Atgailaujantis L. Varanavičius: „Gaila, kad anksčiau neatsikračiau J. Kvedaru“
Modestas Krukauskas
http://www.lrytas.lt/-13469291681346747 ... vedaru.htm" onclick="window.open(this.href);return false;
2012-09-06 14:11

„Jokių sąmokslo teorijų nėra. Tikrai nežadu sugrįžti į Lietuvos futbolo federaciją ir nebūsiu jos vadovu“, - portalui lrytas.lt sakė Liutauras Varanavičius, kuris paneigė žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus, esą jis gali sugrįžti į Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidento postą. Nuo 2000-ųjų iki 2012 metų futbolui vadovavęs L. Varanavičius mano, kad jo padarytų klaidų galimi naujieji futbolo vedliai neturėtų kartoti – buvusią LFF komandą reikia atleisti ir remtis naujais žmonėmis. Šią savaitę paaiškėjo, kad dabartinis LFF vadovas Julius Kvedaras, kuris šių metų pavasarį pakeitė būtent L. Varanavičių, yra patekęs į teisėsaugininkų akiratį dėl galimo UEFA skiriamų lėšų grobstymo. Anot žiniasklaidos, su nusikalstamu pasauliu siejamas LFF vadovas J. Kvedaras teismo yra nušalintas iš pareigų net pusei metų.

„Savo poziciją dėl vadovavimo Lietuvos futbolo federacijai aš pareiškiau dar šių metų pavasarį, kai pasitraukiau iš kovos dėl LFF prezidento posto ir jos nekeisiu. Mane tenkina tas darbas, kurį dabar dirbu, tačiau buvusios darbovietės šleifas mane vis dar persekioja“,- sakė 12 metų šalies futbolui vadovavęs L. Varanavičius. Buvęs LFF prezidentas po sportinės veiklos metų vėl sugrįžo prie buvusio užsiėmimo – darbo bankinėje sferoje. Prieš tapdamas LFF prezidentu ir jau sėdėdamas vadovo kėdėje A. Varanavičius suderino šį darbą su atsakinga veikla akcinėse bendrovėse - „Ūkio bankas“ bei „Ūkio banko investicinės grupė“ ir jiems priklausančiuose padaliniuose. „Dabar galiu tik liūdnai prisipažinti, jog savo laiku padariau klaidų ir neatsikračiau tam tikrais žmonėmis federacijoje. Jaučiu dėl to kaltę“, - aiškino L. Varanavičius.

- Apie kuriuos žmones kalbate? - lrytas.lt paklausė L. Varanavičiaus.
- Apie nemažą dalį federacijos žmonių. Iš principo, dabar turėtų ateiti visiškai nauji žmonės, kad sugebėtų ištraukti LFF iš problemų liūno. Turėjau ir su J. Kvedaru atsisveikinti, jį atleisti – LFF turi dirbti tik profesionalai.

- Kodėl to nepadarėte?
- Ateidamas į federacija galvojau, jog galėsiu „perlaužti“ dirbusių joje žmonių mąstymą. Buvau įsitikinęs, kad nebūtina atleisti su buvusiu vadovu dirbusius darbuotojus ir rinkti naują komandą. Bet tai buvo mano nuomonė, o gyvenimas parodė kai ką kitą. Domėjausi labiau tarptautine veikla, o namų darbai krito ant mano padėjėjų pečių, kurie elgėsi taip, kaip jiems atrodė. Aš nesiteisinu, aš tik konstatuoju...

- Kokią išeitį matote iš susidariusios situacijos LFF?
- Nauji rinkimai. Manau, penktadienį apie tai jau turėtų kalbėti į Lietuvą atvyksiantys UEFA delegatai – prieš ar po mūsų šalies futbolininkų dvikovos pasaulio futbolo atrankos varžybose su slovakais. Tik prieš rinkimus reikėtų pakeisti įstatus – juk dabar dalis balso teisę per LFF rinkimus turintys delegatai yra ir LFF vykdomojo komiteto nariai, federacijos darbuotojai, kurie gauna algas, tad naujų vėjų tikrai nesulauksime.

- Jūs tikite, kad iš LFF buvo grobiami pinigai?
- Kol kas niekas į tai neatsakė. Pagrindinis klausimas – kur tos lėšos ir kaip buvo jos naudojamos.

