldovai 0:3. 2013 metais Lietuvos rinktinė per 7 rungtynes surinko 7 taškus ir 1-oje grupėje tarp šešių komandų užima penktąją vietą.

Gegužės 19 d. Lietuvos futbolo federacijos taurės finale Vilniaus „Žalgiris“ nugalėjo Klaipėdos „Atlantą“ 3:3 (baudiniai 8:7)

- Oho, stipru.

Miesto komandoms - podukros vaidmuo

ištrauka iš straipsnio
http://www.ve.lt/naujienos/sportas/mies ... 80/,page.1" onclick="window.open(this.href);return false;

"Atlantui" - tarptautiniai iššūkiai

Puikiai 2013 metų sezoną baigę Klaipėdos "Atlanto" futbolininkai kitąmet taip pat dalyvaus tarptautinėse varžybose - varžysis UEFA Europos lygos turnyre. Tokia teisė jiems skirta už tai, kad po 11 metų pertraukos į Klaipėdą sugrąžino Lietuvos pirmenybių sidabro medalius. Atlantiečiai, vadovaujami trenerio Konstantino Sarsanijos, Lietuvos futbolo A lygos pirmenybėse 2013 metais iškovojo net 22 pergales, 5 rungtynes sužaidė lygiosiomis ir patyrė 5 pralaimėjimus. Tai tikras Klaipėdos futbolo renesansas. "Tai, kad pavyko prikelti klubą iš pelenų, yra visos komandos - ir rėmėjų, ir trenerių, ir žaidėjų, ir administracijos darbuotojų, ir sirgalių - indėlis. Tik darnios komandos dėka pavyko pasiekti tai, apie ką svajojome ir siekėme daugiau nei dešimtmetį", - kalbėjo "Atlanto" klubo prezidentas Romualdas Jonaitis.

2013 metais "Atlantas" iš Klaipėdos miesto savivaldybės sulaukė 190 tūkstančių litų paramos. Žinant tai, kiek atsieina futbolo komandos išlaikymas - tai gana kukli suma. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė Vilniaus "Žalgirio" futbolo komandai, kuri tapo Lietuvos futbolo A lygos čempione, skyrė net 3 mln. litų. Tai net 15 kartų daugiau, nei skyrė Klaipėda. Žinant tai, kad klaipėdiečiams trūko vos vieno įvarčio, kad šios abi komandos būtų surinkusios vienodą taškų skaičių ir papildomose rungtynėse būtų kovojusios dėl aukso medalių, atlantiečiai - tikri šaunuoliai. "Atlantas" šiemet tikrai visus nustebino ir nusipelnė geriausių žodžių. Nenuostabu, kad "Atlanto" treneris K. Sarsanija pripažintas geriausiu Lietuvos metų futbolo treneriu. "2014 metais sukaks lygiai trisdešimt metų, kai "Atlanto" komanda paskutinį kartą tapo Lietuvos čempione. Būtų smagu per šį jubiliejų iškovoti aukso medalius. Tačiau kitais metais "Atlantui" teks kautis ne tik dėl jų. Norime, kad klubas sėkmingai pasirodytų ir UEFA Europos lygos turnyre. Mūsų norai dideli - patekti į grupių varžybas", - kalbėjo "Atlanto" treneris.

"Didelis galvos skausmas"
Ignas POCIUS, Klaipėdos savivaldybės Kūno kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistas

2014 metų pradžioje pagal prioritetinių sporto šakų didelio sportinio meistriškumo klubų veiklos dalinio finansavimo programą planuojame paskirstyti 1 milijoną 100 tūkstančių litų. "Atlanto" klubas prašo 1 mln. 139 tūkst. Lt. Jie 2013 metais gavo 190 tūkstančių litų. "Dragūnas" prie 200 tūkstančių litų, kurie numatyti pagal anksčiau su Savivaldybe pasirašytą sutartį, prašo papildomai 195 tūkstančių litų. "Fortūnos" krepšininkės prašo 200 tūkstančių litų, "Neptūnas" - 1,5 mln. litų. Visų poreikių patenkinti tikrai negalime. Tam tiesiog nėra lėšų. Mums tai didelis galvos skausmas. Klaipėdos savivaldybė su sporto klubais nebegalės pasirašyti trimečių sutarčių, kadangi tai prieštarauja įstatymams. Tai nustatė Savivaldybės juristai. Klaipėdos savivaldybės biudžetas yra formuojamas vieneriems metams, tad ir finansavimas klubams turi būti skirtas taip pat vieneriems metams. Suprantu, kad sporto klubų sezonas neįsitenka į vienerius metus, bus sudėtinga planuotis savo biudžetą, tačiau nieko negalime padaryti, tokia yra įstatyminė bazė. Beje, sporto klubams savivaldybės skiriamos lėšos neapsiriboja vien pinigine išraiška, juk skiriame ir sporto sales, kurių sąnaudos taip pat nėra mažos. Bandėme skaičiuoti, kad vienam klubui sporto salės ar stadiono išlaikymas treniruotėms atsieina dar maždaug apie 100 tūkstančių litų per metus.