- Kas labiausiai jus pykdė po to, kai pasitraukėte iš LFF būstinės?
- Tai, kad per gyvenimą nė vieno cento neuždirbę žmonės įsakinėja tiems, kurie duoda tuos pinigus futbolui. Federacijoje kalbėti turi ne tie, kurie ima ir išleidžia pinigus, o tie, kurie juos duoda. Dabar nė vienas šalies komandų rėmėjas LFF neturi jokio žodžio teisės.

Futbolo gandų sūkuryje - Seimo nario pavardė
Ingvaras Butautas
2012 m. rugsėjo 7 d. 13:54
http://www.sportas.info/naujienos/13567 ... varde.html" onclick="window.open(this.href);return false;


Ž. Šilgalis yra Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos narys
avgi.lt nuotr.

Penktadienį Lietuvos futbolo federacijos vykdomasis komitetas renkasi į savo posėdį. Jo programoje yra numatytas ir krizės LFF vadovybėje sprendimas. Šiuo metu Lietuvos futbolo federacija oficialiai yra be „galvos“ – Kauno apylinkės teismas prieš savaitę nutarė taikyti procesinio poveikio priemonę LFF prezidentui Juliui Kvedarui - šešių mėnesių laikotarpiui nušalinti jį nuo pareigų. J. Kvedarui pareikšti įtarimai galimai pasisavinus tarptautinių futbolo organizacijų pinigus, skirtus LFF projektams.

Į LFF VK posėdį pakviesti FIFA ir UEFA atstovai.

Po šio teismo sprendimo, suaktyvėjo futbolo opozicija. Įvairūs LFF vadovo oponentai reikalauja permainų Lietuvos futbole. Užkulisiuose kalbama, kad LFF vadovauti gali pradėti Seimo narys Žilvinas Šilgalis. Tvirtinama, kad jam VK turėtų suteikti LFF pirmojo viceprezidento pareigas, kurios būtų aukščiausios federacijos prezidento nušalinimo laikotarpiui. Pats Ž. Šilgalis nepaneigė tokios galimybės. „Mes visi žinome, kokia situacija dabar yra futbole. Aistros yra sukilusios, reikalaujama permainų. Futbolo bendruomenei yra reikalingas stabilizatorius. Jeigu futbolo bendruomenė nuspręstų, kad esu tinkamas to stabilizatoriaus vaidmeniui, aš imčiausi jo,“ – kalbėjo politikas. Ž. Šilgalis tvirtino nesąs susijęs nei su dabartine LFF vadovybe, nei su opozicija. Jis pabrėžė esąs neutralus šiame interesų ir nuomonių konflikte. „Matau, kad vyksta kova dėl postų. Ne dėl futbolo, o dėl postų. Pačiam futbolui būtų kur kas geriau, jeigu visos šios kovos aprimtų ir būtų galima surengti tikrus demokratinius rinkimus. Aš ir stengčiausi padėti futbolui tam laikotarpiui, kol aistros aprimtų tuos rinkimus būtų galima surengti,“ – kalbėjo Seimo narys. Anot politiko, "stabilizatoriaus" posto jam kol kas niekas nesiūlė. Apie tai jis kalbėjosi su nei LFF valdžiai, nei jų oponentams nepriklausančiais žmonėmis. „Mano aplinkoje yra daug žmonių, priklausančių tai futbolo bendruomenei. Jie nesiejami nei su LFF vadovybe, nei su opozicija. Kalbėjausi su jais ir išdėsčiau tai, ką dabar sakau,“ – tvirtino Ž. Šilgalis.

Ž. Šilgalis nėra svetimas sportui. Jis yra Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos narys, dažnai lankosi futbolo rungtynėse.