L.Artimavičius nepamirš U-19 Europos čempionato
2013.12.30, 10:51
http://penalty.lt/l-artimavicius-nepami ... empionato/" onclick="window.open(this.href);return false;

Lie­tu­vo­je pra­ėju­sią va­sa­rą vy­ku­sia­me Eu­ro­pos de­vy­nio­lik­me­čių fut­bo­lo čem­pio­na­te mū­sų rink­ti­nės ka­pi­to­nu bu­vęs Lu­kas Ar­ti­ma­vi­čius pri­si­pa­ži­no, kad jam ir ko­man­dai tai bu­vo di­džiu­lė so­li­di pa­tir­tis. Kai de­vy­nio­lik­me­tis at­sig­rę­žia į be­si­bai­gian­čius me­tus, jo min­ty­se pir­miau­siai iš­ny­ra UE­FA U-19 čem­pio­na­tas, lie­pą ir rugp­jū­tį su­reng­tas Kau­ne, Ma­ri­jam­po­lė­je bei Aly­tu­je. Ja­me Klai­pė­dos “At­lan­to” gy­nė­jas sė­mė­si tarp­tau­ti­nių var­žy­bų pa­tir­ties. L.Ar­ti­ma­vi­čius žai­dė 2 iš 3 Lie­tu­vos rink­ti­nės rung­ty­nių. Ir nors mū­siš­kiai pa­ty­rė tris ne­sėk­mes, žai­dė­jui iš­li­ko tei­gia­mi pri­si­mi­ni­mai. “At­min­ty­je man įstri­go mi­nios žiū­ro­vų per mū­sų ko­man­dos rung­ty­nes”, – sve­tai­nei ue­fa.com pri­si­pa­ži­no fut­bo­li­nin­kas. Čem­pio­na­te lie­tu­vių rung­ty­nes vi­du­ti­niš­kai ste­bė­da­vo 8 137 žiū­ro­vai. “Nie­kas iš mū­sų ko­man­dos iki tol ne­žai­dė prie to­kio kie­kio žiū­ro­vų. Aš ti­krai džiau­giuo­si, kad žmo­nės ėjo ste­bė­ti var­žy­bų ir pa­lai­kė mus. Jie su­kū­rė pui­kią šven­tę, to­dėl jiems esu la­bai dė­kin­gas”, – tvir­ti­no L.Ar­ti­ma­vi­čius. Jis įmu­šė pir­mą­jį lie­tu­vių įvar­tį per rung­ty­nes su Oan­di­ja, bet šei­mi­nin­kai pra­lai­mė­jo 2:3. Po to An­ta­no Vin­gi­lio auk­lė­ti­niai 0:2 ne­pri­ly­go Is­pa­ni­jai ir 2:4 – Por­tu­ga­li­jai. “Vi­sas šis tur­ny­ras mums ta­po di­džiu­le pa­mo­ka. Ma­nau, kad di­džiau­sia pra­kti­nė pa­tir­tis – iš­mok­ta žai­di­mo or­ga­ni­za­ci­ja ir dis­cip­li­na. Be jos ne­įma­no­ma rung­ty­niau­ti prieš to­kias ko­man­das, kaip Is­pa­ni­ja, Por­tu­ga­li­ja ar Olan­di­ja”, – įsi­ti­ki­nęs gy­nė­jas.

Lie­tu­vos rink­ti­nė ne­įvei­kė gru­pės var­žy­bų eta­po, bet iš UE­FA su­lau­kė pri­pa­ži­ni­mo. U-19 rink­ti­nės ka­pi­to­nas prieš mė­ne­sį UE­FA būs­ti­nė­je Nio­ne at­siė­mė Lie­tu­vos ko­man­dai skir­tą gar­bin­go žai­di­mo ap­do­va­no­ji­mą. Jis ati­ten­ka ma­žiau­siai draus­mi­nių nuo­bau­dų pel­niu­sai eki­pai. Be to, L.Ar­ti­ma­vi­čiui te­ko gar­bė iš­trauk­ti ki­to čem­pio­na­to at­ran­kos var­žy­bų bur­tus. “To­kia­me ren­gi­ny­je da­ly­va­vau pir­mą kar­tą. Sma­gu at­siim­ti ta­vo ša­liai ski­ria­mą ap­do­va­no­ji­mą ir dar trauk­ti ki­tų var­žy­bų bur­tus. Ma­nau, kad šį pri­zą ga­vo­me, nes aikš­tė­je bu­vo­me draus­min­gi”, – svars­tė gy­nė­jas. Da­bar L.Ar­ti­ma­vi­čius gal­vo­ja apie nau­jus kar­je­ros iš­šū­kius – per­ga­les su “At­lan­to” klu­bu ir žai­di­mą Lie­tu­vos U-21 rink­ti­nė­je. “Ti­kiuo­si, kad Eu­ro­pos čem­pio­na­tas pa­dės ma­no kar­je­rai. Į sa­vo dos­jė įsi­ra­šiau žai­di­mą že­my­no pir­me­ny­bė­se, o tai ga­li pa­si­tar­nau­ti at­ei­ty­je”, – tvir­ti­no L.Ar­ti­ma­vi­čius.

G. Depardieu iš Prancūzijos pabėgo ne be reikalo
http://www.delfi.lt/verslas/verslas/g-d ... z2oxpk3p6y" onclick="window.open(this.href);return false;

ištrauka iš straipsnio

Prieš tokio mokesčio įvedimą audringai pasisako Prancūzijos futbolo klubai, kurie jau skelbė streiką protestuodami, jų požiūriu, prieš pernelyg didelę skolos naštą. Pasak klubų atstovų, Aukščiausiojo Teismo sprendimas gali paskatinti futbolo "žvaigždes", gaunančias didelius honorarus, palikti šalį.

Dzin, užveš kitų žvaigždžių - iš Lietuvos, Bulgarijos ir Rumunijos. Pirmi du potencialūs jau pasiruošę.

Dzin, užveš kitų žvaigždžių - iš Lietuvos, Bulgarijos ir Rumunijos. Pirmi du potencialūs jau pasiruošę.

Visi Lietuvoje svajoja apie Real ir Manchester United, bet dažniausiai laukia tik "Nerealas" ir "GB United"

Dzin, užveš kitų žvaigždžių - iš Lietuvos, Bulgarijos ir Rumunijos. Pirmi du potencialūs jau pasiruošę.

Visi Lietuvoje svajoja apie Real ir Manchester United, bet dažniausiai laukia tik "Nerealas" ir "GB United"

Aš nesvajojau žaisti nei "karališkąjame", nei MU. Ir nereikia rašyti visi...

Taip ir įsivaizduoju, kaip plūsta lietuvaičiai iš "Nerealo" ir vietinių "United" (Kauno ir Vilniaus GB) į Prancūzijos elitinį divizioną...
Jaučiu, rumunams būtų paprasčiau, kalbos barjero nebūtų. Ir vieni ir kiti kalba či..romų kalba.
Ir iš 20 milijonų galima daugiau talentų išstenėti, nei 3 milijonų LT, ar 7 mln. bulgarų...
Taigi, rumunai mus perspjautų.. lengvai arkliavagiais užtvindytų Prancūziją.
Bet, jaučiu, prancūzai pasimokė su romais, tai rumunų neįsileis...
Tad lietuvaičiai turi šansą, jeigu tik jų žvaigždės pabėgs, tuoj jų vieton stos mūsiškiai.

Čia buvo naujametinis palinkėjimas SFL`o žaidėjams... varykit iki Europinio levelio. Užteks Lietuvoj bezdėt.

Tarp juokingiausių 2013 m. pasaulio futbolo akimirkų – ir komiški vaizdai iš Lietuvos
Ivartis.net ir http://www.delfi.lt/sportas/futbolas/ta ... d=63644030" onclick="window.open(this.href);return false;
2013 m. gruodžio 31 d. 13:40

Kiekvieną savaitę gražiausių įvarčių dešimtuką pristatantis portalas tvgolo.com prieš pat Naujuosius metus nusprendė pralinksminti savo gerbėjus ir sukūrė juokingiausių 2013 metų epizodų mišinį. Gero, jums, beveik 30 minučių juoko! Beje, jei šį rinkinį žiūrėsite atidžiai, išvysite ir kelis epizodus iš Lietuvos futbolo – pavyzdžiui, žalgiriečio Kamilio Bilinskio nesėkmę džiaugiantis įvarčiu, „Kruojos“ puolėjo Ričardo Beniušo smūgį į tuščius vartus, po kurio kamuolys sustoja baloje ir beprotišką to paties Pakruojo klubo vartininko Mario Eltermanio šokį prieš varžovui atliekant 11 metrų baudinį. „Lietuviški“ epizodai vaizdo įraše – nuo 18 ir 20 min.