N.Kesmino straipsnis "Tamsių futbolo užkulisių šachmatai":

http://issuu.com/15min.lt/docs/15min-2012-09-07/12" onclick="window.open(this.href);return false;

14.30 val. Futbolas.lt rašė:

Futbolui laikinai vadovaus Ž.Šilgalis
http://www.futbolas.lt/naujiena/futbolu ... us-ilgalis" onclick="window.open(this.href);return false;

Teismo sprendimu nušalinus LFF prezidentą Julių Kvedarą, federacijai laikinai vadovaus politikas Žilvinas Šilgalis. Taip nuspręsta penktadienį vykusiame LFF vykdomojo komiteto posėdyje. Jo metu LFF viceprezidentu paskirtas Ž.Šilgalis. Pagal nuostatus, pareigų negalint eiti prezidentui, jį laikinai vaduoja viceprezidentas. Priminsime, kad J.Kvedaras nuo pareigų pusei metų buvo nušalintas praėjusią savaitę Kauno apylinkės teismo sprendimu. Funkcionierius įtariamas UEFA lėšų grobstymu. 42 metų politikas Ž.Šilgalis seime dirba Jaunimo ir sporto reikalų komisijoje.

Bet po dviejų valandų straipsnis redaguotas:

Futbolui laikinai vadovaus Ž.Šilgalis?

Teismo sprendimu nušalinus LFF prezidentą Julių Kvedarą, federacijai laikinai turėtų vadovauti politikas Žilvinas Šilgalis. Taip ketinama nuspręsti penktadienį vyksiančiame LFF vykdomojo komiteto posėdyje. Jo metu LFF viceprezidentu ketinama paskirti Ž.Šilgalį. Pagal nuostatus, pareigų negalint eiti prezidentui, jį laikinai vaduoja viceprezidentas. Priminsime, kad J.Kvedaras nuo pareigų pusei metų buvo nušalintas praėjusią savaitę Kauno apylinkės teismo sprendimu. Funkcionierius įtariamas UEFA lėšų grobstymu. 42 metų politikas Ž.Šilgalis seime dirba Jaunimo ir sporto reikalų komisijoje.

VRM aplankę UEFA ir FIFA atstovai pareiškė, kad dėl LFF veiklos kreipsis į Generalinę prokuratūrą
http://sportas.delfi.lt/abroad/vrm-apla ... d=59469461" onclick="window.open(this.href);return false;
2012 m. rugsėjo 7 d. 16:59


VRM apsilankė UEFA ir FIFA atstovai (Laimono Ciūnio nuotr.)

Penktadienį Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) lankėsi Europos futbolo federacijų asociacijos (UEFA) generalinio direktoriaus pavaduotojas Theodore Theodoridis ir Tarptautinės futbolo federacijų asociacijos (FIFA) Plėtros departamento vadovė Europos šalių regionui Eva Pasquier. Svečiai susitiko su vidaus reikalų ministro patarėju Gintautu Babravičiumi bei VRM Viešojo saugumo politikos departamento direktoriumi Tomu Žilinsku ir aptarė Lietuvos futbolo federacijoje (LFF) susidariusią situaciją. Šiame susitikime taip pat dalyvavo LFF generalinis direktorius Edvinas Eimontas, Ministro Pirmininko patarėjas Mindaugas Špokas bei vieno iš UEFA komiteto narys Liutauras Varanavičius.

Susitikimo dalyviai apsikeitė informacija dėl pastarojo meto įvykių, susijusių su situacija LFF, ir sutarė ateityje konstruktyviai bendradarbiauti sprendžiant iškylančias problemas. Sutarta, kad UEFA, vykdydama savo pradėtą tyrimą, tiesiogiai kreipsis į Generalinę prokuratūrą dėl papildomos informacijos. VRM formuoja Lietuvos valstybės politiką kūno kultūros ir sporto srityje, jai pavesta pagal kompetenciją organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti šios politikos įgyvendinimą. VRM susirūpinusi dėl šiuo metu LFF susidariusios padėties, bet tikisi, kad Lietuvos futbolo bendruomenė suras tinkamiausią išeitį susiklosčiusioje situacijoje.

Šakutes per šakutes su šakutiškom šakutytėm.Nepykit, bet jaučiu, kad gali ištikti tragedija.

Futbolui%20laikinai%20vadovaus%20Ž.Šilgalis

Zuokas ir Zuokienė jam padės.