Iš futbolo treniruočių Lietuvos moterys namo grįžta laimingesnės
http://www.DELFI.lt" onclick="window.open(this.href);return false; 2014 m. sausio 22 d.

Moterų futbolas Lietuvoje yra gana egzotiškas reiškinys, tačiau norinčių žaisti dailiosios lyties atstovių netrūksta. Viena aktyviausių moterų futbolo propaguotojų Justina Lavrenovaitė tvirtina, kad kai kurias žaidėjas vyrai skatina eiti į treniruotes, nes pažaidusios futbolą jos namo grįžta geresnės ir laimingesnės.

Lietuvos futbolo federacija jau daugelį metų rengia šalies moterų čempionatą. 2013 metais A lygoje rungtyniavo 6 komandos, I lygoje – 16. Neseniai moterims skirtų varžybų sąrašą papildė pirmas regiono turnyras – Vilniaus moterų futbolo lyga. Sostinės moterų salės futbolo čempionatą ėmėsi rengti Vilniaus regiono futbolo sąjunga (VRFS).
„Šią idėją brandinome jau nuo 2013-ų pradžios“, – pasakojo VRFS generalinis direktorius Paulius Malžinskas. – Pavasarį ir rudenį vyksta A ir I lygos čempionatai, tačiau šių rungtynių yra per mažai. Anksčiau trūko iniciatyvos ir iš pačių komandų. UEFA teisėjai J. Lavrenovaitei parodžius didžiulį entuziazmą, nutarėme praturtinti Vilniaus futbolo turnyrų struktūrą moterų varžybomis.“

Džiaugiasi mažais pasiekimais
Pirmame Vilniaus moterų čempionate dalyvauja Vilniaus FM, Vilniaus MFK „Žalgirio“, Vilniaus „JL Stars“ ir Nemečinės „Rūtos“ klubai. Vilniaus FM į turnyrą delegavo vieną komandą, visi kiti – po dvi.
„JL Stars“ klubui vadovauja pati J. Lavrenovaitė. Viena aktyviausių moterų futbolo entuziasčių ir pati žaidžia klubo antrojoje komandoje.
„Aš, kaip ir kitos merginos, jaučiu malonumą žaisdama futbolą. Tai yra puikus būdas praleisti laisvalaikį, iškrauti neigiamas emocijas, pasikrauti teigiamomis, išsirėkti, susitikti su draugėmis. Viską darau iš idėjos, todėl dėkingumo man nereikia. Futbolas yra komandinis žaidimas, todėl dėkingumą merginoms jaučiu aš. Jos treniruojasi ir žaidžia noriai. Be jų viso to nebūtų“, – tvirtino J. Lavrenovaitė.
Futbolo entuziastė šiai savo aistrai skiria daug laiko, tačiau dėl to nė kiek nesigaili.
„Sudėtingiausia yra surasti salę ar stadioną, kuriuose būtų galima rengti treniruotes ir rungtynes“, – pasakojo futbolininkė. – Aišku, turint pinigų, tai nebūtų problema. Bet kai jų nėra, atsiranda sunkumai. Vis dėlto moterų futbolo komandos prie jų pripratę, todėl tokie maži pasiekimai kaip VRFS palaikymas ir Vilniaus moterų lygos sukūrimas mus labai džiugina“.

Šeimos padėjo įveikti chuliganizmą
P. Malžinskas teigia, kad moterų čempionatas yra natūrali futbolo šeimos dalis.
„Moterų futbolas yra itin sveikintinas reiškinys“, – sakė VRFS vadovas. – Dailioji lytis šiam sportui suteikia kur kas daugiau naudos, nei galima numanyti. Žvelgiant istoriškai, net Anglijos chuliganai 80-ais buvo suvaldyti pasitelkus šeimą. Tuometiniams vadovams į stadionus pradėjus kviesti moteris ir vaikus sudėtinga situacija dėl nežaboto chuliganizmo išsisprendė. Futbolas – visos šeimos reikalas. Moterys jam suteikia gražių spalvų ir prisideda prie sveikos gyvensenos puoselėjimo. Savo ruožtu vyras ir vaikai visuomet ateina palaikyti savo žmonos bei mamos. Moterų turnyrų dalyvių amžiaus svyruoja nuo 16 iki 35 metų“.
J. Lavrenovaitę taip pat žavi situacijos, kai futbolininkes tribūnose palaiko mylimieji ir vaikai.
„Vaikai, vyrai, draugai dažnai užsuka ir į treniruotes. Per rungtynes labai smagu žiūrėti, kai moterys bėgioja aikštėje, o vyrai prižiūri vaikus ir palaiko. Kai kurias mylimąsias vyrai net išsiunčia į treniruotę, nes po futbolo grįžusios namo, jos būna geresnės, ne tokios irzlios, laimingesnės“, – šypsojosi pašnekovė.

„JL Stars“ gyvuoja be pavydo
Moterų futbolas, be abejo, skiriasi nuo vyrų, tačiau jis paperka nuoširdumu.
„Mūsų futbolas išsiskiria tuo, kad yra nenuspėjamas ir neprognozuojamas. Merginos aikštėje dažnai priima netikėtus sprendimus, o tai suteikia žavesio. Be to, moterų futbolas labiau azartiškas, emocionalus. Moterys kovoja iki galo ir dažniau stengiasi atakuoti vartus bei pelnyti įvartį, – tikino J. Lavrenovaitė. – Aišku, fizinė jėga ir taktika futbole yra labai svarbu. Visa tai yra trenerio atsakomybė. Jei su žaidėjomis dirbama teisingai, jos gali žaisti labai protingai ir tiksliai. Puikus pavyzdys – Japonijos rinktinė, kuri 2011-aisiais netikėtai tapo pasaulio čempione. Japonės žaidė protingai, taktiškai ir buvo labai gerai pasirengusios fiziškai. Jei moterims tenka žaisti su vyrais ar prieš juos, tuomet ir žaidimo stilius skiriasi“.
Ne vienerias moterų čempionato rungtynes matęs P. Malžinskas teigia, kad merginoms nepavyksta išvengti traumų, tačiau jos nebūna labai rimtos.
„Būna visko – sumušimai, mėlynės, patempimai. Tačiau itin baisių traumų pavyksta išvengti, nes greitis ir fizinė jėga vis dėlto ne tokia kaip pas vyrus“, – pasakojo VRFS generalinis direktorius. – Vilniuje merginos futbolą žaidžia savo malonumui. Nesame Skandinavija ar Vokietija, kuriose egzistuoja profesionalūs klubai, tačiau noro laimėti mūsų merginoms tikrai netrūksta. Be to, emocijų per moterų rungtynes būna tikrai ne mažiau nei vyrų futbole“.
Sakoma, kad didesniame moterų kolektyve anksčiau ar vėliau kils kokių nors tarpusavio nesutarimų. Pasak J. Lavrenovaitės, bent jau jos vadovaujame klube nieko panašaus nėra.
„Kiekviena moterų futbolo komanda yra labai skirtinga. Skiriasi vidinė atmosfera, merginų tarpusavio santykiai. Pasitaiko visko, kaip ir kiekviename kolektyve, – dalijosi patirtimi futbolininkė. – Tačiau „JL Stars“ mes kartais pasijuokiame, kad esame unikumas. Turime daug skirtingų charakterių, skirtingo amžiaus ir meistriškumo žaidėjų, tačiau visos sugyvename labai draugiškai – be jokių intrigų ir apkalbų.
Jei ir kyla kokie žaidybiniai pykčiai, tai po rungtynių dėl jų išgyvename, atsiprašome vienos kitų ir pamirštame. Už aikštės ribų bendraujame labai glaudžiai. Susiskambiname, susirašome, susitinkame mieste. Dažniausiai žinome viena kitos problemas, džiaugsmus, kartu džiaugiamės ir liūdime. Komandos merginos visada padės viena kitai“.