Į Lietuvos futbolo federacijos vadovo postą „pasodintas“ Ž. Šilgalis: „Nieko apie tai nežinau“
Modestas Krukauskas
http://www.lrytas.lt/-13470197381345944 ... BEinau.htm" onclick="window.open(this.href);return false;
2012-09-08 13:19

Lietuvos futbolas tampa gandų įkaitu. Pirmąja šio karo auka tapo Seimo narys Žilvinas Šilgalis. Parlamentarui šiandien gandonešiai skyrė pareigas, kurių jis kol kas dar neužima ir nežinia ar užims. Buvo teigiama, kad teismo sprendimu nušalinus Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentą Julių Kvedarą, federacijai nuo penktadienio laikinai vadovaus politikas Ž. Šilgalis. Tačiau tai netiesa. „Jokių klausimų dėl laikinojo Lietuvos futbolo federacijos prezidento skyrimo šiandien LFF Vykdomojo komiteto pasitarime nebuvo spręsta“, - aiškino LFF spaudos tarnybos atstovas Vaidotas Januška.

Vieno interneto portalo duomenimis, penktadienį per vykusį LFF vykdomojo komiteto posėdį Seimo narys Ž. Šilgalis paskirtas LFF viceprezidentu, o pagal Federacijos nuostatus, pareigų negalint eiti prezidentui, jį laikinai vaduoja viceprezidentas. „Aš dabar esu kvailoje situacijoje. Prisipažinsiu, vakar kalbėjausi su šalies futbolo pasaulio žmonėmis, jog reikia permainų futbole ir galiu prisidėti prie situacijos stabilizavimo. Šiandien man visi skambinėja ir klausinėja, tačiau aš neturiu ką pasakyti. Aš nesu vykdomojo komiteto narys, man niekas nepaskambino ir nieko nepasakė apie galimą paskyrimą vadovauti LFF. Tai ką aš galiu pasakyti? Nieko“,- teigė 42 metų politikas Ž. Šilgalis, kuris dirba Seime Jaunimo ir sporto reikalų komisijoje. „Matau, kad vyksta kova dėl postų. Ne dėl futbolo, o dėl postų. Pačiam futbolui būtų kur kas geriau, jeigu visos šios kovos aprimtų ir būtų galima surengti tikrus demokratinius rinkimus. Aš stengčiausi padėti futbolui tam laikotarpiui, kol aistros aprimtų tuos rinkimus būtų galima surengti. Tačiau kol nėra nieko nenutarta, nėra apie ką kalbėti“ – kalbėjo Seimo narys.

Tačiau šiandien vykusiame LFF vykdomojo komiteto pasitarime įvyko susitikimas su mūsų šalyje viešinčiais Tarptautinės Futbolo Asociacijos (FIFA) Vystymo skyriaus pareigūne Eva Pasquier ir Europos futbolo asociacijų sąjungos (UEFA) nacionalinių asociacijų skyriaus direktoriumi Theodore Theodoridis. FIFA bei UEFA atstovai išreiškė savo susirūpinimą dėl šios situacijos bei palaikymą Lietuvos futbolo federacijai. Svečiai patikino, jog neturi faktinės informacijos ar įrodymų, dėl kurių LFF galėtų grėsti sankcijos. Pirmadienį FIFA bei UEFA planuoja raštiškai kreiptis į LR Generalinę prokuratūrą, kad ši pateiktų įrodymus ir konkrečius faktus. Atlikę savo tyrimą FIFA bei UEFA atstovai pareikš savo oficialią poziciją. Savo ruožtu, LFF VK nariai užtikrino svečius, jog ši situacija neturės įtakos federacijos kasdieninei veiklai ir futbolo vystymui mūsų šalyje. LFF VK posėdyje buvo svarstomi ir kiti svarbūs klausimai. Priimtas nutarimas, jog iš „General Financing A lygos“ pasitraukusio Vilniaus „REO“ klubo žaidėjams leidžiama per dvi savaites užsiregistruoti kitame Lietuvos klube. LFF Vykdomasis komitetas taip pat nutarė, kad kitas komiteto posėdis vyks rugsėjo 24 dieną.

Ž. Šilgalis: „Nieko apie tai nežinau“

Ir visus pusę metų lyg papūga kartos tuos žodžius.

Ž. Šilgalis: „Nieko apie tai nežinau“

Ir visus pusę metų lyg papūga kartos tuos žodžius.