Mintyse – didžiojo futbolo Vilniaus čempionatas
Vilniaus moterų salės futbolo čempionate po pirmojo rato pirmauja visas šešerias rungtynes laimėjusi Vilniaus FM ekipa. Antrąją vietą užima „JL Stars“ (13 taškų), trečiąją – „Rūta“ (11).
Rezultatyviausių čempionato žaidėjų sąraše išsiskiria dvi žaidėjos: „Rūtos“ snaiperė Jekaterina Pozniakienė jau pelnė 20 įvarčių, o Vilniaus FM žaidėja Ieva Petrik – 19.
Dideliu sostinės merginų aktyvumu besidžiaugiantis VRFS generalinis direktorius mintyse jau dėlioja tolimesnius planus ir galvoja apie naują pasiūlymą Vilniaus futbolo gerbėjoms.
„Ateityje norime moterims pasiūlyti galimybę žaisti futbolą ir vasaros metu. Tai būtų dar vienas žingsnis į priekį“, – teigė P. Malžinskas.


http://www.delfi.lt/sportas/futbolas/is ... z2r82QKDc3" onclick="window.open(this.href);return false;

Išnykusių klubų kapinynas vis plečiasi
2014 sausio mėn. 26 d. 16:02:15
Arūnas ABROMAITIS http://www.respublika.lt/lt/naujienos/s ... _pleciasi/" onclick="window.open(this.href);return false;

Net tokioje populiarioje sporto šakoje kaip futbolas klubai nėra apsaugoti nuo bankroto ir išnykimo. Dienraščio „Sport-Express“ atliktas tyrimas rodo, kad padėtis įvairiose šalyse labai skiriasi. Anglijoje klubo išnykimas yra sunkiai įsivaizduojamas įvykis, Rusijoje - kasdienybė. Deja, padėtis Lietuvoje primena Rytų Europą, o ne Angliją.

Lietuva

Atgavus nepriklausomybę, Lietuvos futbole atsirado nemažai naujų klubų. Kai kuriems iš jų pavyko tapti stipriausiems šalyje, bet laimė netrukdavo ilgai. Pirmas greito iškilimo ir dar greitesnio smukimo pavyzdys buvo Mažeikių ROMAR. Šis klubas 1994 m. tapo Lietuvos čempionu, bet jau 1995 m. iširo.

Didžiausių šalies miestų komandos taip pat neretai sulaukia liūdnos baigties. Po nepriklausomybės atgavimo Lietuvos futbolo sostine ilgą laiką buvo galima vadinti Kauną. „Inkaras“ čempionu tapo du kartus (1995 ir 1996 m.), o FBK „Kaunas“ triumfavo net aštuonis kartus. Tačiau praėjusį sezoną A lygoje nebuvo nė vienos antrojo pagal dydį miesto ekipos. „Inkaras“ dingo iš futbolo žemėlapio 2003 m., o FBK „Kaunas“ nutraukė veiklą 2012 m. Tiesa, entuziastai neketina susitaikyti su griūtimi. Naujas „Inkaro“ pavadinimą turintis klubas įkurtas 2009 m. FBK „Kauną“ bando reanimuoti komandos gerbėjai, bet abiem atvejais iki šiol nepavyko iš mėgėjiško lygio sugrįžti į profesionalų.

Sostinėje klubų laidotuvių taip pat netrūko. Net patys jauniausi futbolo gerbėjai turbūt prisimena, kad egzistavo Vilniaus „Panerio“ komanda. 1992 m. ji tapo vicečempione, 1993 m. pelnė bronzą, bet 1998 m. iširo. „FC Vilnius“ pasitraukė iš varžybų 2009 m. Bene skausmingiausia buvo Vilniaus „Vėtros“ agonija. Ši komanda iškovojo sidabrą 2009 m. Kitais metais „Vėtrai“ leista startuoti šalies čempionate tik su sąlyga, kad klubas panaikins įsiskolinimus. Padėtis vis negerėjo ir 2010 m. vasarą komanda buvo pašalinta iš Lietuvos futbolo federacijos varžybų.

Nedaug trūko, kad ilgametis Lietuvos futbolo flagmanas Vilniaus „Žalgiris“ taip pat atsidurtų klubų kapinyne. 2009 m. legendinė komanda praktiškai nustojo egzistuoti, bet sirgaliai neleido išnykti garsiam pavadinimui. Buvo įkurta Vilniaus miesto futbolo draugija „Žalgiris“, kuriai pavyko įrodyti, kad klubo reanimacija gali būti sėkminga. Kaip žinoma, „Žalgiris“ pernai Lietuvoje iškovojo visus įmanomus titulus.

Rusija

Didžiosios šalies specifika yra tokia, kad pinigų galima rasti daug, bet stabilumo nerasi nė su žiburiu. „Sport-Express“ apskaičiavo, kad iš futbolo žemėlapio Rusijoje išnyko 55 profesionalūs klubai. Dalį jų pabandyta atkurti, tačiau aštuonios komandos bankrutavo ir antrą kartą.

Rusijos futbole ypač didelį vaidmenį atlieka valstybinės struktūros ir įmonės, bet tai negarantuoja ilgalaikio rezultato. Jei įmonės vadovas labai myli futbolą, tai nereiškia, kad jis ilgai išliks poste. Nėra palankaus vadovo, nėra ir klubo.

Daugeliu atvejų komandos atsirasdavo ir išnykdavo kartu su turtuolių pinigais ir ambicijomis. „Sport-Express“ žurnalistų nuomone, privačiam asmeniui Rusijoje beprasmiška eiti į futbolą, nes tenka konkuruoti su valstybės struktūromis. Be to, beveik visi turtingiausi žmonės gyvena Maskvoje ir Sankt Peterburge, o provincijoje finansuoti futbolo nėra kam.

Garsiausias bankroto sulaukęs Rusijos futbolo klubas yra Maskvos „Torpedo“. Kadaise ši komanda triskart tapo TSRS čempione. 2009 m. klubas išvyko, bet po metų jis buvo atkurtas. Visgi pats pavadinimas „Torpedo“ nieko gero nežada. Iš viso futbolo kapinyne atsidūrė jau septynios taip vadintos įvairių miestų komandos. Dažniausiai Rusijoje išnyksta antrojo diviziono klubai, bet pasitaiko bankrotų ir aukščiausioje lygoje. Žaidimas joje neišgelbėjo Ramenskojės „Saturn“ ir „Moskva“ ekipų.

Ispanija

Per pastaruosius penkerius metus Ispanijoje išnyko maždaug 10 komandų, garsiausia iš jų buvo „Salamanca“, kuri per savo 90 metų istoriją 12 sezonų žaidė elitiniame divizione. 2013 m. birželį „Salamanka“ panaikinta dėl skolų. Be to, profesionalų statusą prarado Las Palmo „Universidad“, „Talavera“ ir „Benidorm“ komandos.

Praėjęs sezonas vos netapo paskutinis dviem garsiems klubams - „Albacete“ ir „Oviedo“. Abu klubai pardavė savo akcijas ir buvo išgelbėti. Kontrolinį „Albacete“ akcijų paketą nusipirko šios komandos auklėtinis garsusis „Barcelona“ žaidėjas Andresas Injesta (Andres Iniesta). Dabar futbolininkas yra priverstas investuoti savo lėšas.

„Oviedo“ gelbėjimo akcija buvo garsesnė. Pavojaus signalą visuomenei pasiuntė futbolininkai Chuanas Mata, Santis Kasorla, Miču ir Adrianas. Užteko dviejų savaičių, kad būtų surinkti du milijonai eurų. Klubo akcijas įsigijo maždaug 25 tūkst. futbolo gerbėjų iš viso pasaulio. Paskui tokią pačią sumą į kasą įnešė Meksikos verslininkas Karlosas Slimas (Carlos Slim), kuris jau ketvirtus metus iš eilės yra laikomas turtingiausiu planetos žmogumi.

Anglija

Pasak komentatoriaus Džono Bredlio (John Bradley), per pastaruosius 10 metų daugelis Anglijos klubų susidūrė su finansiniais sunkumais, bet komandų išnykimas yra labai retas įvykis. „Didžiojoje Britanijoje tai beveik neįmanoma. Kai klubo skolos yra pernelyg didelės, o savininkas negali jo finansuoti, ieškomas pirkėjas. Kitu atveju komandos išlaidos labai sumažinamos, tačiau ji išlieka. Žinoma, neretai tenka nusiristi į žemesnę lygą. Bene garsiausia yra „Leeds United“ istorija, bet klubas visgi egzistuoja“, - sakė Dž.Bredlis. „Leeds United“ šiuo metu rungtyniauja antrajame divizione, komandos garbę gina ir lietuvis Marius Žaliūkas. Dž.Bredlis prisiminė tik vieną atvejį, kai klubas visai išnyko. 1992 m. buvo išformuota ketvirtojo diviziono komanda „Aldershot“.

Ukraina

Nykti iš futbolo žemėlapio Ukrainos klubai pradėjo praėjus keleriems metams po TSRS iširimo. Vėliau šalies futbolo lygis augo ir atrodė, kad „mirčių“ bus mažiau, bet finansinė padėtis vis pareikalaudavo aukų. Į žemesnius divizionus iškrito Ternopolio „Niva“, Kirovogrado „Zvezda“, Kijevo „Obolon“. Neilgai aukščiausioje lygoje išsilaikė ir ambicingi „Lviv“ bei „Charkov“ klubai. Pirmasis dar bandė išgyventi žemesniame lygyje, o antrasis iš karto nugarmėjo į nebūtį.