Jis nieko blogo nepadarė. Moka gražiai šokti, turi gerai subalansuotą kūną, myli futbolą, o kad nieko apie tai nežino tai čia nieko bloga. Svarbiausiai , kad lietuviškam futbolui nekenkia.

Jis nieko blogo nepadarė. Moka gražiai šokti, turi gerai subalansuotą kūną, myli futbolą, o kad nieko apie tai nežino tai čia nieko bloga. Svarbiausiai , kad lietuviškam futbolui nekenkia.

Oi, dar užmiršai paminėti, kad persirengęs karve ar transvestitu nepalyginamai geriau šoka.
Va, jeigu tokiais drabužėliais apsirėdęs vadovaus lietuviškam futbolui, tai per pusmetį pralenksime ne tik estus, latvius, bet ir anglus, italus, brazilus pasivysime.

D. Šemberas: apie rinktinę, skandalus LFF ir karjerą
Giedrius Janonis ("Lietuvos rytas") 2012-09-09 21:32

Per 2014-ųjų pasaulio čempionato atrankos varžybas Deividas Šemberas turėtų tapti Lietuvos rinktinės rekordininku. Tačiau patyręs 34 metų žaidėjas dabar labiau laukia ne asmeninio rekordo, o permainų visame Lietuvos futbole.

Daugiau skaitykite: http://www.lrytas.lt/-13471437201345464 ... %C4%85.htm" onclick="window.open(this.href);return false;

Graikams bepigu – jie turi ką laužyti
http://www.lrytas.lt/-13473385761346960 ... %BEyti.htm" onclick="window.open(this.href);return false;
Nerijus Kesminas
2012-09-11 07:42

Vilnius – futbolo miražų miestas. Čia tik politikams vaidenasi arenos, kuriose nors šiandien (gal ryt poryt) eik ir žaisk tarptautines rungtynes. Iš tiesų yra tik tokie vaiduokliai, kaip „Žalgirio” stadionas, statytas jaunų vokiečių, kurių anūkai šiais laikais tėvynėje jau pensijas gauna, taip pat betono griaučiai, kažkodėl vadinami nacionaliniu stadionu. Tiesa, dar yra Lietuvos futbolo federacijos (LFF) stadionas, kuriame šalies rinktinė praėjusią savaitę pradėjo atrankos į pasaulio pirmenybes ciklą. LFF tikinimu, tai pirmas tik futbolui skirtas ir tarptautinius reikalavimus atitinkantis stadionas. Bet vieno labiausiai patyrusių rinktinės žaidėjų D. Šembero teigimu, jis tinkamas tik vaikų ir mėgėjų futbolui. Apie aikštes šis futbolininkas, ko gero, supranta. Aplink aikštę prieš rungtynes su slovakais taip pat virė gyvenimas, kurio D. Šemberas nematė.

Lietuviškiems futbolo ultroms teko laukti prie uždarytų vartų, kol LFF ir apsauga sprendė sudėtingą lygtį, kaip neleisti priartėti vienam prie kito traukiniui A (lietuviams) ir traukiniui B (slovakų aistruoliams). Paprasti mirtingieji, nepretenduojantys į aršiausių sirgalių tribūną, tačiau sumokėję nemenkus pinigus už bilietą, aplink stadiono tvorą buvo vaikomi įvairiomis kryptimis – Aušros vartų, Geležinkelio stoties ar Rasų kapinių link. Klausimas: jeigu LFF stadionas atitinka aukštus reikalavimus, ar atvykęs į jį futbolo mėgėjas neturėtų tiesiog pastatyti automobilį patogioje aikštelėje ir būti palydėtas į vietą, nurodytą biliete? Atsakymas: ne, taip nebus nei šiandien, nei rytoj, nei po mėnesio.

Gerai, kad bent šįvakar Lietuvos futbolo veikėjams dėl to nereikės sukti galvos – rinktinė žais Graikijoje. Šios šalies sirgaliai savus stadionus mėgsta ir palaužyti, ir padeginti. Graikams bepigu – jie bent turi ką laužyti.

Kai pas mus pastatys tuos nelemtus stadionus ir mes laužysime, deginsime, po plytą išnešiosime lyg kolūkio kiaulides.

A.Lapinskas. Stadioną Vilniuje galima pastatyti greitai ir nebrangiai
Anatolijus Lapinskas
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/ala ... d=59482515" onclick="window.open(this.href);return false;
2012 m. rugsėjo 12 d. 09:12

Nacionalinio stadiono Vilniuje likimas sprendžiamas nuo tolimų 1985 metų, jei skaičiuosime nuo pat jo projektavimo pradžios pagal sutartį „Nr. 45-V2 tarp Vilniaus miesto Vykdomojo komiteto Kapitalinės statybos valdybos ir Miestų statybos projektavimo instituto“ – specialiai įrašiau šias žinybas, tai tik parodo visą statybos archaiką. Dar vienas faktas istoriniam palyginimui: antrasis Ignalinos AE blokas pradėjo veikti 1987 metais. Ignalina jau atidirbo savo resursą, o stadionas vis dar nepastatytas.

Ką daryti su Šeškinėje stūksančiu gūdžiu sovietmečio betoniniu monstru, niekas dorai negali atsakyti. Visi stadiono ateities variantai, jų, tiesa, nėra labai daug, atsidūrė kryžminėje ugnyje: kiekvienas siūlymas tuojau pat susilaukia prieštaravimo ir galų gale viskas baigiasi niekuo. Pavyzdžiui, Vilniaus valdžia prašo vyriausybės 10 mln. litų statybvietės konservavimui, nes esą nuo 2014 metų į Lietuvą siūbtelės nauji Europos Sąjungos finansų pliūpsniai ir stadionas – viens, du – bus pastatytas. Beje, tuo „viens, du“ buvo tikėta ir 2007 metų rudenį, kai pagal Vyriausybės nutarimą buvo atnaujinta stadiono statyba, duota pinigų ir planuota 2009 m. vasarą jame surengti Lietuvos tūkstantmečio šventę. Ši akcija, kaip žinome ir matome, irgi baigėsi niekuo. Deja, jokių garantijų, kad Europos pinigais galima bus pabaigti stadioną nėra. Dar daugiau, stadiono dydis, jo eksploatacija, pagaliau gerokai pasenę techniniai sprendimai irgi kelia daug abejonių. Sostinės valdžios ir net politinių partijų patikinimai, kad Vilniui žūtbūt reikia prestižinio ir būtinai ne mažiau 30 ar net 40 tūkst. vietų stadiono, atmušami paprastu argumentu: o kas tokiame stadione vyks, kad į jį ateitų tokia masė žiūrovų. O jeigu žiūrovų nebus, tai stadionas tiesiog bankrutuos, nes tokio dydžio stadiono išlaikymui reikės labai daug pinigų.

Trumpai tariant, pabaigti stadioną pagal jo pirminį projektą – per brangu ir net netikslinga, o nugriauti gaila… Tai ką daryti? Siūlyčiau tarpinį variantą: iš esmės palikti esamas konstrukcijas, jas galbūt nežymiai pakoregavus ir pabaigti stadioną visiškai nebrangiais kaštais. Taip pat ne vieną kartą girdimi pasiūlymai, kad reikėtų viską, kas pastatyta, nugriauti ir imtis statyti visai naują stadioną – tai kainuotų pigiau, negu prikelti gyvenimui seną laužą. Tačiau Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius su tuo kategoriškai nesutinka ir siūlo, matyt, atsižvelgdamas į tautos entuziazmą po Londono olimpiados, stadiono vietoje, panaudojant jo konstrukcijas, statyti „rimtą baseiną“, jis būtų eksploatuojamas visus metus ir „galėtų pats save išlaikyti”. Skeptiškai į perspektyvą „merkti didelius pinigus“ į Nacionalinio stadiono griaučius žiūri ir pagrindinio galimo finansuotojo – Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis: „Lietuvai reikėtų vieno normalaus, futbolo standartus atitinkančio stadiono. Tai gali būti gerokai mažesnio masto projektas. Ar Kaune, ar Vilniuje. Nacionalinis stadionas iš tikrųjų kelia tam tikrų abejonių. Nes tai yra tikrai neadekvačiai didelis projektas“.