Tikru šoku tapo tai, kad pernai išnyko net du aukščiausios lygos klubai. Likus vienam turui iki čempionato pabaigos iš varžybų pasitraukė senbuvis Krivoj Rogo „Krivbas“. Klubą tiesiog nustojo remti vienas įtakingas Ukrainos verslininkas. Dėl tos pačios priežasties išgyventi nesugebėjo Kijevo „Arsenal“.

Vokietija

Leidinio „Kicker“ žurnalistas Robertas Hohenzė (Robert Hohensee) sugebėjo prisiminti tik du profesionalius Vokietijos klubus, kuriuos ištiko katastrofa. „Pirmoji krachą patyrė Berlyno komanda „Tasmania 1900“. Aukščiausioje lygoje ji žaidė tik 1965-1966 m. Paskui komanda dalyvavo antrojo diviziono pirmenybėse. „Tasmania 1900“ norėjo grįžti į aukščiausią lygį, prisipirko pernelyg brangių futbolininkų ir galų gale jai pritrūko pinigų. Klubas panaikintas 1973 m. liepą. Neoficialus jo įpėdinis yra klubas „Tasmania Berlin“, šiuo metu žaidžiantis šeštajame divizione“, - pasakojo R.Hohenzė.

Kitas bankrutavęs klubas buvo Berlyno „Blau Weiss 90“. Jis žaidė bundeslygoje 1986-1987 m., paskui persikėlė į antrąjį divizioną, o 1992 m. patyrė finansinį fiasko ir buvo panaikintas. Šiuo metu egzistuoja komanda „Blau Weiss Berlin“, tačiau ji nėra teisėta bankrutavusio klubo įpėdinė.

Prancūzija

Profesionaliais klubais Prancūzijoje laikomi tie, kurie žaidžia pirmoje ir antroje lygose, taip pat kelios komandos iš trečiojo diviziono. Pernai iš trečiojo diviziono iškrito „Sedan“ ir „Le Mans“ ekipos. Joms paskelbtas bankrotas. „Sedan“ buvo ištremta į penktąjį divizioną, o 14,4 milijono eurų skolų prisidariusi „Le Mans“ - į šeštąjį. O juk 2001 m. Sedano komanda buvo penkta Prancūzijoje ir iškovojo kelialapį į UEFA taurės varžybas.

2011 m. profesionalų statusą prarado klubai „Grenoble“ ir „Strasbourg“. Grenoblio komanda greitai iškilo, kai ją įsigijo Japonijos korporacija. Dar greičiau ji sunyko, kai korporaciją ištiko finansinės problemos. 2010 m. beveik visi futbolininkai išsibėgiojo ir ekipa nukeliavo į trečiąjį divizioną. Tada paaiškėjo, kad Grenoblio klube yra didelis biudžeto deficitas, ir jis buvo išvytas į penktąją lygą.

Ypač daug dėmesio sulaukė „Strasbourg“ krizė. Juk ši komanda 1979 m. tapo Prancūzijos čempione.

Visgi XXI amžiuje klubas pradėjo keliauti tarp pirmojo ir antrojo diviziono, paskui iškrito ir į trečiąjį. 2011 m. paaiškėjo, kad klube yra skolų. „Strasbourg“ buvo išsiųstas į penktąjį divizioną, bet per du sezonus grįžo į trečiąjį.

„Cannes“ komanda 2011 m. taip pat buvo ištremta iš trečiosios lygos į penktąją, kurioje yra ir šiuo metu. Profesionalaus klubo statusą Kanų ekipa prarado dar 2004 m.

Po dvejų metų buvo uždaryta komandos jaunimo mokykla. Joje kadaise pavyko užauginti tokias žvaigždes kaip Zinedinas Zidanas (Zinedine Zidane) ir Patrikas Vieira (Patrick Vieira).

Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Sporto gyvenimas“

Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Sporto gyvenimas“

Jei visai tiksliai, tai turėjo parašyti parengta pagal "Sproto gyvenimo" išversta "Sport-Express" straipsnį. Nes originalus ten tik tas pagraudenimas (tyrimu liežuvis neapsiverčia pavadinti) apie Lietuva.

privačiam asmeniui Rusijoje beprasmiška eiti į futbolą, nes tenka konkuruoti su valstybės struktūromis

- Kažkiek paaiškina ko Pribaltikoje ieško ruseliai.

patinka man prancūzai: turi finansinių bėdų, tai tave į pentąją lygą įkiša. Ubagų lyga, kaip suprantu ten. Ir pas mus to reikėtų