Trumpai tariant, pabaigti stadioną pagal jo pirminį projektą – per brangu ir net netikslinga, o nugriauti gaila… Tai ką daryti? Siūlyčiau tarpinį variantą: iš esmės palikti esamas konstrukcijas, jas galbūt nežymiai pakoregavus ir pabaigti stadioną visiškai nebrangiais kaštais. Pirmiausia reikėtų apsispręsti dėl dydžio. Panašiuose, kaip Vilnius miestuose, pvz., Rygos didžiausiame „Skonto“ stadione yra 10000 vietų, Talino „Kalevo“ stadione – 12000 vietų. Ir, pasirodo, užtenka tų vietų! Talino stadionas pastatytas dar 1956 metais kaip „Komjaunimo“ stadionas, 2004 metais renovuotas, bet vietų skaičius čia nepadidėjo. Rygos „Skonto“ pastatytas 2000 metais.

O dabar svarbiausia: Rygos „Skonto“, taip pat ir renovuotas 5000 vietų „Daugavos“ stadionas yra, kad ir nedideli, bet, palyginti, modernių gelžbetoninių tribūnų stadionai. Tačiau Talino „Kalevo“ tribūnos, išskyrus centrinę, yra supiltos iš... žemių, t.y. padaryti žemės pylimai, kuriuose įrengti suolai žiūrovams. Tokia štai Talino svarbiausio stadiono konstrukcija – visiškai paprasta, nebrangi ir patenkinanti Estijos sostinės poreikius – tiek futbolo varžyboms, tiek nacionalinėms šokių šventėms. Kaip tik toks stadionas galėtų būti ir Vilniuje: esamą, gal būt šiek tiek pažemintą gelžbetonio karkasą reikėtų užpilti žeme, įrengti suolų eiles 10000 žiūrovų ir prašom į varžybas, nacionalines šokių šventes ar, tarkim, kokios nors populiarios roko grupės koncertus. Beje, Rygoje “Skonto” stadione į čia surengto “Metallica” grupės koncertą sugebėjo susigrūsti net 33 000 žiūrovų.

Būsimojo Vilniaus stadiono centrinėje, jau specialiai pastatytoje tribūnoje, kaip ir Taline, reikėtų įrengti tarnybines ir sportininkams patalpas, o stadiono galuose, vėlgi pagal estų pavyzdį, gal net nereikėtų nė tų suolų žiūrovams. Erdvėje aplink stadioną, vietoje kažkuriuose projektuose numatytų gigantiškų aikštynų, baseinų ir kitokių statinių užtektų paprastos žaliosios zonos – tegul vaikšto ten žmonės ir džiaugiasi gyvenimu. Tokį projektą įgyvendinti būtų visai realu per metus kitus ir jis kainuotų ne šimtus milijonų, bet vos keletą ar daugių daugiausia keliolika milijonų litų. Suprantama, atėjus geresniems laikams, čia galima būtų pastatyti, kaip pvz., Rygos “Daugavos” stadione, bent vieną, pvz., 5000 vietų modernią tribūną su visa reikalinga potribūnine įranga.

Tokių supiltų tribūnų stadionų anksčiau buvo Kaune, o žinomiausias ir didžiausias tokios konstrukcijos stadionas buvo Varšuvos “Dešimtmečio stadionas” („Stadion X-lecia“), pastatytas „liaudies Lenkijos“ dešimtmečio jubiliejui 1955 metais, beje supiltas ne iš žemių, bet sugriautos Varšuvos griuvėsių ir talpinęs net 70 000 žiūrovų. Jis išstovėjo 50 metų, kol prieš keletą metų, besiruošdama XIV Europos futbolo čempionatui, Varšuva senojo stadiono vietoje sau pasidovanojo supermodernų 58 500 vietų Nacionalinį stadioną. Keli įspūdingi jo parametrai: bendras laiptų ilgis - 10 km, o ryšių kabelių – net 400 km, stadionas kainavo 1 976 061 375 zlotus, t.y. apie 1,6 milijardo litų. Tokie, štai, užmojai. Kas žino, gal po 50 metų ir Vilnius rengs Europos futbolo čempionatą, tuomet, aišku, tikrai pastatysime XXI amžiaus vidurio architektūrinę mintį ir technines galimybes atitinkantį Lietuvos nacionalinį stadioną. O kol kas tikrai galėtume apsiriboti esamas galimybes ir poreikius atitinkančiu statiniu.